Tyrimo objektas: Trakų darbo biržos profesinių mokymų efektyvumas Tyrimo metodai: 1. Mokslinės literatūros studijavimas ir analizė. 2. Anketinė apklausa. 3. Tyrimų duomenų statistinė analizė ir interpretacija. Tyrimo rezultatai: • Atlikus apklausą buvo nustatyta, jog beveik visi respondentai (92,7 proc.) mano, kad teorinio parengimo mokymų metu tikrai pakanka. • Du trečdaliai (65,8 proc.) respondentų nurodė, kad jiems visiškai pakako praktinio pasirengimo mokymų metu, kad galėtų sėkmingai dirbti savo atliekamą darbą. • Trys ketvirtadaliai kursų klausytojų (75,6 proc.) teigė, kad darbo biržos organizuoti kursai jiem buvo naudingi. • Nemaža dalis – virš 50 procentų gavusiųjų anketas į jas neatsakė. Taigi gautieji duomenys nėra labai patikimi. Atsakė tie, kurie darbo biržos mokymų paslauga yra patenkinti. Tie, kurie kursus lankė dėl stipendijos, atsakyti į klausimus vengė.Taigi, buvo tikėtasi žmonių geranoriškumo, bet jo nesulaukta. • Hipotezė, kad profesinis mokymas darbo biržoje registruotiems bedarbiams negarantuoja įsidarbinimo galimybės nepasitvirtino, nes apklausos rezultatai parodė, kad absoliuti dauguma (85,4 proc.) respondentų mano, kad darbo biržos organizuoti kursai, kuriuos jie baigė, turėjo įtakos įsidarbinant. / • After the survey was established that almost all respondents (92,7 %) consider that theoretical preparation pending training is certainly sufficient. • Two-thirds (65,8 %) of respondents noted, that the practical preparation pending training was totally suffice for them, that they could successfully perform their work. • Three-quarters of courses students (75,6 %) proposed, that the courses organized by the Labour Exchange were effective. • A fair part – over 50 percent of questionnaire receivers didn‘t respond. So, the collected data are not very reliable. Responded only those, who were satisfied with the Labour Exchange training service. People, who attended the courses for the stipend, avoided to respond to questions. So, the expected human goodwill were not attained. • There was not confirmed hypothesis, that vocational training for unemployed registered in the Labour Exchange didn‘t ensure the employ possibility, as the survey results demonstrated that the absolute majority (85,4 %) of respondents considers, that their finished training, organized by the Labour Exchange, had the influence for employ.

Darbe apibrėžiama Lietuvos darbo migranto sąvoka ir aprašomos trys istorinės darbo migracijos bangos iš Lietuvos. Dėl didelių ekonominės ir socialinės migracijos mastų pablogėjo Lietuvos demografinė situacija, prarasta didelė dalis kvalifikuotos darbo jėgos, socialinio draudimo sistema nesurenka reikiamų pajamų, šeimos patiria problemų dėl vaikų auklėjimo ir santuokos išsaugojimo, nefiksuojama smulkaus ir vidutinio verslo plėtra, dėl nelegalaus ir nekvalifikuoto darbo užsienyje darbo migrantai praranda turimą kvalifikaciją ir ryšį su Lietuvos darbo rinka. Nutolus nuo tėvynės blogėja galimybės joje įsidarbinti, mokytis ar persikvalifikuoti. Reemigrantų įtraukimas į Lietuvos darbo rinką reikalauja specialaus valstybinio požiūrio, darbo jėgos pritraukimo veiksnių ir darbo rinkos sureguliavimo būdų. Vienas efektyviausių būdų yra į Lietuvą sugrįžusių darbo migrantų karjeros projektavimas, kuris padėtų derinti žmonių poreikius ir galimybes su šio laikmečio profesijų pasaulio reikalavimais. Tačiau darbo biržos veikla, projektuojant darbo migrantų karjerą, nėra apibrėžta ir įvardyta, veiklos efektyvumas netirtas nepriklausomų ekspertų. Prasidėjus pasaulinei ekonomikos krizei yra palankus momentas imtis kur kas aktyvesnių veiksmų adaptuojant darbo migrantus Lietuvos darbo rinkoje, sudarant sąlygas mokytis paklausių profesijų, padedant tobulėti ir kelti kvalifikaciją. Kiekybinio tyrimo duomenų analizė atskleidė, kad darbo migrantai gerai vertina darbo biržos veiklą, darbuotojų... [toliau žr. visą tekstą] / In the thesis a conception of Lithuanian labour migrant is defined and three historic labour migration waves from Lithuania are described. Because of huge amount of economic and social migration, Lithuanian demographic situation has become worse, a great part of qualified labour force is lost, social insurance system does not collect needed income, families experience problems concerning education of their children and saving marriage, development of small and medium business is not fixed, because of illegal and unqualified work abroad, labour migrants lose their qualification and relation with Lithuanian labour market. Being away from a native country, possibilities to employ oneself, study or retrain are becoming worse. Involvement of re-emigrants into Lithuanian labour market requires a special State attitude, factors of attracting labour force and ways of regulating labour market. One of the most effective ways is projecting careers of labour migrants having returned to Lithuania, that would help to match people’s needs and possibilities with requirements of these times world professions. Nevertheless, activity of a jobcentre, projecting career of labour migrants, is not defined and named, activity’s efficiency was not examined by independent experts. After start of the world economic crisis, a favourable moment appeared to take much more active actions, adapting labour migrants in Lithuanian labour market, creating conditions to study marketable professions, helping... [to full text]

