This work is dedicated to the making and research of smarthouse control systems. The main problem in such systems is that there are many subsystems in the living house that we have to control in real time. Following tasks were completed in order to tackle this problem:  in-house processes analysis;  formal modeling methods analysis;  composition of control system model;  control system model verification. Petri nets were chosen as formal modeling method for control system. Control system model was created using timed Petri nets (TPN). Models of functional elements and control system model was simulated using Matlab software. Following conclusions were made after model research:  models of functional elements operated correctly;  models of functional elements can be used for systems with specific requirements;  control system model dispensed time for functional elements properly;  composed model can be easily changed and expanded;  composed model will be implemented and used in “Structural Solutions and Functionality Optimization of Dwelling Houses” project.

Kiekvienas daiktas naudojamas kasdienybėje, šaldytuvas, mobilus telefonas, skalbimo mašina, šviesos intensyvumo valdymo sistema ir kiti įrenginiai gerinantys žmogaus gyvenimo lygį gali būti sumaniaisiais įrenginiais. Daugeliu atveju minėti objektai turi galimybę komunikuoti, kad kartu atliktų paslaugas jų vartotojams. Šiuo metu sumanių įrenginių daugėja, tuo pačiu platėja ir protinga aplinka, yra problematiška suvaldyti jų plėtrą. Šiuo metu nėra jokio standartizuoto architektūrinio metodo kurio pagalba būtų galima kurti sumanius įrenginius ir juos pritaikyti prie protingos aplinkos. Kad sukurti tokį įrenginį aprašėme iš ko jis turi būti sudarytas. Šis darbas identifikuoja sumanaus įrenginio privalomas detales ir kaip kiekviena detalė komunikuoja. Pagrindinis šio darbo tikslas buvo sukurti metodą, pagrystą KAOS ir DoDAF metodikomis, kuris nurodo kaip kurti naujus sumanius įrenginius ir nurodo kaip sumanūs įrenginiai bendrauja protingoje aplinkoje. Šiame tyrime buvo nustatytas modelis standartizuotų sumanių įrenginių gamybai, šis modelis buvo ištestuotas naudojant realius duomenis ir buvo pasiūlyta prototipinė realizacijos aplinka. / A smart space environment is characterized by the presence of intelligence in everyday objects (such as fridges, cars, lightening systems etc). In many cases mentioned objects are capable of communicating in order to jointly delivery a service to the user. As the presence of intelligent in smart devices increase, the smart environment can become increasing chaotic and difficult to manage. Yet there is no standardized architectural model capable of modelling the smart environment and smart devices. In order to model smart device, must understand what this device is composed of. This paper will attempt to identify what a smart device is composed of and how identificated components comunicate each other. The point of this work is to create model based on DoDAF and KAOS models, which helps to create new smart devices step by step and helps integrate them in smart space environment. In this research was discovered model which helps to create standartized smart devices. Created model was tested with real data and was suggested realization prototype.

This mixed methods study aims at evaluating the transformative potential of Nationally Appropriate Mitigation Actions (NAMAs). Earlier studies on the subject have outlined a lack of clarity both on the concept of NAMAs and on how developing countries will use it in their climate actions and thus its ability to contribute to transformational change. The mixed method approach used was: quantitative content analysis of Intended Nationally Determined Contribution (INDC) from developing countries referring to NAMAs combined with qualitative thematic analysis of NAMA proposals from eight selected countries. An explanatory sequential design was used which means that the first quantitative phase aimed at giving an initial understanding of NAMAs transformative potential. The purpose with the second phase, the qualitative analysis was then to deepen that understanding, by applying transformation theories. The two phases of analysis was integrated in the discussion section to get a more complete picture of the transformative potential. The result shows that the intent with NAMAs in the INDC consists of great uncertainties. A variety of NAMA designs was found in both phases of the study. In all of the eight more closely studied countries elements of transformation could be identified, which indicates that NAMAs could be designed to have transformative potential.

