Upių ūkinę veiklą, pvz. hidroenergetiką, galima tam tikromis sąlygomis plėtoti saugomas teritorijas (pavyzdžiui, ekologinio tinklo NATURA 2000). Šios direktyvos 6 straipsnis 2001 m. buvo perkeltas į Saugomų teritorijų įstatymą, tačiau praktinis jo nuostatų taikymas išliko apribotas, ypač šio straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatos. Tam, kad reikalavimas dėl planų ir projektų vertinimo veiktų sklandžiai Lietuvoje, priimti Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ir Teritorijų planavimo įstatymas. Tam leidžiama atlikti veiklos poveikių aplinkai vertinimą. Visos didelės ir didesnės upės (Nemunas, Neris, Merkys, Minija ir kt.) yra uždraustos ištisai planuoti ir statyti užtvankas. Draudimo teisinis pagrindas – ES aplinkosaugos direktyvos, rekomendacijos (Berno, HELCOM, IBSFC), kurias Lietuva pasirašė. Nemune, Neryje ir kitose upėse yra ruožų, kuriuose nėra nė vieno draustinio (remiantis Saugomų teritorijų įstatymu) ir kurie yra techniškai tinkami užtvankoms ir hidroelektrinėms statyti, tačiau remiantis Lietuvos pasirašytomis ES aplinkosaugos direktyvomis ir rekomendacijomis (Berno, HELCOM, IBSFC), yra uždrausta planuoti ir statyti užtvankas. Siekiant bent dalinai atkurti pažeistą dinaminę pusiausvyrą ir ekologinį upių vientisumą rekomenduojama, HE kur yra galimybė, bei būtinybė įrengti žuvitakius bei gamtosauginio debito praleidimo priemones. Įrengimą derinti su migracinių koridorių atvėrimo eiliškumu bei svarba. ES Bendrosios Vandens Politikos direktyvos (BVPD) (2000/... [toliau žr. visą tekstą] / The proceeding of rivers for example: water-power can be expanded or lifted and it’s possible to do the assessment of influence for environment. All rivers (bigger) are banned for planning and building weirs. The basis of insurance are: EU directive of environment, guidelines which Lithuania signed on. There are sectors in the rivers of Nemunas or Neris where is no reserve at all and they are suitable for building weirs and hydroelectric. Trying to restore the affected dynamic balance and the ecological integrity is recommended to equip fish-ladder. The equipment should be regulated with priority and importance of passages priority too. The implementation of WFD is given to keep and to encourage the use of water power and to improve ecological conditions of water fields. The directive of the EU (2000/60/EC): to build the new hydroelectric is allowed if there are some problems such as: output of electric power, protection from the flood, navigation, water supply. Hydroelectric plants should be adjusted to a natural river run off. Suitable places might be those, which have no objections to recent acts. Inappropriate rivers are those which are in protected territory.

Baigiamajame magistro darbe „Vamzdyno nuogulų tyrimas ir apibūdinimas“, apžvelgus mokslinės literatūros šaltinius, apibūdintos ant vamzdžių vidinių sienelių susidarančios nuogulos, kurių sudėtyje vyrauja geležies junginiai. Nagrinėjama, kokią įtaką vandens kokybei turi ant skirtingų medžiagų vamzdžių vidinių sienelių susidariusios nuogulos. Aptariama, kokios dėl nuogulų susidarymo iškyla problemos vandentiekio sistemoje. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Vandentvarkos katedros laboratorijoje buvo atliktas eksperimentas, sumontavus du eksperimentinius stendus. Juos sudarė skirtingų medžiagų (PE, cinkuoto plieno ir seno plieno) vamzdynų sistemos, kuriomis cirkuliavo skirtingos kokybės vanduo. Buvo nustatyta kiekybinė ir kokybinė nuogulų sudėtis. Kiekybinė sudėtis apibūdinta ChDS pokyčiu, esant skirtingai vandens išbuvimo trukmei vamzdyne. Kokybinę sudėtį apibūdina geležies, mangano junginių, amonio jonų, nitritų ir nitratų koncentracijos vandenyje. Tai pat nustatyta vamzdyno nuogulų granuliometrinė sudėtis. Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad bendrosios geležies koncentracija mažiausia buvo PE, o didžiausia – seno plieno vamzdyno mėginiuose. PE vamzdyne mangano koncentracija didėjo ilgėjant vandens užsistovėjimo trukmei. Amonio jonų, nitritų ir nitratų kiekiai mėginiuose neviršijo higienos normų. PE vamzdynų nuogulų ChDS rodikliai buvo mažiausi abiejuose stenduose. Palyginus eksperimentinių stendų nuogulų mėginių rezultatus, paaiškėjo, kad ChDS reikšmės priklauso nuo vandens... [toliau žr. visą tekstą] / In the Master‘s Thesis "The research and characterization of pipeline scales" the literature review of scientific sources was described pipeline scales which contains predominantly iron compounds. The impact of water quality on the pipeline scales was investigated. Negative impact of the formation of pipeline scales on water distribution system was analysed. Experimental investigation was carried out in the laboratory scaled equipment at Water Management Department of VGTU. Experimental pipelines consist of different materials (galvanized steel, old steel and polyethylene (PE)) pipe system with circulated different water quality. The quantitative and qualitative composition of the scales was measured. The quantitative composition was described of the change of COD under different water age in to the different pipelines. The qualitative composition was described by iron, manganese compounds, ammonium, nitrite and nitrate concentrations in water. It was also set the particle size content of pipeline scales. Results showed that the lowest iron concentration was in PE pipe samples and the highest in an old steel pipe samples. The concentration of manganese increased with increasing duration of water age in PE pipe. Ammonium ions, nitrite and nitrate levels didn't exceed the requirements of hygiene norm. The lowest COD rates were in PE pipe scales in both laboratory scaled equipments. It was found that COD values depend on the quality of water that circulated in pipeline. It was... [to full text]

Šiuolaikinės visuomenės plėtra neįmanoma be darnaus vystymosi. Darnus vystymasis, orientuotas į vystymąsi be augimo ir aplinkos tausojimą ateities kartoms, tampa kertine visuomenės vystymosi ašimi, todėl darnaus vartojimo tendencijų ir perspektyvų analizė yra aktuali, atsižvelgiant į tai, kad ekonominės, ekologinės ir socialinės problemos ateityje tik dar labiau aštrės, o jų efektyvus sprendimas bus neveiksmingas, jeigu nebus įgyvendinami veiksmai, pagrįsti darnaus vartojimo koncepcija. Šis darbas susideda iš dviejų dalių, išvadų, rekomendacijų, literatūros sąrašo ir priedų. Darbą sudaro teorinė ir tiriamoji dalys. Teorinėje dalyje yra atskleidžiamas poreikis darniam vartojimui šiuolaikinėmis sąlygomis, nagrinėjama darnaus vystymosi koncepcija, analizuojami darnaus vartojimo tendencijas atspindintys rodikliai, atskleidžiamos darnaus vartojimo perspektyvos teoriniu aspektu. Tiriamojoje dalyje atliekama darnaus vartojimo rodiklių analizė Lietuvos tendencijų kitimo kontekste ir Europos Sąjungoje. Remiantis mokslinių, statistinių duomenų ir palyginamosiomis analizėmis, parengtas darnaus vartojimo rodiklių modelis, atspindintis darnaus vartojimo strategijos įgyvendinimą Lietuvoje. Taip pat pateikti pasiūlymai darnaus vystymosi strategijos įgyvendinimo didinimo sprendimai, kurie realiai gali būti pritaikyti praktiktiniame darnaus vystymosi strategijos įgyvendinime. / Development of modern society is not possible without cohesive development. Cohesive development focused on the development without growing and environmental protection for future generations becomes the cornestone for the social development and therefore the analysis of cohesive consumption tendencies and perspectives is rather topical, considering the fact that economic, ecologic and social problems in the future would only become sharper and their effective solution would not be efficient without the realisation of actions based on the conception of cohesive consumption. This paper comprises two chapters, conclusions, recommendations, list of references and appendices. The paper consists of theoretical and exploratory chapters. In the theoretical chapter, the need for cohesive consumption under modern conditions is revealed, the conception of cohesive development is discussed, indicators reflecting the tendencies of cohesive consumption are analysed, perspectives of cohesive consumption from theoretical aspect are revealed. In the exploratory chapter, the analysis of cohesive consumption indicators is performed in the context of tendency alteration in Lithuania and the European Union. Referring to scientific, statistical data and comparative analyses, the model of cohesive consumption indicators was prepared reflecting the implementation of cohesive consumption strategy in Lithuania. In addition to that, solutions related to increase in the implementation of cohesive... [to full text]

