Šio darbo objektas yra teismo ir notaro veikla paveldėjimo teisiniuose santykiuose. Per teismo ir notaro vaidmens paveldėjimo teisiniuose santykiuose analizę, siekiama aptarti pagrindines problemas, su kuriomis susiduria teismai ir notarai, taikydami paveldėjimo teisę reglamentuojančius įstatymus, ir pateikti galimus šių problemų sprendimo būdus. Taip pat išanalizuoti, ar pagrįstai įtvirtintas teismo vaidmuo paveldėjimo teisiniuose santykiuose, ir ar kai kuriais atvejais teismo atliekami veiksmai nėra vien tik formalumas. / The subject of this work is the action of court and notary in the inheritance of legal relationships. Analysing the role of court and notary, there is tried to discuss the principal problems in practising the inheritance of legal relationships, and to find the solution of these problems. In this work there is also tried to discuss, if the role of court in inheritance of legal relationships sometimes is not only a formality. To reach this purpose there is analysied the practise of courts and notaries, legislation, also there is used the method of comparative analysis.

Suinteresuotiems asmenims, siekiantiems sudaryti hipotekos ar įkeitimo sandorį, ir tuo pačiu norintiems, kad nebūtų apribotos įkeičiamo turto savininko teisės laisvai valdyti, naudoti ir tam tikrais atvejais disponuoti įkeičiamu turtu, neišvengiamai teks susidurti su tokį jų sandorį tvirtinsiančiu notaru, teisėtą civilinę apyvartą privalančiu užtikrinti valstybės įgaliotu asmeniu. Notaras, vadovaudamasis visais su hipotekos ir įkeitimo teisiniais santykiais susijusiais teisės aktais bei atsižvelgdamas į aktualią teismų praktiką, privalo: įsitikinti, kad įkeičiamas turtas priklauso suinteresuotam asmeniui nuosavybės ar patikėjimo teise; įsitikinti, kad hipotekos ar įkeitimo sandoris apskritai gali būti sudarytas; taip pat užtikrinti, kad hipotekos ir įkeitimo lakštas yra užpildytas laikantis teisės aktų reikalavimų. Atlikęs minėtuosius veiksmus, surinkęs visus šiam sandoriui būtinus dokumentus, notaras, laikydamasis Lietuvos Respublikos notariato įstatyme įtvirtintų reikalavimų, tvirtina sandorį. Kadangi hipotekos ir įkeitimo galiojimas yra siejamas su šių teisių įregistravimu hipotekos registre, tai dabar notaras yra tarsi pirminė grandis, kurios atliktą teisėtumo užtikrinimo darbą patikrina už hipotekos ir įkeitimo registravimą atsakingas hipotekos teisėjas. Kadangi tokia dvigubo patikrinimo sistema turi daugiau trūkumų nei privalumų, jau 2008 metais bus pradėta įgyvendinti svarbi reforma, kurios pasekoje bus panaikinti hipotekos skyriai, nebeliks hipotekos teisėjų, o... [toliau žr. visą tekstą] / Each concerned person willing to enter into a mortgage/ pledge agreement, under which no rights of the ownership (to control, use and at times to dispose) shall be restricted, will inevitably come across with a notary – a person duly authorised by the state to ensure the legitimate civil circulation. A notary, while following the statutory regulations and case law on mortgage and pledge, is obliged to: ascertain the collateral is definitely owned by/ trusted to the concerned person; ascertain that the mortgage/ pledge agreement can be concluded at all; ensure the mortgage/ pledge bond is filled properly. As follows, after receiving the necessary documentation, a notary confirms the agreement according to the requirements of the Notary Act of the Republic of Lithuania. Since the registration is a stringent condition for mortgage and pledge to take effect, the notarial confirmation of the agreement is more likely regarded as an initial step. Whereas the hypothecary judge is the one to scrutinize the works already performed by the notary. As one might expect, the above mentioned system of double-checking has more disadvantages than advantages. Which is of course why the year 2008 brings essential changes, resulting in the refusal of functions performed by hypothecary judges and, naturally, the amplification of the role of a notary in the process of perfection and registration of mortgage and pledge agreements.

Magistro darbe nagrinėjamos testamento sudarymo sąlygos. Pateikiama testamento sąvoka, testamento istorinė raida, pagrindiniai paveldėjimo pagal testamentą bruožai. Aptariamas testamentas kaip vienašalis sandoris, kuriame išreikšta testatoriaus valia. Konstatuojama, kad testamentas turi atitikti sandoriams keliamus reikalavimus dėl: testatoriaus veiksnumo, jo valios tikrumo, turinio teisėtumo, testamento formos. Autorius daugiausia dėmesio skiria testatoriaus veiksnumui ir valiai kaip būtinoms testamento galiojimo sąlygoms aptarti, nagrinėjami testamento formų ir sudarymo tvarkos ypatumai, reikalavimai testamento turiniui. Darbe palyginami testamento sudarymo teisinio reglamentavimo skirtumai ir panašumai su 1964 metų Civiliniu kodeksu. Pateikiama teismų praktika testamento sudarymo, papildymo, pakeitimo, patvirtinimo, nuginčijimo ir kitais su paveldėjimu pagal testamentą susijusiais klausimais. Dėl darbo apimties reikalavimų tik trumpai ir fragmentiškai apžvelgtas užsienio šalių testamento sudarymo teisinis reglamentavimas. / The present MA thesis deals with the conditions of testament conclusion. It presents the concept of a testament, shows its historical development, and expounds on the main features of inheritance by a testament. The paper approaches a testament as a unilateral transaction which expresses the will of a testator. It also states definite requirements for a testament as a transaction, concerning testator’s legal capability, the certainty of his/her will, the legitimacy of the contents, and the format of a testament. The author devotes his major attention to the discussion of testator’s legal capability and his/her will, as the essential conditions for testament validity; he also deals with testament forms and the peculiarities of testament drawing, also touching upon the requirements for testament contents. The submitted MA thesis parallels differences and similarities of current legal regulations for testament drawing with the regulations drafted by the Civil Code of 1964. It introduces judiciary cases and practices on concluding, supplementing, modifying, validating, or withdrawing testaments. Due to the limitations added by the scope of an MA thesis, the paper only briefly dwells upon foreign practices of legal regulations for testament setting.

