Visuomenė tobulėja, kai jos socialinės grupės turi atviras ir lygias galimybes. Projektinis mąstymas, projektiniai metodai ir projekto veikla tampa vis populiaresnė. Socialiniai projektai – tai gera galimybė planuoti, organizuoti ir sisteminti veiklą, vertinti rezultatus ir analizuoti klaidas ir įgyti patirties. Socialinių meninių projektų veikla yra naudinga darant įtaką kultūriniam gyvenimui, vykdant socialinius meninius projektus, naudojant gatvės meną kaip metodą. Viena iš prevencinės veiklos būdų yra mokytis gatvės meno, nes ji yra artima visuomenei ir vystėsi iš gatvės kultūros. Ši veikla ypač yra artima jaunimo tarpe, nes hip hop‘o kultūra buvo kultivuojama gatvėse, kur buvo aktualios socialinės – ekonominės problemos. Kai jaunimas dalyvauja socialiniuose meniniuose prfojektuose ar propoguoja gatvės meną, jau automatiškai vykdo prevenciją. Kuo didesnis užimtumas, tuo mažiau vykdoma neigamos veiklos. Analizuojant prevencinės veiklos organizavimą ir jos tobulinimą, gatvės menas ir gatvės meno reikšmė parodo gatvės meno socializacijos aktyvinimo problemą ir yra keliamas klausimas – kaip turi būti organizuojama prevencinė veikla, taikant gatvės meną kaip metodą ar įrankį.Tyrimo tikslas: ištirti prevencinės socialinio darbo veiklos plėtotės, taikant gatvės meną, galimybes. Uždaviniai: 1. Išanalizuoti prevencinės veiklos organizavimą socialinio darbo kontekste. 2. Išnagrinėti gatvės meno socialinius ir prevencinius aspektus. 3. Atlikti gatvės meno taikymo prevencinėse... [toliau žr. visą tekstą] / Society improves, when its social groops have open and equal opportunities. Project thinking, project methods and project activities become more and more popular. Social projects – it is a good opportunitie to plan, organise and systematize an activity, to value results and analise mistakes and also to gain some eksperiense. Art and social projects activities ar useful doing influence to cultural life, forming art space and involving organization of prevention. In nonformal activitie when doing social and art projects, its might be tought street art. One of prevention activities ways is to have a look at street art , which came through street culture. This activitie is very close to young people groops – hip hop subculture was created and cultivated in the streets, between the youth whitch has social – economical problems. When youth is involved in street culture or participated in social and art projects, they automatically do prevention. The bigger is busyness, the less people do something, what is not acceptable to society. Analyzing prevention activities organizing and making updates, street art and the need of street art, it shows a problem of street art socialization activation and it is made a question – how has to be organized the prevention activitie, applying street art as method or tool. The aim of the thesis: investigate social work opportunities of prevnetion, by invoking street art. The objectives of the thesis: 1. Analyze the organisation of prevention... [to full text]

Magistro baigiamajame darbe išanalizuota ir pateikta inovacijų plėtros vertinimo metodika, ši metodika pateikiama praktiškai, pritaikant ją vertinant konkretų inovacijų plėtros projektą – automatizuotos traukinių ir vagonų komercinės apžiūros sistemos (AKAS) statybą AB „Lietuvos geležinkeliai“ Draugystės geležinkelio stotyje. Pirmoje darbo dalyje teoriniu aspektu tiriama inovacijų samprata, klasifikavimas, proceso problematika, pateikti inovacijų plėtros ekonominio naudingumo vertinimo principai. Antroje darbo dalyje nustatoma AKAS sistemos inovatyvumo ir ekonominio naudingumo vertinimo metodologija, kuri išskirta į dvi dalis: Lietuvos geležinkelio funkcijų atvejo analizės vertinimas ir AKAS sistemos tyrimo atvejo analizės vertinimas. AKAS sistemos tyrimui taikyti trys metodai: ekspertinė apklausa, inovacinių projektų rezultatų vertinimas, darbuotojų darbo laiko įdiegus AKAS sistemą analizės vertinimas. Trečioje darbo dalyje atliekami tirtų duomenų apdorojimai. Analizuojamos Lietuvos geležinkelio funkcijos ir AKAS sistemos tyrimo atvejis. Darbo gale pateikiamos išvados ir rekomendacijos AKAS sistemos tobulinimui. / Master‘s Work contains analyzed and presented innovation development evaluation methodology. This methodology presented in practical way using it evaluating particular innovation development project – automatical trains and wagons comercial review system‘s (AKAS) building in Join Stock Company „Lietuvos geležinkeliai“ Draugystės railway station. In the first part of the Work from theoretical point of view are examined the conception of innovations, classification, process issues, valuation principles of innovation development economical benefits listed. In the second part of the Work the evaluation methodology of AKAS system economical effectiveness and innovation is determined which is splitted in two parts: in case of Lithuanian railway‘s functions analysis evaluation and in case of AKAS system‘s survey analysis evaluation. Three methods was applied for analysis of AKAS system: experts survey, innovation projects results interpretation, analysis evaluation of workers work time after AKAS system‘s introduction. In the third part of the Work processing of examined data was made. Functions of Lithuanian railway and AKAS system case study are analyzed. Conclusions and recomendations for improvement of AKAS system presented in the end of the Work.

