Research objective. The study was aimed to establish development and distribution patterns of cabbage stem weevil (Ceutorhynchus pallidactylus), cabbage seed weevil (C. obstrictus) and Brassica pod midge (Dasineura brassicae) in winter and spring oilseed rape crops, to estimate insect damage, to compare the efficacy of insecticides of different mode of action and to determine the optimal timing of insecticide application. Research tasks. 1. To determine species abundance and diversity of Ceutorhynchus spp. infesting oilseed rape crops. 2. To study cabbage stem weevil’s (C. pallidactylus) biology (migration activity of adult insects, embryonic and post-embryonic development) in winter and spring oilseed rape crops and to estimate insect injury. 3. To establish the patterns of distribution of adults of cabbage seed weevil (C. obstrictus) as well as those of embryonic and post-embryonic development in winter and spring oilseed rape crops and to estimate insect injury. 4. To explore the biology of Brassica pod midge (Dasineura brassicae), to identify distribution and development peculiarities and damage done to winter and spring oilseed rape. 5. To determine biological and economic efficacy and optimal application timing of insecticides of different mode of action against stem (C. pallidactylus) and pod (C. obstrictus and D. brassicae) insect pests in winter and spring oilseed rape. / Tyrimų tikslas. Nustatyti kopūstinių stiebinių paslėptastraublių (Ceutorhynchus pallidactylus), ankštarinių paslėptastraublių (C. obstrictus) ir ankštarinių gumbauodžių (Dasineura brassicae) plitimo ir vystymosi ypatumus žieminiuose ir vasariniuose rapsuose bei žalingumą, palyginti skirtingo poveikio insekticidų efektyvumą ir nustatyti optimalų insekticidų naudojimo laiką nuo šių kenkėjų. Tyrimų uždaviniai. 1. Nustatyti žieminių ir vasarinių rapsų pasėliuose plintančių paslėptastraublių (Ceutorhynchus spp.) rūšių gausumą ir įvairovę. 2. Ištirti kopūstinių stiebinių paslėptastraublių (C. pallidactylus) biologiją (suaugėlių migracijos aktyvumą, embrioninį ir poembrioninį vystymąsi) žieminiuose ir vasariniuose rapsuose, įvertinti šių kenkėjų žalingumą. 3. Nustatyti ankštarinių paslėptastraublių (C. obstrictus) suaugėlių paplitimo, embrioninio ir poembrioninio vystymosi ypatumus žieminiuose ir vasariniuose rapsuose bei jų žalingumą. 4. Ištirti ankštarinių gumbauodžių (Dasineura brassicae) biologiją, nustatyti jų žalingumą bei vystymosi ypatumus žieminiuose ir vasariniuose rapsuose. 5. Nustatyti skirtingo poveikio insekticidų biologinį ir ūkinį efektyvumą ir optimalų jų naudojimo laiką nuo stiebų (C. pallidactylus) ir ankštarų kenkėjų (C. obstrictus ir D. brassicae) žieminiuose ir vasariniuose rapsuose.