Projekto tikslas - pagelbėti darbo biržos darbuotojams organizuoti teikiamų paslaugų kokybės vertinimo tyrimus, kaupti apklausos duomenis, juos analizuoti. Apklausų internetu lankstumas, pasiekiamumas ir interaktyvumas sukuria idealią tyrimų vykdymo formą, kuri pasižymi savo sparta ir minimaliomis sąnaudomis. Tuo tikslu poralas sukurtas pasinaudojant HTML, PHP + MySQL derinius. Šių technologijų populiarumas, bei funkcionalumas, optimaliausiais išpsrendė užsibrėžtus uždavinius. Atlikus eksperimentą, paaiškėjo, sukurto darbo biržos klientams teikiamų paslaugų tyrimo ir vertinimo portalo svarba bei praktinė nauda. Sukurtas portalas tenkina pagrindinius vartotojų pageidavimus. / The aim of project is to help the assistants of labour exchange to organise the evaluation research of quality service, to collect survey facts and its analysis. The flexibility, reach and interactivity of internet survey create ideal form of implementation research, which characterized its quickness and minimal input. To that end portal is created using combinations of HTML, PHP+MySQL. Its popularity and functional of technology set optimal tasks. The conducted experiment has confimed the importance and practical benefit of the created offering services for research and estimation portal to clients of labour exchange. The created portal meets the major user requests and characterizes features: simplicity, reliability, efectiveness, easy exploitation, intuitively comprehensible user and clearness.

This thesis investigates the emergence and establishment of an early public monitoring system of the Swedish economy prior to the First World War. The study relies on a careful examination of the source materials with the view to map why and how the monitoring of the Swedish economy emerged, who demanded it, how the public supervision of the economy was organised and administrated and the results of the efforts. The common driving force was an increasing political interest in Sweden and elsewhere over the labour issue towards the end of the nineteenth century. In fact, the establishment of the monitoring system of the Swedish economy was largely the result of a broader international statistical respons to the labour question by the end of that century. The emergence of a public monitoring of the economy was driven by a general need for measuring the effect of industrialisation on the labour market, especially the growing problems with episodes of involuntary unemployment in the industrialised countries towards the end of the century. The thesis is divided in two parts with a total of ten chapters. It is written within a traditional narrative structure, that is, the beginning, the middle and the end. The first part examines the emergence of the surveillance of the labour market and consists of three chapters according to the narrative structure covering the period 1893-1913. The second part consists of three chapters that investigate the establishment of a monthly economic survey of the Swedish economy between 1910 and 1914, structured in the same way as the part one. The establishment of this early public monitoring of the Swedish economy should be regarded as a forerunner of the National Institute of Economic Research (Konjunkturinstitutet) 1937.