Ištyrėme ir palyginome celiuliaziniu ir chitinaziniu aktyvumu pasižyminčių mikromicetų santykį dviejuose, skirtinguose (humusingas ir organinėmis medžiagomis skurdus) dirvožemiuose bei atrinkome mikromicetų kamienus. Didesnis dėmesys buvo skiriamas celiuliozei kaip substratui ir celiuliaziniam mikromicetų aktyvumui. Palyginimui ištyrėme ir antropogeninių substratų – kartono gamybos iš popieriaus atliekų, skirtingų perdirbimo etapų medžiagų masės bei gamybos atliekų mikromicetų rinkinius bei jų aktyvumo santykį šio substrato atžvilgiu. Nustatyta skirtinga mikromicetų gausa dviejuose miško dirvožemiuose. Mikromicetų kompleksai kuriuos nustatėme celiuliozės atliekų perdirbimo substratuose skyrėsi nuo dirvožemio mikromicetų kompleksų, tačiau kai kurių rūšių kamienus aptikome ir vienuose ir kituose tirtuose substratuose, o jų aktyvumas celiuliozės atžvilgiu buvo akivaizdus. Nors antropogeniniuose substratuose celiuliozę hidrolizuojantys kamienai sudarė didesnę dalį bendro išskirtų kamienų kiekio, nei dirvožemiuose, dirvožemyje nustatyta didesnė celiuliozę utilizuojančių mikromicetų rūšių įvairovė. Iš dirvožemių išskyrėme 1550 mikromicetų kamienų, kuriems priklauso 27 gentys. Didžiausiu santykiniu celiuliaziniu aktyvumu šio tyrimo sąlygomis pasižymėjo ir buvo atrinkti kaip potencialūs perteklinių celiuliazių producentai: Aspergillus, Chaetomium, Clonostachys, Gliocaldium, Myrothecium, Penicillium ir Trichoderma genčių mikromicetų kamienai. Pagal kiekybinės endogliukanazės... [toliau žr. visą tekstą] / We investigated and compared relation between cellulolytic and chitinolytic micromicetes from two soils (humus and less humus soil). Also selected strains of micromicetes with enzymatic activity from media with various polisacharides. The biggest attention was turned to cellulose and cellulolytic micromicetes, but for comparison we investigated also anthropogenic substrates – paper remake waste and different phases of this process and relation between enzymatic activity of micromicetes.The research was made with stages, picking active strains on selective media with cellulolytic and chitinolytic activities and making detailed assay according to quantitative aspect. Established different abundance of micromicetes in two soils (accordingly 6,4 thousand and 80 thousand CFU/g dry soil). There was different percentage of micromicetes utilizing cellulose or chitin and it depended on every soil micromicete activity and community structure. Complexes of micromicetes from soil differ from that of anthropogenic substrates, but some of them were the same and their cellulolytic activity was patent. We selected 1550 strains of micromicetes, 27 species. Cellulolytic activity was different not only between different strains, but in one strain line it were observed some differences too (ex. Trichoderma strains). The biggest cellulolytic activity by this research was observed in these strains: Aspergillus, Chaetomium, Clonostachys < Gliocaldium, Myrothecium, Penicillium ir Trichoderma... [to full text]

Pienininkystė Lietuvoje jau nuo seno yra gerai išplėtota veikla, garantuojanti didelės dalies kaimo gyventoju pajamas ir itakojanti šalies bendro vidaus produkto apimti. Integracijos i Europos Sajunga (ES) procesas iškėlė tam tikrus reikalavimus ir išryškino problemas šalies pieno gamybos ir perdirbimo srityje. Sėkmingas pieno gamintoju ir perdirbėju dalyvavimas ES bendrojoje rinkoje galimas turint išsamia problemu analize. Tai ir lemia šio magistrinio darbo aktualuma. Pagrindinis darbo tikslas - išanalizuoti pieno gamybos ir perdirbimo sektoriaus integracijos i ES salygotas problemas ir ju sprendimo budus. Atlikus minėta analize, paaiškėjo, kad pieno gamybos pagrindinės problemos yra susijusios su neracionalia pieno ukiu struktura, žemu genetiniu karviu bandos potencialu bei neišplėtota pieno gamintoju kooperacija. Visa tai mažina pieno gamintoju pajamas, ju galimybes vykdyti prekine veikla. Pieno pramonė - viena iš tu maisto pramonės šaku, kurios anksciausiai prisitaikė prie ES keliamu rinkos ir produktu kokybės reikalavimu. Dėl pasiekto aukšto imoniu koncentracijos lygio ir sėkmingo investavimo i gamybos technologiju modernizavima Lietuvos pieno pramonė užsitikrino stabilias pozicijas užsienio rinkose. ES