Magistro baigiamojo darbo tikslas - ištirti kaip darbinio streso raišką veikia tokie sociodemografiniai rodikliai kaip amžius ir lytis. Darbo konceptualioje dalyje atskleidžiami darbinio streso raiškos ypatumai bei darbinio streso sąryšiai su amžiumi ir lytiškumu. Išanalizavus tyrimo duomenis nustatyta, kad lytiškumo aspektu darbinio streso raiškos skirtumai labiausiai pasireiškia per menką profesinę savivertę; blogą sveikatą; psichosomatinius simptomus bei diskomfortą dėl menko profesijos prestižo. Amžiaus aspektu darbinio streso raiškos skirtumai labiausiai pasireiškia per netinkamą darbo aplinką ir darbinės aplinkos aprūpinimą; sudėtingą, nemalonų atvykimą į darbą; blogą sveikatą bei menką profesinę savivertę. / The aim of this master work is to explore how job stress expression is affected by sociodemographic characteristics such as age and gender. In the conceptual part of the work are the expression of job stress and correlation between job stress and age and gender relationship revealed. Analysis of survey data shows that the gender aspects of job stress expression occur in low professional self-esteem; poor health; psychosomatic symptoms and discomfort due to the low prestige of the profession. The age aspects of job stress expression occur in inappropriate working environment and working environment provision, difficult, unpleasant arrival to work, poor health and low professional self-esteem.

Tyrimo tikslas – nustatyti įsitraukimo į darbą aspektų (pozityviojo įsitraukimo į darbą, negatyviojo įsitraukimo į darbą) ir profesinio pervargimo sąsajas. Tyrime dalyvavo 332 įvairias pareigas užimantys darbuotojai, iš jų 70 vyrų (amžiaus vid.= 42,23; SD = 13,037) ir 259 moterys (amžiaus vid.= 40,26; SD = 11,51), 3 tirti asmenys lyties nenurodė. Pozityvusis įsitraukimas į darbą buvo matuojamas naudojant Utrecht pozityviojo įsitraukimo į darbą klausimyną (Utrecht work engagement scale - UWES; Schaufeli ir Bakker, 2003). Negatyvusis įsitraukimas į darbą buvo matuojamas naudojant Priklausomybės nuo darbo rizikos klausimyną (Work addiction risk test - WART; Robinson, 1999, modifikuota Flowers ir Robinson, 2002). Profesinis pervargimas buvo matuojamas Kopenhagos Profesinio pervargimo klausimynu (Copenhagen Burnout Inventory – CBI; Borritz, Kristensen, 2004). Pagrindiniai tyrimo rezultatai parodė, kad pozityvusis įsitraukimas į darbą, negatyvusis įsitraukimas į darbą ir profesinis pervargimas yra trys atskiri, tačiau tarpusavyje susiję reiškiniai: energingumas (pozityviojo įsitraukimo į darbą komponentas) susijęs su profesiniu pervargimu, pasinėrimas į darbą (pozityviojo įsitraukimo į darbą komponentas) - su negatyviuoju įsitraukimu į darbą, su klientais susijęs pervargimas (profesinio pervargimo komponentas) – su sutrikusia komunikacija (negatyviojo įsitraukimo į darbą komponentas). Taip pat nustatyta, jog profesinį pervargimą prognozuoja įsitraukimo į darbą aspektai:... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study was to identify the relationship among aspects of employee's work involvement and burnout. The participants of the present study were 332 employees of a different work domains (259 females and 70 males). Utrecht work engagement scale - UWES (Schaufeli & Bakker, 2003) was used to measure work engagement. Work addiction risk test – WART (Robinson, 1999; modified by Flowers & Robinson, 2002) was used to measure workaholism. The Copenhagen Burnout Inventory – CBI, (Borritz & Kristensen, 2004) was used to measure burnout. Major research findings showed that work engagement, workaholism and burnout were three distinct, but related concepts: vigor (component of work engagement) was related to burnout; absorption (component of work engagement) was related to workaholism; client - related burnout (component of burnout) was related to impaired communications (component of workaholism). Similarly, it was determined that burnout was predicted by aspects of work involvement: work engagement predicted decreases of burnout; workaholism predicted increases of burnout.

