Kai pradėjau rašyti magistrinį darbą (2006 m.), tai Lietuvos nacionaliniai parkai (išskyrus Aukštaitijos nacionalinį parką) gyvavo jau penkiolika metų, nes visi jie įkurti 1991 m. ir turi labai svarbią reikšmę visai Lietuvos saugojamų teritorijų sistemai. Jie yra įkurti išsaugoti tautai, visoms jos kartoms vertingą gamtiniu, kultūriniu ir istoriniu požiūriu Lietuvos etnokultūrinį palikimą, vertingus moksliniu požiūriu kraštovaizdžio kompleksus, propaguoti Lietuvos etninių rajonų materialinį bei dvasinį kultūrinį palikimą, sudaryti sąlygas poilsiui ir turizmui. Šias funkcijas jie sėkmingai atlieka, tačiau visuose parkuose kiek mažiau akcentuojamos labai sudėtingos socialinės ekonominės ir ypatingai demografinės problemos. Todėl šiame darbe labiau akcentuojamos būtent jos. Trakų istorinis nacionalinis parkas – yra unikalus ne tik istoriniu požiūriu, bet ir savitas demografinių urbanistinių procesų raidoje. Šiame parke vykstantys nepalankūs socialiniai-ekonominiai, o ypač demografiniai procesai kelia didelę grėsmę parko išlikimui. Todėl pateikta jau apdorota ir išanalizuota demografinė informacija ypač naudinga rengiant programas šių parkų išsaugojimui. Darbo tikslas-apžvelgti Trakų rajono gamtos ir kultūros išteklių ypatumus, atlikti Trakų miesto ir jo apylinkių (TINP teritorijoje) sociogeografinę analizę, analizuojant demografinę situaciją 1989-2004 m. išskiriant socialinius pokyčius, remiantis literatūros, mokslinių šaltinių analize bei statistiniais duomenimis, atlikti... [toliau žr. visą tekstą] / When I started writing this master degree paper in 2006, national parks in Lithuania, with the exception of Aukštaitijos national park, had been existing for 15 years, as they all were found in 1991. Now they have a very important meaning to the whole system of Lithuanian preserved territories. They were found in order to preserve naturally, culturally and historically valuable Lithuania’s ethnocultural heritage, scientifically valuable landscape complexes, to propogate material and mental cultural heritage of Lithuania’s ethnical regions, to create conditions for leasure and tourism. They fulfill these functions, however, all the parks emphasize less very complicated social economic and especially demographic problems. Thereforethis work lays a greater stress on them. Trakai historic national park is unique not only historically but also in the development of demographic urbanistic processes. The unfavourable socioeconomic and demographic process going on there threaten the survival of the park. Here is given the already analyzed demographic information very usefull in preparing programs for the preservation of the park. The aim of the work is to make an overview of the peculiarities of natural and cultural resources of the Trakai district, to make a sociogeographic analysis of the city of Trakai and its districts (in the territory of TINP). This will be done analyzing the demographic situation in 1989 – 2004, pointing out social and economic changes. I will... [to full text]

Population has become the most specific and important element of any country. Demographical problems are becoming urgent in the world, our Republic is not an exception. Decreasing number of the natural increasment of population is in threatening situation, as the nation appears in danger of extinction. The most we should be worried about is the decreased number of birth. It courses a complicated demographical situation in Lithuania. Moreover it has become unsatisfactory structure of the age, as a result it has become less people, on the other hand the number of able – bodied people is decreasing and the number of elderly is increases. In conclusion the ageing process is developing. The following analyses has been carried out in the paper: 1. The change of number of population 2. Natural increasment of population 3. The dynamic of old age index.

According to provisional data, as of 1 June 2003, there were 279 thous. farms producing agricultural products (further – farms), whose land property consisted of one hectare of agricultural land or more, or whose agricultural land though being less than one hectare, gave income from agricultural products sales no less than forty minimum standards of living. Those farms had 2939 thous. ha land, of which 2542 thous. ha were agricultural land. On the average one farm had 10.6 ha of land, of which 9.1 were agricultural land. The average size of the farm in Lithuania is equal of a half average size of the farm in the EU as well as it is equal of the average farm size in Portugal. Some economic and social indices. The strategical plans of agriculture forecast two trends of farms development: specialized competitive farms, producing traditional products and supplying them to processing and trading companies; farms engaged in untraditional activity and producing ecological products, which realize their produce in market niches. Smaller cooperative farms will develop along with the large commodity production farms. The period of demographic transition ended in the 70ties when stabilization of demographic processes set in. Since 1989 till 2005 the rural population had reduced from 1188.0 to 1145.2 thou, i.e., only by 3.6. These were the lowest rates of rural population reduction in the second half of the 20th century. The recent stabilization of rural population is predetermined... [to full text]