Sukurtas interjeras keturių aukštų name Londono centre - tai tarsi harmonija tarp seno ir naujo. Šis pastatas - klasikinis Viktorijos laikų XIX amžiaus pradžioje statytas šeimos namas su autentiška architektūra bei apdaila. Šis namas yra istorinis paveldas, priklausantis antro žymėjimo pastatų grupei, kuri reiškia, kad pastatui galima keisti tik interjerą, o eksterjerą privaloma išlaikyti tą patį, t.y. interjere sienos gali būti griaunamos, tačiau langai privalo būti nepakeisti. Esamo pastato interjere vyrauja mažos, siauros erdvės , būdingos Viktorijos laikų architektūrai. Kambariai aukšti - sienų aukštis sudaro tris metrus. Viso projektuojamo pastato kvadratūra yra 200 kv.m. Konversijos metu, keičiant individualaus gyvenamojo namo interjerą, siekiama sukurti racionalią funkcinę schemą. Žmonės privalo jaustis patogiai judėdami tiek vertikalia, tiek horizontalia kryptimi. Taip pat interjeras turi atitikti estetinę, grožinę funkciją. Pirmame aukšte pro pagrindinį įėjimą galima patekti į visas projektuojamas zonas. Kadangi visą namą sudaro keturi aukštai, nutarta kiekvieną aukštą pritaikyti vis skirtingai funkcijai, t.y. išskiriamos keturios pagrindinės zonos: valgomojo, svetainės, svečių zona ir savininko privati zona - miegamasis. Kruopščiai išanalizavus erdvę projektuojami nauji baldai: parenkami lengvi ir praktiški. Interjeras įgyja aiškias linijas, erdvė – lengva ir švari. Dominuoja balta spalva, kuri sukuria jaukią atmosferą namuose: ji elegantiška, subtili, rafinuota... [toliau žr. visą tekstą] / Designed interior of a four-storey building in central London - it is like a harmony between the old and new. This building - a classic Victorian built in the nineteenth century, the family home with original architecture and decoration. This house is a historical heritage that belongs to the second group of buildings, designation, which means that the building can only change the interior and exterior must maintain the same level, in interior walls can be ruined, but the windows must be viewed. Existing building interior dominated by small, narrow space, characterized by Victorian architecture. High rooms - wall height of three meters. Total projected of the building is 200 sq.m. Conversion, changing the interior of the individual house, to create a rational functional scheme. People need to feel comfortable moving both vertically and horizontally. As well as interior to meet the aesthetic, fiction feature. On the ground floor through the main entrance is possible to get to all the projected areas. As a full house of four floors, each floor was decided to adapt in a different function, distinguished four main areas: the dining room, living room, guest area, and the private area of the owner - bedroom. After careful examination of the design of new space, furniture selection easy and practical. The interior becomes clear lines of space - easy and clean. Dominated by white, which creates a comfortable atmosphere at home: it is elegant, graceful, refined. So delicately refined... [to full text]

