Bakalauro darbe analizuojamas socialinio pedagogo įvaizdis ugdymo proceso dalyvių vertinimu. Teorinė analizė atskleidžia, jog esminiai veiksniai, skatinantys neigiamą socialinio pedagogo įvaizdį yra: mažas atlyginimas, papildomo darbo paieškos, nedidelės pastangos bei noras kelti profesijos kvalifikaciją, papildomų darbų atlikimas, kurie nėra įtraukti į socialinio pedagogo pareigybės aprašymą, kolegų ir mokyklos administracijos abejingumas socialinio pedagogo kaip specialisto veiklai. Praktinis ir mokslinis tyrimo aktualumas suponuoja tokius probleminius klausimus: Kaip ugdymo proceso dalyviai vertina socialinio pedagogo profesinį įvaizdį? Kaip skirtingi ugdymo proceso dalyviai vertina socialinio pedagogo profesinius gebėjimus, vertybines nuostatas, vizualinį (išorinį) žmogaus portretą, kvalifikacijos kėlimą, kaip profesinio įvaizdžio sudedamąsias dalis? Koks yra ryšys tarp socialinio pedagogo atliekamo vaidmens ir įvaizdžio? Bei kokios galimos įvaizdžio gerinimo galimybės? Tyrimo objektas – socialinio pedagogo profesijos įvaizdis ugdymo proceso dalyvių vertinimu. Tyrimo tikslas – atskleisti socialinio pedagogo profesijos įvaizdį ugdymo proceso dalyvių vertinimu. Tyrimo duomenys renkami naudojant anketinės apklausos raštu metodą. Anketa sudaryta taikant uždaro ir atviro tipo klausimus bei skirta ugdymo proceso dalyviams (N=102) (socialiniams pedagogams, pedagogams bei tėvams). Tyrimo duomenys buvo apdoroti SPSS (Statistical Package For Social Science) programine įranga (19... [toliau žr. visą tekstą] / The final paper presents an analysis of the image of social educators as assessed by the participants of the education process. The theoretical analysis reveals the following key factors promoting the negative image of social educators: low salaries, search for additional work, meager endeavor and desire to further develop their professional qualification, performing additional tasks not included into the social educator job description and indifference of colleagues and school administration towards the activities of social educator as a specialist. The practical and scientific relevance of the study presupposes the following research questions: How is the professional image of social educator assessed by the participants of the education process? How are the professional skills, values, visual (external) human image and qualification development of social educators as constituents of their professional image assessed by the different participants of the education process? What is the connection between the role of social educators and their image? What are the available image improvement possibilities? The research object is the professional image of social educators as assessed by the participants of the education process. The goal of the study is to reveal the professional image of social educators as assessed by the participants of the education process. The research data were gathered by using a written questionnaire-based survey. The survey was compiled from open and... [to full text]

Šio darbo objektas – darbas su socialinės rizikos šeimomis ir jaunimo subkultūromis. Darbo hipotezė – vaikams iš socialinės rizikos šeimų dažniau yra tarpininkaujama dėl konsultacijų su kitais specialistais bei įvairių dokumentų, susijusių su pašalpomis, tvarkymu, o šeimoms, kurių vaikai priklauso subkultūroms, dėl vyraujančių įvairių konfliktų sprendimo. Darbo tikslas - ištirti darbo su socialinės rizikos šeimomis ir jaunimo subkultūrų atstovais ypatumus. Darbo uždaviniai: 1. Išsiaiškinti socialinės rizikos šeimų atsiradimo pagrindinius veiksnius. 2. Nustatyti veiksnius, turinčius įtakos jaunimo subkultūrų susiformavimui. 3. Palyginti specialistų, dirbančių su socialinės rizikos šeimomis ir su šeimomis, kurių vaikai priklauso subkultūroms, darbo ypatumus. Išvados: 1. Tyrimo metu nustatėme, kad bendrų interesų, tikslų nebuvimas šeimoje, nepatikimumas, nepasitikėjimas vienas kitu šeimoje bei tarpusavio supratimo nebuvimas – tai pagrindinės priežastys, kurios skatina rastis socialinės rizikos grupės šeimas. 2. Veiksniai, turintys įtakos jaunimo subkultūrų susiformavimui, tai nepatenkinti saviraiškos poreikiai; ieškojimas „kitoniškumo“; tam tikroje subkultūroje vyraujančios idėjos bei bendravimas; paauglių problemos šeimoje ir patyčios mokykloje. 3. Socialiniai darbuotojai, labdaros teikimo organizacijos, socialiniai pedagogai, mokyklos ir kiti mokyklos darbuotojai, dirbdami su socialinės rizikos šeimomis ir (ar) jų vaikais, teikia paramą ir pagalbą, sprendžiant... [toliau žr. visą tekstą] / The object of this work - social risk families and subcultures of youth in Kaunas city. Hypothesis of this work – for children from social risk families are mediating for consultation with other specialists and are handling various documents relating to the benefits, and for families, which children are in subcultures, are prevailing the resolution of various conflicts. The aim of this work - to explore the peculiarities of work of social risk families and subcultures of youth. Tasks of work: 1. Find out the main occurrence factors of the social risk families. 2. Identify the factors, which influence formation of youth subculture. 3. Compare the peculiarities of experts work with social risk families and families, which children are in subcultures. The main conclusions are: 1. In research it had been set that when in families there are not common interests, goals, unreliability, distrust of each other – there are main reasons, which encourage the emergence of families of social risk. 2. Factors, which are affecting to the formation of youth subcultures are expressions of unmet needs, for „otherness“, prevailing ideas and communication in the particular subculture, the problems of teen in the family and bullying at school. 3. Social workers, organizations of charity, social workers, schools, and other school staff provide support and aid, deal various questions, when they work with families of social risk and (or) their children. Arranging for consultations with other... [to full text]