Šio darbo tikslas yra atlikti galiojančio hipotekos ir įkeitimo teisinio reglamentavimo analizę ir pateikti vykdomos reformos, kuri prasidėjo nuo 2007 metų, vertinimą. Pirmoje darbo dalyje pateikiama įkeitimo nagrinėjamų institutų teisinė prigimtis. Toliau analizuojami dabar galiojančio hipotekos ir įkeitimo reglamentavimo pagrindai, suformuoti anksčiau vykdytos reformos. Taip pat aptariamos priverstinio išieškojimo naujovės tiek kilojamojo, tiek nekilnojamojo turto įkeitimo atveju. Antroji dalis skirta pagrindinių dabar galiojančio hipotekos ir įkeitimo teisinio reglamentavimo trūkumų, susijusių su institucinės sąrangos elementais, teisinės registracijos reikšme, analizei. Taip pat nagrinėjamos kilnojamojo ir nekilnojamo turto įkeitimo reglamentavimo problemos. Atskirai analizuojamos įmonės įkeitimo problemos. Trečioje dalyje analizuojami vykdomos reformos metu parengti teisės aktų projektai ir jau priimti, tačiau dar kol kas neįgyvendinami įstatymai. Pirmiausia aptariami Lietuvos Respublikos Vyriausybės Hipotekos registro vystymo koncepcija iškelti reformos tikslai. Toliau analizuojamas siūlymo atsisakyti hipotekos ir įkeitimo lakštų formos tikslingumas, siūlomas teisinės registracijos modelis, sandorių forma. Dar toliau pateikiama įmonės hipotekos ir turtinių kompleksų reglamentavimo analizė bei siūlomas priverstinio išieškojimo modelis pagal vykdomuosius įrašus. Galiausiai, darbo pabaigoje pateikiamos analize paremtos išvados ir įžvelgiamos galimos problemos. / The purpose of this master thesis is to carry out analysis of valid regulation of mortgage and pledge and to make an evaluation of the ongoing reform that has been started in 2007. The first part of thesis presents an analysis on the legal nature of the mortgage and pledge. Further there is examined the current regulation of mortgage and pledge formed by earlier reforms. Also there is considered innovations of operation over movable and immovable property. The second part is devoted to reveal the imperfection of current legal regulation of mortgage and pledge that are related to the elements of the institutional framework, the value of the legal registration procedure. The problems of regulatory issues on mortgage and pledge are also considered. The problems of enterprise mortgage are examined separately. The third section analyses draft legislation and enacted laws that still have not came into force. Firstly, there is considered the objectives formed in the Framework on Development of the Mortgage Register which was approved by the Government of the Republic of Lithuania. Then the proposal to refuse the mortgage and pledge bonds, the model of legal registration and the form of transaction are analyzed. Further, an analysis on enterprise mortgage and property complexes and the suggested model to levy an execution is presented. Finally, the end of this master thesis is summarized by conclusions and potential problems that may arise.

Šiame darbe, analizuojant nacionalinius, kitų pasirinktų Europos valstybių ir Europos Sąjungos teisės aktus, vadovaujantis teisine literatūra, notarine praktika, yra nagrinėjamas valstybės registrų vaidmuo notaro funkcijų atlikime. Naudojantis teoriniais ir empiriniais tyrimo metodais, yra nustatoma ir nagrinėjama valstybės registrų ir notaro sąveika. Atskleidžiamas valstybės registrų duomenų reikšmingumas įgyvendinant notarui pagrindinį uždavinį – teisėtumo užtikrinimą civiliniuose teisiniuose santykiuose, bei problemos, su kuriomis susiduria notaras dėl nepakankamai integralios valstybės registrų sistemos, valstybės registrų duomenų nepakankamo išsamumo, aktualumo, prieinamumo, operatyvaus perdavimo. / In this master thesis author analyses the role of public registers implementing functions of notaries, referring to national legal acts, other European countries and European Union legal acts, legal nonfiction and notarial practice. Author also establishes and analyses the interaction of public registers and notaries, revealing the meaning of public registers data implementing functions of notaries. Difficulties and problems, which are emerging because of insufficient integrity of public registers and particularity, relevancy, accessability of public registers data.