Tirti Utenos miškų urėdijos pušynai, kuriuose 2003 ir 2006 m. buvo užfiksuoti pažeminiai miško gaisrai. Tyrimo tikslas nustatyti gaisrų padarytą poveikį metinio radialiojo prieaugo augimui. Duomenų surinkimui naudota dendrochronologinių tyrimų duomenų rinkimo metodika. Surinti duomenys išanalizuoti CHRONOL programa. Tyrimais įrodyta, kad gaisrai daro neigiamą įtaką pušynų radialiojo prieaugio augimui. / The research material for dendrochronological analysis was collected in forest area located in Utena Forest Enterprise. The objects of study were as follows: 40 year-old Vaccinium Pinetum one-layer stands, quality class – II. In two objects forest fires were in 2003 and in other two – 2006. Also, one object was selected as control where fire has not been observed. To estimate the influence made by fire to tree (Pinus sylvestris L.) radial increment, samples were taken ussing Pressler age borer in accordance with the methods for collecting experimental material of dendrochronological research work (Stravinskiene, 1994). To measure annual radial increment and estimate tree ring structure, the samples were examined by LINTAB tree-ring measurement system and TSAP computer programme. The COFECHA programm was used for analyzing obtained primary data. Using the COFECHA programme we performed cross-dating quality control. Annual tree-ring width series of asynchronous growth or lagged correlation were rechecked, corrected or eliminated from the next stages of the research with the master chronology approach. To determine impact of fire to stand growth conditions upon Pinus Sylvestris L. radial increment dendrochronological research work, dendrochronological scales of the stands with former observed fires and control stand was carried out. Well-defined decrease of radial increment was ascertained. Fire presence makes significant impact of annual radial increment dynamic after it’s... [to full text]

Darbo objektas – Gaisravietė Zarasų miškų urėdijos Salako girininkijos 48 kvartalo 10 sklype. Darbo tikslas – nustatyti žemutinių miško ardų: pomiškio, trako, žolinės augalijos ir samanų kaitą, metinį medienos prieaugio kitimą po pažeminio gaisro pušyne Nb augavietėje. Darbo metodai – gaisravietėje buvo parinkta 1 m pločio ir 20 m ilgio juostos. Apskaitos aikštelių pradžia ir pabaiga pažymėta natūroje. Vieno kv. m. (1m x 1 m) apskaitos aikštelėse nustatytas degavietės padengimas trako ir pomiškio augalų, žolių bei samanų danga procentais, suskaičiuoti medžių daigai, registruotos žolių ir samanų rūšys, įvertinant jų padengimą procentais. Šiame darbe pateikiami 2006-2011 m duomenys. Iš 20 pušų I ir II klasės pagal Krafto klasifikaciją, naudojant Pressler grąžtą 1,3 m aukštyje buvo paimti mėginiai metiniam medienos prieaugiui nustatyti. Metiniam medienos prieaugio matavimui buvo naudojama LINTAB medžių matavimo sistema ir TSAP programų rinkinys. Darbe pateikiami 1990 – 2010 metų medienos prieaugio kitimai. Duomenys kaupiami duomenų bazėje panaudojant programą EXCEL. Darbo rezultatai. Po pažeminio miško gaisro pušyne Nb augavietėje pomiškis išnyko, o trako augalų kiekis nežymiai sumažėjo ir išnyko prieš tai augęs paprastasis šermukšnis. Pažeminis miško gaisras padidino gaisravietės ploto padengimą žoliniais augalais ir žolinės dangos rūšinę sudėtį. Gaisravietėje nustatyta 16 žolių rūšių, o kontroliniame medyne 9 žolių rūšys. Po pažeminio miško gaisro atsirado 9 naujos o... [toliau žr. visą tekstą] / The object – 10th plot of 48th block of Zarasai state forests’ Salakas forestry. The aim – to determine the lower forest quarrel: the change of undergrowth forest, underbrush, herbaceous and moss, also, variation of annual timber increment after the ground-level fire in a pine forest Nb habitat. The methods – there were chosen bands of 1 meter wide and 20 meters length in the fire place. A beginning and an end of the accounting sites were marked at a ground. In a one square meter (1 m x 1 m) accounting sites there were determined percentage of the fire place’s coverage by the underbrush, undergrowth forest, grass and moss cover. In addition, there were counted tree seedlings, there were registered grass’ and moss’ species evaluating their coverage in percentage. This paper presents data from 2006 till 2011. According to Kraft classification, there were taken samples from the 20 pines of the first and the second classes, using Pressler drill in the height of 1,3 meters, to determine the annual increment. For a measuring of the annual timber increment there was used LINTAB tree measuring system and TSAP program set. This paper presents a variation of timber growth in 1990-2010. The data are stored in a data base using the EXCEL program. The results. After the ground-level forest fire in the pine forest Nb habitat the undergrowth forest disappeared and the underbrush plants slightly decreased, moreover, a rowan, which grew before the fire, disappeared. The... [to full text]

