Darbo tikslas. Įvertinti greitosios medicinos pagalbos darbuotojų darbo organizavimo ypatumus ir streso išreikštumo lygį darbe. Uždaviniai: 1. Įvertinti darbo organizavimo ypatumus greitosios medicinos pagalbos stotyse darbuotojų požiūriu. 2. Įvertinti patiriamo streso išreikštumo lygį greitosios medicinos pagalbos darbe. 3. Išanalizuoti veiksnius, sukeliančius didžiausią stresą, organizuojant greitosios medicinos pagalbos darbuotojų darbą. Tyrimo metodika. 2012 m. atlikta greitosios medicinos pagalbos darbuotojų anketinė apklausa (Kauno rajono Greitosios medicinos pagalbos (GMP) stotis, Alytaus raj. GMP stotis, Prienų raj. GMP stotis ir Kauno m. GMP stotis). Rezultatai. 80,8 proc. respondentų nurodė, kad darbo krūvis būna per didelis ir 76,7 proc., kad dirba ypač sunkiai. Didžioji dauguma respondentų teigia, kad tenka bendrauti su sudėtingais pacientais. 86,5 proc. teigė, kad žino už ką yra atsakingi. Nustatyta problema – kvalifikuotų specialistų trūkumas GMP stotyse, net 42 proc. respondentų teigė, jog specialistų trūkumas apsunkina jų darbą. Tyrimo metu paaiškėjo, kad 73,1 proc. respondentų teigia, jog jų atostogų grafikas yra tinkamas. Daugiau kaip pusė (73,1 proc.) respondentų nurodė visada/dažnai darbo metu jaučiantys emocinį nuovargį. Didžiausią stresą respondentai patiria situacijose, susijusiose su paciento mirtimi, bendraudami su įtūžusiais pacientais, kai iškyla grėsmė sveikatai ir saugumui bei esant netikrumui dėl specializuotų įrengimų funkcionavimo. Išvados... [toliau žr. visą tekstą] / Aim of the study. To determine the characteristics of work organization and the level of stress experienced by emergency health care workers. Methods of the research. In 2012 an anonymous questionnaire survey was done among 350 healthcare professionals at the Emergency departments of Kaunas region, Alytus region, Prienai region and Kaunas city. Analysis of work organization in relation to experienced stress by emergency health care workers was held. 245 questionnaires were filled, which make 70% in total. Results. 80.8% of the respondents claim having overload of work and 76,7% - work extremely hard. The majority of health care workers often encounter difficult patients. 86.5% of the respondents work according to the training received. The problem is the lack of qualified specialists at Emergency medical stations, even 42% of the respondents claim that the lack of specialists complicates the work. The study showed that 73,1 % are satisfied by a holiday schedule. More than a half (73.1%) usually feel emotionally tired. Respondents ofen experience the greatest stress in situations involving patient’s death, communicating with patients when there is a threat to health and safety, and when there is uncertainty on the functioning of the specialized equipment. Conclusions. According to the study, the organization of work is well-planned: the respondents are informed about their duties and responsibilities; work according to the training received and are independent, the... [to full text]

Metodika: Tyrimas buvo atliekamas 2012 metų rugsėjo-gruodžio mėnesiais Mykolo Romerio universitete (MRU). Tyrimui atlikti naudotas apklausos metodas, duomenų rinkimo instrumentu pasirinktas klausimynas raštu. Tyrimo imtį sudarė atsitiktiniu būdu atrinkti MRU studentai. MRU populiacija yra 22 000, taikant 5 proc. paklaidą apskaičiuota, kad siekiant gauti statistiškai reikšmingus rezultatus reikia apklausti 519 studentų. Iš viso užpildyta 509 klausimynai, 10 klausimynų buvo sugadinti arba negražinti. Apklausti visų kursų studentai – tiek bakalaurai, tiek magistrantai. Tiriamųjų amžius – nuo 19 iki 35 metų. Tyrime dalyvavo 369 (72,5 proc.) moterys ir 140 (27,5 proc.) vyrų. Tyrimo organizavimas buvo grindžiamas savanoriškumo ir genoriškumo principais. Rezultatų apdorojimui buvo naudojamas programinis statistinių duomenų paketas SPSS 20.0. Tyrimo duomenys laikyti statistiškai patikimais, jei p<0,05. Rezultatai: Stresas, tai organizmo būsena, kuri atsiranda dėl įvykių, kuriuos asmuo laiko grėsmingais ir sunkiai įveikiamais. Stresoriai skirstomi į tris veiksnių grupes: fizinius, socialinius ir psichologinius. Stresas didina fizinės ir psichinės sveikatos sutrikimų riziką ir mažina atsparumą neigiamam aplinkos poveikiui. Dažniausiai streso įveikimo strategijos skirstomos į problemą ir į emocijas orientuotus įveikimo būdus. Dauguma MRU studentų (90 proc.) patiria stresą, moterys statistiškai reikšmingai