Didėjant šiluminės energijos ir kuro sąnaudoms, jų taupymas darosi aktualus daugeliui vartotojų. Vis daugiau žmonių domisi energijos taupymo priemonėmis gyvenamuose namuose. Ne tik privačių namų, bet ir privatizuotų butų savininkai daugiabučiuose namuose besikurdami į bendriją, imasi konkrečių veiksmų pastatų šilumos nuostoliams mažinti. Jiems svarbi ne tik finansinė parama, bet ir techninė bei informacinė pagalba. Energijos suvartojimas pastatams šildyti priklauso nuo šalies klimato ypatumų, energetinių resursų įsigijimo galimybių ir kainų, statybos tradicijų ir aplinkosaugos reikalavimų. Energetinių sąnaudų mažinimas gyvenamiesiems pastatams šildyti svarbus ne tik ekonominiu, bet ir ekologiniu požiūriu. Namų modernizavimas pagerina gyvenimo komforto parametrus. Pastato modernizacijos tikslas – padaryti pastatą ekonomiškesnį, komfortiškesnį ir taip pailginti jo eksplotacijos laiką bei padidinti vertę. Šiame darbe pateikiami duomenys apie pastatų atitvarinių konstrukcijų defektus, jų įvertinimo būdus, pastatų šiluminės modernizacijos technologijas ir ekonominę naudą, tyrimų metodus, pastatų konstrukcijose vykstančius šilumos ir masės mainų procesus, įvertinus jų poveikį pastatui. Darbą suraro 97 puslapiai, 55 paveikslai, 11 lentelių, 43 literatūros šaltiniai, priedai. / With the increase of thermal energy and fuel costs, saving is becoming an important issue for many consumers. More and more people are taking an interest in energy – saving measures in their living quarters. Not only owners of private houses but private flat owners in a multi-storey block of flats when setting up a society/community tend to take concrete action to reduce heat losses. They take an interest not only in posssible financial support but also in technical and information assistance. The energy consumption for heating buildings depends on the specific factors of a given country, the possibilities of acquiring energy resources and its price, the building traditions and environmental requirements. Reducing energy costs for heating residential buildings is an important economical and environmental issue. Modernizing houses improves life quality standards. The aim of modernising a building – to make the building more economically efficient, more comfortable and to prolong its lifecycle also to increase its value. This paper presents data on box construction building defects, their assessment methods, thermal modernizing technology and economic benefits, research methods, the heat and mass exchange processes occurring in building constructions, having assessed their impact on the building. Thesis consist of: 97 p. text, 55 pictures, 11 tables, 43 bibliographical entries, references.

Only after information system implementation it is possible to ensure effective and save computerisation and automation for smart house, which gives possibilities for remote devices or subsystems manage. Information system must ensure effective information collection, processing, monitoring or presentation measures. Changeable functional and information requirements are intrinsic for smart house information systems. Such a system must be flexible for new objects or systems integration. The flexible structure provides the rapid adaptation of the system to the control object directly. There was analysed smart house CIS development methods, smart house peculiarities and described systems integration problems in this job. Also presented objective model for smart house CIS and it main principals. According to analysed problems it was made model verification during experimental phase. The result - offered flexible smart house CIS model that allows save new objects implementation and olds modification.

Technologijos sparčiai plečiasi, tačiau išlieka labai svarbus klausimas – centralizuotas namo sistemų valdymas. Šiame darbe tiriamos priemonės, skirtos namo inžinerinių mazgų ir sistemų automatizavimui, ir centralizuotam valdymui. Analizės dalyje pateikiama šiuo metu siūlomų įsigyti protingų namų sistemų, pastato valdymo ir automatizavimo sistemų apžvalga ir jose naudojamų standartų apžvalga ir trūkumai ir sistemų integracijos galimybės. Specifikacijoje apibrėžiamos protingo namo sistemos atliekamos funkcijos bei vartotojo atliekamos funkcijos. Sistemos funkciniai reikalavimai yra pateikiami naudojant UML diagramas. Pateikiami nefunkciniai reikalavimai, kuriuos turi atitikti sistema tam, kad ji būtų saugi ir veiktų korektiškai. Projektavimo dalyje pateikiama suprojektuota protingo namo sistemos struktūra, protingo namo sistemos serverio, valdiklio ir nuotolinio valdymo programinė įranga ir kompiuterių nuotolinio valdymo programinė įranga. Testavimo dalyje pateikiamas sistemos prototipo testavimas, kuris susideda tiek iš atskirų posistemių, tiek ir iš apjungtų sistemos posistemių testavimo. Taip pat pateikiami testavimo rezultatai. Eksperimento dalyje tiriamas įmonės, kuri įsikūrusi keturių aukštų pastate kompiuterių suvartojamos energijos kiekis ne darbo metu, ir bandoma pritaikyti suprojektuotą protingo namo sistemą įmonės kompiuterių valdymui – sumažinti kompiuterių suvartojamos energijos kiekį įmonės ne darbo metu. / The technologies are developing rapidly; however, an important issue, i.e. centralized control of home systems, still remains. This paper presents an analysis on of the tools designed for the automation of the home engineering services and systems, and centralized control. The analytical part is focused on reviewing the currently available smart home systems, building control and automation systems, the standards employed in such systems, their drawbacks and system integration possibilities. The specification defines the functions of the smart home systems and those of their users. The functional requirements of the system are visualized by employing UML use case diagrams. Also, non-functional requirements that the system must comply with to be safe and to operate adequately are presented. The design part of the paper presents the structure of a designed smart home system, the software for the smart home system server, controller, and remote control, and the computer remote control software. The testing part of the paper includes the testing of the software prototype which is comprised of both separate subsystem and connected subsystem testing. Also, the testing results are provided. The research part is focused on studying the energy consumed during non-working time by the computers of a company located in a four-storey building. Also, an attempt is made to apply the designed smart home system for the company’s computer control, i.e. to reduce the energy consumed by the... [to full text]