Suaugusiųjų švietimas laikomas pagrindine sritimi įgyvendinant ES mokymosi visą gyvenimą (MVG) politiką. Grundtvig programa, Mokymosi visą gyvenimą programos sektorinė dalis, yra Europos Komisijos instrumentas, orientuotas į suaugusiųjų švietimo sektoriaus gerinimą, tačiau Grundtvig programos veiklų efektyvumas nėra nuodugniai ištyrinėtas. Šiame darbe tiriama vienos iš Grundtvig programos suaugusiųjų švietėjų profesionalizacijai skirtų veiklų - profesinio tobulinimosi kursų (IST) – mokymosi nauda asmeniniame, organizacijos, suaugusiųjų švietimo sektorių bei politiniame lygmenyje besimokančiųjų, t.y. suaugusiųjų švietėjų, vertinimu. Siekiant identifikuoti Grundtvig programos profesinio tobulinimosi kursų dalyvių mokymosi naudą ES MVG politikos kontekste, atlikta skerspjūvio tipo elektroninė apklausa 31 Europos Sąjungos šalyje. Apklausus 737 Grundtvig IST kursų dalyvius gauti rezultatai rodo, kad kursai andragogams yra naudingi kaupiant identiteto, žmogiškąjį ir socialinį kapitalą, taip pat prisideda prie jų organizacijų strategijų ir mokymo turinio tobulinimo, tarptautinio bendradarbiavimo. Mokymosi naudos mastas siekia net sektoriaus ir politinį lygmenį. Toks Grundtvig IST kursų poveikis liudija kursų naudingumą, įgyvendinant ES MVG politiką. Tai, kad mokymosi pasėkoje yra gerinama švietimo sistemų kokybė ir efektyvumas (tobulinant suaugusiųjų švietėjų kompetencijas, mokymo turinį, organizacijų strategijas), plėtojamas švietimo sistemų atvirumas, (stiprėjant tarptautiniam... [toliau žr. visą tekstą] / Adult education is considered to be the core area of the EU lifelong learning policy. Grundtvig Programme, a sectoral part of the Lifelong Learning Programme is a European Commission instrument aimed at the development of adult education sector. However, the effects of its actions haven’t been thoroughly examined. The learning benefits of Grundtvig in-service training (IST) courses are analysed in this article measuring the learning benefits at individual, organisation, sector and political level by the course beneficiaries - adult educators. A cross-sectional online survey has been conducted in 31 countries of the EU. The results show that the courses make the identity, human and social capital of the adult educators grow by strengthening the identity, self confidence and social interactions, strongly developing the professional competence and consciousness, widening the social network and inspiring to take action in individual, national or international level, yet the reported socioeconomic advantages at individual level are low. At organizational level the courses stimulate the development of curriculum, management strategies and international cooperation. Besides, one fifth of Grundtvig IST course beneficiaries report changes in adult education sector level as a result of the participation in the course and more than half of beneficiaries get involved in political processes. These effects of Grundtvig in-service training courses are in line with European strategic... [to full text]

Darbo tikslas Aprašyti profesinių ligų tendencijas Lietuvoje 1973-1978 m. Uždaviniai 1. Nustatyti profesinių ligų skaičiaus ir sergamumo rodiklio pokyčius 1973-1978 m. Lietuvoje. 2. Nustatyti profesinių ligų pasiskirstymą Lietuvoje 1973-1978 m. pagal rizikos veiksnius, ligų grupes, ekonominės veiklos rūšis bei apskritis. 