Pasaulis išgyvena sparčius, visaapimančius ir principinius pokyčius. Mokslo pasiekimai, informacinių technologijų panaudojimas didžiuliu greičiu veržiasi į mūsų gyvenimą, pakeisdami įprastines ir nusistovėjusias normas ir taisykles. Veiklos pasaulis, kaip niekas kitas, išgyvena naujoves ir permainas. Tačiau technologinė revoliucija apima ne tik objektyviąją veiklos pasaulio pusę. Ji yra visų darbuotojų išsilavinimo, kvalifikacijos, nuostatų ir pažiūrų transformacijos priežastis. Jei darbuotojai nespėja keistis, prisitaikyti prie naujų pokyčių, jie iškrenta iš darbo rinkos. Pagal statistikos duomenis iš darbo rinkos iškrenta vidutinio amžiaus suaugusieji. Druskininkų darbo biržos duomenimis, tai sudaro 61 procentą visų užsiregistravusiųjų darbo biržoje. Darbo rinkoje vyrauja įsitikinimas, kad vyresnio amžiaus asmenys prasčiau atlieka savo darbą nei jaunesni. Tačiau mokslininkai teigia visiškai priešingai: darbe nėra reikšmingo skirtumo tarp vyresnio amžiaus ir jaunesnių darbuotojų darbo atlikimo. Kai žmogus neatranda savęs, nepatenkina savo lūkesčių profesinėje srityje arba nesuspėja su pokyčiais, įvyksta stagnacija profesinėje karjeroje. Žmogui, iškritusiam iš darbo rinkos, kartais būna sudėtinga pačiam planuoti savo individualią karjerą, t.y. rūpintis savo profesine karjera, todėl jam turėtų padėti kompetetingos institucijos, kaip pavyzdžiui, Druskininkų darbo birža. Mano manymu, problema ta, kad vidutiniojo amžiaus suaugusieji, darbo biržos klientai, susiduria su... [toliau žr. visą tekstą] / In Lithuania, Personal Career planning is important because of changes in market economy. Personal Career planning is one of main conditions, which makes it possible to solve the problems of unemployment. It is very important factor for unemployed of Druskininkai Employment Agency. In the first chapter it“s discribes the theory of career awareness ( A. G. Watts, D. Super, J. Holland, D. Hall ) and it“s analyzed personal career, which continues all life long, career strategies ( Arthuras M., Claman P., DeFillippi R.), and career conception human developmental theroies. Tthe second chapter it“s describes motyvations theories by A.Maslow, E.Ericson, C.Alderfer, McClelland, F. Herzberg, S.Mill, J.Benthon, W.Edwards, V.Vroom. In this chapter, more details the Personal Development.A lot atention is paid to identity crisis. Evry person, even the strongest character, may have periods in his life when he needs help, when he cannot manage on this own. Periods of crisis are part of our life. In oder to overcome difficulties one has to make decisions, solve problems, ascertain himself. ( It is one of our privilege to apply to other people for help). The second chapter also describes the work of Druskinkų Employment Agency. The third chapter described the reseach, which was made in Druskininaki Employment Agency. Main purpose of the research are: 1.To ascertain the the unemployed standpoint to Personal Career. 2. To emphasize the importance of career. 3. To emphasize the problems... [to full text]

Pastaraisiais metais itin pasikeitusi darbo rinka nulėmė ir Lietuvos darbo biržos veiklos prioritetus. Daugelio institucijų bendro darbo dėka šalyje didėja gyventojų užimtumas ir mažėja nedarbas, tačiau atsirado ir nauja darbo rinkos problema,- kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas, su kuriuo vis dažniau susiduria mūsų šalies darbdaviai. Darbo birža padeda įtraukti daugiau bedarbių į aktyvias darbo rinkos politikos priemones, įgyti aukštą profesinę kvalifikaciją ir stiprina jų galimybę įsitvirtinti darbo rinkoje. Kaimo gyventojai nėra pasirengę konkuruoti ir įsitvirtinti darbo rinkoje, neturi profesinio pasirengimo, nedirbo ilgiau negu dvejus metus arba ieško pirmo darbo. Didžiausias dėmesys, įgyvendinant užimtumo programas –bus skiriamas darbui su darbdaviais. Tikslinių vizitų pas darbdavius dėka bus aiškinama darbo biržos teikiamų paslaugų nauda, taip pat bus stengiamasi išsiaiškinti kokių paslaugų pageidauja įmonių vadovai. Viena svarbiausių makroekonomikos problemų yra nedarbas. Nedarbas, mažindamas pajamas, keisdamas žmogaus nuostatas, didindamas psichologinę įtampą ir nepasitikėjimą ateitimi, daugeliui žmonių apsunkina kasdienį gyvenimą, mažina jų socialinį ir ekonominį aktyvumą. Todėl nedarbo problema yra politinių ir ekonominių diskusijų objektas. Aukštas nedarbo lygis – viena didžiausių ekonominių ir socialinių XXI amžiaus pradžios problemų ne tik Lietuvoje, bet beveik visose Europos ir pasaulio šalyse. Lietuvoje nedarbo problema, ypač kaimiškuose regionuose, kasmet... