In the Master's work the main attention is given to lifelong studies and motivation of families growing a disabled child. The work raises a hypothesis that unsatisfied educational needs and insufficient motivation of families that grow a disabled child makes their enablement in society more difficult. In order to verify the hypothesis and seeking to reveal educational needs and motivation of families that grow a disabled child, by employing a half-standardised questionnaire, 20 families living in Kaunas town and growing disabled children were questioned.

Magistro darbe nagrinėjamas vaikams su negalia saugios aplinkos teisinio reglamentavimo veiksmingumas. Saugios aplinkos sukūrimas vaikams turintiems negalią Lietuvoje XXI amžiaus pradžioje įžengia į naują kokybinį raidos etapą. Saugi aplinka vaikams su negalia turi būti neatskiriamas nuo mokymo įstaigų, nes šiose įstaigose vaikai ir jaunimas praleidžia didžiąją dalį laiko. Todėl neįgaliųjų vaikų socialinės integracinės politikos svarbiausioji dalis turi apimti formalųjį ikimokyklinį, pradinį, vidurinį, profesinį bei aukštąjį išsilavinimą. Kokybiškų švietimo paslaugų specialiųjų poreikių vaikams ir jaunimui, besiugdantiems drauge su bendraamžiais vieningoje švietimo sistemoje, teikimo užtikrinimas nėra vienalaikis (politiniai lozungai, deklaratyvios teisinės nuostatos, visuomenės narių pasisakymai, teigiami pavyzdžiai ir t.t.), bet sudėtingas, ilgai trunkantis procesas, ne tik reikalaujantis konstruktyvių ir koordinuotų valstybės valdymo ir švietimą administruojančių bei jam talkinančių institucijų veiksmų, bet ir pačios visuomenės sąmoningumo. Lietuvos teisės sistema ir teisės doktrina iš esmės suteikia pakankamai teisinių priemonių apsaugoti neįgaliųjų vaikų ir paauglių teises mokymo įstaigose, tačiau egzistuoja norminio reglamentavimo, teisės normų įgyvendinimo praktikoje neatitikimas. Lietuvos teisinėje sistemoje minėta situacija gali būti detaliau atskleista išskiriant šias problemas susijusias su negalią turintiems vaikams saugios aplinkos kūrimu, mokymo įstaigose... [toliau žr. visą tekstą] / In Master’s work analysed children’s with disabilities a safe environment for the legal regulation effectiveness. Creation of a safe environment for children with disabilities in Lithuania is entering a new qualitative stage of development of twenty-first century. A safe environment for children with disabilities must be inseparable from the educational institutions because in these institutions children and young people spend most of the time. Therefore, the disabled children's social integration policy must cover the most important part of formal pre-school, primary, secondary, vocational and higher education. Quality education services for children with special needs and young people, studying together with their peers within a single system of education, the provision of protection is not simultaneous (political slogan, declaratory legal provisions, members of the public speeches, the positive examples, etc.), but complex, lengthy process, requiring not only a constructive and coordinate the public administration and education in managing and assisting the authorities of his actions, but also the public awareness. Lithuanian’s legal system and legal doctrine in principle provide sufficient legal instruments to protect disabled children and adolescents in educational establishments, but there is prescriptive regulatory, legal norms practice non-compliance. Lithuanian legal system, said the situation may be disclosed in more detail distinguishing these problems associated... [to full text]