taikomos rinkos apsaugos priemonės didina perdirbėju pajamas, nors bemuitis rėžimas žymiai padidino konkurencija vidaus rinkoje. Sėkmingas problemu, kylanciu pieno gamybos ir perdirbimo sektoriuje, sprendimas priklauso nuo efektyvaus ES finansinės paramos panaudojimo... [to full text] / The primary purpose of this paper is to analyze the main problems in the Lithuanian dairy Industry caused by the integration into EU and the main ways of solving it. The fulfilled analysis in this Graduation paper shows that the main problems of milk production sector are the irrational structure of dairy farms, the law genetic productivity of cows and the non-explicated cooperation. All these factors reduce the incomes of milk producers and their possibilities to be engaged in milk production. The milk industry is one of the branches of Lithuanians food industry, which was first adapted into EU’s trade policy and started producing high quality dairy products. The high level of concentration of the industrial enterprise and the successful use of the investment to the modernization of the technology caused Lithuanian dairy industrial enterprises to have a steady position in the foreign market. On the one hand, the market safeguard which is used in EU increases the incomes of the dairy industrial enterprises, but the free trade regime on the other hand encourages higher competition level in the home trade.

Baigiamajame magistro darbe susipažįstama su atliekas perdirbančių įmonių projektavimo ypatumais, užsienio šalių šios srities patirtimi, nagrinėjamos vyraujančios pramoninių objektų, jų kompleksų funkcinės ir technologinės schemos bei pagrindiniai veiksniai, lemiantys erdvinius – tūrinius sprendinius. Vadovaujantis analizių išvadomis ir atliktų tyrimų rezultatais, Elektrėnuose projektuojamas į atskirus tūrius išskaidytas kompleksas, kurio atskiruose segmentuose numatoma administracinė ir gamybinė funkcijos. Fiziškai kompleksą jungia techninis kiemas ir greta projektuojamas žaliasis parkas su lauko ekspozicija. Taip pat siūlomas urbanistinis teritorijos prieigų tvarkymas. Siekiant nukreipti krovininį transportą nuo išilgai Šviesos gatvės i���sidėsčiusių gyvenamųjų kvartalų, formuojami nauji privažiavimai nuo greitkelio. Numatomas žaliasis parkas vizualiai pridengia žemiau projektuojamą techninį kiemą, įkomponuoti vejoje išryškėja gamyklos tūriai. Darbą sudaro 7 dalys: įvadas, analitinė šaltinių apžvalga, vietos tyrimas, variantinis projektavimas, išvados ir siūlymai, projektas, literatūros sąrašas. Projekte pateikiama: analitinė medžiaga, pastato architektūriniai sprendimai (brėžiniai, maketai), aprašomos konstrukcinė, inžinerinės įrangos dalys, nurodomi techniniai ekonominiai rodikliai. Darbo apimtis – 78 puslapiai teksto be priedų, 52 iliustracijos, 30 bibliografinių šaltinių ir 4 internetiniai puslapiai. Atskirai pridedami darbo priedai. / In the final master project the specification of the recycling plant design and the experience of the foreign countries in designing industrial factories are introduced. The predominant functional, technical schemes of industrial buildings and complexes are analysed, the main issues of influence to spatial and volumetric solutions are discussed. According to the conclusions of analysis and results of researches, a conceptual model for the project of the recycling plant is prepared. Based on the situation analysis a complex of separate administration and three production volumes is designed. The four segments are united with a technical yard and a green park with outdoor installations. It also includes the transport proposition of the site and the surroundings. New entrance roads from the both sides of the main road and an underpass are designed with the view of diverting heavy traffic from residential area along Šviesos street. Structure: introduction, typological investigations, research of analogues, situation analysis, variant designing, conclusions and suggestions, project, explanatory text, references. The project consists of: architectural decisions (drawings and models), constructional and building services part, technical specifications. Thesis consists of: 78 p. text without appendixes, 52 pictures, 30 bibliographical entries. Appendixes included.