XXI amžiuje visuomenės dėmesys savo gyvenamosios aplinkos gražinimui gerokai padidėjo. Tai, ko gero, paskatino padidėjęs augalų asortimentas, tinkamas auginti loveliuose, kubiluose ar pakabinamuose induose. Apželdinti daugiabučių gyvenamųjų namų langai ir balkonai šiais laikais jau nėra retenybė, tačiau gerų pavyzdžių dar yra gerokai mažiau nei blogų. Gėlių dekoratyvumas priklauso ne vien nuo parinktų gražių gėlių. Svarbu gėles ne tik tinkamai sukomponuoti, bet ir atsižvelgti į supančią aplinką. Kompozicinę vertę lemia balkono aukštis ir apžvalgumas, gėlių spalvų deriniai, lapų faktūra, komponavimas pagal žydėjimo laiką ir gėlių išdėstymo tvarka. Darbo objektu pasirinkti skirtingų statybos laikmečių (1960 – 2007 m.), gėlėmis apsodinti Šiaulių miesto pietinės dalies daugiabučių namų balkonai ir lauko palangės. Šio tyrimo tikslas buvo išanalizuoti daugiabučių namų balkonų ir palangių želdinimo ypatumus Šiaulių miesto pietinėje dalyje. Atliekant tyrimą Šiaulių miesto pietinėje dalyje buvo siekiama išsiaiškinti ar balkonų ir lauko palangių želdinimui turi įtakos namo statybos laikmetis. Tyrimo metu buvo nustatytas balkonuose ir ant palangių auginamų augalų asortimentas iki genties. Aprašyti gėlių lovelių ir kitų indų tvirtinimo būdai, jų spalva, užfiksuotas jų kiekis balkonuose ir ant palangės. Išanalizavus gautus tyrimo duomenis, nustatyta, kad naujos statybos t.y. 2000 - 2007 m. namų balkonai yra želdinami gausiausiai (13 %), o apželdintų palangių daugiausiai aptikta... [toliau žr. visą tekstą] / In the twenty-first century, public attention to the repayment of their living environment has grown considerably. This probably led to an increased range of plants suitable for different containers. Planted windows and balconies of the apartment houses, these days it is no longer a rarity, but good examples are still significantly less than the blogosphere. Decorative flower depends not only on the selection of beautiful flowers. That it is important not only to compose the flowers, but also it‘s important to take into account the surrounding environment. The height and the visibility of the balcony, combinations of flower colors, the texture of leaf, the composition according to the time of flowering and flower arrangement leads the value of composition. The object of this work was the balconies and the window sills of different construction periods (1960 - 2007 year) apartment houses planted with flowers in the southern part of the city of Siauliai. The purpose of this study was to analyze the afforestation features of balconies and window sills of the apartment houses in the southern part of the city of Siauliai. In a study it was trying to find out, if the period of home construction affects afforestation of balconies and window sills in the southern part of the city of Siauliai. In this study was set the genus of cultivated plants on balconies and window sills, it was described the restraint techniques of flowers‘ troughs and other containers, their colors, it was set... [to full text]

Lietuvoje sukurta daug įvairaus rango, paskirties, dydžio, skirtingos funkcinės paskirties saugomų teritorijų. Širvintų rajone saugomos teritorijos užima 4,2 proc. rajono ploto. Paveldo objektai – atskiri arba tankias grupes sudarantys gamtos ir kultūros paveldo objektai – kraštovaizdžio elementai, kuriems dėl jų vertės teisės aktais nustatytas specialus apsaugos ir naudojimo režimas. Tyrimas atliktas siekiant įvertinti minėtų objektų apsaugą Širvintų rajone. Šiame darbe atlikta norminių dokumentų, teritorijų planavimo, mokslinių darbų ir kitos aktualios literatūros analizė, nuvykus į Kultūrinį Kernavės rezervatą apžiūrėti paveldo objektai ir įvertinta jų būklė. Pagrindinis tokių objektų apsaugos tikslas – perleisti paveldą ateities kartoms. Vienas svarbiausių uždavinių paveldo objektų saugojime – atsakingas šių objektų stebėjimas ir jų būklės vertinimas. Tyrimo rezultatai parodė, kad Širvintų rajono nekilnojamojo kultūros ir gamtos paveldo teritorijos yra geros būklės, nuolat vykdomi objektų būklės gerinimo darbai, nekilnojamojo kultūros paveldo objektų teritorijų naudojimas ir apsauga yra reglamentuota pakankama teisine baze. / Lithuania has created a lot of protected areas, which differ in ranks, purpose, size and function. In Širvintos district protected territories cover 4,2 percent of area. Heritage sites - individual or groups of natural and