Darbo objektas – biodegalų gamybos perspektyvos Lietuvoje. Darbo tikslas – įvertinti biodegalų gamybos perspektyvas Lietuvoje, remiantis rapsų aliejaus ir biodegalų pasiūlos ir paklausos tendencijomis ES bei Lietuvos rinkoje atliktu tyrimu. Darbo uždaviniai: • Apžvelgti darnaus vystymosi koncpeciją bei Lietuvos darnaus vystymosi strategiją, siekiant išsiaiškinti jos įtaką biodegalų paklausai ir gamybos plėtrai Lietuvoje; • Pateikti biokuro teisinį reglamentavimą Lietuvoje ir ES; • Išanalizuoti ES biodegalų rinką; • Atlikti tyrimą, siekiant išsiaiškinti Lietuvos gyventojų nuomonę apie biokuro naudojimą; • Remiantis atliktu tyrimu įvertinti biodegalų paklausą Lietuvoje bei įvertinti biodegalų gamybos perspektyvas Lietuvoje. Darbo struktūra: Siekdamas atsakyti į iškeltus uždavinius savo darbą suskirsčiau į tris dalis: 1. Darnaus vystymosi strategijos ir biokuro teisinio reglamentavimo apžvalga; 2. ES biodegalų rinkos analizė; 3. Tyrimo apie biokuro naudojimą Lietuvoje aprašymas ir rezultatų vertinimas. Pagrindiniai rezultatai: Išlaikius pastarųjų metų biodegalų sunaudojimo augimo tempus, nesunkiai bus įvykdytos ES Biokuro direktyvoje numatytos rekomendacinės vertės. Nuo 2008 metų Lietuvoje biodegalus gaminančių įmonių pajėgumų pilnai užteks artimiausių metų poreikiams patenkinti. Siekiant išnaudoti pilną biodegalų rinkos potencialą reikia užtikrinti aktualios informacijos skleidimą apie šios alternatyvios kuro rūšies ekologinę naudą, technines savybes, ekonomiškumą, žemą kainą... [toliau žr. visą tekstą] / Object of the paper – perspectives of biofuel production in Lithuania. Aim of the paper – evaluate the perspectives of biofuel production in Lithuania according to supply and demand tendencies of rapeseed oil and biofuel in the EU and also to a study carried out in Lithuania. Goals of the paper: • Overlook the concept of sustainable development and the sustainable development strategy of Lithuania in order to find out their influence to biofuel supply, demand and production expansion in Lithuania; • Overlook the jurisdictial reglamentaion of biofuels in Lithuania and the EU; • Analyze the EU biofuel market; • Make a study in order to find out the opinion of Lithuanian people regarding usage of biofuels; • According to the results of the study evaluate demand and production perspectives of biofuels in Lithuania. Structure of the paper: 1. Review of sustainable development strategy of Lithuania and jurisdictial reglamentation of biofuels; 2. Analysis of EU biofuels market; 3. Implementation of the study and evaluation of its results. Main results: if the biofuel consumption rate in Lithuania will remain the same as for the couple last years, we will easily reach the goals of EU Biofuel directive. Starting from the year 2008 companies making biofuels in Lithuania will have enough production capacity to fulfill the demand of biofuel. In order to use the biofuel market in Lithuania to its full potential the following actions must be implemented: spreading of information regarding... [to full text]

Tyrimai vykdyti 2007-2008 metais Lietuvos žemės ūkio universiteto Bandymų stotyje karbonatingame giliau glėjiškame išplautžemyje (IDg 4-k), vidutinio sunkumo priemolyje ant molio. Tirtos dvi EKOLIST trąšų panaudojimo technologijos. Bulvių pasėlyje EKOLIST panaudojimo technologijoje per lapus buvo tręšta 2 kartus: 1) bulvėms sudygus; 2) po 10-14 parų nuo pirmo purškimo. EKOLIST trąšų II panaudojimo technologijoje per lapus tręšta tris kartus: 1) bulvėms sudygus; 2) po 10-14 dienų nuo pirmo purškimo; 3) po bulvių žydėjimo. Vasarinių rapsų pasėlyje EKOLIST I panaudojimo technologijoje per lapus buvo tręšta 2 kartus: 1) 8-10 tikrųjų lapelių tarpsnyje; 2) butonizacijos tarpsnio pradžioje. EKOLIST II panaudojimo technologijoje per lapus buvo tręšta 3 kartus: 1) 8-10 tikrųjų lapelių tarpsnyje; 2) po 7-10 dienų nuo pirmo purškimo; 3) butonizacijos tarpsnio pabaigoje. Tyrimais nustatyta, kad bulves papildomai per lapus Ekolist trąšomis tikslinga tręšti tris kartus (panaudoti EKOLIST II technologiją). Palyginus su netręštais laukeliais, prekinių bulvių derlius padidėjo 3,56 t ha-1 arba 11,3%. Ekolist trąšų įtakoje bulvių gumbuose sausųjų medžiagų, krakmolo ir bendrojo cukraus kiekiai nepakito, tačiau sumažėjo nitratų kiekis. Vasarinius rapsus