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of this paper, ”Motivation and Restriction of Rural Unemployed Placement”, is to establish the factors motivated and restricted placement of rural unemployed. This subject is not researched enough and as a result devices for solving of this problem are not effective. In this way, there was discussed the problem of unemployment and there were analysed appropriate laws of the Republic of Lithuania and the main documents of the European Union. Besides, there were sifted the methods of unemployment reducing and offering service for unemployed. Moreover, the jobcentre of Švenčionys has made some research in order to clarify motivation of unemployed. After having discussed and practiced in the current research, the following conclusions could be drawn: 1. Research of qualities of rural unemployed placement. 2. Features stimulated placement of rural unemployed. 3. Features restricted placement of rural unemployed. In this case, jobcentres could seek for new and effective implements for rural unemployed incorporating. Integrated programmes could be formulated as well as a professional briefing and consultation could be joined to self-knowledge and in-service training.

Pastaruoju metu Lietuvos darbo rinka susiduria su rimtais iššūkiais. Nuo praėjusio dešimtmečio pradžios Lietuvos demografinė raida kinta iš esmės. Visų demografinių procesų (gimstamumo, šeimos formavimo, mirtingumo, migracijos) pokyčiai neigiami. Demografinė jų pasekmė – spartus gyventojų senėjimas, kuris keičia santykį tarp visuomenės kuriančiosios ir vartojančiosios dalies, reiškiasi naujais iššūkiais šalies biudžetui, socialinei sferai, paslaugų plėtrai. Demografiniai veiksniai keičiantys populiacijos ypatumus skatina domėtis pagyvenusio žmogaus gyvenimu. Šiuolaikinėje visuomenėje ūkio plėtra ir žmonių gerovė pirmiausia priklauso nuo žmogiškųjų išteklių apimties bei kokybės. Todėl visų darbingo amžiaus gyventojų įtraukimas į darbo rinką ir pagalba įsitvirtinant šioje rinkoje yra svarbi šalies ekonominės bei socialinės gerovės augimo sąlyga. Tyrimo tikslas - Atskleisti pagyvenusio amžiaus žmonių karjeros galimybes. Tyrimo objektas - Pagyvenusio amžiaus žmonių karjera. Siekiant tikslo iškeltos šios užduotys: • Analizuoti demografinius veiksnius senstančioje visuomenėje. • Analizuoti Europos ir Nacionalinę politiką pagyvenusių žmonių atžvilgiu. • Charakterizuoti pagyvenusio amžiaus žmonių senėjimo procesus ir užimamą vietą darbo rinkoje. • Nustatyti darbdavių požiūrį į pagyvenusio amžiaus žmonių karjeros galimybes. • Nustatyti bedarbių požiūrį į pagyvenusio amžiaus žmonių karjeros galimybes. • Atskleisti skirtumus tarp darbdavių ir bedarbių požiūrių į pagyvenusio amžiaus... [toliau žr. visą tekstą] / Lately the labour market in Lithuania is encountering serious challenges. Since the beginning of the decade Lithuania’s demographic process has been changing to the very essence. All the changes in demographic processes (birth, family planning, death, migration) are negative. Their demographic consequence – rapid ageing, which changes the relation between societies productive and consuming parts, new challenges appear in the countries budget, social sphere and service development. Demographic factors that change the singularity of the population motivate the rise of interest in the lives of the elderly. In this contemporary society the development of the economy and the well being of the people primarily depends on the human resources and their quality. For that reason it is really important for the country’s social and economic development for people to establish themselves strongly in the labour market while they are still of an employable age. The purpose of this research – To reveal career possibilities for elderly people. The object of research - The careers of the elderly. To achieve this purpose these tasks were performed: • analyse the demographic factors in the ageing society. • analyse European and National politics towards the elderly. • characterise the processes of the ageing of elderly people and their position in the labour market. • determine the employers view towards the career of elderly people. • determine the view of unemployed people towards the careers... [to full text]