cultural heritage objects – are the landscape elements, which are protected by special statutory protection and recovery mode. Aim of the research is to evaluate the protection of natural and cultural heritage in Širvintos district. This work analyzes normative documents, planning, research papers and other relevant literature, presents results of on-site evaluation of heritage objects in Kernave Cultural Reserve. The main purpose of the protection of these objects is to conduct the heritage to future generations. This is achievable only with the help of responsible observation and evaluation of condition of these objects. The results show that in Širvintos district areas of immovable cultural and natural heritage are in good condition, regularly maintained. Protection and use of immovable cultural heritage objects are regulated by a sufficient legal basis.

Research subject Process of preparation and processing of perennial grass (cocksfoot, tall fescue and reed canary grass) biomass into biogas. Objectives 1. To analyse the possibility and identify the energy potential of processing of perennial grass (cocksfoot, tall fescue and reed canary grass) biomass silage into biogas. 2. To assess energy consumption during the process of preparation and processing of perennial grass biomass into biogas and draw up the energy balance. 3. To identify environmental impact of preparation and processing of perennial grasses into biogas. / Darbo tikslas Ištirti daugiamečių žolių (paprastųjų šunažolių, nendrinių eraičinų ir nendrinių dryžučių) biomasės naudojimo galimybes biodujų gamybai, įvertinant žaliavos gamybos energinį balansą ir įtaką aplinkos taršos mažinimui.   Darbo uždaviniai 1. Ištirti daugiamečių žolių (paprastųjų šunažolių, nendrinių eraičinų ir nendrinių dryžučių) biomasės siloso perdirbimo į biodujas galimybę ir nustatyti energinį potencialą. 2. Įvertinti daugiamečių žolių biomasės paruošimo ir perdirbimo į biodujas metu, patiriamas energijos sąnaudas ir sudaryti energijos balansą. 3. Nustatyti daugiamečių žolių paruošimo ir perdirbimo į biodujas įtaką aplinkai.

Darbe yra nagrinėjama kaimo turizmo sodybų plėtra trijuose regionuose – Klaipėdos apskrityje, Telšių apskrityje bei Tauragės apskrityje. Darbe yra analizuojama informacija iš Lietuvos statistikos departamento ir kitų šaltinių bei autorės surinktų duomenų, kaip vystėsi kaimo turizmo sodybų skaičius nuo 2008 metų iki 2013 metų. Tyrimams buvo panaudoti autorės surinkti duomenys apie 80 kaimo turizmo sodybų esančių Klaipėdos apskrityje, 44 sodybas Telšių apskrityje ir 27 kaimo turizmo sodybas Tauragės apskrityje. Darbo eigoje buvo pastebėti netikslumai tarp statistikos duomenų ir realių kaimo turizmo sodybų egzistavimo. Taip pat darbe yra pateikiama detalesnė informacija apie sodybas – kurioje vietoje įsikūrusios ir ar įeina į saugomų teritorijų plotus, kokios turizmo trasos veda per tris apskritis. Šiame darbe nustatyta pagrindiniai apskričių traukos centrai – Klaipėdos apskrityje traukos centras yra Baltijos jūra, Telšių apskrityje – Platelių ežeras, o Tauragės apskrityje daugiausiai susitelkusių sodybų yra prie Tauragės miesto ir šiaurinėje Nemuno pakrantėje. Taip pat nustatyta, kad daugiausia kaimo turizmo sodybų priklausančių saugomai teritorijai yra Telšių apskrityje, jų iš viso priklauso 64%, Klaipėdos apskrityje – 25%, o Tauragės apskrityje – 11%. Išnagrinėta turizmo sodybų teikiamų paslaugų struktūra, pateikiamas kaimo turizmo plėtros skirtingose apskrityse (rajonuose) įvertinimas ir perspektyvos. / Final work investigates the development of Countryside (Rural) Tourism in three Lithuanian regions - Klaipeda, Telsiai and Taurage. Final work analyses information collected by the author, information of Lithuanian Department of Statistics and other sources, and observes the evolution and numbers of Countryside Tourism Farmsteads (organizations) from 2008 to 2013. For investigation the author used information collected by herself about 80 Countryside Tourism Farmsteads in Klaipeda region, 44 farmsteads in region of Telsiai and 27 in region of Taurage. Final work presents a difference between the statistics and the actual dates of Countryside Tourism. Thesis provides detailed information about actual Countryside Farmsteads - locations, natural protected areas and tourism trails which cover these areas. Final work also provides information about main tourist attraction centers of each region. Attraction centre of Klaipeda county is the Baltic Sea, Telsiai - Lake of Plateliai, and the most popular location for Countryside Farmsteads in Taurage region is near city Taurage and northern riverside of Nemunas. Thesis shows that the most Countryside Farmsteads settled in natural protected areas are in region of Telsiai, Klaipeda region has 25%, and Taurage - 11%. Work examined structure of services, ratings and outlook of rural tourism development.