papildomai per lapus Ekolist trąšomis tikslinga tręšti du kartus (panaudoti EKOLIST I technologiją). Palyginus su netręštais laukeliais, vasarinių rapsų absoliučiai sausų sėklų derlius padidėjo 0,11 t ha-1 arba 5,5%, sėklų riebalingumas – 1... [toliau žr. visą tekstą] / The experiments were carried out in the Experimental Station of Lithuanian University of Agriculture on the Calc(ar–Endohypogleyic Luvisol (LVg-n-w-cc) in 2007-2008. Granulometric composition of the soil was light or medium heavy loam on heavy loam clay. Two Ekolist fertilizers usement technologies were investigated. In I Ekolist usement technology on potato crop leaf-feed fertilizers were applied twice: 1) when potatoes were sprouting; 2) after 10 – 14 days from the first spraying. II Ekolist fertilizers usement technology on potato crop leaves spray fertilizers were applied in 3 times: 1) when potatoes were sprouting; 2) after 10 -14 days from the first spraying; 3) after potatoes flowering. In I usement Ekolist technology on spring rape crop leaf-feed fertilizers were applied twise: 1) at the 8 – 10 leaves stage; 2) at the stage of bud formation beginning. In II usement Ekolist technology leaves spray fertilizers were applied in 3 times: 1) at the 8 – 10 leaves stage; 2) after 7 -10 days from the first spraying; 3) at the stage of bud formation ending. The research date indicated that additional fertilization for potato was most effective, when fertilizers were applied in 3 times (II Ekolist technology). Compared with not fertilized fields, marketable potatoes yield increased 3,56 t ha-1 or 11,3%. Under the effect Ekolist fertilizers unchanged dry matter amount, starch amount, common sugar amount in the potatoes tubers, however decreased nitrate amount. Additional... [to full text]

Žieminiai rapsai (Brassica napus L.) – vienas plačiausiai Lietuvoje auginamų augalų. Atsparumas šalčiui – vienas pagrindinių veiksnių, ribojančių žieminių rapsų auginimą vidutinio klimato regionuose. Žieminių rapsų atsparumo šalčiui tyrimai atlikti Lietuvos žemės ūkio universiteto Agrobiotechnologijos laboratorijoje. Tirtas žieminių rapsų veislių ‘Banjo’, ‘Elvis’, ‘Silvia’, ‘Valesca’ atsparumas šalčiui šaldant in vitro po atlydžio pakartotinai grūdintus ir negrūdintus ūglius. Visų tyrimo variantų ūgliai grūdinti 14 dienų 4 °C temperatūroje. Modeliuojant atlydžio sąlygas, grūdinti ūgliai auginti 18 °C temperatūroje 14 ir 21 dieną. Atsparumas šalčiui vertintas šaldant ūglius po 14 atlydžio dienų be pakartotinio grūdinimo ir pakartotinai grūdinant. Laboratoriniais tyrimais nustatyta, kad šaldant ūglius po 14 atlydžio dienų be pakartotinio grūdinimo žieminių rapsų atsparumas šalčiui ženkliai mažėjo. Pakartotinai grūdinant po atlydžio, šalčio nepažeistų ūglių kiekis iš esmės didėjo. Iš tirtų žieminių rapsų genotipų didžiausias nepažeistų ūglių procentas gautas šaldant veislių ‘Banjo’ ir ‘Valesca’ ūglius. Nustatytas teigiamas sacharozės poveikis šalčio nepažeistų ūglių kiekiui, tačiau tirtų žieminių rapsų atsparumą šalčiui labiau lėmė pakartotinis grūdinimas. / Winter rapeseed (Brassica napus L.) is one of the most important crops in Lithuania. Winter hardiness is a complex trait limiting cultivation of winter rapeseed to the regions of temperate climate. Cold resistance of four winter rapeseed cultivars in vitro and their ability to recover after de-acclimation and re-acclimation periods were investigated at the Laboratory of Agrobiotechnology of Lithuanian University of Agriculture. Shoots were acclimated at 4 °C for 14 days and transferred to freezing temperatures. For study influence of de-acclimation period on rapeseed cold resistance acclimated shoots were de-acclimated and subjected to freezing temperature with and without repeated acclimation. A significant decrease in frost resistance of shoots after 14 days de-acclimation period for all tested cultivars has been obtained. Repeated acclimation followed after de-acclimation period resulted increasing the shoot ability to cold re-acclimation. Cultivars ‘Banjo’ and ‘Valesca’ showed highest value of un-injured shoots under freezing treatment among tested winter rapeseed genotypes. Exogenous sucrose has positive effect on winter rapeseed cold resistance, but repeated acclimation is more important for shoot recovery after de-acclimation.

