Many researches prove that the success of learning at school decides the intellectual able. The intellectual estimation and determination must be based by parameters of systematic research and estimation. To foresee these directions of training, content and ways it is important the analysis of intellect reasons and intellect structure. The are not enough psychological and pedagogical works where would be the experimentally based connection of slight intellectual disorder and limited intellect. The object of this research is the training peculiarity, looking at the structure of the intellect. The aim of the research is to estimate limited and slight intellectual disorder content specify after the made comparative analysis of the disorder having schoolchildren training, the quantitative and qualitative their structure characteristic. The main tasks of the research are: to analyse the similarity and differences limited and slight intellectual disorder structure and to discover the training peculiarity of schoolchildren with the intellectual disorder. There were used these methods of the research: the analysis of schoolchildren anamnesis data, the talk to pedagogues, the analysis of D. Wechsler intellectual test (WISC – III)LT . The data were treated by SPSS 11.0 version, the parametrical T test (T - Test) and not parametrical Mann – Whitney test. At the research were pedagogues (lithuanian and mathematics teachers, special pedagogues and class teachers) working at diferent... [to full text]

Darbo tikslas: ištirti profesinių ligų paplitimą, struktūrą ir dinamiką Lietuvoje 1981 – 1986 m. Darbo uždaviniai: išnagrinėti profesinių ligų struktūrą ir dinamiką, įvertinti pasiskirstymą pagal ekonominės veiklos sritis, profesijas, lytį, darbo stažą, kenksmingus darbo veiksnius, profesinių ligų formą ir rūšį. Tyrimo metodai ir apimtis: darbui panaudotos 1981 – 1986 m. SAM Sanitarinės/ epideminės valdybos ataskaitos, kuriose užregistruoti 844 profesinių ligų atvejai. Duomenų analizė atlikta remiantis Tarptautine ligų klasifikacija (TLK – 10), Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriumi (EVRK), Lietuvos profesijų klasifikatoriumi (LPK). Statistinė duomenų analizė atlikta kompiuterine programa WinPepi. Skirtumų tarp grupių patikimumas vertinamas &#967;2 testu, statistinės išvados formuojamos, kai p<0,05. Rezultatai: tyrimo rezultatai rodo, kad 1981 – 1986 m. dažniausia profesinė liga buvo vibracinė liga (36,37%), ausies ligos sudarė 23,1%, odos ir poodžio ligos – 12,68% viso profesinio sergamumo. Vyrams užregistruota 619 (73,3%) profesinių ligų atvejų, moterims – 225 (26,7%) atvejai. Profesinio sergamumo rodiklis 1981 – 1986 m. buvo 9,18 atvejo 100 000 dirbančiųjų. Darbuotojams, turintiems 0 – 9 metus darbo stažo diagnozuota 0,65 % vibracinės ligos ir 4,76% klausos nervo neurito atvejų, 10 – 19 metų – atitinkamai 21,17% ir 39,46%, 20 – 29 metus – 52,77% ir 47,62%, 30 ir daugiau metų – 25,41 % ir 8,16%. Žemės ūkio ir miškininkystės darbuotojams užregistruota 44,55%... [toliau žr. visą tekstą] / The object of the work: to investigate the incidence, structure and trends of occupational diseases in Lithuania in 1981-1986. The task of the work: to investigate the structure and trends of occupational diseases, to evaluate the distribution according to the economic activity spheres, occupations, sex, length of service, harmful work factor, form and type of occupational diseases. The methodology of the investigation: the 1981-1986 accounts of the Sanitary Epidemic Board of the Ministry of Public Health Care have been used in this work. In these accounts, 844 cases of occupational diseases have been registered. The analysis of the data has been performed using International Classification of Diseases (ICD - 10), classifiers of the Economic activities (NACE) and Occupations (ISCO), as well as data about employed persons from the Lithuanian Statistics Department. The statistical analysis of the data has been performed using WinPepi computer program. The reliability of the difference between the groups is estimated by &#967;2 test, the statistic conclusions are formed when p<0,05. The results: the results of the investigation show that within 1981-1986 the most frequent disease was the vibration disease (36,37 %), ear diseases have made up 23,1%, cutaneous and subcutaneous diseases have made up 12,68 % of the total occupational sickness rate. There have been registered 619 (73,3%) of occupational disease cases for men and 225 (26,7 %) cases for women. The index of occupational... [to full text]