Tiriamojo darbo objektas: Lietuvos tvenkiniai. Tiriamojo darbo tikslas: nustatyti ir vizualizuoti potencialius tvenkinius (su pagrindinėmis techninėmis charakteristikomis), kuriuos būtų galima pritaikyti mažosios hidroenergetikos plėtojimui Lietuvoje, sudaryti Lietuvos tvenkinių interaktyvųjį atlasą. Tiriamojo darbo uždaviniai: 1. Apžvelgti sudarytus ir veikiančius hidroenergetikos interaktyvius atlasus pasaulyje; 2. Palyginti ir išanalizuoti pasaulyje sukurtus atlasus; 3. Surinkti Lietuvos tvenkinių morfometrines, hidrologines ir kitas charakteristikas; 4. Sudaryti Lietuvoje esančių tvenkinių GIS duomenų bazę; 5. Išanalizuoti tvenkinių hidroenergetinius ir kitus parametrus; 6. Sukurtą tvenkinių atlasą palyginti su kitose šalyse egzistuojančiais atlasais. Tiriamojo darbo metodika: Pagrindinis šaltinis, kuriuo buvo pasinaudota sudarant vandens jėgainių atstatymo vietų duomenų bazę, – Vandens išteklių instituto Microsoft Excel failu su istoriniais vandens tvenkinių duomenimis. Duomenys buvo papildyti ir atnaujinti pagal naujausią turimą informaciją. Atlasas sudarytas pasinaudojant ArcGIS 10.2 programine įranga ant GIS platformos. Sudarytas Vandens jėgainių atstatymo vietų interaktyvus žemėlapis buvo lyginamas su kitais, panašios tematikos, interaktyviais atlasais. Tiriamojo darbo rezultatai: 1. Tyrimo metu buvo nustatytos 125 tvenkinių, kurių galia didesnė nei 10 kW vietos ir įvertinta kiek šių tvenkinių patenka į saugomas teritorijas. Daugiausia tvenkinių yra regioniniuose... [toliau žr. visą tekstą] / Object of the research: Lithuanian ponds Aim of the research: to determine and visualize potential localities (with technical characteristics), which would be proper for development of small hydro energy in Lithuania, make an interactive water reservoirs atlas. Objectives of the research: 1. To perform literature analyses, focusing on review of the existing hydropower interactive atlases; 2. To compare and analyze worlds existing atlases; 3. To collect the hydrological and other information of existing ponds; 4. To create GIS database of the existing ponds in Lithuania; 5. To analyze the hydro energetic parameters of the ponds; 6. To compare the created atlas with the other atlases in foreign countries. Research methodology: the primary source, which have been used for reconstruction of water power sites database - the Microsoft Excel file from Water Resources Institute with historical data of water ponds. The data have been supplemented and updated according to the latest available information. Atlas was drawn up using the ArcGIS software 10.2 on a GIS platform. Reconstruction of water power sites composed of the interactive map was compared with other similar-themed, Interactive atlases. Research results: 1. During the research it was found 125 ponds, with a power greater than 10 kW and it was rated how much of these ponds falls into the protected areas. Most ponds are in regional parks - 8 ponds and 4 ponds in Natūra 2000 territories. 2. The investigation estimated that... [to full text]

This investigation is concerned with perceived detrimental aspects of land use and the desirability of extending government participation in land use goals. Interviews with 179 persons were conducted. The data reveal a possible direct relationship between social class and the acceptance of land use and economic controls. The project endorses the following proposals: Local regulations should require housing developers to provide the streets and utilities and to dedicate land for parks and schools. Taxation should be used as a regulatory tool for the attainment of public policy objectives. A federal commission is needed to encourage comprehensive land management programs. It is also suggested that future land management questionnaires should use random samples and ask questions about specific land use problems.