Darbas yra viena iš pagrindinių žmogaus vertybių. Jis suteikia kiekvienam saviraiškos galimybę, didina saugumo jausmą ir padeda kurti materialinę gerovę. Bedarbystė – rimta socialinė ir psichologinė darbo neturinčio žmogaus problema. Nepakankamos investicijos į pramonės, paslaugų, transporto ir statybos sektorius sukuria perteklinę darbo jėgą ir didina nedarbą. Padidėjus bendram nedarbui, visada išauga ilgalaikė bedarbystė. Ilgalaikio nedarbo metu prarandama turėta kvalifikacija ir gebėjimai, mažėja bendravimo aplinka, blogėja žmogaus fizinė ir psichinė sveikata. Ilgalaikė bedarbystė sukelia ne tik socialines ir ekonomines problemas, bet pakeičia žmogaus mąstymą ir pasitikėjimą savimi. Ilgalaikiai bedarbiai kovodami su skurdu, nepritekliais susitaiko su esama padėtimi ir nesiryžta nieko keisti savo gyvenime. Didžioji dalis ilgalaikių bedarbių neturi stiprios motyvacijos sugrįžti į darbo rinką, o norintieji įsidarbinti dažnai nepasitiki savimi ir nežino, kaip tai padaryti. Karjeros projektavimas – padeda suderinti kiekvieno žmogaus galimybes su darbo rinkos keliamais reikalavimais. Tačiau siekiant sugrąžinti ilgalaikius bedarbius į darbo rinką susiduriama su socialiniais ir psichologiniais veiksniais, kurie stipriai lemia šių žmonių karjeros projektavimą. Šiame darbe keliamas klausimas, kaip socialiniai ir psichologiniai veiksniai lemia ilgalaikių bedarbių karjeros projektavimą? Aprašoma darbo biržos konsultantų veikla ir siūlomos užimtumo priemonės ilgalaikių bedarbių... [toliau žr. visą tekstą] / Labour is one of the most important values in person’s life. It gives everyone an opportunity to self - expression, increases a feeling of security and helps to create material well-being. Unemployment is very serious social and psychological problem to unemployed. Inadequate investments in industry, service, transport and constructional sectors create redundancy and increase unemployment. Long-term unemployment always increases when enlarge general unemployment. Long-term unemployment is a cause of qualification and abilities loss, physical and psychical health problems. Long-term unemployment makes not only social and economic problems, but it also changes thinking of person and reduces self-confidence. The long-term unemployed abide by the circumstances and hesitate to make changes in their life, when they are fighting with poverty. Most of the long-term unemployed do not have strong motivation to come back to the labour market. The returning minority often have self-confidence problems or do not know how to come back. Career designing helps to combine person abilities with requirements of the labour market but it is confronted with social and psychological factors, which have strong influence to career designing. In this paper the question is raised, in what ways social and psychological factors affect career designing of the long-term unemployed. It discusses about work of labour exchange consultants and employment tools for the long-term unemployed career designing. The... [to full text]

Daugelis svarbių įvykių, turinčių įtakos tolesniam gyvenimui, nutinka jaunystėje ir per gana trumpą laiką. Vienas iš tokių svarbių įvykių yra jauno žmogaus pirmasis įsidarbinimas. Lietuvos padėtį Europos Sąjungos šalių bendrijoje lemia ne tik gera infrastruktūra, investicijos, laisvas asmenų judėjimas, kitos socialinės bei ekonominės sąlygos, bet ir darbo jėgos kvalifikacija. Didžiausia Lietuvos vertybe tampa Lietuvos žmonių profesinis ir kultūrinis pasirengimas veikti didžiulėje naujoje vientisos rinkos erdvėje. Demografiniai pokyčiai, Europos ekonomikos globalizacijos poveikis ir besikeičianti visuomenė reikalauja iš naujo pažvelgti į jaunimo problemas. Jaunimo karta vaidins didžiulį vaidmenį Europos plėtrai. Tačiau nemaža dalis jaunų žmonių lieka „neįtraukti į darbo rinką“, o tai didžiulis potencialo švaistymas ir rizika socialinei sanglaudai. Pastarųjų metų tendencijos rodo, jog nekvalifikuotų jaunų bedarbių dalis ne mažėja, o, palyginus 2006 m. ir 2007 m., jaučiamas jų skaičiaus augimas. 