Lauko eksperimentas buvo vykdomas nuo 1999 metų pagal šią schemą: A veiksnys: Šiaudų įterpimas: šiaudai pašalinti (-Š), šiaudai susmulkinti ir paskleisti (+Š). B veiksnys: Žemės dirbimo sistemos. Eksperimentas buvo atliktas Lietuvos žemės ūkio universiteto bandymų stotyje. Eksperimentas vykdytas 2010 metais. Atlikus tyrimus nustatyta, kad šiaudų įterpimas ir žemės dirbimo sistemos neturėjo esminės įtakos piktžolių daigų skaičiui. Daugiausiai daugiamečių piktžolių daigų rasta sekliai purentuose variantuose, o mažiausiai – tiesiogiai sėjant į neįdirbtą dirvą. Trumpaamžių piktžolių daigų kiekiui esminės įtakos turėjo šiaudų paskleidimas (+Š). Trumpaamžių piktžolių daigų skaičius buvo 43 procentais mažesnis nei dirvoje, kur šiaudai buvo pašalinti (-Š). Nustatyta, kad šiaudų paskleidimas neturėjo esminės įtakos vasarinių rapsų piktžolėtumui, nustatytam prieš derliaus nuėmimą. Esminių skirtumų buvo rasta skirtingose žemės dirbimo sistemose, sekliai purentuose laukeliuose. Palyginus seklųjį purenimą kultivatoriumi plokščiapjūviais noragėliais ir lėkštiniais padargais (KL) bei seklųjį purenimą rotoriniu kultivatoriumi (RK) su giliu arimu (kontrolė) (GA), piktžolių kiekis padidėjo 1,5 ir 1,6 karto. Daugiamečių piktžolių esmingai padidėjo laukeliuose, kur buvo sekliai arta (SA). Šiaudų paskleidimas turėjo esminės įtakos trumpaamžių piktžolių kiekiui. Dirvoje su šiaudais, palyginus su laukeliais be šiaudų, trumpaamžių piktžolių sumažėjo 1,3 karto. Esmingai trumpaamžių piktžolių kiekis... [toliau žr. visą tekstą] / Field experiment was carried out since 1999, as follows: Factor A: Insert a straw: straw removal (-S), straw, shredded and spread (+S). Factor B: tillage systems. The experiment was carried out in Lithuanian University of Agriculture Experimental Station. The experiment was conducted in 2010. It was determined that straw incorporation and tillage system had no significant effect on the number of weed seedlings. Most perennial weed seedlings found in shallow scratch in the treatments, while at least - when sown directly into uncultivated soil. Short-lived weed seedlings had a substantial impact on the quantity of straw spreading (+S). Short-lived weed seedling density was 43 percent lower than in the soil, where straw was removed (-S). It was found that the spreading of straw had no significant effect on weed control in spring rape, before the harvest. Significant differences were found in different tillage systems, shallow scratch boxes. Compared shallow scarification autum cultivator tines and implements Disc (KL) and a rotary cultivator shallow scarification (RK) with deep plowing (control) (GA), weeds grew 1.5 and 1.6 times. Perennial weeds has increased substantially in the fields, where it was shallow plowing (SA). Spreading straw had a substantial impact on short amount of weed. The soil with straw, as compared with the boxes without straw, weeds, fallen short 1.3 times. Substantially short amount of weeds growing through tillage systems. Studies have shown that both... [to full text]

