Vis daugiau tyrimų patvirtina, kad sunkius trauminius įvykius išgyvenę asmenys šalia neigiamų trauminės patirties padarinių įžvelgia ir teigiamų aspektų – patiria potrauminį augimą (PTA). Pirmieji potrauminio augimo (PTA) sąvoką pasiūlė Tedeschi ir Calhoun (1996). Potrauminis augimas suprantamas kaip teigiamas pokytis, kurį asmuo patiria po trauminio įvykio sukeltų sunkių išgyvenimų, ir yra siejamas su pastangomis įveikti trauminį įvykį ir jo sukeltą vidinę bei išorinę sumaištį. Potrauminio augimo metu įvyksta teigiami pokyčiai savęs suvokime, gyvenimo filosofijoje bei tarpasmeniniuose santykiuose. Šiame darbe analizuojamas politines represijas išgyvenusių Lietuvos žmonių potrauminio augimo patyrimas, taip pat tai, kaip šis patyrimas susijęs su traumine patirtimi, traumos simptomais bei įveikos veiksniais. Tyrimo dalyviai – 205 politines represijas išgyvenę asmenys: 1) PTA grupė: asmenys, kurie įvardino pozityvius politinių represijų padarinius bei pateikė kokybinius duomenis apie patirtus teigiamus pokyčius (N = 107); 2) ne PTA grupė: asmenys, kurie teigė, kad nepatyrė pozityvių pokyčių, susijusių su politinėmis represijomis (N = 98). Tyrime naudoti šie įvertinimo būdai: Harvardo traumos klausimyno (HTQ) lietuviško varianto pirma dalis (Mollica et al., 1992; liet. k. Gailienė, Kazlauskas, 2005); modifikuoto Traumos simptomų klausimyno (TSK-35) lietuviškas variantas (Gailienė, Kazlauskas, 2005); taip pat buvo pateikti klausimai: 1) apie politinių represijų patyrimą ir... [toliau žr. visą tekstą] / There is a growing amount of studies that prove the fact that negative and positive outcomes of traumatic experience can exist in coherence. Positive outcomes are defined as posttraumatic growth (PTG). Tedeschi and Calhoun (1996) were the first to offer the concept of posttraumatic growth. Posttraumatic growth is defined as positive change that the individual experiences as a result of the struggle with a traumatic event and difficulties following it. Posttraumatic growth is reported in three major domains: change in the sense of self, change in philosophy of life and change in relationships with others. The aim of this study was to evaluate posttraumatic growth experience among political repression survivors in Lithuania and identify the relation between PTG and trauma symptoms, traumatic experience and the factors that helped to overcome traumatic experience. 205 survivors of political repression participated in the survey: 1) PTG group: the ones who reported positive outcomes of political repression and gave qualitative information about this experience (N = 107); 2) non PTG group: the ones who did not report positive changes related to political repression (N = 98). The methods used: The first part of the Harvard Trauma Questionnaire (HTQ-I), Lithuanian version (Mollica et al., 1992; Gailienė, Kazlauskas 2005); Lithuanian version of Trauma Symptom Checklist (TSC-35) (Gailienė, Kazlauskas, 2005); some questions were given: 1) about the traumatic experience of political... [to full text]

The analysis of the origins of the Lithuanian SSR KGB activity and relations with political government helps to understand this institution and does not only bring better understanding of this structure but also contributes to the knowledge of the Soviet totalitarian regime and policy in Lithuania. It is also important to show that KGB was not a secret service of the type analogous to secret services in the West, which pursued intelligence and counter-intelligence functions. Functions of soviet secret service were different from others secret services and this was also determined by specific of soviet system and aims of communist party. The main aim of the dissertation to prove that the Lithuanian SSR KGB was an institution primarily engaged in ideological and political rather than solely repressive tasks. It is also analyses impact of communist ideology and communist party on the KGB activities, by displaying its relations with the Communist party, Council of Ministers of the Lithuanian SSR, the Supreme Council of the Lithuanian SSR and the Soviet army which would lead to the conclusion on the influence of the Lithuanian SSR KGB to domestic political processes. The dissertation also attempts to enumerate and describe the fields of activity and methods of the Soviet security service that would reflect the ideological and political aspects of its activities. Dissertation is consisting of three parts. In a first part the main tendencies and changes in KGB activities