3. Nustatyti profesinių ligų pasiskirstymą Lietuvoje 1973-1978 m. pagal lytį ir darbo stažą. Metodika Duomenys apie 1303 profesinių ligų atvejus buvo surinkti iš 6 LCVA bylų, kuriose yra surinktos 1973-1978 m. tuometinės LTSR SAM ketvirtinės profesinių ligų ataskaitos bei teritorinių SES pranešimai apie profesines ligas. Aprašomoji statistika atlikta Microsoft Excel 2003, Microsoft Excel 2003, WinPepi 11.18, SPSS 17.0 programomis, naudojant χ2 ir tikslųjį Fišerio kriterijų. Išvados apie santykinio požymių skirtumo statistinį reikšmingumą buvo daromos, kai p ≤ 0,05. Rezultatai ir išvados Vidutinis sergamumo profesinėmis ligomis Lietuvoje 1973-1978 m. rodiklis buvo 16,3 / 100 tūkst. dirbančiųjų. Daugiausiai profesinių ligų buvo įtakotos fizikinių veiksnių (51,04 proc.). Daugiausiai registruota ausies (35,5 proc.) ir jungiamojo audinio ir skeleto raumenų sistemos (17,2 proc.) ligų. Daugiausiai profesinių ligų registruota Kauno (31,2 proc.) apskrityje bei apdirbamosios gamybos darbuotojams (64,1 proc.). Vyrams daugiau buvo registruota ūmių profesinių ligų, o moterims – lėtinių. Moterys daugiau sirgo ausies bei nervų sistemos ligomis, o vyrai jungiamojo... [toliau žr. visą tekstą] / Purpose of Study Describe tendencies of occupational diseases in Lithuania in 1973-1978. Objectives 1. Set the number of occupational diseases and the incidence rate of change in Lithuania in 1973-1978. 2. Determine the distribution of occupational diseases according to risk factors, disease groups, industry and region in Lithuania in 1973-1978. 3. Determine the distribution of occupational diseases by sex and total experience of working in Lithuania in 1973-1978. Methodology Data on occupational diseases about 1303 cases were collected from LCVA of 6 files, in which Lithuanian SSR Ministry of Health quarterly reports and territorial Sanitary Epidemiological Station reports about occupational diseases are archived. Descriptive statistics performed in Microsoft Excel 2003, Microsoft Excel 2007, WinPepi 11.18, SPSS 17.0 programs using χ2 and Fisher's exact test. Conclusions about the relative signs of the difference between statistical significance were made at p ≤ 0.05. Conclusions and Results The average incidence rate of occupational diseases in Lithuania in 1973-1978 was 16.3 / 100 000 workers. Most occupational diseases have been influenced by physical factors (51.04%). Majority of them was ear (35.5%) and connective tissue and musculoskeletal system (17.2%) diseases. Most occupational diseases registered in Kaunas (31.2%) and for manufacturing workers (64.1%). There have been registered more acute occupational disease for men, and chronic for women. Women had... [to full text]

Lietuvoje pirminio profesinio mokymo politika vis dažniau paliekama aukštojo mokslo užnugaryje. Nacionalinė šalies valdžia irgi nelabai sutaria, kaip turėtų būti formuojama ši viešosios politikos sritis. Todėl šio darbo tikslas - išanalizuoti Lietuvos profesinio mokymo politikos formavimą ir įgyvendinimą, remiantis ne tik įvairiais norminiais dokumentais, bet ir atliekant atvejo analizę (Kauno regione). Analizuojant teorinius profesinio mokymo politikos aspektus, galima pastebėti, jog plačiausiai procesus paaiškina viešosios politikos teorijos, leidžiančios išskirti tam tikrus politikos formavimo bei įgyvendinimo faktorius bei metodus. Tačiau šiandieninė Lietuvos profesinio mokymo politika yra kintanti, todėl konkretaus modelio suformuluoti negalime. Lietuvos profesinio mokymo politikos formavimas ir įgyvendinimas skiriasi, lyginant jų efektyvumo rodiklius. Strateginiai dokumentai suformuluojami, atsižvelgiant į tarptautinių organizacijų rekomendacijas, o institucijos retai kada pasiekia visus numatytus tikslus. Profesinio mokymo finansavimas irgi yra gana komplikuotas, nes Švietimo ir mokslo ministerija sulaukia Valstybės kontrolės priekaištų