Mokymosi visą gyvenimą samprata šiuolaikinėje visuomenėje reikalauja naujo traktavimo būdo: tai ne tradicinis kvalifikacijos kėlimas, o naujas žinių vadybos būdas. Nagrinėjamas industrinio kapitalo virsmas į žmoniškąjį kapitalą, kuris vaidina vis svarbesnį vaidmenį. Europos Sąjungos strateginiai dokumentai, reglamentuojantys mokymosi visą gyvenimą yra orientuoti į žiniomis pagrįstus modelius, tačiau šalys narės skirtingai įgyvendina šias koncepcijas (nagrinėjama Europos šalių geroji patirtis). Struktūrinė Europos Sąjungos fondų parama atvėrė galimybę sustiprinti mokymosi visą gyvenimą efektyvumą, tačiau paramos panaudojimas Lietuvoje žmoniškųjų išteklių plėtrai buvo daugiau chaotiškas (strategiškai neapgalvotas), nenukreiptas į modelių struktūrines permainas. / Conception of Lifelong learning in contemporary society demands new approach: its not traditional training in service, but new method of knowledge management. Industrial capital converts to human capital, what plays more important role. Strategically documents of Europe union, which regulate lifelong learning, are orientated to knowledge based models, but European countries implement these models in different ways. Structural support of EU funds made an opportunity to strengthen/enhance the effectiveness of lifelong learning in Lithuania, but the use of support was chaotic and not directed to changes of models structure.

Tyrimo tikslas – nustatyti sąsajas tarp Vytauto Didžiojo universiteto psichologijos absolventų iniciatyvumo, nuostatų dėl karjeros tikslų, profesinio saviveiksmingumo ir objektyvaus bei subjektyviai suvokiamo karjeros sėkmingumo. Tyrime dalyvavo 121 Vytauto Didžiojo universiteto psichologijos absolventai (2 vyrai ir 119 moterų), psichologijos bakalauro arba magistro studijas baigę 2004-2012 metais. Iš 370 gavėją pasiekusių elektroninių laiškų, klausimyną užpildė 121 tiriamasis (33 proc.). Asmens iniciatyvumui įvertinti buvo naudojamas Bateman ir Crant (1993) asmens iniciatyvumo klausimynas, nuostatoms dėl karjeros tikslų įvertinti naudojama Mu karjeros tikslų skalė (Creed, Patton, Bartrum, 2002), o profesiniam saviveiksmingumui – Schens, Collani (2010) profesinio saviveiksmingumo klausimynas. Subjektyviai suvokiamas karjeros sėkmingumas buvo matuojamas Grennhaus, Parasuraman ir Wormley (1990) pasitenkinimo karjera klausimynu, o objektyvus karjeros sėkmingumas buvo vertinamas klausimu apie gaunamą atlyginimą. Tyrimo rezultatai parodė, jog labiau iniciatyvūs psichologijos absolventai pasižymi aukštesniu profesiniu saviveiksmingumu ir stipresnėmis nuostatomis dėl karjeros tikslų. O aukštesniu profesiniu saviveiksmingumu ir stipresnėmis nuostatomis dėl karjeros tikslų pasižymintys absolventai išreiškia didesnį objektyvų ir subjektyviai suvokiamą karjeros sėkmingumą. Taip pat didesniu objektyviu ir subjektyviai suvokiamu karjeros sėkmingumu pasižymi absolventai išreiškiantys... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study was to assess the proactivity, career goals settings, occupational selfefficacy links to objective and subjective career success among Vytautas Magnus University graduates of psychology. The subjects of the study were 121 man and women, psychology graduates of Vytautas Magnus University. Respondents were bachelor or master graduates those who finish their studies in 2004 – 2012. Of 370 e-mails with questionnaire witch have reach respondents, 121 participants (33 percent) complete the questionnaire. In order to evaluate proactivity, it was used self-report measure of proactive personality (Bateman, Crant, 1993). To measure attitude towards career goals it was used Mu career goals settings questionnaire (Creed, Patton, Bartrum, 2002). Additionally it was used occupational self-efficacy scale (Schyns, Collani, 2010) and career satisfaction scale (Greenhaus, Parasuraman & Wormley, 1990) which was used to evaluate subjective career success. In order to evaluate objective career success it was used question about respondents’ salary. The results of the study showed that psychology graduates’ higher proactivity are related to higher occupational self-efficacy, stronger career goals settings, bigger objective and subjective career success. Stronger career goals settings and higher occupational self-efficacy are also related to bigger objective and subjective career success. And objective career success are related to subjective career success. The best... [to full text]