after 195... [to full text] / LSSR KGB veiklos ištakų ir santykių su politine valdžia analizė ne tik leidžia geriau perprasti šią struktūrą, bet ir prisideda prie totalitarinės sovietinės valdymo sistemos bei politikos Lietuvoje pažinimo. Taip pat būtina parodyti, kad KGB nebuvo tokia slaptoji tarnyba, kaip analogiškos Vakarų valstybių slaptosios tarnybos, vykdančios žvalgybos, kontržvalgybos funkcijas. Jos veikla bei metodai skyrėsi nuo kitų slaptųjų tarnybų, kas irgi buvo nulemta sovietinės sistemos ir komunistų partijos uždavinių. Disertacijos santraukoje pristatoma komunistinės ideologijos ir komunistų partijos įtaką LSSR KGB veiklai, atskleidžiant jos santykius su LSSR MT, LSSR AT, tarybine armija, kas leistų spręsti, kokią įtaką LSSR KGB darė šalies vidaus politiniams procesams. Taip pat darbe įvardijamos sovietinio saugumo veiklos sritis ir metodus, kurie atspindėtų jos veiklos ideologinius ir politinius aspektus. Disertacija susideda iš trijų dalių. Pirmoji dalis bendrais bruožai apibūdina KGB raidos tendencijas, akcentuojant pokyčius, įvykusius po 1954 m. Antroje dalyje pristatomi LSSR KGB politiniai aspektai, kurie atsiskleidžia per LSSR KGB santykius su LKP CK, LSSR Ministrų Taryba ir Aukščiausiąja taryba bei tarybine armija. Trečioje dalyje apibūdinama kaip komunistinė ideologija, vidaus ir tarptautiniai įvykiai, procesai įtakojo KGB veiklą ir jos pokyčius. Taip pat įvardijamos KGB persekiojamos visuomenės grupės bei priežastis, kas nulėmė KGB išskirtinį dėmesį joms. Apibūdinami KGB veiklos... [toliau žr. visą tekstą]

This dissertation analyses long-term intergenerational psychological effects of political trauma. According to trauma psychology and studies of impacts of political repression, it was presumed that the long-term psychological effects of political repression are felt not just by the survivors, but also by their adult children. The aim of this study is to evaluate long-term psychological effects of Soviet and Nazi repression to repressed second generation, and to establish intergenerational links of mental health between survivors of political repression and second generation. Altogether three groups of second generation were surveyed: children of survivors of Soviet and Nazi repression, Holocaust second generation and children of not-repressed Lithuanian citizens. According to the thematic analyses of qualitative data, various long-term psychological consequences of parents’ political repression were identified, second generation connect some of their hardship with these experiences. Path analysis revealed relationship of posttraumatic reactions of parent and child. On the other hand statistical analysis disclosed that current posttraumatic reactions of second generation in general, hopelessness and sense of coherence of second generation of survivors of political repression in Lithuania are the same as in two comparison groups. These results are in line with Holocaust second generation research trends – there are long-term consequences, but second generation does not differ... [to full text] / Disertacijoje analizuojamas ilgalaikis tarpgeneracinis politinių traumų psichologinis poveikis. Remiantis traumų psichologijos žiniomis ir politinių represijų poveikio tyrimais, keliama prielaida, kad ilgalaikes psichologines politinių represijų pasekmes jaučia ne tik išgyvenusieji šias represijas, bet ir jų suaugę vaikai. Šio darbo tikslai yra įvertinti ilgalaikes politinių represijų pasekmes nuo sovietų ir nacių nukentėjusių antrosios kartos atstovams ir, į analizę įtraukus išgyvenusiųjų, tai yra jų tėvų, duomenis, nustatyti tarpgeneracines psichinės sveikatos sąsajas. Iš viso tyrime apklaustos trys antrosios kartos atstovų grupės: išgyvenusių sovietų ir nacių represijas atstovai ir dvi palyginamosios grupės – išgyvenusių holokaustą ir nenukentėjusių vaikai. Remiantis atlikta temine kokybinių duomenų analize nustatytos įvairiapusės ilgalaikės psichologinės tėvų politinių represijų pasekmes, antroji karta su šiuo patyrimu sieja patirtus sunkumus. Tako modeliavimas atskleidė tėvų ir vaikų potrauminių reakcijų sąsajas. Kita vertus, statistinė analizė parodė, kad antrosios kartos atstovų dabartinė psichinė sveikata, tai yra potrauminės reakcijos bendrai, nevilties lygis ir vidinės darnos jausmas, nesiskiria nuo palyginamųjų grupių atitinkamų psichinės sveikatos rodiklių. Šie rezultatai atitinka holokausto antrosios kartos tyrimų tendencijas – nustatomos ilgalaikės pasekmės, tačiau antroji karta neišsiskiria savo psichopatologija.