dėl nesugebėjo užtikrinti efektyvų lėšų administravimą. Atvejo analizė Kauno regione parodė, kad profesinio mokymo politikos procesus optimistiškai vertina tik ekspertai. Profesinių mokyklų vadovai daugiausia kritikos pateikė mokymo kokybės valdymo procesui bei finansavimo klausimams. Tyrimo metu buvo paneigta nuomonė, kad verslas... [toliau žr. visą tekstą] / The policy of primary vocational training in Lithuania is left out in the back of higher education more often. The national state’s government does not agree upon how this particular public policy sphere should be formed. That is why the aim of this work is to analyze the formation and implementation of Lithuanian vocational training policy, referring not only to different standard documents, but also performing a case analysis (in Kaunas region). While analyzing theoretical aspects of the vocational training policy, it may be noticed that the theories allowing to distinguish particular policy formation and implementation factors and methods explain the processes the best. Nevertheless, Lithuanian vocational training policy today is changing and it is not possible to formulate any concrete model. Lithuanian vocational training policy formation and implementation differ while comparing their rates of efficiency. The strategic documents are formed regarding the recommendations of the international organizations, but institutions rarely achieve the intended goals. The financing of vocational training is also quite complicated as the State Control reproaches the Ministry of Education and Science with its inability to ensure effective administration of resources. The case analysis in Kaunas region showed that the vocational training policy processes are evaluated optimistically only by the experts. The directors of vocational training schools criticized teaching quality process... [to full text]

Tyrimo tikslas - išsiaiškinti mokyklų vadovų vadovavimo stiliaus ir vadovų elgesio aktyvumo (A tipo) sąsajas su darbuotojų – mokytojų darbe patiriamu stresu (išgyvenamais stresogeniniais įvykiais, profesiniu pervargimu). Tyrime dalyvavo 242 Kauno regiono mokyklose dirbantys asmenys (mokytojai ir jų vadovai – direktoriai ir pavaduotojai). Jiems buvo pateiktos dviejų tipų apklausos anketos: mokytojams ir vadovams. Tiriamieji turėjo užpildyti anketas atitinkančias jų pareigas mokykloje: mokytojų anketa ir vadovų anketa. Pastarąją pildė mokyklų direktoriai ir pavaduotojai. Darbuotojams nustatytas patiriamų stresogeninių įvykių darbe dažnumas, profesinis pervargimas, pasitenkinimas santykiais su vadovais, kolegomis ir mokiniais, pasitenkinimas atliekamu darbu, gaunamu atlyginimu bei sudarytomis darbo sąlygomis. Vadovams nustatytas vadovavimo stilius ir elgsenos aktyvumas (A tipas). Tyrimo rezultatai parodė, kad darbovietėse, kurių administracijos vadovavimo stilius yra orientuotas į užduotis, darbuotojų profesinio pervargimo (emocinio išsekimo) išreikštumas yra didesnis, darbuotojai daugiau išgyvena stresogeninių įvykių susijusių su mokinių susižeidimais mokykloje, nepalankiu vadovybės elgesiu ir konfliktų tarp bendradarbių sprendimu bei grėsme parasti darbą, taip pat darbuotojai mažiau patenkinti atlyginimu ir savo darbu, bei mažiau patenkinti santykiais su bendradarbiais ir administracija, lyginant su darbuotojais dirbančiais darbovietėse, kurių administracijos vadovavimo... [toliau žr. visą tekstą] / Purpose of research – to learn the links of the management style of the principals at school and the behavioral activity (A type) with the stress that employees – teachers experience at work (experienced stressogenic events, professional exhaustion). 