Darbe nagrinėjama percepcijos veiksmažodžių, vartojamų Jurgos Ivanauskaitės romane "Ragana ir lietus", semantika. Percepcijos veiksmažodžiai yra priskiriami būsenos veiksmažodžių semantiniam tipui. Tai psichinę būseną žymintys veiksmažodžiai. Darbe siekiama išanalizuoti percepcijos veiksmažodžių valentingumą ir nustatyti, ar juo vadovaujantis galima šiuos veiksmažodžius suklasifikuoti į smulkesnes semantines grupes. Kitaip sakant, išsiaiškinti, ar percepcijos veiksmažodžiai turi tarpusavio reikšmės skirtumų, lemiančių jų skirtingas funkcijas sakinyje. Iš viso buvo surinkta apie 120 skirtingų percepcijos veiksmažodžių pavyzdžių. Darbe jie, remiantis Drukteinio pasiūlytu skirstymu, klasifikuojami į 3 semantinius tipus: mentalinės būsenos, emocinės būsenos ir pojūčių bei žiūrima jų semantinio, sintaksinio ir leksinio valentingumo. Veiksmažodžių semantinio valentingumo struktūros pagrindą sudaro tam tikri semantinių funkcijų rinkiniai. Sintaksinis valentingumas yra paremtas percepcijos veiksmažodžių suponuojamų semantinių funkcijų atitikmenimis sintaksiniame lygmenyje. Būdingiausios veiksmažodžių palydovų formos yra daiktavardžių linksniai ar prielinksninės konstrukcijos. Apibūdinant leksinį percepcijos veiksmažodžių valentingumą, buvo siekta nustatyti, kokių semantinių klasių žodžiai gali būti veiksmažodžio valentiniais palydovais. Percepcijos veiksmažodžiai skiriasi vieni nuo kitų būsenos pobūdžiu. Tai rodo skirtingos jų semantinė, sintaksinė ir leksinė struktūros. / In dieser Arbeit analisiert man perception Verben Semantik in dem Roman „Die Hexe und der Regen“ von Jurga Ivanauskaite. Sie sind in der litauischen Sprachwissenschaft getrennt noch nicht untersucht. Semantik von Verben ist von der semantischen, syntaktischen und lexischen Valenz begrundet. Es ist bekannt, dass die Bedeutung des Verbs von der semantischen Funktionen abhängig ist. Die perception Verben gehoren zu eine aus zwei Grobklassen — zu den Zustandsverben. Diese perception Verben Klasse bilden 3 noch kleinere semantische Typen: 1) mentalischer Zustand Verben, 2) emocischer Zustand Verben, 3) Empfindung Verben. In dieser Arbeit strebt man danach die Unterschiede der Bedeutung von perception Verben, die verschiedene Funktionen im Satz entscheiden, festzustellen. Diese semantische Forschung wird besser semantische Eigenschaften, verschiedene semantische Typen von perception Verben, die gesonderten semantischen Funktionen entscheiden, zeigen. Die perception Verben entscheiden diese semantinsche Fuktionen: der Perzipient [Pzp] — eine semantische Funktion des Trägers von psychischen Zustand; der Kontentiv [Con] — eine semantische Funktion des Inhalts von Zustand; der Modus [Mod] — eine semantische Funktion der Weise. Eine Perception Verben semantische Valenz Struktur ist auf die Bestimmung von semantischen Funktionen und seinen Sammlungen begrundet. Die Perception Verben syntaktische Valenz Struktur entscheidet eine Bestimmung, in welchen gramatischen Wortformen die... [to full text]