2008 m. situacija panaši: 60 proc. jaunų bedarbių neturi profesijos, nekvalifikuoti (Jankauskienė, 2008). Nemažai jaunų bedarbių neturi vidurinio ar net pagrindinio išsilavinimo, neturi motyvų dirbti ir mokytis, nepasirengę konkuruoti darbo rinkoje. Dažniausiai tai jaunuoliai iš socialinės rizikos šeimų, kurių nepalaiko aplinka, kurie sulaukę pilnametystės paliko globos namus, kurie nesimoko, nedirba ir dažnai neturi pagrindinio išsilavinimo. Darbo biržai tenka spręsti nelengvą... [toliau žr. visą tekstą] / The Lithuanian status in the EU depends not only on infrastructure, investment, free movement of persons, and other social and economic factors, but also on the qualification of the labour force. The professional and cultural readiness of Lithuanian people for acting in the enormous EU market space is becoming one of the main Lithuanian assets. Demographic changes, the impact of European economy globalization and the changing society require a new approach to youth problems. Thus, referring to this situation, the thesis problem has emerged: the Lithuanian Labour Exchange does not provide enough services of youth career planning that could contribute to a successful development of youth professional career. Thesis subject: the adequacy of Labour Exchange youth career planning services to meet youth needs. Thesis question: in what ways do Labour Exchange career planning services meet youth needs? Thesis aim: reveal how Labour Exchange career planning services meet youth needs. Thesis objectives: 1. Reveal the conception and role of employement and unemployment in the contemporary world. 2. Describe the problems of youth integration into the labour market. 3. Describe Labour Exchange youth career planning services. 4. Using empirical data, evaluate the adequacy of Labour Exchange career planning services to meet youth needs (both from career counsellors' and youth points of view). One of the main conclusions of this thesis is that school education serves as the crucial... [to full text]

Tyrimo problema: neapibrėžtos vyresnio amžiaus bedarbių įsidarbinimo problemos ir jų sprendimo būdai. Tyrimo objektas: vyresnio amžiaus bedarbių įsidarbinimo problemos. Tyrimo tikslas: išskirti vyresnio amžiaus bedarbių įsidarbinimo problemas ir pateikti jų sprendimo būdus. Tyrimo uždaviniai: 1. apibrėžti karjeros projektavimo svarbą mokymosi visą gyvenimą kontekste; 2. apibrėžti karjeros sampratos teorinius aspektus; 3. apibūdinti esamą vyresnio amžiaus bedarbių įsidarbinimo situaciją Lietuvoje ir Europos Sąjungos šalyse narėse; 4. atskleisti vyresnio amžiaus bedarbių įsidarbinimo problemas; 5. pateikti rekomendacijas vyresnio amžiaus bedarbių įsidarbinimo problemų sprendimui. Teoriniai tyrimo metodai: mokslinės literatūros, vadovėlių, mokslinių straipsnių, dokumentų, įstatymų ir teisės aktų analizė, siekiant apibrėžti karjeros projektavimo svarbą mokymosi visą gyvenimą kontekste, apibrėžti karjeros sampratos teorinius aspektus, apibūdinti situaciją susijusią su vyresnio amžiaus bedarbiais. Empiriniai tyrimo metodai. Siekiant atskleisti vyresnio amžiaus bedarbių įsidarbinimo problemas buvo parengta anketa vyresnio amžiaus bedarbiams. Magistro darbą sudaro įvadas ir dvi pagrindinės dalys: teorinė ir empirinė. Tyrime dalyvavo 100 Joniškio darbo biržoje registruotų vyresnio amžiaus bedarbių. Tyrimas atliktas 2008 metų spalio – lapkričio mėn. Atlikus mokslinės literatūros, dokumentų analizę bei empirinį tyrimą, suformuluotos išvados ir rekomendacijos, atskleistos vyresnio... [toliau žr. visą tekstą] / The problem of research – the problems of employment of the unemployed senior people are not defined and the ways to solve these problems are not determined. The object of research – the problems of employment of the unemployed senior people. The aim of research - to define the difficulties faced by the unemployed senior people while looking for a job and determine the ways for their solution. The tasks of research:: 1. to define the relevance of career designing in the context of lifelong learning; 2. to define the theoretical aspects of career concept; 3. to describe the situation of employment of the unemployed senior people in Lithuania and European Union countries; 4. to reveal the problems of employment of the unemployed senior people; 