Darbo tikslas – parodyti ir atskleisti autobiografinį ryšį tarp Vinco Krėvės ir pagrindinių jo dramų personažų – Šarūno ir Skirgailos. Vincas Krėvė – Mickevičius buvo asmenybė, kuriai rūpėjo individas ir jo gyvenimiškųjų vertybių raiška. V. Krėvė pirmasis lietuvių literatūroje pavaizdavo individualią (laisvą, išdidžią, dažnai vienišą ir nesuprastą) asmenybę, suabejojusią visuomeniniais idealais ir susitelkusią į savo problemas. Tokį pasirinkimą lėmė istoriniame procese vis pasikartojantys asmenybės pokyčiai. Rašytoją traukė žmogaus įvairiapusiškumas: meilė ir neapykanta, pasitikėjimas ir nusivylimas, meilė ir kančia, laisvė ir maištas. Šios paralelės labai svarbios ir išryškėja V. Krėvės Šarūne ir Skirgailoje. Darbe aptarti pagrindinių veikėjų charakteriai, jų savybės, akcentuojama autobiografinė V. Krėvės gyvenimo paralelė, aptartos romantizmo ir lūžio (krizės) asmenybės sąvokos. Parodyta, kokią įtaką romantiniam herojaus tipui daro amžinosios (moralinės, romantinės) vertybės, atskleisti prometėjiškumo ir revizionistiškumo raiškos atvejai. / The objective of the thesis to demonstrate and reveal autobiographical relation between Vincas Krėvė and key characters of his dramas: Šarūnas and Skirgaila. Vincas Krėvė – Mickevičius was a personality, who cared a lot about an individual and expression of his true-life values. V. Krėvė was the first in Lithuanian literature to depict an individual (free, proud-hearted, often lonely and misunderstood) personality, who questioned social ideas and was immersed into his own problems. Such choice was determined by personality changes that repeat themselves in the historical process. The writer was attracted by versatility of a person: love and hate, trust and despair, love and distress, freedom and rebellion. These parallels are very important and are emphasized in Šarūnas and Skirgaila by V. Krėvė. The thesis discusses nature of key characters, their characteristics, and emphasizes autobiographical parallel with the life of V. Krėvė, as well as disputes the concepts of romanticism and turning-point (crisis) personalities. The influence of the eternal (moral, romantic) values on the type of a romantic hero is revealed, as well as cases of expression of Prometheism and revisionism.

Šiame darbe nagrinėjamas Apšvietos ir Romantizmo susidūrimas Johno Stuarto Millio filosofijoje. Dauguma autorių ir Millio filosofijos komentatorių (ypatingai Johnas Gray‘us) linkę į ją žiūrėti kaip į Apšvietos doktrinos principus perėmusią teoriją. Mažesnė dalis komentatorių (Nicholas Capaldi, Isaiah Berlinas) Millio koncepcijoje įžvelgia ir Romantizmo principus taip modifikuodami tradicinę anglų filosofo interpretaciją. Tačiau nedominuojantis požiūris faktiškai beveik neanalizuojamas – apsiribojama tik glaustais pastebėjimais. Todėl šis magistro darbas ir yra skiriamas parodyti, kad Millio filosofija kyla tiek iš Apšvietos, tiek iš Romantizmo pamatinių principų, o to pasekoje ji įgauna nenuoseklų ir net konfliktišką pobūdį. Millio mąstymo nenuoseklumą galima susieti su Apšvietos ir Romantizmo konfliktu, kurį remiantis Alvydu Jokubaičiu, galima įvardyti kaip natūralizmo ir ekspresivizmo susidūrimą. Remiantis tokia perskyra aiškiai matyti, kad Millis pasižymi ir natūralistine orientacija (daugiausia mokslo srityje) ir ekspresivistine orientacija (nagrinėjant žmogų ir iš dalies – visuomenę). Darbe išskiriami esminiai Apšvietos principai, pastebimi Millio filosofijoje: 1) meliorizmas (įsitikinimas, kad asmenys, asmenų grupės, institucijos, mokslas, etc. tobulėja ir progresuoja) reiškiąs, kad utilitarinė ir politinė anglų filosofo teorija vaizduojama kaip skatinanti socialinį progresą glaudžiai susijusį su intelektualiniu progresu; 2) egalitarizmas (įsitikinimas, kad nesama... [toliau žr. visą tekstą] / This paper discusses the encounter of Enlightenment and Romanticism in John Stuart Mill’s philosophy. The majority of authors and Mill’s commentators (especially John Gray) tend to look at it as the theory with principles of Enlightenment. The smaller part of commentators (Nicholas Capaldi, Isaiah Berlin) sees in Mill’s conception also the principles of Romanticism modifying the traditional interpretation of English philosopher. But in fact this not-dominant approach practically is not analysed – it is limited only with brief notices. Therefore this master work is dedicated to attitude that Mill’s philosophy develops both from basic principles of Enlightenment and those of Romanticism. The inconsistency of Mill’s thought