dažniau už vyrus. Pagrindiniai studentų stresoriai yra egzaminai ir atsiskaitymai... [toliau žr. visą tekstą] / Methods: investigation was carried out September 2012 to December 2012 in the university of Mykolas Romeris. For investigation was used survey method, data collection instrument selected written questionnaire. The investigation consists of randomly selected students from university of Mykolas Romeris. The population of university Mykolas Romeris is 22 000, with a 5 percent error calculatedin order to obtain statistically significant results 519 students should be surveyed. Completing a total of 509 questionnaire, 10 questionnaire has been damaged or does not return. Interviewed all of the courses students - both undergraduate and postgraduate students. Investigated age of students is from 19 till 35 years old. Investigation included 369 (72,5 percent) women and 140 (27,5 percent) men. Organization of the investigation was based on a voluntary and benevolence principles. Proccesing of the results consisted of statistical software package for data SPSS 20.0 Survey data was considered statistically reliable if p < 0.05 Results: stress is the body's reacton caused by events that persons find sinister and difficult to overcome. Stressors are devided into three groups of factors: physical, social and psychological. Stress increases physical and mental health risks and reduces resistance to environmental stress. Often stress coping strategies are devided to problems and emotion oriented ways of overcoming. Most students (90 percent) from university of Mykolas Romeris experience... [to full text]

Darbo tikslas: identifikuoti apgyvendinimo sektoriaus kontaktinių darbuotojų stresorius, bei streso valdymo priemonių veiksmingumą. Darbo uţdaviniai: 1. Išanalizuoti streso darbe atsiradimą ir valdymą. 2. Atskleisti apgyvendinimo sektoriaus kontaktinių darbuotojų stresinės veiklos aplinką. 3. Identifikuoti apgyvendinimo sektoriaus kontaktinių darbuotojų stresorius. 4. Išsiaiškinti apgyvendinimo sektoriuje naudojamų streso valdymo priemonių veiksmingumą kontaktiniams darbuotojams. Tiriamasis klausimas: Kokie stresoriai kelia stresą Kauno miesto viešbučių kontaktiniams darbuotojams ir kokios streso darbe valdymo priemonės vertinamos veiksmingiausiomis? Svarbiausi rezultatai ir išvados: Apgyvendinimo sektoriaus kontaktinių darbuotojų veikla pasiţymi didele streso susidarymo tikimybe, nes atliekamas stipraus emocinio pasiruošimo reikalaujantis darbas, atsakoma už labiausiai nenusakomą verslo elementą – klientą ir neretai keli darbai atliekami vienu metu. Empirinio tyrimo rezultatai atskleidė, jog apgyvendinimo sektoriaus kontaktiniams darbuotojams labiausiai stresą sukelia darbo kontrolė, atsakomybė už kitus darbuotojus, vaidmens neapibrėžtumas, darbo sąlygos bei darbo krūvis. Veiksmingiausiomis streso valdymo priemonėmis vertinta socialinė vadovų ir kolegų parama, tinkama komunikacija, darbuotojo žinių, įgūdžių atitikimas darbo vietos reikalavimams, įtraukimas į sprendimų priėmimą ir karjeros valdymas. / Purpose: to identify stressors of frontline employees in hospitality industry and effectiveness of stress management interventions. Objectives: 1. To analyse the occurence of work-related stress and its management 2. To reveal how stressful the frontline employees„ activities in hospitality industry are 3. To identify the stressors of frontline employees in hospitality industry 4. To find out the effectiveness of organisational stress management interventions. The research issues: Which stressors cause stress for hotel front-line employees in Kaunas and which stress management interventions are valuated as the most effective? Findings: The environment of frontline employees in hospitality industry characterizes with a high probability of the formation of stress, as the work requires strong emotional preparedness, responsibility for the most indescribable element of business - the client, and ability to carry out few works at once. Empirical results of the study revealed that the stress of frontine hotel employees is caused by job control, responsibility for other workers, the uncertainty of role, working conditions and workload. The most effective stress management interventions were rated as social support from colleagues and managers, adequate communication, employee knowledge, skills, matching job requirements, participation in decision-making and career management.