Bakalauro darbe analizuojami šeimos, auginančios neįgalų vaiką, psichosocialiniai ir edukaciniai ypatumai. Šiems ypatumams atskleisti buvo išskirti tokie tyrimo uždaviniai: išanalizuoti mokslinę literatūrą, pasirinkta tema; atskleisti šeimos psichosocialinę ir edukacinę situaciją, auginant neįgalų vaiką; išsiaiškinti, su kokiais sunkumais susiduria neįgalų vaiką auginantys tėvai; atskleisti kokią paramą/pagalbą neįgalaus vaiko šeimai teikia specialistai; remiantis tyrimo rezultatais, parengti rekomendacijas specialistams, dirbantiems su šeimomis, auginančiomis neįgalius vaikus. Siekiant išsamiau atskleisti tokių šeimų esamą situaciją, buvo remtasi kokybinio ir kiekybinio tyrimo metodais. Tyrime iš viso dalyvavo 111 respondentų. 106 tiriamieji dalyvavo anketinėje apklausoje, 5 interviu. Didžiąją dalį tiriamųjų sudarė moterys. Pusiau struktūruoto interviu bei anketinės apklausos metodu tirta, kokia tėvų, auginančių neįgalų vaiką, psichologinė būsena; nagrinėjamos gyvenimo šeimoje permainos; santykių su aplinkiniais pokyčiai; darbo bei laisvalaikio organizavimo galimybės; sąveikos su socialine aplinka ypatumai, šeimos dalyvavimo visuomeniname gyvenime bruožai; analizuojamos santykių su specialistais patirtys; specialistų teikiamos pagalbos/paramos turinys. Tyrimo metu nustatyta, kad dauguma respondentų patiria specifinių, tik tokioms šeimoms būdingų emocinių, socialinių – edukacinių problemų. Vaiko negalė paveikia visą šeimą kaip sistemą, iškelia naujus reikalavimus, sutrikdo... [toliau žr. visą tekstą] / Psychosocial and educational peculiarities of the family growing up a disabled child are analysed in the work of Bachelor. To reveal these peculiarities there were set certain goals: to analyse nonfiction literature on the given topic; to reveal psychosocial and educational situation of the family growing up a disabled child; to find out the difficulties that meet the parents who grow up a disabled child; to discover what support or help the family who grow up a disabled child gets from the specialists; with reference to the results of research to give recommendations to the specialists who work with the families growing up disabled children. Qualitative and quantitative research methods were used in purpose to reveal properly the situation in such families. 111 respondents from Siauliai, Kaunas and Jonava participated in the research. 106 respondents answered the questionnaire and 5 respondents gave interview. Women made the majority of all respondents. Using the methods of half structured interview and questionnaire it was analysed the psychological state of the families growing up disabled children; the changes in the family life were examined; the alterations of relations with the people round about; the possibilities of organizing work and free time; the peculiarities of interaction with social surrounding, the elements of family participation in social life; experiences and relations with the specialists are analyzed; the content of given support or help from... [to full text]

Bakalauro darbe analizuojamas šeimų, auginančių neįgalius vaikus, požiūris į vaiko negalę, šeimos narių tarpusavio santykių ir gyvenimo šeimoje permainos, gimus vaikui, turinčiam negalę. Tema aktuali, nes tyrimai susiję su šeimomis, auginančiomis neįgalius vaikus, tik neseniai pradėti Lietuvoje. Mažai žinoma, ką išgyvena tėvai, bei kiti šeimos nariai, kai šeimoje gimsta neįgalus vaikas, su kokiomis jų ugdymo, lavinimo bei savo laisvalaikio praleidimo problemomis jie susiduria. Tyrimo tikslas – ištirti tėvų emocinių išgyvenimų pobūdį ir patirtis, gimus neįgaliam vaikui. Tyrime dalyvavo 18 motinų, auginančių vaikus, turinčius vienokią ar kitokią negalę. Struktūruoto interviu metodu tirta, kokios tėvų, auginančių neįgalius vaikus reakcijos bei lūkesčiai, prieš gimstant ir gimus neįgaliam vaikui; neįgalūs vaikai: jų pomėgiai, galimybės, charakterio bruožai; tėvų požiūris į neįgalaus vaiko mokymo ir auklėjimo perspektyvas bei planai, susiję su jo ateitimi; šių tėvų darbo bei laisvalaikio organizavimo galimybės; brolių/ seserų, visuomenės požiūris į neįgalų šeimos narį; situacijos šeimose, tėvų tarpusavio santykiai neįgalaus vaiko atžvilgiu. Atlikta interviu turinio ir atvejų analizė. Šiame darbe siekiama atskleisti tėvų refleksijas į neįgalaus vaiko gimimą, visuomenės požiūrį į negalę, šeimos narių tarpusavio santykius ir gyvenimo šeimoje permainas, gimus vaikui, turinčiam negalę bei darbo ir poilsio organizavimo problemos... [toliau žr. visą tekstą] / Bachelor's work analysis - families raising children with disabilities, attitudes towards the child's disability. Subject matter is topical as research related to families raising children with disabilities have only recently begin in Lithuania, the literature found little substance in the subject. Purpose of