Le sol fait face à de nombreuses pressions anthropiques qui menacent son fonctionnement et sa capacité à fournir des services essentiels au bien-être humain. Pour évaluer l’effet de ces perturbations et proposer de nouvelles voies de gestion des sols, il est nécessaire de développer des méthodes d’évaluation de la qualité des sols opérationnelles. La qualité des sols a été définie comme « la capacité des sols à fonctionner […] » (Karlen et al., 1997). Cependant, la littérature scientifique se focalise plutôt sur son état et ses propriétés que sur son fonctionnement. En effet, la qualité des sols est généralement appréhendée comme une somme de propriétés édaphiques, chimiques et biologiques qui ne tiennent pas compte des nombreuses interactions de cet écosystème. Cette étude propose un nouveau cadre conceptuel d’évaluation fonctionnelle de la qualité des sols basé sur la mesure directe des fonctions portées par les assemblages biologiques du sol. A partir de ce cadre, un nouveau set d’indicateurs, nommé Biofunctool®, a été développé. Biofunctool® permet de renseigner trois fonctions du sol (transformation du carbone, cycle des nutriments et maintenance de la structure) à partir de douze indicateurs, bords de champ et de faible technicité. Le set d’indicateurs a été appliqué dans divers sites expérimentaux en Asie du Sud Est et a permis de relever l’impact i) de la transition entre une culture annuelle et une culture pérenne, ii) de l’évolution du développement de cultures pérennes et iii) d’une couverture du sol avec légumineuses en plantation d’hévéa sur la qualité des sols. L’évaluation locale et fonctionnelle de la qualité des sols a pu ensuite être extrapolée à une échelle plus globale grâce à un modèle prédictif. Ce modèle permet de répondre à une forte attente d’intégration d’un indicateur fonctionnel de qualité des sols dans les modèles d’évaluation environnementale à une échelle globale comme l’Analyse Cycle de Vie. / Soils are currently threatened by many human activities that jeopardize soil functioning and its ability to provide ecosystem services, vital for human well-being. In order to assess human impacts and to propose new management practices to protect soils, it is necessary to implement assessments of soil quality. Soil quality was defined by Karlen et al. (1997) as “the capacity of soil to function […]”. However, in the literature, most of study focus on assessment of soil properties and intrinsic states rather than focusing on the soil functioning and the multiple interactions within the complex system. This study proposes a new integrative approach of the soil quality from direct assessment of the functions carried out by the soil biological assemblages, namely Biofunctool®. Biofunctool® allows for assessing three soil functions (carbon transformation, nutrient cycling, structure maintenance) based on twelve functional, in-field and low-tech indicators. Biofunctool® was applied over several case studies in Thailand to assess the impact of various land management on soil quality. The results pinpointed the impact of the conversion from an annual cropping system to a perennial one on soil; it also raised the evolution of soil quality over perennial tree stands and the impact of cover crop in rubber tree systems. The local assessment of soil integrative quality was then scaled up, to be integrated within the Life Cycle Assessment framework through a predictive model approach. The model developed allows to meet the current demand in defining integrative indicators of soil quality adapted to global scale environmental frameworks.