Baigiamojo darbo tikslas - ištirti daugiaaukščio kabamojo namo architektūrines galimybes ir konstrukcinius sprendinius. Pirmame skyriuje atlikta lyninių konstrukcijų apžvalga ir raidos analizė. Aprašytos lyno savybės, gamyba, eksplotacija ir dažniausiai naudojami lynų tipai. Pateiktos kabamųjų stogų, kabamųjų ir vantinių tiltų konstrukcinės schemos ir reikšmingiausi statiniai. Antrame darbo skyriuje tiriamos lynų panaudojimo daugiaaukščių pastatų konstrukcijose architektūrinės galimybės. Miestas suskaidomas į aukštus, suformuluojama miesto pirmo aukšto problema ir pateikiamas šios problemos sprendimas panaudojant kabamuosius namus. Pateikiami esami kabamųjų namų projektų ir realizuotų pastatų aprašymai. Sukurti nauji kabamųjų namų modeliai: vienos atramos trijų korpusų uostamiesčio namas, keturių atramų namas virš upės arba gatvės, aštuonių atramų namas virš aikštės arba parko. Trečiame skyriuje analizuojami kabamojo namo konstrukciniai sprendiniai. Sukurtos kabamųjų namų konstrukcinės schemos remiantis kabamųjų ir vantinių tiltų konstrukciniais sprendiniais. Atliktas konstrukcijų lyginamasis skaičiavimas. Nustatomas daugiaaukščio pastato tarpatramio ir masės santykis naudojant kabamąją ir rėminę konstrukcijas. Suformuluotos tiriamojo darbo išvados ir pateiktos rekomendacijos tolesniems moksliniams tyrimams. Darbo apimtis – 70 psl. teksto be priedų, 44 paveikslai, 1 lent., 21 bibliografiniai šaltiniai, 3 priedai. / The aim of this final paper is to explore architectural adaptability possibilities and constructional solutions of cable-suspended buildings. In the first chapter, the development of cable structure is reviewed. The peculiarities of cable properties, production, exploitation requirements and types of rope are described. Also, the main structural schemes with significant buildings analogue of cable roof, suspended bridge and stayed bridge are given. In the second chapter, the architectural possibilities of cable structure appliance in multistory buildings are analyzed. It is suggested to divide city to stages, also the a problem of the first stage is formulated and the solution to this problem is given using cable-suspended building. The descriptions of projects and realizations of cable-suspended buildings are presented. Moreover, new models of cable-suspended buildings are designed: a three corps seaport building of one support, a building of four supports above a river or street, a building of eight supports above the square or park. In the third chapter, constructional solutions of cable-suspended building are analyzed. Structural design schemes of cable-suspended building are made with reference to constructive solutions of suspended and cable-stayed bridge. Comparative calculation of two type constructions is given where the proportion between span and construction mass of cable-suspended and frame structure is measured. The conclusions of analysis are formulated and... [to full text]