stadies – to explore parents emotional experience and the nature of the birth a disabled child. The study included eighteen mothers raising children with some form of disability. Using the structured interview method was studied: parents, who are raising disabled children, their expectations and reactions before the birth and afterthe birth of a disabled child; disabled children: their interests, opportunities, character features; parents attitude towards the disabled child's education and training opportunities and respectives, plans relating to their future; parents, who are raising disabled children, organization of work and leisure opportunities; brothers / sisters, the public attitude to the disabled family member; family situations, parental relationship between a disabled child. Done interviews and content analysis of the cases. The study available to reveal parents reflection on their disabled child's birth, public attitudes to disability, the individual parents educational principles in teaching and developing their children self-sufficiency, family members relations in situation to disability, work and time of issues. The study... [to full text]

Šiame darbe nagrinėjama šeimos-atsidūrusios negalės situacijoje padėtis. Analizuojamos specialiosios ir socialinės pagalbos kryptys, jų reikšmė šeimos gyvenimo kokybei. Siekiama atskleisti realios pagalbos turinį Lietuvoje, nustatyti trūkumus bei numatyti pagalbos šeimai tobulinimo kryptis. Remiantis literatūrinių duomenų analize galima teigti, kad šeimos, auginančios neįgalų vaiką, situacija turi būti vertinama kaip šeimos, esančios stresinėje būk¬lėje, kuomet nuolatos išgyvenama identiteto krizė. Gyvenimo kokybė neišvengiamai suprastėja, todėl būtina profesionali specialistų intervencija ir socialinio tinklo pasitelkimas palaikymui formuoti. Socia¬liniame tinkle būtina veikti bendradarbiavimo principu, stiprinant šeimos atsparumą bei įgalinant šeimą gyvenimo kokybės lygio išlaikymui bei kėlimui. Ypač svarbus tikslus tėvų informavimas apie jų vaiko ypatumus ir galimus pagalbos būdus. Konsultuodami šeimos narius specialistai turi įvardinti ne tik vaiko ribotumus, bet stipriąsias puses ir galimybes. Remiantis anketinių duomenų analize bei gautais rezultatais, svarbu pastebėti- ankstyvos, kryptingos, kompleksinės pagalbos svarbą šeimai. Specialistų kompetencija, profesionalumas, bendradarbiavimas ir tęstinumas- pagrindinės charakteristikos nusakančios specialistų, kaip paramos šaltinio efektyvumą. Suvienijus medikų, pedagogų, psichologų, spec.pedagogų, socialinių darbuotojų jėgas reikia tobulinti informacijos sklaidos galimybes. Padedančias šeimai išlikti aktyviais visuomenės... [toliau žr. visą tekstą] / This work analyses the position of the indispositional families. It examines the directions of the special and social help, their significance to the quality of family's life. The work tries to disclose the content of real help in Lithuania, uncover shortcomings and foresee the directions how to improve the support for the family. On the basis of data analysis it is possible to state that the situation of families with a disabled child has to be valued as the situation of the family which is in constant stress and crisis of identity. Quality of life naturally falls down that's why the professional intervetion of specialist and the whole social net is needed. In order to improve te quality of the family life or at least maintain the same level one must behave on the basis of communication. It is especially important to inform parents about peculiarities of their children and the ways of help. Consulting family members specialist must name not only the shortcommings of their child, but also his positive features. On the basis of surveys' analysis and their results it is important to notice - the importance of early, directed and complex support for the family. The professionalism of specialists, their cooperation and duaration of their work - the main characteristics which show the effectiveness of the source of support. Joining the efforts of doctors, pedagogues, psychologists, social workers one can improve the possibility of getting information and helping families to be... [to full text]