Research report on deformation of annual rings is given in the thesis. Aim of the work - to perform an analysis of deformation of annual rings during obsolescence of tree. Tasks of the work - to perform a comparative analysis using borings made in 2004 and 1985 – 1986. To evaluate statistical reliability of deformation of annual rings. Object of the work - trees of Scotch pine (Pinus sylvestris L.). Methods of the work – methods of verification of statistical hypotheses and analysis of variance were used for data processing. Content of the work – verification of hypothesis that annual rings of pine is shrinking during the obsolescence of trees. Results: - difference of annual rings width is statistically reliable at two point of the interval investigated: nearby bark and in the central part of the stem, at the margin where sapwood is converting to heartwood. The shrinking reaches 0.2 mm within 5 annual rings. The biggest influence on shrinking of annual rings has distance of annual rings from the bark and age of tree.

Magistro darbe tiriama miško našumas ir jo pokyčiai, girininkijos ūkinės veiklos įtakoje. Darbo objektas – Kazlų Rūdos mokomosios miškų urėdijos Jūrės girininkijos miškai. Darbo tikslas – įvertinti miškų pokyčius ir ūkinės veiklos efektyvumą Jūrės girininkijos miškuose, panaudojant sklypinės ir atrankinės miškų inventorizacijų duomenis. Darbo metodai – panaudoti atrankinės miškų inventorizacijos, taksacinių rodiklių analizės ir medynų našumo balanso metodai. Vertinant medynų našumą ir jo pasikeitimus, atlikta įvairiapusė medynų analizė, gauti duomenys palyginti su miškotvarkos duomenimis. Įvertintas naudmenų pasikeitimas, iškirstas tūris ir kt. rodikliai. Įvertinta kokį poveikį našumo pasikeitimams turėjo girininkijos ūkinė veikla. Darbo rezultatai. Atlikus tyrimus, gauti rezultatai: Jūrės girininkijos miškuose didėja pušynų ir juodalksnynų plotai, kas rodo tikslingą medynų rūšinės sudėties formavimą Nbl, Lbl bei pelkinėse augavietėse. Vyraujantys vidutinio amžiaus ir pribręstantys medynai, mažos apimties pagrindiniai kirtimai lemia aukštą tūrio prieaugio kaupimą, didėjantį medynų amžių, skalsumą, didelius medyno tūrius. Pagal atrankinės miškų inventorizacijos duomenis nustatytas vidutinis 3,4 m3/ha per metus tūrio prieaugio kaupimas, intensyvus vidutinio tūrio didėjimas, kai tuo tarpu pagal miškotvarkos duomenis nustatytas tik 10 m3/ha tūrio pokytis per 14 metų. / The object of Master‘s study is forest yield and its changes under growth and silviculture measures in Jūrė‘s forest district of Kazlų Rūda Training Forest. Enterprise the purpose of the work is to estimate changes of forest and forest yield as well as efficiency of silviculture activities in Jure’s forest district. Analysis of there changes was made using data of standwise inventory and inventory by sampling method. Following work methods were used in this study: forest inventory by sampling method, analysis of stand parameters changes, method of stand yield balance. Following analysis of stand yields and its changes was made using data of inventory by sampling method. Obtained results were compared with data of standwise inventory forest. There were estimated changes of forestland categories, distribution by forest types felled volume and other parameters. The impact of forestry activities on changes of forest stand yield was evaluated too. Research results showed increasing of area pine and black alder forest types in Jūrė’s forest district. This results show purposive formation of stands’ species composition in Nbl, Lbl site. Prevailing in Jūrė’s forest district medium and mature age stands determine high grass increment, stands age, grown up stock volume. According to the results of sampling inventory by method there is defined grow annual increment increasing by 3,4 m3/ha over a year intense average stock volume increase. Meanwhile standwise forest inventory data... [to full text]