5. to provide recommendations for solving the employment problems of the unemployed senior people. The theoretical methods of research: the analysis of the scientific sources, textbooks, scientific articles, documents and legislation has been used to determine the relevance of career designing in the context of lifelong learning as well as to define the theoretical aspects of career concept and to describe the situation of unemployed senior people in labour market. The empirical methods of research: questionnaire has been used to reveal the problems of employment of the unemployed senior people. The master thesis is composed of introduction and two main parts: theoretical and empirical. 100 of unemployed senior people registered in... [to full text]

Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos pirmajame straipsnyje sakoma: visi žmonės yra laisvi ir lygūs jų orumo ir teisių atžvilgiu. Norint pasiekti šį tikslą, valstybė turi pagarbiai žiūrėti į savo visuomenės įvairovę ir siekti, kad neįgalieji galėtų naudotis visomis žmogaus teisėmis: civilinėmis, politinėmis, socialinėmis, ekonominėmis ir kultūrinėmis. Šiuolaikinėse teorijose ir praktikoje pereinama nuo socialinės integracijos prie socialinio dalyvavimo idėjos, kuri išlieka tokia pat turininga kaip ir socialinės integracijos konceptas, tiksliau apibrėžia mažumų integracijos visuomenėje turinį ir kryptingumą. Neįgaliųjų socialinio dalyvavimo plėtotė reiškia , kad ne tik šalinamos kliūtys ir sudaromos galimybės neįgaliesiems lygiomis teisėmis ir savaime suprantamais (normaliais, įprastais, tokiais pat kaip ir kitiems žmonėms) būdais dalyvauti socialiniame gyvenime, neįgaliųjų karjeros projektavime, bet ir priimti sprendimus, ir įnešti savą indėlį į bendros veiklos produktą ar norimą rezultatą (Ruškus, 2003). Nagrinėjama tema siejama su humanistinėmis nuostatomis akcentuojamomis neįgaliųjų bedarbių karjeros projektavimo galimybių atskleidimą, atsižvelgiant į žmogiškąsias vertybes. PROBLEMA – Neįgaliųjų profesinės karjeros galimybių diskriminacija TIKSLAS - atskleisti Zarasų rajono neįgaliųjų bedarbių profesinės karjeros projektavimo galimybes. TYRIMO OBJEKTAS - Neįgaliųjų bedarbių profesinės karjeros projektavimo galimybės. TEMOS AKTUALUMAS Neįgaliųjų... [toliau žr. visą tekstą] / Planning the career for handicapped people norvadays is becoming more complicated because of faster change of labour market needs. The changes in labour marked are determined by fast progress in science and modern technologies, It is important not only to find a job to earn one‘s living but also be competitive on labour market. Handicapped people need society support to ensure the same living conditions as well- bodied have.This support should not be considered as a priviledge, it is just a human right. I, Rima Prapuolenaitienė, a student for Master of science at Vytautas Magnus University, The centre of Professional studies, Educology Branch, carried out the programme of extended studies on Career Design. To my strong belief the handicapped people must have the same human rights as well- bodied citizens I have chosen. The title of the work - The Possibilities of Designing Handicapped People‘s who are Registered on Labour Exchange List Professional Career. Supervisor of the work – Živilė Navikienė. The Problem – discrimination of the possibilities of professional career for handicapped people. The Object of the research – the possibilities of designing professional career for handicapped people. The Aim of the research – to reveal the possibilities of designing the professional career for the handicapped unemployed people in Zarasai district. The Objectives of the research: 1. To define the conception of the handicapped and their... [to full text]