Valstybinio socialinio draudimo pensijų sistema ypatingai paplitusi Vakarų šalyse prieš gerą šimtmetį yra paremta visuomenės narių solidarumo principu, kas reiškia, kad darbo santykiuose dalyvaujantys ir atitinkamą darbo užmokestį gaunantys visuomenės nariai jų mokamais mokesčiais išlaiko nedirbančią visuomenės dalį, tuo įgydami teisę į analogišką paramą ligos, senatvės ar laikino nedarbingumo atveju. Kaip savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, ši sistema, kuri neretai vadinama socialinio solidarumo, nepanaikina paties asmens atsakomybės už savo rytojų, todėl ji tinkamai egzistuoti gali tiktai tais atvejais, kuomet ir pats asmuo rūpinasi savo santaupomis senatvės ar ligos atvejais. Pagal šiuo metu galiojančius teisės norminius aktus Lietuvoje valstybinis socialinis pensijų draudimas yra privalomas. Įstatymų leidėjas visus šios rūšies socialiniu draudimu draudžiamus asmenis yra įtvirtinęs Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme. Asmenys teisę į kiekvieną Valstybinio socialinio draudimo įstatyme nurodytą pensiją įgyja tik esant tam tikroms aplinkybėms, kaip antai, įvykus draudžiamajam įvykiui ir turint atitinkamos rūšies pensijai paskirtą minimalų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą. Pagrindinis veiksnys, lemiantis vienos ar kitos rūšies pensijos dydį, yra konkretaus asmens įgytas stažas, jo trukmė ir atitinkamu laikotarpiu gautos pajamos, nuo kurių yra sumokėtos įstatymų nustatytos privalomos valstybinio socialinio pensijų draudimo... [toliau žr. visą tekstą] / Lithuanian social insurance pension system particularly prevalent in Western countries a century ago is a good society based on solidarity. It means that the working relationships involved wages receive members of the public taxes paid outside keeps the population, gaining the right to support illness, old age or temporary incapacity. The Constitutional Court has repeatedly held that a person have to own responsibility for their tomorrow, so it can properly exist only in cases in which and the person taking care of their retirement savings or disease. Under current legislation, Lithuanian social pension insurance is compulsory. All of socially insured persons are embodied in the Law of State’s social insurance pensions. Persons gain to any of state’s social insurance pension only when there are certain circumstances, such as an insured event and the type of pension allocated to the minimum state social pension insurance record. A key factor in determining one or another type of pension is the individual's experience acquired by its duration and the corresponding period of the revenues from which are paid by the statutory mandatory state social insurance contributions. Various allowances are granted and paid exclusively in cases when the person does not receive other payments and is not entitled to other benefits for failure to comply with the statutory requirements. The pension (for example, state pensions, social assistance pensions, etc.) and allowance (social assistance... [to full text]

The population is one of the most important elements of any territory. As it changes, not one decennary interests a different profile of researchers. Work of the master on a theme "Changes of age structure population of Lithuania for 1989-2005" has chosen because for this period there were obvious changes. The structure age the population is important for employment of the population, also for the analysis of a reproduction. It is one of the main sources, making different type forecasts (birth rate, death rate). The purpose of this work is to analyse change of age structure population of Lithuania for the given period, the great attention is devoted to the process of ageing of the population and to specify the reasons of such change. For the reason of this purpose, the main problems were brought forward: 1. Analysing of changes of age structure of population during the different periods: 1989- 2005; 2001-2005; 2. To estimate changes of age structure urban population; 3. To analyse features of age structure the rural population in a territorial division; 4. To consider dynamics of a level and an index of ageing. Work of the master has been written basing on the statistical data. Considering of a huge number of database in this work, the main conclusions are devoted to age structure the population in 1989-2001 and 2001-2005. There are different age structure the population in cities and villages too. Process of ageing is more active in large cities than in small towns or in... [to full text]

SANTRAUKA PROFESINIŲ LIGŲ STRUKTŪRA IR DINAMIKA LIETUVOJE 1965 – 1970 M. Darbo tikslas: ištirti profesinių ligų struktūrą ir dinamiką Lietuvoje 1965 – 1970 m. Darbo uždaviniai: išnagrinėti profesinių ligų pasiskirstymą pagal ekonominės veiklos sritis, profesijas, lytį, kenksmingus darbo veiksnius, profesinių ligų formą ir rūšį; įvertinti profesinių ligų dinamiką 1965 – 1970 m. Tyrimo metodai ir apimtis: darbui panaudotos 1965 – 1970 m. SAM Sanitarinės/ epideminės valdybos ataskaitos, kuriose užregistruoti visi ( N=1989 ) profesinių ligų atvejai. Duomenų analizė atlikta remiantis Tarptautine ligų klasifikacija (TLK – 10), Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriumi (EVRK), Lietuvos profesijų klasifikatoriumi (LPK). Statistinė duomenų analizė atlikta kompiuterinėmis programomis Microsoft Excel, WinPepi, Skirtumų tarp grupių patikimumas vertinamas &#967;2 testu. Išvada, kad grupės skiriasi buvo daroma, kai p &#8804;0,05. Rezultatai pateikti paveiksluose ir lentelėse. Rezultatai: 1965 – 1970 m. Lietuvoje buvo registruojami 26,5 – 36,02 profesinių ligų atvejai 100 000 dirbančiųjų . Didžiausią profesinių ligų dalį – 54% sudarė infekcinės ir parazitinės ligos. Odos ir poodžio ligos sudarė 28%, apsinuodijimai – 9%. Daugiausia profesinių ligų užregistruota apdirbamojoje gamyboje – 87%, žemės ūkyje 5%. Profesinės ligos 1965 – 1970 m. dažniausiai buvo diagnozuojamos maisto gamintojams, medžio apdirbėjams, siuvėjams, tekstilininkams, batsiuviams ir giminingų profesijų atstovams – 64%... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY THE STRUCTURE AND TRENDS OF OCCUPATIONAL DISEASES IN LITHUANIA IN THE YEAR 1965-1970 Key words: occupational diseases, structure, trends,1965 -1970 m. The object of the work: to investigate structure and trends of occupational diseases in Lithuania in 1965-1970. The task of the work: to evaluate the distribution of occupational diseases according to the economic activity spheres, occupations, sex, harmful work factor, form and type of occupational diseases; to evaluate the trends of occupational diseases in 1965-1970. The methodology of the investigation: the 1965 -1970 accounts of the Sanitary Epidemic Board of the Ministry of Public Health Care have been used in this work. In these accounts, 1989 cases of occupational diseases have been registered. The analysis of the data has been performed using International Classification of Diseases (ICD - 10), classifier of the Economic activities (NACE) and Lithuanian classifier of Occupations (LPK), as well as data about employed persons from the Lithuanian Statistics Department. The statistical analysis of the data has been performed using Microsoft Excel, WinPepi computer programs. The reliability of the difference between the groups is estimated by &#967;2 test, the statistic conclusions are formed when p<0,05. The results: the results of the investigation show that within 1965-1970 the most frequent occupational diseases group was the infection and parazitis diseases – 54%, skin diseases – 28%. The index of occupational... [to full text]