Tyrimo problema. Lyginant su nacistinių represijų aukų tyrimų gausa, komunistinio režimo vykdytų represijų psichologinės pasekmės yra mažai tyrinėtos. Lietuvoje atliktas išsamus tremtinių, politinių kalinių ir kitų nukentėjusiųjų tyrimas, tačiau duomenų apie sovietinės traumos poveikį antrajai kartai dar beveik nėra. Neklinikinė represuotų asmenų vaikų imtis Lietuvoje iki šiol nebuvo tyrinėta. Todėl šiuo tyrimu nusprendėme išsiaiškinti, koks yra antrosios kartos patyrimas, kokia potrauminė simptomatika būdinga šiems žmonėms, ar jų savijauta siejasi su lytimi ir tuo, kas iš tėvų: mama, tėvas ar abu, išgyveno represijas. Taip pat siekėme palyginti represuotų asmenų ir jų vaikų potrauminės simptomatikos išreikštumą, nustatyti sąsajas tarp vaikų ir tėvų psichinės sveikatos. Metodika. Tyrime dalyvavo 62 represuotų asmenų vaikai, kurių amžiaus vidurkis 43,21 m. Su dauguma iš jų buvo susisiekta, padedant jų tėvams (atsitiktinai atrinktiems iš sąrašo), dalyvavusiems sovietų ir nacių represijų psichologinių padarinių tyrime. Represuotųjų vaikams buvo paštu išsiųstas klausimynas, į kurį įtraukti klausimai, susiję su tėvų patirtomis represijomis ir jų įtaka nukentėjusiųjų vaikams, taip pat metodikos, kurios buvo naudotos tiriant nuo represijų nukentėjusius žmones: Harvardo traumos klausimyno (HTK) pirma dalis, Traumos simptomų klausimynas (TSK-35), Vidinės darnos skalė (SOC-13), papildomai įtraukta Becko Nevilties skalė (BHS). Rezultatai. Dauguma represuotų asmenų vaikų mano, kad tėvų... [toliau žr. visą tekstą] / Background: In comparison with large amount of studies of Nazi repression, psychological effects of Soviet repression are little investigated. There is a comprehensive study of the survivors in Lithuania, but we have very little data on the effects of Soviet trauma on the second generation. There were no investigations in the nonclinical sample of the children of survivors in Lithuania. So in this study we tried to answer the first questions about experience of the second generation. We had the aim to compare posttraumatic symptoms of first and second generations. Gender differences of the offsprings of survivors were considered, also psychological health of those, who have mother, father or both parents survivors, was compared. Methods: 62 children of survivors (23 men and 39 women) participated in this research, mean age of participants was 43,21 years (SD=7,82). Most of them were accessed through their parents (randomly selected from the list of survivors), who participated in research of psychological effects of Soviet and Nazi repression. The questionnaire which was sent to the members of second generation consisted of questions, related to their parents‘ experienced repression and its impact on children of survivors, the same methods, which were used by investigating survivors, were included: Harvard Trauma Questionnaire, Traumatic Symptom Checklist, Sense of Coherence Scale, besides, Beck Hopelessness Scale was used. Results: Most children of survivors think, that... [to full text]