Nedarbo problema yra viena didžiausių socialinių ir ekonominių problemų. Kaimo gyventojų tarpe nedarbo problema kiekvienais metais tampa vis aktualesnė. Siekiant padėti integruotis į darbo rinką asmenims, padidinti jų įsidarbinimo motyvaciją bei mažinti nedarbą taikomos aktyvios darbo rinkos politikos priemonės. Šiame darbe mėginama išsiaiškinti kaip dalyvavimas vienoje ar kitoje aktyvios darbo rinkos politikos priemonėje veikia bedarbių įsidarbinimo motyvaciją, kokiose priemonėse dažniausiai dalyvauja miesto ir kaimo bedarbiai, kas lemia žmogaus veržimąsi į darbą. Tyrimo problema - informacijos apie aktyvių darbo rinkos politikos priemonių taikymą, skatinant kaimo ir miesto bedarbių įsidarbinimo motyvaciją, stoka. Tyrimo tikslas - išsiaiškinti kokios aktyvios darbo rinkos politikos priemonės labiausiai skatina kaimo ir miesto bedarbių įsidarbinimo motyvaciją. Tyrimo klausimas - kokios aktyvios darbo rinkos priemonės labiausiai skatina įsidarbinimo motyvaciją kaimo ir miesto bedarbiams? Tyrimo objektas - aktyvios darbo rinkos politikos priemonės, skatinančios kaimo ir miesto bedarbių įsidarbinimo motyvaciją. Tyrimo uždaviniai - Apžvelgti vykdomą Lietuvos darbo biržos bei Prienų rajono politiką bei apibūdinti kaimo ir miesto bedarbių grupes. Išanalizuoti siūlomas aktyvias darbo rinkos politikos priemones kaimo ir miesto bedarbių užimtumo gerinimui. Apibūdinti asmenybės poreikius grindžiančias motyvacijos teorijas. Empiriškai patikrinti aktyvių darbo rinkos politikos priemonių... [toliau žr. visą tekstą] / An unemployment problem is one of the biggest social and economic problems. Every year unemployment issue among the rural inhabitants is becoming more and more relevant. Active labour market policy is applied in order to help people to integrate themselves into labour market, to increase their employment motivation and to decrease unemployment. In this work there has been tried to clarify how participation in one or another mean of active labour market policy influences employment motivation of the unemployed, in which means the rural and urban inhabitants more often take part, what determinates a person’s push to work. The issue of the research – lack of information of applying means of active labour market policy encouraging employment motivation of the rural and urban unemployed. The aim of the research is to ascertain what means of active labour market policy mostly encourage employment motivation of the rural and urban unemployed. The question of the research - What means of active labour market policy mostly encourage employment motivation of the rural and urban unemployed? The object of the research - means of active labour market policy which encourage employment motivation of the rural and urban unemployed. Goals of the research - to survey underway policy of Lithuanian labour exchange and Prienai district and define groups of the rural and urban unemployed. To analyze suggested means of active labour market policy in order to improve employment of the rural and... [to full text]

Sutrikus darbo rinkos pusiausvyrai, susiformavo grupės žmonių, nesugebėjusių prisitaikyti prie sparčiai besikečiančių darbo rinkos reikalavimų. Didžiausi pokyčiai įvyko Lietuvos kaime, kur, nykstant kolūkiams, įsivyravo smulkūs ūkininkų ūkiai, kuriuose pastebimas nepilnas ūkio narių užimtumas, neefektyvus darbas, mažas darbo našumas. Nekūrę savo ūkio, neradę ar neieškoję darbo kitur, kaime vis daugiau žmonių tapo bedarbiais. Didėjantis bedarbių skaičius kaime, pakoregavo ir darbo biržos veiklą, kadangi reikėjo sukurti prieinamą kaimo žmogui konsultavimo paslaugų tinklą. Taip darbo biržos darbuotojai susidūrė su specifine bedarbių grupe, kaimo gyventojais, kurie, turėdami savo mažus ūkius ir iš principo galintys pragyventi iš jų ar trumpai dirbant pas ūkininkus, nerodo didelio suinteresuotumo ir motyvacijos susirasti pastovų darbą. Darbo biržai, konsultuojant tokius bedarbius, iškyla būtinybė numatyti ir suformuluoti efektyvias bedarbių konsultavimo formas bei priemones, atrasti galimybę padaryti konsultavimo paslaugas labiau prieinamas, plėsti jų tinklą. Besikreipiantys į darbo biržą kaimo gyventojai yra specifinė grupė ne tik todėl, kad turėdami savo ūkį visada turi erdvę savęs realizavimui, bet dažnai būna ir nepakankamo išsilavinimo ar turi nepaklausią profesiją. Kaimo gyventojų finansinė padėtis dažnai riboja jiems galimybę persikvalifikuoti laisvai renkantis mokymo įstaigą. Ilgalaikių bedarbių, nedirbančių metus ir ilgiau, kaime yra apie trečdalis. Kaime didžiausią... [toliau žr. visą tekstą] / After the balance of the work market went to pieces, a group of people who did not manage to adapt to the changing requirements of the work market was formed. The biggest changes hit the countryside of Lithuania where tiny individual farms were introduced after the