Tyrimo tikslas - nustatyti patiriamų patyčių darbe, psichosocialinių stresorių darbe ir darbuotojų subjektyviai vertinamos sveikatos sąsajas. Tyrime dalyvavo 167 vieno didžiojo Lietuvos miesto įmonės, susijusios su prekių gamyba, darbuotojos moterys. Patiriamoms patyčioms darbe įvertinti buvo naudojamas Patikslintas negatyvių veiksmų klausimynas (NAQ-R) (Einarsen, Hoel, Notelaers, 2009). Klausimynas sudarytas iš 22 klausimų. Psichosocialinius stresorius darbe įvertinti buvo naudojamas trumpasis klausimynas įvertinti psichosocialinius rizikos veiksnius (SIMPH) (Notelares, De Witte, Van Veldhoven, &Vermunt, 2007). Klausimynas sudarytas iš 36 klausimų. Darbuotojų subjektyviai vertinamai sveikatai įvertinti buvo naudojamas klausimynas, kurį sudaro 20 klausimų, susijusisų su nusiskundimais sveikata (Smith, Johal, Wadsworth et al., 2000). Tyrimo metu buvo atlikta faktorinė analizė ir išskirti šeši faktoriai, iš kurių penki buvo naudoti duomenų analizėje (nusiskundimai, susiję su peršalimu, su nuovargiu ir stresu, galvos ir nugaros skausmai, nusiskundimais, susiję su virškinimo ir kvėpavimo sistema). Taip pat buvo įtrauktas klausimas apie asmens subjektyvų savo sveikatos vertinimą – „Kaip įvertintumėte savo bendrą sveikatos būklę?“ (McDowell, 2006). Tyrimo rezultatai parodė, kad tam tikri psichosocialiniai stresoriai darbe yra susiję su patyčiomis darbe, taip pat su nusiskundimais sveikata ir prasčiau subjektyviai vertinama darbuotojų sveikata bei vyresniu amžiumi. Dažniau... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study was to assess the relationships among women‘s bullying at work, psychosocial stressors at work and subjectively assessed health. The subjects of the study were 167 women who work in an organization related to production of goods in one of the biggest cities of Lithuania. For the assessment of bullying at work, Negative Acts Questionnaire-Revised (NAQ-R) was used (Einarsen, Hoel, Notelaers, 2009). It consists of 22 items. For the assessment of psychosocial stressors at work, Short Inventory to Monitor Psychosocial Hazards (SIMPH) was used (Notelares, De Witte, Van Veldhoven, &Vermunt, 2007). It consists of 36 items. The questionnaire of health symptoms was used for the assessment of subjective health (Smith, Johal, Wadsworth et al., 2000). It consists of 20 items. Factor analysis was done, six factors were developed, five factors were used for the further data analysis. Factors were named as follows: symptoms of cold, symptoms of tiredness and stress, headaches and back pain, symptoms of the digestive system and symptoms of the respiratory system, an additional question was used: „In general, how would you rate your overall health now?“. The results of the study showed that some psychosocial stressors at work are related to bullying at work, health symptoms, lower assessment of subjective health, and older age. More frequent bullying at work is related to some health symptoms, lower assessment of subjective health, also older age and lower education level... [to full text]

Disertacijos tikslas yra identifikuoti ir ištirti streso darbe valdymo priemones bei jų veiksmingumą ir sukurti kompleksinį streso darbe valdymo modelį. Remiantis moksline literatūra disertacijoje pateikiama streso sampratos genezė, išanalizuoti streso darbe valdymo modeliai, identifikuoti esminiai stresą darbe sukeliantys veiksniai, išnagrinėtos organizacines streso darbe valdymo priemonės ir atskleistas jų veiksmingumas mažinant stresą darbe. Disertacijoje identifikuotos streso darbe valdymo priemonės, kurios iki šiol nebuvo nei teoriškai, nei empiriškai tyrinėtos. Remiantis mokslinės literatūros analize sukurtas kompleksinis streso darbe valdymo modelis, kuris empiriškai įvertintas Lietuvos energetikos įmonėse. Empiriniam tyrimui atlikti buvo pasirinktas kiekybinis tyrimo metodas – darbuotojų apklausa. Tyrimo metu nustatyta streso darbe priklausomybė nuo socialinių demografinių charakteristikų bei identifikuoti esminiai energetikos sektoriui stresoriai: atsakomybė už kitus žmones, darbo krūvis, vaidmens konfliktas, darbo sąlygos. Empirinis tyrimas patvirtino, kad streso darbe valdymo priemonės yra veiksmingos taikant jas kompleksiškai. Bendrą streso darbe lygį mažina bei atskirus stresorius įtakoja socialinė parama, karjeros valdymas, darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros užtikrinimo priemonės, darbuotojo žinių ir įgūdžių atitikimas darbo vietos reikalavimams, užduoties identiškumas. Remiantis tyrimo rezultatais parengtos rekomendacijos organizacijoms stresui darbe... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the dissertation is to identify organizational stress management interventions, analyze their effectiveness and create a systemic work related stress management model. Based on scientific literature there is revealed the genesis of the concept of stress, analyzed stress models, identified main work related stressors, analyzed stress management interventions and disclosed their effectiveness by reducing work related stress. There is revealed organizational stress management interventions which have been studied neither theoretically nor empirically were identified. The systemic work related stress management model is reasoned on the grounds of the theoretical analysis. The model was tested empirically in Lithuanian energy sector. The empirical study employs the survey method for data collection. The empirical study disclosed impact of social demographical characteristics on work related stress, and identified main stressors in Lithuanian energy sector: responsibility for other people, workload, role conflict, working conditions. The empirical study has fundamentally proved that organizational stress management interventions are efficient when they are applied systemically. The overall level of work related stress is reduced and individual stressors are influenced by social support, career management, interventions ensuring work – life balance, person's knowledge and skills fit to workplace requirements and task identity. On the grounds of the study conducted... [to full text]

Tyrimo tikslai - įvertinti psichosocialinių stresorių išreikštumą darbuotojų grupėse atsižvelgiant į sociademografinius rodiklius ir nustatyti psichosocialinių stresorių darbe ir psichologinio atsparumo ryšį su darbuotojų sveikatai palankiu elgesiu. Tyrimo metodas - anketinė apklausa. Darbuotojų psichosocialiniams stresoriams nustatyti naudotas ilgasis COPSOQ II (2004-2005) klausimynas. Nustatant darbuotojų psichologinį atsparumą, panaudota dispozicinio psichologinio atsparumo skalė (angl. Dispositional Resilience Scale, DRS15-R, Bartone, 2007). Tyrime dalyvavo 151 biuro darbuotojai, kurių amžius yra nuo 23 iki 55 metų. Tyrimo rezultatai atskleidė, jog darbuotojų psichosocialinių stresorių vertinimas skiriasi skirtingose socialinėse demografinėse grupėse: darbuotojai vyrai labiau nei moterys linkę teigti, kad darbe turi dirbti dideliu tempu; vyresni darbuotojai labiau nei jaunesni patiria nesaugumo jausmą dėl darbo vietos, jaučia didesnį darbo-šeimos disbalansą ir konfliktą. Kuo labiau darbuotojai subjektyviai vertina, kad darbo vietoje patiria didelį darbo krūvį, jų darbas reikalauja daug kognityvinių resursų, kuo labiau jie linkę manyti, kad turi slėpti savo emocijas darbo vietoje ir patiria didesni darbo-šeimos vaidmenų pusiausvyros konfliktą, mažiau jaučia savo įtaką darbo vietoje, mažesnes vystymosi galimybes, turi mažesnį darbo prasmės pojūtį, mažiau jaučiasi patenkinti savo atlygiu už darbą, mažiau aiškiai suvokia savo vaidmenį organizacijoje, prasčiau vertina... [toliau žr. visą tekstą] / The aims of the study were to assess the severity of psychosocial stressors employee groups according to sociodemographic indicators and to assess the relationship of psychosocial stressors at work employees‘ hardiness and health-promoting behaviour. Methodological instrument – questionnaire. It was used The Copenhagen Psychosocial questionnaire COPSOQ II (2004-2005) to determine psychosocial stressors of employees. It was used Dispositional Resilience Scale, DRS15-R, Bartone, 2007 to determine psychological resistance of employees. The subjects of the study were 151 of different gender, educational level, age (from 23 to 55), length. The research results have shown that psychosocial stressors of employees is differ in different social demographic groups: man employees are more as women employees tend to suggest an opinion that the rate of work is high: older employees more as young suffer insecurity about working place, feel bigger work-family imbalance and conflict. The more subjective the employees that work at a significant workload, they require a great deal of cognitive resources, the more they tend to believe that they have to hide their emotions in the workplace and are more work-family conflict, less feel their influence in the workplace, lower development opportunities, have lower sense of the meaning of work, the less feel satisfied with their rewards for the work, less understand their role clarity in the organization, value worse the quality of leadership, feel... [to full text]