Visuomet ieškojau būdų kaip saugoti gamtą ir buvo įdomu, kaip ir kiek vartojame, kokią žalą patiria aplinka ir tuo pačiu mes patys. Pradėjusi magistro studijas supratau, jog tokius ekologiškus sprendimus, kaip antrinis stiklo panaudojimas, galiu pritaikyti ir kūryboje. Technika – “fusing” ( sukepinimas), pate de verre. / Studying Master‘s degree studies i understood that creating artistic glass object can be applied ecological aspects and recycling ideas. Creating in fusing and pate de verre technologies.

Magistriniame darbe yra aptariami šiuolaikiniai stiklo meno pavyzdžiai, kurių meninėje ir technologinėje raiškoje skleidžiasi ekologinės idėjos. Šių dienų visuomenėje ekologijos tema palaipsniui tampa vis svarbesnė, todėl mano darbe taip pat nagrinėjamos globalinės ekologijos problemos, ekologinė situacija, ekologinis auklėjimas. Nuosekliai aptariama ekologijos reikšmė visuomenės gyvenime ir meninėje erdvėje, ekomeno tikslingumas ir jo sąsajos su perdirbtu stiklu. Svarbi ekologiško, socialiai angažuoto, meno sąvoka. Išskiriami reikalavimai, kuriais remiantis, toks menas tiek savo forma, tiek turiniu apima ekologinę etiką, ir gali padėti sukelti pagarbą gamtai, nurodyti pamatines vertybes, išplėsti ekologinį supratimą. Stengtąsi atkreipti dėmesį į stiklo gamybos ekologizavimą, perdirbimo naudą tiek ekologiniais, tiek finansiniais ir energetiniais aspektais. Plačiau aiškinamas šios medžiagos perdirbimo aktualumas tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje, mat per metus susidaro daugybė tonų stiklo atliekų. Šios stiklo atliekos perdirbamos į daugybę kasdien sutinkamų objektų. Jiems formuoti naudojami atitinkami formavimo būdai: valcavimas, tempimas, presavimas, liejimas, pūtimas, moliravimas, sukepinimas ir pate de verre technika. Meno pasaulyje šiandiena ypatingai populiarūs perdirbto stiklo kūriniai. Darbe plačiau aprašoma užsienio menininkų kūryba, analizuojamos pagrindinės idėjos, išryškinamas techninis pasirinkimas. Lietuvos stiklo autorių kūryba aptariama saikingiau, nes šalyje... [toliau žr. visą tekstą] / In this master’s paper examples are discussed of contemporary glass art, which has ideas of ecology flourishing in their artistic and technological practices. In today‘s society the topic of ecology is gradually becoming more important, therefore my work examines global ecological problems, its situation, and environmental awareness. The importance of ecology to a society‘s lifestyle and the art world, “eco art’s” expedience and its connections with recycled glass are coherently discussed. Defining ecological and socially engaged art is important. Requirements are set, based on which such art in its form and content covers the ethics of ecology and is able to help foster respect for nature, teach underlying values, and widen the understanding of ecology. It was sought to show attention to making the process of glass production more ecological and the benefit of recycling from an ecological, financial, and energy aspects. The relevance of recycling this material both in Lithuania and the world is widely explained because countless tons of glass waste is produced per year. Glass waste is recycled into a lot of objects of daily use. They are being formed in several applicable methods:, extrusion, rolling, casting, blowing, and pâte de verre technique. Artworks from recycled glass are exceptionally popular today in the art world. The work of foreign artists is widely discussed, underlying ideas are analysed, and their choice of technique is highlighted in this paper. The work of... [to full text]

Baigiamajame magistro darbe nagrinėjamos liejimo slegiant formų projektavimo, ga-mybos technologinio paruošimo bei gamybos proceso problemos ir aptariami novatoriški jų sprendimo būdai. Apžvelgiami plastinių medžiagų perdirbimo procesai. Analizuojamas tradi-cinis liejimo slegiant formų gamybos procesas ir jo trūkumai. Pateikiami organizaciniai ir te-chniniai tradicinio gamybos proceso tobulinimo būdai, panaudojant naujausią programinę įrangą, įrankius, medžiagas ir stakles. Tiriamojoje dalyje atliekamas ruošinio parinkimo įtakos liejimo formos detalių savikainai modeliavimas. Išanalizavus visas liejimo slegiant formų ga-mybos problemas, pateikiamos baigiamojo darbo išvados ir siūlymai. Darbą sudaro 7 dalys: įvadas, plastikų perdirbimas, tradicinio liejimo slegiant formų gamybos proceso analizė, liejimo slegiant formų gamybos proceso šiuolaikinės