Trees are considered one of the most sensitive indicators of the environmental condition from all life forms. They are most suitable for the evaluation of the environmental changes. Due to the structure of crown trees have better contact with the atmosphere, so they filter the flowing air mass better than other vegetation forms, determine the processes in the ecosphere and react sensitively to the anthropogenic factors and consequently indicate the condition of the forest ecosystems by anatomical and morphological symptoms. Tree rings, their width and structure integrally reflect the complex impact of environmental factors. Therefore the role of tree rings, as the indicator of environmental conditions, is important for the evaluation of environmental changes. Forest ecosystems growing close to the pollution sources suffer the greatest impact because the concentration of harmful materials in the local pollution zone often exceeds permissible amounts. The objective of the research was to analyse the changes of annual radial increment of pine stands (Pinus sylvestris L.) in the zones of local alkalizing, acidifying and eutrophying pollution and to determine the regularities of radial increment recovery after the decrease of pollution. First time in Lithuania a comprehensive dendrochronological research on the impact of climatic factors and industrial pollution on the radial increment of Scots pine (Pinus sylvestris L.) has been carried out in the surroundings of “Akmenės... [to full text] / Medžiai yra vieni jautriausių aplinkos būklės indikatorių, iš visų gyvybės formų labiausiai tinkamų aplinkos pokyčiams vertinti. Dėl lajų struktūros ypatumų jie glaudžiau kontaktuoja su atmosfera ir daugiau negu kitos augalijos formos filtruoja pernešamo oro masę, lemia ekosferoje vykstančius procesus bei jautriai reaguoja į antropogeninius veiksnius, anatominiais ir morfologiniais požymiais indikuoja miško ekosistemų būklę. Medžių metinių rievių dinamika suteikia informaciją apie ekologines bei klimatines vietovės sąlygas, aplinkoje vykstančius reiškinius, o jų plotis ir struktūra integraliai atspindi kompleksinį aplinkos veiksnių poveikį. Labiausiai nukenčia arti taršos šaltinių augančios miško ekosistemos, kadangi vietinės taršos zonoje kenksmingų medžiagų koncentracija dažnai viršija ribines leistinas normas. Darbo tikslas – ištirti paprastosios pušies (Pinus sylvestris L.) medynų metinio radialiojo prieaugio pokyčius vietinės šarminančios, rūgštinančios ir eutrofizuojančios taršos poveikio zonose bei radialiojo prieaugio atsikūrimo dėsningumus sumažėjus taršos poveikiui. Pirmą kartą Lietuvoje atlikti išsamūs dendrochronologiniai klimato veiksnių ir pramonės taršos poveikio paprastosios pušies (Pinus sylvestris L.) metiniam radialiajam prieaugiui tyrimai „Akmenės cemento“ poveikio zonoje. Darbe taip pat analizuotas cemento dulkių poveikis paprastosios pušies metiniam radialiajam prieaugiui; įvertinti antropogeniniai radialiojo prieaugio pokyčiai „Akmenės cemento“ ir... [toliau žr. visą tekstą]