Lietuvoje sukurta veikianti rinkos ekonomika, tačiau Lietuvos verslo aplinka dar turi tam tikrų trūkumų, todėl reikia sudaryti palankesnes sąlygas verslui bei inovacijoms plėtoti ir skatinti verslumą,. Pagerinti bendrą verslo klimatą, kuris sudarytų palankias sąlygas verslo pradžiai ir tolesnei įmonių plėtrai. Lietuvoje besisteigiančios įmonės retai sulaukia rizikos kapitalo fondų dėmesio, todėl įmonės susiduria su finansavimo problemomis. Lietuvoje šia problema susidomėta lyginant su Europos šalimis gana nesenai. Sudaryta galimybė valstybei kartu su privačiu kapitalu investuoti į privataus kapitalo subjektus, padėtų pritraukti papildomą privatų kapitalą pradedamam ir plėtojamam verslui, į kurį vieni privatūs investuotojai nėra linkę investuoti. Taip būtų skatinama žinių ekonomika, naujų technologijų diegimas, aukšto nedarbo lygio mažinimas. Darbo tyrimo objektas – rizikos kapitalas. Šio darbo tikslas – išanalizuoti ir įvertinti rizikos kapitalo įtaką įmonės kapitalo struktūrai bei finansiniams rodikliams. Tikslui pasiekti analizuojama kapitalo struktūrą, siekiant nustatyti jos ryšį su kapitalo pelningumu, finansine rizika bei įmonės verte. Tiriama rizikos kapitalo fondų samprata bei veikos ypatumai, siekiant nustatyti svarbą ekonomikoje. Taip pat tiriamos finansavimo iš rizikos kapitalo fondų galimybes Lietuvoje. Analizuojamas UAB „Mobiringas“ veiklos finansavimas iš rizikos kapitalo fondo, siekiant įvertinti įtaką kapitalo struktūrai, bei įmonės finansiniams rodikliams bei... [toliau žr. visą tekstą] / Lithuania has an established active market economy, however, economy environment in Lithuania still has some particular drawbacks, therefore, more beneficial circumstances to develop business and innovations and to stimulate entrepreneurship should be created. General business climate, which would allow initiation of business and further expansion of enterprises, should be improved. Companies, established in Lithuania, seldom receive attention from the risk capital funds; therefore, they confront with financing problems. In comparison with other Europe countries, Lithuania has turned its attention to this problem quite recently. Possibility for the state, collectively with private capital, to invest in private capital subjects would help to attract supplementary private capital to initiated and developed business, where private investors alone are not liable to invest in. The object of research– risk capital. The aim of this work – to analyze and assess risk capital influence on the structure of company capital and financial indicators. To achieve the aim, in order to determine its connection with capital profitability, financial risk and company value, capital structure is analyzed. In order to identify its importance in economy, conception of risk capital funds and peculiarities of activity are analyzed. Opportunities to finance from risk capital funds in Lithuania are analyzed as well. In order to assess influence on capital structure, financial indicators of the company... [to full text]