could be related with conflict of Enlightenment and Romanticism which, according to Alvydas Jokubaitis, could be named as the encounter of naturalism and expressivism. In conformity with this separation we could clearly see that Mill is characterized by naturalistic orientation (mostly in area of science) and expressivist orientation (in examination of person and partly – of society). There are indicated the essential principles of Enlightenment in Mill’s philosophy: 1) meliorism (the belief that persons, groups of persons, institutions, science, etc. improve and progresses) which denotes that utilitarian and political theory of this philosopher is pictured as stimulating social, as well as closely related intellectual progress; 2) egalitarianism (the belief... [to full text]

Praca składa się z trzech zasadniczych części. Rozdział I poświęcony jest teorii regionalizmu. Rozdział II rozprawy przybliża sylwetkę Juliana Korsaka. Ze względu na wyjątkowo skąpe informacje dotyczące biografii poety, zdecydowałam się wprowadzić tło historyczne oraz geograficzne, pozwalające lepiej poznać czas i przestrzeń, które ukształtowały twórcę. Do tej części pracy należą dwa załączniki umieszczone na końcu rozprawy – mapka z miejscem urodzenia Korsaka oraz zarys genealogii poety z herbem rodowym. Rozdział III to zasadnicza część pracy, zawierająca analizę utworów pod kątem zawartych w nim treści regionalnych. Ze względu na wielopoziomowość badań nie udało się przyjąć bardziej systematyzującej formy tej części rozprawy. Rozdział ten składa się z pierwszego podrozdziału omawiającego emocjonalny stosunek do kraju ojczystego, drugiego podrozdziału analizującego konkretne przejawy regionalizmu w postaci pojawiających się w utworach nazw topograficznych, nazwisk osób związanych z regionem, symboli i motywów oraz trzeciego podrozdziału, w którym autorka wymienia przykłady regionalizmów językowych występujących w analizowanym materiale. / Darbas susideda iš trijų pagrindinių dalių. I skyriuje nagrinėjama regionalizmo teorija. Darbo II skyrius skirtas Julijano Korsako asmenybei. Kadangi yra labai mažai medžiagos susijusios su poeto biografija, nutariau parodyti istorinį bei geografinį foną. Tai padėjo geriau pažinti laikotarpį bei aplinką, kuriuose susiformavo kūrėjas. Prie šios darbo dalies yra du priedai – nedidelis žemėlapis su pažymėta Korsako gimimo vieta bei poeto genealoginė apybraiža su šeimos herbu. III skyrius tai pagrindinė darbo dalis, kurią sudaro kūrinių analizė pagal juose atsispindinčius regioninius motyvus. Šį skyrių sudaro pirmas poskyris, kuriame aptariamas emocinis ryšys su tėvyne, antras poskyris, kuriame analizuojami regionalizmo reiškiniai, atsispindintys veikaluose paminėtuose topografiniuose pavadinimuose, su regionu susijusių žmonių pavardėse, simboliuose ir motyvuose bei trečias poskyris, kuriame minimi nagrinėjamoje medžiagoje pasireiškiantys kalbos regionalizmo pavyzdžiai. Darbo pagrindinis tikslas buvo parodyti Juliano Korsako poezijoje įvairius regionalizmo aspektus. Tikiuosi, kad tai man nors iš dalies pavyko. Norėčiau pažymėti, kad dėl to, kad mažai yra mokslinių darbų mano pasirinkta tema, rašyti magistro darbą buvo sudėtinga, tačiau ilgainiui tyrinėjant temą ji suteikė man didelį pasitenkinimą. / The monograph includes a complex of problems connected with the regionalism character of Julian Korsak poetry. A lot of attention is paid to the problems of literature regionalism theory. The term regionalism is already known from many years, bet its treats intuicionally. There is no unequivocal definicion . The monograph presents types of definitions this problem. The analysis of the regionalism character of Julian Korsak poetry shown, that its exists in many levels of this literature – from the motives, names, symbols or geographic points till the language of poetry. The main part of the monograph deals with the examples of regionalism in poetry of Julian Korsak. It presents their basic types, construction, models and principle of use. The monograph also discusses abaut life of Julian Korsak. Becouse of insufficient sources about his biography, I decided to write about epoch and region of his childhood and adoult life. The main target of this monograph was to show the many perspectives and aspects of regionalism in Julian Korsak‘s poetry, what I hope is success. The absence of documents and other monographs about regionalism and poet‘s biography was a difficulty, bet at the same time it was an source of reserch satisfaction.