Tyrimai tiriant azoto normų ir sėjos laiko įtaką žieminiams rapsams atlikti Lietuvos žemdirbystės instituto Bandymo skyriuje 2005 - 2006 metais. Azoto trąšų normų, skirtingo sėjos laiko pasėliuose įtaka žieminiams rapsams buvo nustatoma įvertinant azoto, fosforo ir kalio koncentraciją augaluose vegetacijos metu. Tyrimais nustatyta, kad azoto, fosforo ir kalio koncentracija žieminiuose rapsuose kito priklausomai nuo augalų išsivystymo laipsnio, sėjos laiko bei azoto trąšų normų. Žieminiams rapsams augant maisto medžiagų koncentracija juose tolygiai mažėjo. Didžiausios tiek azoto, tiek kalio koncentracijos žieminiuose rapsuose vegetacijos metu nustatytos augaluose sėtuose anksčiausiai, o fosforo - viduriniuoju terminu. Matyti, kad didinant azoto normas, gerėjo ir rezultatai. Žieminių rapsų sėklų derlius statistiškai patikimai didėjo didinant azoto normą iki 180 kg ha-1. / The experiments in researching nitrogen rate and the sowing time influence on winter rape were carried out in 2005 - 2006 at the Lithuanian Institute of Agriculture. The rates of nitrogen on winter rape of different sowing time were tested on measuring the nitrogen, the phosphorus, potassium concentration in the plants at different time of growth. It was found that the concentration of the nitrogen, the phosphorus, potassium was changing depending on: • The development of the plants • Sowing time • The rates of nitrogen The concentration oh the food-supplements in the winter rape was declining depending on their growth time. The biggest concentration of the nitrogen and potassium during the term of vegetation was established in the winter rape that have been sown in early term, the phosphorus – in midterm. It was tested that results were getting better as the rates of the nitrogen were increased. The winter rape seed yield was growing till 180 kg ha-1.

Investigation of soil bioactivity and weed infestation in spring oilseed rape agrocoenosis of different density Aušra Grybaitė Field experiments were carried out in 2004 and 2005 at the Experimental Station of Lithuanian University of Agriculture to study the influence of different spring oilseed rape (Brassica napus L.) ‘Sponsor’ densities (50.1-100, 100.1-150, 150.1-200, 200.1-250, 250.1-300, 300.1-350, 350.1-400, 400.1-450 plants m-2) on soil bioactivity and weed infestation. Soil - Calc(ar)i-Endohypogleyic Luvisol. By increasing of spring oilseed rape crop urease activity in the soil didn’t chage significantly. The saccharase activity in the rape agrocoenosis with density more than 150.1 plants m-2 significantly increased in comparison with saccharase activity in the thinest rape agrocoenosis. The content of humus (r = 0.73, P < 0.05) and available phosphorus (r = 0.71, P < 0.05) influenced the saccharase activity. Spring oilseed rape crop density had no influence on number of weed species, weed sprouts and weed density before harvest. Efficiency of weed suppressing increased when weed density in crop at 3-4 leaves stage increased. This proved the small similarity indexes of weed density in crop at 3-4 leaves stage and before harvest. Rape crop density had no influence on weed species change. Significant negative relationship was found between weed air-dry biomass and rape crop density (r = -0.82, P < 0.01). Most of weeds in rape crop were therophytes. Most of them... [to full text]

Tyrimų vieta ir laikas. Bariūnų žemės ūkio bendrovė, Joniškio raj. Bandymai vykdyti 2007-2008 m. Bandymo lauko dirvožemis: Joniškio rajono ŽŪB „Bariūnai“ įrengto bandymo lauko dirvožemis – giliau karbonatingas giliau glėjiškas rudžemis (Endocalcari – Endohypogleyic Cambisol) (Cmg-n-w-can), sunkus priemolis ant dulkiško molio su giliau (1 m gylyje) esančiu smėlingu priemoliu. Žieminių rapsų veislė ‘Elvis‘. Dviejų metų lauko bandymų duomenys iš esmės patvirtino hipotezę, kad prieš tris savaites iki žieminių rapsų brandos apipurškus