DYRAITĖ, Saulė. (2011) Kapitalo struktūros formavimas Lietuvos apdirbamosios gamybos įmonėse. Magistro baigiamasis darbas. Kaunas: Vilniaus universiteto Kauno humanitarinis fakultetas. 68 p. SANTRAUKA RAKTINIAI ŽODŽIAI: kapitalo struktūra, finansinis svertas, kapitalo struktūros formavimo teorijos. Įvairiose kapitalo struktūros formavimo teorijose, išskiriami įvairūs veiksniai, lemiantys kapitalo struktūros formavimo sprendimus. Dažnai įvairių teorijų išskiriami veiksniai kartojasi, tačiau neretai skirtingos teorijos numato skirtingą tų veiksnių poveikį kapitalo struktūros formavimo sprendimams. Iki šių dienų ekonomistai neturi vieningos nuomonės, kuri iš egzistuojančių teorijų geriausiai atspindi dabartinę įmonių elgseną. Darbo objektas – Lietuvos apdirbamosios gamybos įmonių kapitalo struktūra. Darbo tikslas – išanalizuoti Lietuvos apdirbamosios gamybos įmonių kapitalo struktūros formavimo tendencijas bei nustatyti, ar atspindi priimami kapitalo struktūros formavimo sprendimai kapitalo struktūros formavimo teorijų idėjas. Darbo uždaviniai: 1. Siekiant suformuluoti daugelio autorių nuomonę atspindinčią kapitalo struktūros sampratą, apžvelgti įvairių autorių siūlomas kapitalo struktūros sampratas. 2. Siekiant nustatyti, kaip keitėsi požiūris į kapitalo struktūros formavimą, apžvelgti kapitalo struktūros formavimo teorijų raidą bei nustatyti pagrindines kapitalo struktūros formavimo teorijų idėjas. 3. Siekiant išskirti šio darbo tyrimo kryptį, apžvelgti Lietuvos bei užsienio... [toliau žr. visą tekstą] / DYRAITE, Saule. (2011) Formation of the Capital Structure in Lithuanian Manufacturing Companies. MBA Graduation Paper. Kaunas: Kaunas Faculty of Humanities, Vilnius University. 68 p. SUMMARY KEYWORDS: capital structure, financial leverage, capital structure formation theories. Various theories of capital structure formation identify a range of factors affecting the capital structure decision - making. Often various theories identifies similar factors, but often a different theory provides different factor influence on the capital structure formation decision – making. To this day, economists do not have a single view of existing theories which best reflects the current behavior of firms. The research object - capital structure in Lithuanian manufacturing companies. The research purpose is to determine capital structure trends of Lithuanian manufacturing companies and to determine if capital structure formation decision - making reflects the ideas of capital structure formation theories. The objectives of the research are: 1. In order to formulate the capital structure conception, that reflects the opinion of a various authors, review the various concepts of capital structure. 2. In order to determine how approach of capital structure formatting was changing, review the evolution of main theories of capital structure formation and to determine the main ideas of capital structure formation theories. 3. In order to mark the research way of this work, review Lithuanian and... [to full text]

At the present there is no software for Lithuanian language that could form the Lithuanian language structure necessary for translation of words from one language to another. The aim of this paper was to create a program that could form a graph of syntactic structure of Lithuanian sentence. For this purpose the algorithm that could make a graphical presentation of syntactic sentence structure of Lithuanian words sequence in sentence and syntactic structure of each word should be formed.

The subject of Master`s work – Lithuanian Phraseological Units With Component „eye“ Equivalents In English And Russian Languages. 518 examples of phraseological units with component „eye“, are picked out from Lithuanian, English and Russian Dictionaries of Phraseology. These tasks are set in Master`s work: • To consider an academic material, which deals with the subject. • To pick out phraseological units with component „eye“ from Lithuanian, English and Russian Dictionaries of Phraseology. • To group phraseological units into thematic groups according to their meanings. • To do contrastive analysis of fraseological units according to their stucture and stylistic. • To group phraseological thematic groups according to their equivalence in Lithuanian, English and Russian languages. In the preface of Master`s work, the tasks of the subject are stated, academic material is analysed. In the main part of Master`s work, Lithuanian, English and Russian phraseological units with component „eye“, are contrasted and analysed according to these positions: meaning, structure, stylistic, equivalence. All phraseological units with component „eye“ in Lithuanian, English and Russian languages are grouped in 4 thematic groups according to their meaning: motion, visual, physical, psychoemotional. Lithuanian, English and Russian phraseological units are classified from the point of view of their structure and stilistic. According to their equivalents in Lithuanian, English and Russian... [to full text]