Magistro baigiamajame darbe apžvelgiami Lietuvoje įgyvendinami Europos socialinio fondo projektai. Remiantis subsidiarumo principu, ES nesikiša į nei vienos iš valstybių narių vykdomą socialinę politiką, nes galima žemesniu lygmeniu pasiekti daugiau užsibrėžtų tikslų. ES nėra perėmusi lėšų perskirstymo funkcijų. Valstybės narės ir toliau aprūpina visuomenę socialinėmis gėrybėmis (švietimas, sveikatos apsauga, socialinis draudimas ir kt.). Tačiau valstybėse narėse yra paskirtos institucijos, kurios pačios atrenka finansuotinus projektus bei prižiūri, kaip jie įgyvendinami. Lietuvoje per teritorines darbo biržas yra įgyvendinama 10 ESF finansuojamų projektų, pagal BPD priemones 2.1 „Įsidarbinimo gebėjimų ugdymas“ ir 2.3 „Socialinės atskirties prevencija ir socialinė integracija“. Iki 80 proc. finansuoja ESF, likusioji dalis – Užimtumo fondo bei valstybės biudžeto bendro finansavimo programos lėšos. Deklaruojami daugiausiai teigiami pokyčiai bei tikslai, tačiau atskleista, jog projektai nėra maksimaliai efektyviai įgyvendinami dėl gausios dokumentacijos bei per nustatytų per trumpų terminų, taip pat visuomenės negatyvaus požiūrio (įtarumo, nepasitikėjimo politikais). Projektai apima įvairias socialines grupes, tačiau socialiai atskirtieji – benamiai, beglobiai, sąvartynuose gyvenantys – nėra įtraukti. Projektų, skirtų smurtą patiriančioms šeimoms bei sunkiomis ligomis sergantiesiems (pvz., Alzhaimerio liga), trūksta. Socialiai atskirtųjų nepasiekia informacija apie vykdomus... [to full text] / -. / Cet ouvrage traite la question des changements sociopolitiques en Lituanie aprés l‘entrée à l’Union Européenne. Il s‘agit des projets réalisés par le fond social Européen (FSE) en Lituanie. D‘après le principe de subsidiarité, l’Union Européenne agit quand son action peut être plus efficace qu’une action prise à un niveau national. Donc, l‘UE n‘agit pas dans le domaine de répartition de finances. Les États membres continuent à s‘occuper de l‘éducation, la sécurité sociale et etc. Dans les États membres il y a des institutions responsables de sélection et réalisation des projets. En Lituanie les Agences de travail réalisent 10 projets financés par FSE. Les uns sont réalisés par la mesure 2.1 de Document Unique de Programmation „Promouvoir les capabilités d‘obtenir le travail“, les autres – par la mesure 2.3 „Intégration sociale et prévention de l‘exclusion“. Jusqu‘à 80 % des frais sont remboursés par FSE, le reste – par l‘État de son budget et par le Fond d‘emploi. On déclare seulement des résutats positifs, quand même la réalisation des projets n‘est pas efficace à cause de la documentation surchargée et des délais trop courts. En plus, la société n‘a pas suffisamment de confience en projets. Les projets sont destinés aux divers groupes socials, pourtant des sans-abris et des vagabonds ne sont pas insérés dans les projets. Les familles qui pâttissent la violence, les souffreteux des maladies mentales (par exemple, la maladie Alzheimer) ne sont pas insérés également dans les... [to full text]