242 persons working at Kaunas regional schools took part in the research (teachers and their managers – principals and deputies). They were given the questionnaires of two types – for teachers and managers. The respondents had to complete the questionnaires corresponding to their duties at school: questionnaire for teachers and questionnaire for managers. The latter was completed by the principals and their deputies. It was determined the frequency of the stressogenic events that the employees experience at work, professional exhaustion, satisfaction with the relations with managers, colleagues and students, satisfaction with the work done, received salary, and the work conditions. The management style and the behavioral activity (A type) were determined for the managers. The results of the research showed that in the workplaces, where the management style of the administration is directed to the tasks, the manifestation of the professional exhaustion of the employees (emotional exhaustion) is higher, the employees experience more stressogenic events related to the injuries of the students at school, unfavorable behavior of the management and solution of the conflicts with colleagues, threat to loose the job. Also the... [to full text]

The main objective of the doctoral thesis was to analyze the features of one’s vocational path during the time of undergraduate studies. Undergraduate studies can be treated as a pathway of transition from school to the world of work. Therefore, it is especially important to identify what makes vocational choice successful during this period of time. In the study, several psychological success indicators of vocational path choice were distinguished. Moreover, the following factors were analyzed as their possible predictors: internal-cognitive factors (self-efficacy and vocation-related expectations), internal-personality factors (Big Five trait dimensions), external factors (situational-demographic characteristics). The study was conducted in the framework of Social Cognitive Career Theory. 625 undergraduates representing various Lithuanian universities took part in the main study. The results provide a basis for distinguishing the most important factors of vocational path choice during the transition period, i.e., those factors that most strongly relate either to vocational choice success indicators or to the adequacy of its planning. In the discussion, both theoretical implications and practical recommendations are provided. / Disertacijoje nagrinėjami profesinio kelio ypatumai bakalauro pakopos studijų metu – pereinamuoju laikotarpiu tarp mokyklos baigimo ir įėjimo į darbo pasaulį. Darbe buvo siekiama išskirti psichologinius sėkmingo profesinio kelio pasirinkimo rodiklius bei įvertinti, kokie veiksniai jiems turi daugiausiai reikšmės. Remiantis socialine kognityvine karjeros teorija ir pereinamojo laikotarpio tyrimų apžvalga, nagrinėti vidiniai kognityviniai (įvairūs saviveiksmingumo aspektai, profesiniai lūkesčiai), asmenybės (Didžiojo Penketo asmenybės bruožai) ir išoriniai (situaciniai-demografiniai) veiksniai. Tyrime dalyvavo 625 įvairių Lietuvos universitetų bakalauro pakopos, 1–4 kurso studentai. Gauti rezultatai leidžia išskirti svarbiausius vidinius ir išorinius profesinio kelio veiksnius – tuos, kurie pereinamuoju laikotarpiu labiausiai sietini su sėkmingu profesinio kelio pasirinkimu ar adekvačiu jo planavimu. Aptariant tyrimo rezultatus, diskutuojama tiek jų reikšmė teorine prasme, tiek pritaikymo galimybės profesinio orientavimo ir konsultavimo praktikoje.