Šiame darbe analizuojamas aktyvių darbo rinkos politikos priemonių ir užimtumo rėmimo programų teisinis reguliavimas Lietuvos Respublikos teisės aktuose bei šių priemonių taikymo statistiniai duomenys. Darbe aptariami bendri užimtumo rėmimo sistemos bruožai – subjektų ratas, kuriam taikomos užimtumo skatinimo priemonės, institucijos, turinčios įgaliojimus šioje srityje, istoriniu aspektu apžvelgiama Lietuvos užimtumo rėmimo sistema, analizuojamos atskiros aktyvios darbo rinkos politikos priemonės, aptariamas užimtumo rėmimo programų teisinis reguliavimas, bei bendri kelių konkrečių užimtumo rėmimo programų bruožai, aptariami pagrindiniai šio instituto finansavimo šaltiniai ir finansavimo tvarka bei analizuojami Lietuvos darbo biržos pateikiami aktyvių darbo rinkos politikos priemonių taikymo statistiniai duomenys. Magistro darbe gilinamasi į atskiras aktyvias darbo rinkos politikos priemones, jų teisinio reglamentavimo subtilybes, pranašumus ir trūkumus. Darbe pateikiama svarstymų ir siūlymų šių priemonių teisinio reguliavimo pakeitimams, kad būtų pasiektas aukštesnis jų efektyvumo lygis. Darbe analizuojami nacionaliniai bei Europos Sąjungos teisės aktai užimtumo rėmimo srityje, darbo teisės mokslininkų teiginiai, aktyvių darbo rinkos politikos priemonių taikymo praktika. / The topic of the work is The legal regulation of active labour market policy measures and employment programmes in Lithuania. The work analyses the regulation of these means in legal acts of the Republic of Lithuania and the statistical data of their application. The work discusses general characteristics of engagement support system - the circle of subjects, the engagement support means are being applied to, institutions, having authorisations in this sphere, Lithuanian engagement support system is viewed in the historical aspect, separate political means of active labor market are analysed, legal regulation of engagement support programs and common characteristics of several concrete engagement support programs are discussed, main financial sources and order of financing are discussed and statistical data of active labor market politics means appliance provided by Lithuanian labor office are discussed. This work of Master's studies analyses separate active means of labor market politics, subtleties of their legal regulation, advantages and disadvantages. The work provides ponderings and suggestions concerning the amendments of these legal regulations in order to achieve the higher level of their efficiency. The work analyses legal acts in the national and European Union scale in the sphere of engagement support, statements of labor law scientists, practice of appliance of active labor market politics means.

The peculiarities of Lithuanian doctoral students’ professional identity and its multiplicity are analyzed. It is presumed that psychological, social and academic environmental factors may explain the doctoral students’ professional identity expression, which is observed through the professional roles: researcher-scientist, teacher and public service provider/practitioner. The theoretical part presents the problems of terminology regarding identity phenomenon, a disquisition of the professional identity concept by integrating identity and social identity theories, the peculiarities of the doctoral student’s professional identity formation within the career construction theory perspective, analysis of the factors that possibly explain doctoral student’s professional identity expression in the context of the systems theory, and finally, a theoretical model of the study is constructed. The empirical part covers the results of the study implemented in 2013. The sample consisted of 494 doctoral students from 22 higher education institutions in Lithuania. The results indicated that particular personality traits and thinking styles, subjectively perceived social support from various sources (scientific supervisor, colleagues and other students, employer, family and friends), as well as academic environmental factors (working conditions and scientific field) are significant for doctoral students’ identification with different professional roles. Modeling the interaction of factors... [to full text] / Daktaro disertacijoje analizuojama Lietuvos doktorantų profesinio identiteto daugialypiškumo problematika. Darbe keliama prielaida, kad