collapse of collective farms. These farms feature incomplete employment of its members as well as ineffective work and low productivity. Some of the villagers who did not found their own farms, did not find or did not try to search for a job elsewhere, so that is why more and more people became jobless in the countryside. A rising number of the unemployed people in the countryside had an influence upon the activities of the Labor Exchange Office, because the net of the consulting services that would be available to every villager had to be founded. The specialists from the Labor Exchange Office faced a specific group of the unemployed people – the villagers – in this way. These unemployed people do not demonstrate a particular interest in finding a full-time job, because are either working at their own tiny farms and can survive in such way or find temporary work at the other villagers’ farms. While consulting this kind of the clients, it is essential for the Labor Exchange Office’s employees to foresee and formulate effective means and forms of consulting this group of the unemployed people as well as to find ways to make consulting services more available, to develop their net. Villagers who come to the Labor... [to full text]

Analizuojant dabartinę darbo jėgos pasiūlą, galima pastebėti, kad kas trečias bedarbis yra nekvalifikuotas, maždaug ketvirtadalis darbo biržoje registruotų bedarbių – ilgą laiką nedirbę asmenys (Jovaiša, Orenienė 2003). Tokie duomenys rodo atotrūkį nuo Europos Sąjungos socialinio ekonominio modelio – gerovės valstybės, kurioje žemas nedarbo lygis, tvirtos socialinės garantijos, minimalus skurstančiųjų skaičius. Nors šiuo metu užimtumo lygis Lietuvoje auga ir bedarbystė mažėja, tačiau bedarbių skaičius vis dar yra didelis. Bedarbiams būdinga ryški socialinė atskirtis ir pažeidžiamumas, todėl įvertinus specifiškumą, bedarbių integracija į darbo rinką reikalauja specialaus požiūrio ir nestandartinių sprendimų padedant jiems įsidarbinti. Tačiau šioje vietoje galima įžvelgti kontroversiją tarp bedarbių nenoro keistis ir nemotyvuotumo ir darbo biržos misijos tokius žmones įdarbinti. Šioje sistemoje galima pastebėti „uždarą ratą“: didžioji dalis bedarbių registruojasi darbo biržoje po kelis kartus, nenori dalyvauti darbo biržos siūlomuose perkvalifikavimo ar kvalifikacijos įgijimo priemonėse, o jei įsidarbina, neišdirba ilgesnį laiką. Dažnai bedarbiai, o ypač ilgesnį laiką nedirbę turi labai mažas galimybes konkuruoti darbo rinkoje, nes dauguma jų neturi profesinio pasirengimo arba turi nepaklausią darbo rinkoje profesiją ar mažą veiklos praktiką. Ilgai nerandantys darbo praranda pasitikėjimą savo galimybėmis ir nustoja jo ieškoti, taip auga psichologinė įtampa, didėja socialinė... [toliau žr. visą tekstą] / While analyzing the current supply of the working force, it is worth noticing that every third unemployed person is non-qualified and approximately one fourth of the unemployed, who are registered by the Labor Exchange Office, haven’t worked for long periods of time (Jovaiša, Orenienė 2003). These figures demonstrate the gap between the current situation in Lithuania and socio-economic model of the European Union that features the well-being of the state, low levels of unemployment, solid social guarantees, a minimal number of those living in poverty. Even though the employment rates in Lithuania are going up these days and the unemployment is decreasing, the number of unemployed people is still high. The unemployed are subject to social isolation and vulnerability. Because of these specifics, the integration of the unemployed into the work market needs to be treated with a special attitude and application of non-standard solutions while helping them to find a job. On the other hand, the controversy between unemployed people’s unwillingness to change as well as the lack of motivation and the mission of the Labor Exchange Office to employ these people can be observed here. This system can be compared to a vicious circle, because the majority of the unemployed are being registered by the Labor Exchange Office for several times in a row, and they do not want to participate in the courses provided by the Labor Exchange Office (updating qualification or changing it). If they are... [to full text]