Kintant asmens ir visuomenės poreikiams, susijusiems su sveikatos priežiūra, keliami nauji reikalavimai sveikatos priežiūros paslaugų teikėjams, o tai yra iššūkis visai sveikatos priežiūros, o ypač reabilitacijos, sistemai. Kineziterapeutų, kaip pagrindinių šias paslaugas teikiančių specialistų, veiklos ir profesinio rengimo tyrimai Lietuvoje nėra plėtojami. Todėl šio darbo, kuriame profesinis kineziterapeutų rengimas analizuojamas sisteminiu požiūriu, tikslas – sukurti teoriškai ir empiriškai pagrįstą kineziterapeutų profesinio rengimo turinio modelį. Jį kuriant aptariama kineziterapijos samprata, jos istorinė kaita, aprašomi kineziterapeutų veiklos ir jų profesinio rengimo ypatumai užsienio šalyse ir Lietuvoje, pristatomas hipotetinis kineziterapeutų profesinės veiklos ir kompetencijų sąveikos modelis. Empiriniai tyrimai, atlikti remiantis holistiniu požiūriu, sudaro prielaidas moksliškai pagrįsti kineziterapeutų profesinio rengimo turinio parametrus, modeliuoti turinį, sudaro prielaidas apibrėžti kineziterapeutų kvalifikacijos lygmenis, nustatyti jiems keliamus reikalavimus ir parengti naujas studijų programas. Tyrimo rezultatų pagrindu sukurtas ir disertacijoje aprašytas modelis atspindi pasaulines kineziterapeutų profesinio rengimo tendencijas ir suponuoja tolimesnius kineziterapeutų veiklos ir jų profesinio rengimo tyrimus. / Due to the changing personal and public demands as regards health care new requirements for the health care service providers have presently arisen; consequently, the whole health care system, especially rehabilitation, has been facing new challenges. The scientific research on the physiotherapy practice, as the main providers of the previously mentioned health service, stand far behind from being developed in Lithuania. Thus, this work, which analyses physiotherapy professional education with regard to systemic view, aims at developing theoretically and empirically validated curriculum model of physiotherapy education. The development of the model includes the conception of physiotherapy, its historical evolution, defines the peculiarities of physiotherapy practice and education in foreign countries and in Lithuania, and finally, it introduces a hypothetical model of the interaction between physiotherapy practice and their competences. The empirical research with reference to holistic view precondition scientific validation of the physiotherapy education parameters and curriculum modelling. The curriculum model developed on the basis of the research results and the discussion in this dissertation reflect the tendencies of physiotherapy education in the world and presuppose further research in the field of physiotherapy practice and education.

Due to the changing personal and public demands as regards health care new requirements for the health care service providers have presently arisen; consequently, the whole health care system, especially rehabilitation, has been facing new challenges. The scientific research on the physiotherapy practice, as the main providers of the previously mentioned health service, stand far behind from being developed in Lithuania. Thus, this work, which analyses physiotherapy professional education with regard to systemic view, aims at developing theoretically and empirically validated curriculum model of physiotherapy education. The development of the model includes the conception of physiotherapy, its historical evolution, defines the peculiarities of physiotherapy practice and education in foreign countries and in Lithuania, and finally, it introduces a hypothetical model of the interaction between physiotherapy practice and their competences. The empirical research with reference to holistic view precondition scientific validation of the physiotherapy education parameters and curriculum modelling. The curriculum model developed on the basis of the research results and the discussion in this dissertation reflect the tendencies of physiotherapy education in the world and presuppose further research in the field of physiotherapy practice and education. / Kintant asmens ir visuomenės poreikiams, susijusiems su sveikatos priežiūra, keliami nauji reikalavimai sveikatos priežiūros paslaugų teikėjams, o tai yra iššūkis visai sveikatos priežiūros, o ypač reabilitacijos, sistemai. Kineziterapeutų, kaip pagrindinių šias paslaugas teikiančių specialistų, veiklos ir profesinio rengimo tyrimai Lietuvoje nėra plėtojami. Todėl šio darbo, kuriame profesinis kineziterapeutų rengimas analizuojamas sisteminiu požiūriu, tikslas – sukurti teoriškai ir empiriškai pagrįstą kineziterapeutų profesinio rengimo turinio modelį. Jį kuriant aptariama kineziterapijos samprata, jos istorinė kaita, aprašomi kineziterapeutų veiklos ir jų profesinio rengimo ypatumai užsienio šalyse ir Lietuvoje, pristatomas hipotetinis kineziterapeutų profesinės veiklos ir kompetencijų sąveikos modelis. Empiriniai tyrimai, atlikti remiantis holistiniu požiūriu, sudaro prielaidas moksliškai pagrįsti kineziterapeutų profesinio rengimo turinio parametrus, modeliuoti turinį, sudaro prielaidas apibrėžti kineziterapeutų kvalifikacijos lygmenis, nustatyti jiems keliamus reikalavimus ir parengti naujas studijų programas. Tyrimo rezultatų pagrindu sukurtas ir disertacijoje aprašytas modelis atspindi pasaulines kineziterapeutų profesinio rengimo tendencijas ir suponuoja tolimesnius kineziterapeutų veiklos ir jų profesinio rengimo tyrimus.