jų pasėlius Aventrolio (0,5-1,0 l ha-1) tirpalais, susidariusi tampri plėvelė ant ankštarų stipriai sumažina savaiminį ankštarų atsidarymą, o tuo pačiu ir sėklų išbyrėjimą iš jų, ko pasekoje gaunamas didesnis žieminių rapsų sėklų derliaus priedas Vertinant panaudotų priemonių efektą žieminių rapsų sėklų derliams, matyti, kad gauto derliaus priedo dydis taip pat priklausė nuo rapsų pjūties laiko. Vėlinant pjūtį aventrolio ir karbamido efekto reikšmės buvo didesnės. / Research data evaluation: Two-year research data confirmed the hypothesis of the authors that leaf-spray fertilization with Pinolen (0.5 – 1.0 l ha-1) solutions of the winter rape crop three weeks before maturity stage results in the formation of the elastic capsule around siliques and prevents them from self-opening and seed eruption. Pinolen efficacy is higher in either disease or pest damaged, or late harvest crops. From the economic and labour planning points of view leaf-spray fertilization of winter rape with Pinolen should be combined with additional leaf-spray fertilization with carbamate solutions (20 kg ha-1). Leaf-spray fertilization of the winter rape with Pinolen (1.0 l ha-1) + carbamate (20 kg ha-1). The biggest rapes corn addition were received - – 0,69 t ha-1 in third variant ((1.0 l ha-1) + carbamate (20 kg ha-1). The protective efficacy of the capsule starts to decrease in more than five weeks after leaf spray fertilization of the crop with the considered solutions.

Lauko eksperimentas atliktas 2010–2012 m. Akmenės rajone, Kruopių seniūnijoje, Kruopių km. ūkininko Valiaus Ąžuolo ūkyje. Eksperimento lauko dirvožemis yra tipingas pasotintasis rudžemis (Eutric Cambisol). Tyrimų objektas – žieminių rapsų (Brassica napus var. oleifera DC) linijinės ir hibridinių veislių, pasėtų, į supaprastintai ir tradiciniu būdu dirbtą dirvą, pasėliai. Darbo metodai: ligų ir kenkėjų paplitimas vertintas naudojantis moksliniu metodiniu leidiniu ,,Žemės ūkio augalų kenkėjai, ligos ir jų apskaita“ (2002). Darbo rezultatai. Žemės dirbimas turėjo esminės įtakos fomozės pažeistų augalų proc. linijinės veislės žieminių rapsų pasėliuose. Fomozės pažeistų augalų dalis ir ligos intensyvumas buvo didesni hibridinių veislių pasėliuose. Žemės dirbimas ir veislė neturėjo esminės įtakos juodosios dėmėtligės paplitimui pasėliuose. Mažiau juodosios dėmėtligės pažeistų ankštarų buvo linijinės veislės pasėliuose, tačiau hibridinių veislių pasėliuose šios ligos intensyvumas buvo mažesnis. Žieminių rapsų pasėliuose verticiliozei mažiau atsparūs buvo hibridinės veislės rapsai. Žemės dirbimas turėjo esminės įtakos žieminių rapsų sėklų derlingumui. Didžiausias tirtų veislių žieminių rapsų sėklų derlingumas gautas taikant supaprastintą žemės dirbimą. 2010–2012 m. nenustatyta statistiškai patikimų priklausomumų tarp juodosios dėmėtligės, fomozės bei verticiliozės paplitimo pasėliuose ir sėklų derliaus. Nustatytas silpnas statistiškai patikimas tiesinis priklausomumas tarp... [toliau žr. visą tekstą] / Field experiment was conducted on 2010–2012 in the farm of Valius Ąžuolas in Kruopiai village, Kruopiai municipality, Akmene district. Soil of the experimental field – Eutric Cambisol. Object of the work – Winter rape (Brassica napus var. oleifera DC) crops of conventional and hybrid cultivars sown in the soil under traditional and reduced soil tillage. Method of the work – spreading of pests and diseases was evaluated using scientifical-methodical publication ,,Žemės ūkio