Vidinė konstitucinė kontrolė yra apibrėžiama kaip teisės aktų projektų atitikties Konstitucijai ir kitiems aukštesnės juridinės galios teisės aktams patikra, a priori atliekama paties subjekto, kuris priima tą teisės aktą, ar jo struktūrinių padalinių. Atsižvelgiant į tai, kad šios kontrolės metu yra tikrinamas būtent teisės aktų projektų konstitucingumas, vidinė konstitucinė kontrolė visais atvejais gali būti laikoma ir prevencine (išankstine) konstitucine kontrole. Lietuvoje Seimo leidžiamų teisės aktų vidinės konstitucingumo kontrolės konstituciniai pagrindai išplaukia iš implicitinio reguliavimo – Konstitucinio Teismo oficialiosios konstitucinės doktrinos. Ordinariniame lygmenyje šie teisiniai santykiai detalizuoti Lietuvos Respublikos Seimo statute, nustatančiame Seimo struktūrą ir darbo tvarkos klausimus. Seimo statutas įtvirtina kelis skirtingus vidinės konstitucinės kontrolės įgyvendinimo mechanizmus. Vienu iš jų pagal nustatytas procedūras yra tikrinamas konkrečių teisės aktų projektų konstitucingumas, remiantis pastarųjų turiniu, reguliavimo apimtimi ir forma, kitu – kontroliuojamas Konstitucijoje nustatytos teisės aktų priėmimo tvarkos laikymasis. Tačiau nepaisant procedūrinių skirtumų, tokiu reguliavimu (kaip ir išorinės konstitucinės kontrolės atveju) yra siekiama užtikrinti, kad galiotų tik tie teisės aktai, kurie nepažeidžia Konstitucijos ar kitų aukštesnės juridinės galios teisės aktų nuostatų. Nors siekiamas tikslas yra nekvestionuojamai svarbus, vis dėlto... [toliau žr. visą tekstą] / -. / Innere Verfassungsmässigkeitskontrolle wird als Überprüfung der Entwürfe der Rechtsakte auf ihre Konformität mit der Verfassung und anderen Rechtsakten mit höherer Rechtskraft definiert, die a priori durch den Subjekt selbst, der diesen Rechtsakt verabschiedet, bzw. durch seine Struktureinheiten ausgeführt wird. Unter Berücksichtigung darauf, dass es während dieser Kontrolle die Verfassungsmässigkeit gerade der Entwürfe der Rechtsakte überprüft wird, kann innere Verfassungsmässigkeitskontrolle in allen Fällen auch als präventive (vorgefasste) Verfassungskontrolle erachtet werden. In Litauen gehen die Verfassungsgrundlagen innerer Verfassungsmässigkeitskontrolle der vom Seimas zu erlassenden Rechtsakte aus impliziter Regelung – amtlicher Verfassungsdoktrin des Verfassungsgerichts hervor. Auf ordentlicher Ebene sind diese Rechtsbeziehungen in der Geschäftsordnung des Seimas der Republik Litauen detailliert, die die Fragen der Struktur und der Arbeitsordnung des Seimas festlegt. Die Geschäftsordnung des Seimas verankert einige unterschiedliche Mechanismen zur Durchführung innerer Verfassungskontrolle. Mit einem von ihnen wird laut festgelegtem Verfahren die Verfassungsmässigkeit von konkreten Rechtsakten auf deren Inhalt, Regelungsumfang und Form geprüft, mit einem anderen - die Einhaltung der in der Verfassung festgelegten Ordnung zur Verabschiedung der Rechtsakte kontrolliert. Trotz Verfahrensunterschiede strebt man aber durch diese Regelung (genauso wie im Fall äusserer... [der volle Text, siehe weiter]