Magistro darbo tema – italų kultūrinė adaptacija Lietuvoje. Tyrimo objektas – italų kultūrinė adaptacija. Tyrimo tikslas – išsamiai išanalizuoti italų kultūrinės adaptacijos Lietuvoje ypatumus – aprašyti adaptacijos procesą, adaptacijos veiksnių pasireiškimo sąlygas, įvertinti, kokie veiksniai labiausiai prisidėjo prie italų kultūrinės adaptacijos Lietuvoje sėkmių ir nesėkmių. Tyrimo uždaviniai: 1) remiantis užsienio ir lietuvių mokslininkų darbais aptarti adaptacijos procesą, 2) aptarti kultūrinio šoko sampratą, 3) išanalizuoti veiksnius, lemiančius kultūrinės adaptacijos sėkmes ir nesėkmes; 4) pristatyti italų ir lietuvių kultūrų pagrindinius aspektus; 6) pasitelkus giluminio interviu metodą, interviuoti 13 Lietuvoje gyvenančių italų. Darbo problematikos specifika lėmė, kad buvo pasirinkti keli metodai: analitinis, interpretacinis. Pasirinkta tema svarbi tuo, kad Lietuvoje ji inovatyvi. Iki šiol nėra rašytų mokslinių darbų, kuriuose būtų analizuojama italų kultūrinė adaptacija Lietuvoje. Pagrindinė magistro darbo literatūra yra J. W. Berry, Y. H. Poortingo, M. H. Segall, P. R. Dasen studija „Cross Cultural Psychology“, Michael C. Howard „Contemporary cultural antropology“, A. Furnhan, S. Bochner „Culture shock – psychological reactions to unfamiliar environments”, A. Juodraičio monografija „Asmenybės adaptacija: kintamųjų sąveika“, N. Kasatkinos ir T. Leončiko knyga „Lietuvos etninių grupių adaptacija: kontekstas ir eiga“. Magistro darbą sudaro keturi skyriai. Pirmajame... [toliau žr. visą tekstą] / The theme of the study – The Cultural Adaptation of Italians in Lithuania. The object of the study: cultural adaptation of italians. The study tasks are: 1) to discuss the adaptation process, 2) to discuss the concept of the cultural shock, 3) to analyze the factors that determine the successes and failures of the cultural adaptation; 4) to introduce the main features of italian and lithuanian cultures; 5) to interview 13 italians in order to reveal the particularity of the cultural adaptation of italians. The method of the study - analytical, interpretive. The theme of the study is innovative in Lithuania – there are no studies in which is analysed the process of the cultural adaptation of Italians in Lithuania. The research of the study revealed that the process of cultural adaptation of Italians in Lithuania is smooth. Italians residing in Lithuania from 1 to 4 years did not suffer cultural shock. Respondents still feel not independent, the majority of them still did not achieve the purpose that they have had before arriving in Lithuania. Only the Italians who arrived already knowing that they will work in Lithuania – now feel the security and think that they reached the goal of the stay in our country. They almost never think of the return to Italy. The Italians are interested in Lithuanian culture, they are able to speak Lithuanian, try to communicate with Lithuanians in Lithuanian. Italians, living in Lithuania from 4 to 7 years, came in Lithuania with the clear purpose... [to full text]

Šiuolaikinės ekonomikos augimo teorijos remiasi ekonomikai būdinga savybe - cikliškumu. Ekonominėje aplinkoje vykstantys svyravimai labai įvairūs – periodiški, nuolatiniai, trumpalaikiai, ilgalaikiai. Ekonominių svyravimų pokyčių visuma suformuoja ekonominio augimo ciklo realų vaizdą su jam būdindais bruožais, atspindinčiais pagrindinių makroekonominių rodiklių kitimo tendencijas nuo ekonominio bumo iki krizės, kurios sąlygoja daugelyje ekonominės veiklos rūšių stebimais aktyvumo kitimais. Kiekviena ekonominio augimo ciklo stadija – vienai pasibaigus, o kitai prasidėjus savaip įtakoja ir paveikia Pasaulio šalių, valstybių ekonomikas, socialinį bei politinį visuomenės gyvenimą, bei sukuria savo pasekmių ir priežasčių grandinę. Šiame magristriniame darbe tiriamas Lietuvos ekonominio augimo ciklas 1991-2009 m. laikotarpyje. Remiantis logistinės kapitalo valdymo teorijos (Girdzijauskas, S.) esminiais teiginiais tiriamas Lietuvos ekonominis augimo ciklas bei ekonominius svyravimus įtakojantys veiksniai, sąlygojantys ekonominio augimo ciklo pasikeitimo stadijas. Darbe atlikata logistinė Lietuvos BVP analizė 1991-2009 m.laikotarpyje, Lietuvos ekonominiam augimo ciklui įtaką darančių veiksnių koreliacinė regresinė analizė 1995-2009 m. laikotarpyje, bei Baltijos šalių makroekonominių rodiklių koreliacinė regresinė analizė. / Modern economic