augalų kenkėjai, ligos ir jų apskaita“ (Pests, diseases and their accouting in agricultural crops) (2002). The results of the work. Soil tillage significantly influenced the number of plants damaged by Leptospaeria spp. in crop of conventional winter rape cultivar. The percentage of plants damaged by Leptospaeria spp. and disease intensity was higher in crops of hybrid cultivars. Soil tillage and cultivar had no significant influence on the spreading of Alternaria brassica in winter rape crops. Lower amount of siliques damaged by Alternaria brassica was established in crops of conventional cultivar, but the intensity of this disease was lower in crops of hybrid cultivars. Winter rape of hybrid cultivars was less resistent for Verticillium dahliae. Soil tillage significantly influenced seed yield of winter rape. The highest seed yield of winter rape was obtained under reduced soil tillage. No significant correlations were established between seed yield of winter rape and diseases spreading in crops... [to full text]

Laboratoriniuose tyrimuose koncentruoti trąšos su jūros dumbliais tirpalai turėjo įtakos vasarinių rapsų dygimui, šaknų ir kaleoptilių vystymuisi. Geriausias rezultatas gautas vasarinius rapsus apipurškiant 0,1 proc. vnt. koncentracijos trąšų su jūros dumbliais tirpalu. Šiame variante vasariniai rapsai tolygiausiai sudygo, šaknelių ir kaleoptilių ilgiai buvo vienodžiausi, išsivystė stipri šaknų sistema, kuri leidžia tikėtis gero derlingumo ir atsparesnių augalų blogoms meteorologinėms sąlygoms. Lauko eksperimente trąšos su jūros dumbliais turėjo įtakos vasarinių rapsų derlingumui ir cheminei sudėčiai. Naudojant trąšas su jūros dumbliais vasarinių rapsų derlingumas esmingai padidėjo nuo 0,37 iki 0,42 t ha-1 ir atitinkamai siekė 2,89 ir 2,94 t ha-1. Trąšos su jūros dumbliais taip pat turėjo įtakos vasarinių rapsų riebalų kiekiui. Riebalų kiekio esminis padidėjimas 1,10 proc. vnt. pastebėtas vasarinius rapsus tręšiant Eurofertil plius NP 37 Physio trąšomis prieš sėją, stiebo augimo pradžioje Sulfammo 30 ir butanizacijos tarpsnyje Fertileader Gold trąšomis. Trąšos su jūros dumbliais baltymų ir gliukozinolatų kiekiams esminės įtakos neturėjo. / The laboratory studies of the concentrated fertilizer with seaweed liquid had an impact on oilseed of summer rapeseed germination, root and the development of coleoptiles. The best result was reached by sputtering 0.1 percents units concentration of fertilizer with seaweed on the summer rapeseed. For this fertilizing version the summer rapeseed most germinated, and root and coleoptiles lengths had been the same and it had developed the strong root system, which allowed expecting a good yield and planting more resistant to bad weather conditions. The experiment on field of fertilizer with seaweed had affected the productivity and chemical composition of summer rapeseed. Using the fertilizer with seaweed the productivity of summer rapeseed was substantially increased from 0.37 to 0.42 t ha-1, respectively reached 2.89 and 2.94 t ha-1. The fertilizers with seaweed had also influenced the fat content of summer rapeseed. It was observed the substantial increase of 1.10 percents for unit on the summer rapeseed fertilized with Eurofertil plius NP 37 Physio before sowing, at stage of stem growth time fertilized with Sulfammo 30, at bud formation time with Fertileader Gold. The fertilizers with seaweed hadn’t significant influence to protein and glucosinolate contents.