tobulinimo kryptys, ruošinio parinkimo įtakos liejimo formos detalių savikainai modeliavimas, išvados ir pasiūlymai, literatūros sąrašas. Darbo apimtis – 73 p. teksto be priedų, 50 iliustr., 14 lent., 21 bibliografinis šaltinis. Atskirai pridedami darbo priedai. / In this final master work are investigated plastic injection moulds design, production technological preparation and production problems and discussed innovative solution ways of these problems. Reviewed remake processes of plastic meterials. Analysed tradicional plastic injection mould production process and its weaknesses. Gived organizational and technical tra-dicional production process improvement ways handling the modern software, tools, materials and machines. In investigational part is performed modeling of billet selection influence to cost price of mould parts. After analysis of all the plastic injection moulds production problems gived conclusions and suggestions of this final work. Structure: introduction, remake of plastics, traditional plastic injection moulds production process analysis, modern improvement ways of plastic injection moulds production process, modeling of billet selection influence to cost price of mould parts, conclusions and suggestions, references. Thesis consist of: 73 p. text without appendixes, 50 pictures, 14 tables, 21 bibliographi-cal entries. Appendixes included.

Plečiantis tarptautinei prekybai, vis daugiau prekių dalyvauja importo ir eksporto procedūrose, po kurių patenka į kitų valstybių rinkas, negu jos buvo pagamintos. Prekių kilmė ir jos įtaka apmokestinimui yra svarbi bei aktuali tema ne tik su muitų surinkimu susijusioms institucijoms, bet taip pat ir verslo subjektams. Prekių kilmė parodo ,,ekonominę” prekės pilietybę ir yra svarbi tuo, jog ji yra vienas iš trijų veiksnių, kuriais remiantis nustatomas skolos muitinei, t. y. mokėtinos muitų sumos, dydis. Šiame magistro darbe nagrinėjamos dviejų prekės kilmės rūšių – preferencinės ir nepreferencinės – taisyklės, kuriomis nustatoma, kokios šalies kilmę įgijo išgauti, apdoroti arba perdirbti produktai bei kokios lengvatos arba apribojimai jiems bus pritaikyti importo metu. Kadangi Lietuva yra Pasaulio prekybos organizacijos ir Europos Sąjungos narė, ji taiko šių tarptautinių organizacijų nustatytas kilmės taisykles, o nacionalinės teisės aktuose konkretina procedūrinius klausimus, pavyzdžiui, kilmės dokumentų išdavimo tvarkas. Nepreferencinė prekių kilmė yra svarbi taikant Bendrąjį muitų tarifą, netarifines priemones bei išduodant kilmės sertifikatus. Nors šios kilmės taisyklės remiasi vertinamaisiais kriterijais, aiškumo siekiama įvesti per teismų (daugiausiai – Europos Teisingumo Teismo) išaiškinimus bei harmonizuojant kilmės taisykles tarptautiniu mastu. Preferencinės kilmės prekėms yra taikomos lengvatos, jeigu tarp šalių sudarytas preferencinis susitarimas arba šalis, iš... [toliau žr. visą tekstą] / The influence of international trade has been increasing year to year and more goods are subject to import and export procedures. After these procedures, goods appear in different country’s market than they were produced. Origin of goods and its influence on taxation is of great importance not only to customs institutions, but also to trade. Origin of goods determines the “economical” citizenship of goods and is important because it is one of the three factors on which the size of payable customs duty relies. In this Master thesis two types of origin are discussed: non-preferential and preferential. The author presents a wide scope of rules concerning both types of origin, and the privileges or restrictions as an outcome. Because Lithuania is a member of the World Trade Organization and the European Union, there is no need to create national rules of origin, internationally accepted and harmonized rules are applied within the country. Only procedural aspects are found in national laws, for example, the issuance of proofs of origin. Non-preferential origin is important for applying the Common Customs Tariff, other than tariff measures and for preparation and issue of certificates of origin. Although non-preferential origin rules are based on constructive criterion, the need of certainty is reached by decisions of courts (mainly European Court of Justice) and by suitable level of international harmonization of these rules. The goods, which comply with preferential origin rules... [to full text]