The research of glider pilot’s flying quality influencing personal stressors Aim of the study:To estimate the personal stressors influence to the flying quality of glider pilot’s. Methods:The instantaneous analytic research using questionnaires was made during the European gliding championship. Two types of questionnaires were created in English and given for the participants (n = 90) to fill every day, 90 before the flight and 90 after. All together 1.260 questionnaires were given and 742 were returned (58.9%). Statistical analysis was made with „Statistica for Windows“ and Microsoft Excel programs. Results:Subjective pilots fatigue average increased 18.57% during the flight (stdev. 25.02%). At first fatigue increased, later decreased and at the end of the championship increased. Fatigue were increased by personal stressors, like the rest (r = 0.19, p<0.05), sleep duration (r = 0.15, p<0.05), coffee usage (r = 0.17, p<0.05). Fatigue decreased with tea usage (r = -0.19, p<0.05), short time of awake (r = -0.18, p<0.05). Most glider pilot’s noted that various health changes didn’t influence flying, but sweating importuned little. That was approved by objective measurements. Final results were determined by every day points (r = 0.57, p<0.05), pilot’s experience (r = 0.29, p<0.05), total flight time (r = 0.25, p<0.05), flight’s distance (r = 0.25, p<0.05), tea usage (r = 0.16, p<0.05), rest (r = 0.14, p<0.05). Negative influence to the results were made by sweating (r = -0.21... [to full text]

Tyrimo objektas: sėdimą darbą dirbančių žmonių nugaros raumenų skausmas. Tyrimo problema: spartėjant šiuolaikinėms technologijoms atsiranda vis daugiau sėdimą darbą dirbančių žmonių. Ilgas sėdėjimas prie kompiuterio, dažni aplinkos stresoriai, mažas fizinis aktyvumas, netaisyklinga laikysena ir neergonomiški baldai neigiamai veikia sveikatą. Todėl vis daugiau žmonių skundžiasi su ilgalaike sėdima padėtimi susijusiais negalavimais. Vienas dažniausiai pasitaikančių negalavimų yra nugaros raumenų skausmas, dėl kurio mažėja darbingumas, nukenčia gyvenimo kokybė. Tyrimo tikslas – nustatyti aplinkos stresorių, ergonomiškumo ir fizinių pratimų poveikį nugaros skausmui sėdimą darbą dirbantiems žmonėms. Hipotezė: manome, kad daugiau sveikatos sutrikimų turės žmonės, kurie dirba sėdimą darbą, patiria stresą ir jam šalinti pasirenka žalingus įpročius, nei tie, kurie dirba sėdimą darbą, bet renkasi fizinius pratimus. Išvados: sėdim���� darbą dirbantieji teigiamai darbo vietos ergonomiką vertina: privačiame sektoriuje 35%, valstybiniame – 16,25% ir dirbantys nevyriausybiniame sektoriuje – 1,3%. Net 60,6% tiriamųjų visą darbo laiką praleidžia toje pačioje padėtyje. Stresą patiria 77,5% tiriamųjų, o streso poveikis pasireiškia nuovargiu (32,5%), išsiblaškymu (21,3%) ir dėmesio stoka (17,5%). Raumenų skausmą jaučia 98,7% sėdimą darbą dirbančiųjų. Dažniausiai jaučiamas pečių juostos ir kaklo raumenų įtempimas bei nugaros skausmas, kurio dydis 4,8 balo. Fiziniai pratimai patikimai (p<0,05)... [toliau žr. visą tekstą] / Object of study: Back muscles’ pain of people, who perform sedentary jobs. Problem of study: As modern technologies speed up, more and more people start performing sedentary jobs. The health is negatively influenced by the sitting in front of the computer, by common stressors in surroundings, by decreased physical activity, by wrong posture and by unergonomic furniture. As a result, more and more people start complaining of the conditions, related to the long sitting position. One of the most common complaints is the pain of back muscles that decreases efficiency, affects the quality of life. Aim of study: Determine the impact of the surroundings’ stressors, ergonomicity and physical exercises on the back muscles’ pain of people who perform sedentary job. Hypothesis of study: We believe that the people who perform sedentary jobs, experience stress and choose addiction for its elimination have more health problems than people who perform sedentary jobs, but choose physical activity and exercises. Conclusions: People who perform sedentary jobs positively assess the ergonomics of work place: 35% in private sector, 16.25% in public sector, and 1.3% in non-governmental sector. Stress is experienced by 77.5% of participants, and the impact of stress is manifested by fatigue (32.5%), distraction (21.3%), and the lack of attention (17.5%). The pain of muscles is experienced by 98.7% of sedentary jobs performing people. Most commonly is experienced the pain of shoulder girdle and... [to full text]