growth theories are mostly based on the typical feature of the economy- cycles in economy. Fluctuations in the economic environment are very miscellaneous - periodical, regular, short term and long term. Totality of economic fluctuations form the real picture of economic grow cycle with characteristic terms and features, which reflect the main macroeconomic trends from the economic boom till the crisis, which caused many economic activities in the observed variation in activity. Each stage of the of economic growth cycle (one end and the other start) influencing and affecting economies of world nations and countries, social and political life of society and create their own chain of causes and consequences. These conclusive thesis deals with Lithuanian economic growth cycles in period from 1991 till 2009. Lithuanian economic growth cycles and factors influencing economic fluctuations and stages of change in the economic growth cycle are analysed according to the key findings of logistic management of capital theory (Štreimikienė D., Girdzijauskas, S.). In this study was performed logistic analysis of Lithuania GDP in between 1991-2009, correlation regression analysis of the factors influenced Lithuanian economic growth cycle in 1995-2009 period, and correlation regression analysis of macroeconomic ratios of the Baltic countries.

Šis darbas yra skirtas atskleisti Europos Sąjungos teisės įtaką nacionalinei baudžiamajai teisei, nagrinėjant Europos Sąjungos teisės aktų ypatumus, jų įtvirtinimo nacionalinėje teisėje mechanizmus ir principinius įgyvendinimo žingsnius. Darbo autorė apžvelgia Europos Sąjungos teisės aktų tipus ir nagrinėja jų tiesioginę įtaką nacionalinei baudžiamajai teisei. Pirmojoje darbo dalyje apžvelgiamas Europos Sąjungos teisės aktų priėmimo mechanizmas, jų rūšys ir tai, kokią įtaką kokie teisės aktai daro Lietuvos Respublikos nacionalinei teisės sistemai. Šioje dalyje aptariama, kokia Europos Sąjungos teisės aktų reikšmė nacionalinės teisės leidybai, paminimi aspektai, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį derinant nacionalinę teisę su Europos Sąjungos keliamais reikalavimais. Antrojoje darbo dalyje tiesiogiai žvelgiama į pirminių ir antrinių Europos Sąjungos teisės aktų įtaką nacionalinės baudžiamosios teisės sistemai. Kreipiamas dėmesys į teisės aktų inkorporavimą bei tiesioginį poveikį nacionalinei teisei. Apžvelgiamos tam tikros konvencijos, turinčios įtaką nacionalinės baudžiamosios teisės formavimui. Trečiojoje darbo dalyje autorė tiesiogiai paliečia nacionalinės baudžiamosios teisės institutus, kuriems didelės reikšmės turi Europos Sąjungos teisė; tai tokie institutai kaip fizinių ir juridinių asmenų baudžiamoji atsakomybė, nusikalstamos veikos stadijos, bendrininkavimas. Nagrinėjama, kaip Europos Sąjungos teisės aktai įgyvendinami konkrečiose nacionalinio baudžiamojo įstatymo... [toliau žr. visą tekstą] / In this work the author aspires to fully explore the importance of European Union law for the national criminal law. This is done by taking a closer look at the European Union law and how it is incorporated into national law. Author is analyzing different types of European Union legal acts and how they directly influence national and national criminal law. The first part of this paper is dedicated to the European Union legal acts types, their adoption procedures and how they influence Lithuanian legal system. It is analyzed how European Union law is influencing national legislation and the author mentions some aspects that should be taken into consideration when national law is being harmonized with European Union law requirements. In the second part of the work a direct look is taken at the primary and secondary European Union legal acts influence for the national criminal law system. Moreover, it is analyzed how European Union law is incorporated into national law and what influence it has. Finally, some of international conventions are reviewed, precisely the ones that have influence for national criminal law formation. In the final part of the paper particular institutes of national criminal law are examined. These are the institutes that are highly influenced by European Union legal acts, such as liability of natural an legal persons, stages in the commission of crime, aiding and abetting. The author analyses how European Union legal acts regarding the mentioned... [to full text]