Tikslas: įvertinti profesinio ir laisvalaikio fizinio aktyvumo reikšmę streso ir įtampos darbe poveikiui vidutinio amžiaus dirbančių asmenų grupėje. Tyrimo objektas: laisvalaikio bei profesinio fizinio aktyvumo ir patiriamo streso darbe priklausomybė vidutinio amžiaus dirbančių asmenų grupėje. Hipotezė: laisvalaikiu fiziškai aktyvesni aukštesnės kvalifikacijos ir protinį darbą dirbantys asmenys; laisvalaikiu fiziškai aktyvesni asmenys patiria mažesnį streso ir įtampos poveikį darbe. Darbo uždaviniai: 1. Įvertinti laisvalaikio ir profesinį fizinį aktyvumą bei ryšius su socialiniais ir demografiniais rodikliais vidutinio amžiaus dirbančių asmenų grupėje. 2. Nustatyti ryšį tarp 30-60 m. asmenų profesinio ir laisvalaikio fizinio aktyvumo ir sveikatos nusiskundimų bei polinkio į priklausomybę alkoholiui sąsajas. 3. Atskleisti fizinio aktyvumo reikšmę streso ir įtampos darbe poveikiui 30-60 m. dirbančių asmenų grupėje. 4. Išskirti veiksnius, reikšmingai susijusius su laisvalaikio fiziniu aktyvumu ir įtampa darbe. Išvados: 1. Laisvalaikiu pakankamai fiziškai aktyvių tiriamųjų buvo 44,8 proc. Labiau fiziškai aktyvūs buvo vyrai (48,9 proc.) nei moterys (41,7 proc.; p>0,05) ir miesto (48,4 proc.) nei rajono (35,3 proc.; p<0,05) gyventojai. Laisvalaikio fizinis aktyvumas buvo tiesiogiai susijęs su išsilavinimu, pajamomis poreikiams patenkinti, aukštesne profesine kvalifikacija (p<0,05) ir atvirkščiai susijęs su amžiumi ir profesiniu fiziniu aktyvumu (p<0,05). 2. Tarp apklaustų... [toliau žr. visą tekstą] / Subject – the relationships between occupational and leisure-time physical activity and stress experience at work in the middle-aged employees group. Aim of the study: to assess the influence of occupational and leisure-time physical activity on stress and job strain in the middle-aged employees group. Hypothesis: employees who are more physically active at leisure time are highly skilled and usually are working mental jobs; employees who are more physically active at leisure time experience lower impact of stress and job strain at work. Objectives: 1. Evaluate occupational and leisure-time physical activity and its associations with social and demographic indicators in the middle-aged employees group. 2. Determine the relationships between occupational, leisure-time physical activity, health complaints and alcohol abuse in people aged 30 to 60. 3. Reveal the value of physical activity on the impact of stress and job strain in the employees group aged 30 to 60. 4. Identify factors that are significantly associated with leisure-time physical activity and stress at work. Conclusions 1. Only 44.8% of the respondents were sufficiently physically active during leisure time. Higher proportions of sufficiently physically active respondents were determined in men (48.9 %) than women group (41.7 %, p>0.05) and in the urban (48.4 %) as compared to the rural district group (35.3 %, p<0.05). Leisure-time physical activity was directly related to higher education, sufficient income... [to full text]