psichologiniai, socialiniai ir akademinės aplinkos veiksniai gali paaiškinti doktorantų profesinio identiteto raišką, kurią stebime per atliekamus profesinius vaidmenis: tyrėjo-mokslininko, dėstytojo ir visuomeninių paslaugų teikėjo/praktiko. Disertacijos teorinėje dalyje pristatoma identiteto reiškinio terminijos problematika, profesinio identiteto sampratos aiškinimas integruojant identiteto ir socialinio identiteto teorijas, doktoranto profesinio identiteto formavimosi ypatumai per karjeros konstravimo teorijos prizmę, doktoranto profesinį identitetą lemiančių veiksnių analizė sistemų teorijos kontekste, pateikiamas teorinis tyrimo modelis. Empirinėje darbo dalyje pristatomi 2013 m. atliktos Lietuvos doktorantų apklausos rezultatai. Tyrimo imtis – 494 doktorantai iš 22 aukštojo mokslo institucijų Lietuvoje. Tyrimo rezultatų analizė atskleidė, kad tam tikri doktorantų asmenybės bruožai bei mąstymo stiliai, subjektyviai suvokiamas palaikymas iš skirtingų socialinių šaltinių (mokslinio vadovo, kolegų ir kitų studentų, šeimos ir draugų, darbdavio) bei akademinės aplinkos veiksniai (darbo sąlygos bei mokslo sritis) turi reikšmę doktorantų identifikacijai su skirtingais profesiniais vaidmenimis. Kompleksinis veiksnių sąveikos įvertinimas atskleidė, kad doktorantų profesinio identiteto raiškai tam tikri veiksniai yra svarbūs netiesiogiai, o per... [toliau žr. visą tekstą]

Pastaruoju metu šalyje susiklosčius grėsmingai ekonominei situacijai, susiduriama su viena opiausių problemų pasaulyje – nedarbu. Lietuvos ekonomistų teoretikų nuomone, pasiekęs tam tikrą lygį – 6 ℅, šis reiškinys neigiamai veikia pačius bedarbius, visuomenę bei valstybę. Tad valstybė įgyvendindama užimtumo politiką, siekia sudaryti teisines sąlygas lanksčiau ir tinkamiau reaguoti į neišvengiamus rinkos pokyčius, palengvinant darbuotojų prisitaikymą prie rinkos pokyčių, kartu užtikrinant jų socialinę apsaugą nedarbo atveju. Analizuojant literatūrą tema „Socialinės asmenų garantijos nedarbo atveju“, suformuotas šio magistro baigiamojo darbo tikslas - ištirti valstybės vykdomos užimtumo skatinimo politikos funkcijos – socialinė bedarbių apsauga – įgyvendinimą, jos efektyvumą neužimtų gyventojų grupei. Nedarbo atžvilgiu valstybės vykdomos darbo rinkos politikos priemonės yra dvejopo pobūdžio: aktyvios ir pasyvios. Tad atskirose šio darbo dalyse nagrinėjami įvairūs instrumentai, kurių pagalba suteikiama valstybės parama nedarbo atveju. Pirmojoje dalyje aptariama socialinių garantijų samprata nedarbo atveju, darbo rinkos politikos priemonių klasifikacija: pasyvi ir aktyvi. Antrojoje - pateikiama bedarbių ir įspėtų apie atleidimą iš darbo darbuotojų, profesinio mokymo ir neformalaus švietimo analizė. Trečiojoje šio darbo dalyje stengiamasi atskleisti ir išanalizuoti socialinės apsaugos sistemoje sukurtas ir įtvirtintas remiamojo įdarbinimo priemones: 1) įdarbinimas... [toliau žr. visą tekstą] / Recently our society is confronted with one of the sorest problems of the world, with unemployment, after the ominous economic situation has created in the country. According to the Lithuanian economists-theorists, this phenomenon, having reached a certain level, 6 %, influences negatively the unemployed themselves, the society and the state. Thus, the state, implementing the occupation policy, seeks for creation of the legal conditions more flexibly and for appropriate reaction towards the inevitable changes at the market by making adaptability of employees towards the changes at the market easier and simultaneously by securing their social security in case of unemployment. While analyzing the literature on the theme “Social guarantees of the persons in case of unemployment”, the author fixed the purpose of the present master’s final thesis, to investigate implementation of the function, executed by the state in the sphere of the occupation stimulation policy, the social security of the unemployed, and its efficiency in the group of unemployed inhabitants. As regards unemployment, the measures of the labor market policy, taken by the state, are of the dual nature, active and passive. Thus, various tools, assigned for providing the state support in case of unemployment, are analyzed in separate parts of the present thesis. The author considers the concept of social guarantees in case of unemployment and classification of the measures of the labor market policy: pasive, active... [to full text]