Medžiai yra vieni jautriausių aplinkos būklės indikatorių, iš visų gyvybės formų labiausiai tinkamų aplinkos pokyčiams vertinti. Dėl lajų struktūros ypatumų jie glaudžiau kontaktuoja su atmosfera ir daugiau negu kitos augalijos formos filtruoja pernešamo oro masę, lemia ekosferoje vykstančius procesus bei jautriai reaguoja į antropogeninius veiksnius, anatominiais ir morfologiniais požymiais indikuoja miško ekosistemų būklę. Medžių metinių rievių, kaip aplinkos būklės indikatoriaus, vaidmuo vertinant aplinkos pokyčius yra svarbus. Metinių rievių dinamika suteikia informaciją apie ekologines bei klimatines vietovės sąlygas, aplinkoje vykstančius reiškinius, o jų plotis ir struktūra integraliai atspindi kompleksinį aplinkos veiksnių poveikį. Lietuvoje didžiausią naigiamą įtaką miško ekosistemoms turi vietiniai taršos šaltiniai. Jų aplinkoje augančios miško ekosistemos nukenčia labiausiai, kadangi vietinės taršos zonoje kenksmingų medžiagų koncentracija dažnai viršija ribines leistinas normas. Darbo tikslas – ištirti paprastosios pušies (Pinus sylvestris L.) medynų metinio radialiojo prieaugio pokyčius vietinės šarminančios, rūgštinančios ir eutrofizuojančios taršos poveikio zonose bei radialiojo prieaugio atsikūrimo dėsningumus sumažėjus taršos poveikiui. Pirmą kartą Lietuvoje atlikti išsamūs dendrochronologiniai klimato veiksnių ir pramonės taršos poveikio paprastosios pušies (Pinus sylvestris L.) metiniam radialiajam prieaugiui tyrimai „Akmenės cemento“ poveikio zonoje... [toliau žr. visą tekstą] / Trees are considered one of the most sensitive indicators of the environmental condition from all life forms. They are most suitable for the evaluation of the environmental changes. Due to the structure of crown trees have better contact with the atmosphere, so they filter the flowing air mass better than other vegetation forms, determine the processes in the ecosphere and react sensitively to the anthropogenic factors and consequently indicate the condition of the forest ecosystems by anatomical and morphological symptoms. Tree rings, their width and structure integrally reflect the complex impact of environmental factors. Therefore the role of tree rings, as the indicator of environmental conditions, is important for the evaluation of environmental changes. Forest ecosystems growing close to the pollution sources suffer the greatest impact because the concentration of harmful materials in the local pollution zone often exceeds permissible amounts. The objective of the research was to analyse the changes of annual radial increment of pine stands (Pinus sylvestris L.) in the zones of local alkalizing, acidifying and eutrophying pollution and to determine the regularities of radial increment recovery after the decrease of pollution. First time in Lithuania a comprehensive dendrochronological research on the impact of climatic factors and industrial pollution on the radial increment of Scots pine (Pinus sylvestris L.) has been carried out in the surroundings of “Akmenės... [to full text]

SANTRAUKA Magistro darbe tiriama augaviečių ir želdinių mišrinimo įtaka eglės želdiniams Zarasų miškų urėdijoje. Darbo objektas – paprastosios eglės gryni ir mišrūs želdiniai įveisti 2001 – 2007 m. skirtingose augavietėse VĮ Zarasų miškų urėdijoje. Darbo tikslas – 1) nustatyti augaviečių ir želdinių mišrinimo įtaką eglės želdiniams; 2) įvertinti želdinių kokybę. Darbo rezultatai – atliekant tyrimus nustatyta augaviečių ir želdinių mišrinimo įtaka eglės želdiniams prigijimo ir susivėrimo fazėje ir įvertinta želdinių kokybė. Buvo gauti tokie rezultatai: prigijimo fazėje eglės želdiniai prasčiau auga Nb augavietėje. Jų vidutinis aukštis po trijų vegetacijos periodų lygus 62 cm ir jie 10% žemesni, nei Nc, 27% žemesni nei Lc, 10% žemesni nei Nd, 11% žemesni nei Ld augavietėje. Želdinių prigijimas grynuose želdiniuose Nb augavietėje 89%, Nc – 84%, Lc – 85%, Nd – 95%, Ld – 94%. Želdinių prigijimas mišriuose želdiniuose atitinkamai Nb – 80%, Nc – 83%, Lc – 84%, Nd- 95%, Ld – 94%. 7 metų želdiniams mišrinimas turėjo neigiamos įtakos želdinių prieaugiui į aukštį Nb, Nc, Lc ir Nd augavietėse. Lc augavietėje mišriuose želdiniuose želdinių vidutinis prieaugis buvo 2 cm didesnis, nei grynuose. / RESUME In master,s work is reseach about the influence of habitat and species composition for Norway spruce afforestrations in Zrasai forist enterprise. Objeckt of work – Norwei spruce afforestrations are cultivated in different habitat wich pure and mixed plantations at 2001 – 2007 in Zarasai forist hause. The aim of work – 1) to establish the influence of habitat and species composition for fir afforestations; 2) to appraise the afforestrations quality. Findings of work – in prodress of exces were extalished influens of habitat and composition of species from tahing in phase grow up Nc habitat better than Nb habitat. Thir midlle high were 62 cm and this is 10% higher than Nb habitat after 3 vegetative periods. Afforestrations density 6% and tahing in 5% higher than Lc habitat. The planting of mixced plantations have beed influense in growing Nb, Nc, Lc and Nd habitats. Afforestrations high were 163 cm in Lc habitat was pure plantations and they were 25 cm or 15% higer than mixed plantations. Afforestations hight was 134 cm in Ld habitat was pure plantations and thei were 9 cm or 6% lower than mixed plantations; yearly invument of fir afforestration were 9% and 4% or 2 cm and 1 cm higer in Nc and Lc pure plantations that mixced plantations per 7 vegetative periods.