Baigiamojo darbo tikslas – apžvelgti individualių gyvenamųjų namų statybos technologijas, koncepcijas bei saulės energijos panaudojimą pastatuose, išanalizuoti keleto pastatytų ar projektuojamų namų rodiklius, investicijas į atskirus pastato elementus bei sukurti optimizacinį modelį, kurį naudojant būtų galima prognozuoti pastato gyvavimo ciklo išlaidas. Darbą sudaro: įvadas, kuriame trumpai aprašoma problematika, darbo tikslas ir keliami uždaviniai šiam tikslui pasiekti; analitinė dalis – individualių namų technologijos, pagrindiniai privalumai, trūkumai ir skirtumai, naujausios pastatų koncepcijos, istorija, reikalavimai, pagrindiniai aspektai, pasyvios ir aktyvios saulės energijos panaudojimo galimybės; metodinė - tiriamoji dalis – analizuojami individualūs gyvenamieji pastatai, investicijos į konstrukcijas ir šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemas bei pastato eksploatacijos išlaidos, kuriamas optimizacijos modelis naudojant regresinės analizės metodą; išvados ir pasiūlymai; literatūros sąrašas. Darbo apimtis: 76 p. teksto be priedų, 25 iliustr., 11 lent., 71 bibliografiniai šaltiniai. / The objective of this master thesis is to review different single family house building technologies, conceptions and opportunities of using solar power, analyze few different detached houses, investments to different building parts and create optimization model which would allow to forecast lifecycle cost of a project. Thesis contains: introduction, where issues of the topic , purpose and tasks are discussed; analytic part – building technologies of single family houses, main advantages, disadvantages and differences, building conceptions, history, requirements and aspects of different conceptions are presented, opportunities of passive and active solar power usage in detached houses; methodical - research part – evaluation of few different single family houses, analysis of investments to building envelope constructions, heating, ventilation and air conditioning systems and building operation cost, creation of optimization model by using regresion analysis method; conclusions and suggestions; references. Final thesis consists of: 76 p. of text without appendixes, 25 pictures, 11 tables, 71 references.

Baigiamojo darbo užduotys – išanalizuoti mokslinę literatūrą, kurioje aprašomos pasyvių namų konstrukcijos; sukurti mechanizmą, kurį naudojant pagal pasirinktus kriterijus būtų galima įvertinti pastato atnaujinimo galimybes ir atsipirkimo laiką; aprašyti reikalavimus pastato atnaujinimui, kad atnaujintas jis atitiktų pasyviojo namo standartą. Darbą sudaro du skyriai. Pirmame skyriuje analizuojama mokslinė literatūra. Antrą skyrių sudaro trys poskyriai. Pirmame poskyryje aprašoma metodika, kuri bus naudojama pasirinkto statinio modernizavimo klausimui spręsti. Antrame poskyryje atliekami skaičiavimai pagal pirmojo poskyrio metodiką. Trečiame poskyryje atliekami pasirinkto statinio skaičiavimai „Pasyvių namų projektavimo programa“. Viską apibendrinus, pateikiamos išvados, kaip ir kokias konstrukcijas naudoti, norint atnaujinti pasirinktą objektą taip, kad jis atitiktų pasyvaus namo standartą. / Thesis assignments are to analyse scientific literature which describes passive house constructions, to create a mechanism using which, according to a selected criteria, it would be possible to evaluate building‘s renovation possibilities and the payback period; also, to depict the requirements for building renovation as upgraded it would meet the passive house standard. The paper consists of two parts. The first part deals with the scientific literature. The second consists of the three subsections. The first subsection involves a description of the methodology, which will be used for solving the chosen building‘s modernization issue. In the second section according to the methodology mentioned, calculations will be performed. The third subsection deals with the calculations of the chosen building by using “ Passive House Planning Package“. Finally, it will be concluded how and which structures to use in order to upgrade the selected object so that it would meet the passive house standard.