Spelling suggestions: "subject:"subjektyviai vertinamas sveikatos"" "subject:"subjektyviai vertinant sveikatos""
1 |
Vyresnio amžiaus žmonių subjektyviai vertinamos sveikatos sąsajos su dvasingumu, laimingumu bei socialiniu aktyvumu / The interface between the elderly‘s subjective valued health and spirituality, happiness and social activityMockutė, Simona 01 February 2012 (has links)
Tyrimo tikslas - įvertinti vyresnio amžiaus žmonių subjektyvią sveikatą, dvasingumą, laimingumą bei socialinį aktyvumą ir nustatyti subjektyviai vertinamos sveikatos sąsajas su dvasingumu, laimingumu, socialiniu aktyvumu.
Ilgėjant gyvenimo trukmei ir senstant visuomenėms, ypač Vakarų Europoje, vis aktualesne tema tampa vyresnio amžiaus žmonių aktyvus ir sveikas gyvenimas. Tobulėjant medicinai ir augant medikamentinių priemonių pasirinkimui ieškoma alternatyvių vyresnio amžiaus žmonių sveikatą palaikančių ir stiprinančių būdų. Žinoma, tarp pastarųjų ne išimtis, o gal net vienas iš svarbiausių yra ir paties žmogaus elgesys skatinantis sveikatą.
Tyrime dalyvavo 173 (102 moterys ir 71 vyras) Šilutės miesto ir rajono gyventojai nuo 59 iki 85 metų amžiaus. Subjektyviai vertinama sveikata matuota sudaryta keturių klausimų skale paimta iš A. Goštauto (1999 m.) mokomosios medžiagos sveikatos psichologijos kursui. Dvasingumas tirtas trumpa plataus profilio religingumo/dvasingumo matavimo skale sudaryta 1999 metais bendradarbiaujant Fetzer istitutui su Nacionaliniu senėjimo instituto darbo grupe. Respondentų laimingumas apskaičiuotas Subjektyvaus laimingumo skale, sukurta S. Lyubomirsky 1999 m. Socialinis aktyvumas matuotas naudojant modifikuotus klausimus sudarytus 2008 m. doc. dr. Loretos Gustainienės ir Vilijos Banevičienės.
Tyrimo rezultatai parodė, kad subjektyviai vertinamai sveikatai įtakos turi amžius, išsilavinimas, darbinė veikla ir gyvenamoji vieta. Dvasingumas... [toliau žr. visą tekstą] / The purpose of this study is assess subjective health, spirituality, happiness, social activity and estimate subjective valued health relations with spirituality, happiness and social activity between older people.
At the last time when the life expectancy is rising and the societies are aging constantly especially in western Europe, one of the more relevant topic becomes active and healthy life of elderly‘s. Here helps advance of medicine and growing choise of medical devices. Furthermore there are looking for alternative choices for older people in health – supporting and enhancing ways. And of course the own human behavior is not an exception as it can promote the health too.
The study included 173 (102 women and 71 men) residents of Šilute town and district whose age was from 59 to 85 years old. Subjectively assessed health measured by a scale consisting of four questions taken from A. Goštautas (1999) teaching materials health psychology course. Spirituality was studied in a short broad profile of religious/ spirituality dimension scale formed in 1999 in collaboration with the Fetzer Institute and National Institute on Aging Worging Group. Happiness of the respondents estimated with subjective happiness scale developed by S. Lyubomirsky 1999. Social activity was measured using a modified version of the questions drawn up by doc. Dr. Loreta Gustainienė and Vilija Banevičienė in 2008.
The results of the research showed that the subjectively valued health of the... [to full text]
|
2 |
Moterų, sergančių krūties vėžiu, savo įvertintos sveikatos ir savijautos ypatybės aktyvaus gydymo laikotarpiu / Peculiarities of the self – rated health and general condition during the period of active treatment among women with breast cancerMerkytė, Alina 04 June 2014 (has links)
Tyrimo tikslas – ištirti moterų, sergančių krūties vėžiu, savo įvertintos sveikatos ir savijautos ypatybes aktyvaus gydymo laikotarpiu.
Tyrime dalyvavo 105 krūties vėžiu sergančios moterys, besigydančios Vilniaus universiteto Onkologijos instituto III-iajame onkochirurgijos skyriaus krūties ligų chirurgijos ir onkologijos poskyryje. Tyrimo dalyvės buvo atrenkamos pagal šiuos kriterijus: moteriška lytis, nustatyta I-IV krūties vėžio stadija (karcinoma), laukiama arba jau padaryta krūties vėžio operacija gydantis stacionare, sutikusios dalyvauti tyrime.
Siekiant įvertinti sergančių krūties vėžiu moterų sveikatą, pablogėjusią nuotaiką ir nusiskundimus sveikata buvo naudojamas subjektyviai vertinamos sveikatos klausimynas, pablogėjusios nuotaikos vertinimo metodika ir klinikinis struktūruotas interviu apie nusiskundimus sveikata, savijauta (Goštautas, 1998). Taip pat buvo naudojama Beko depresijos skalė – II. Norint įvertinti dėl krūties vėžio operacijos kylančius sunkumus buvo naudojama įvykio poveikio skalė – revizuota lietuviška versija (Kazlauskas, Gailienė, Domanskaitė-Gota, Trofimova, 2006). Trauminiams įvykiams vertinti Vrana-Lauterbach trauminių įvykių klausimynas civiliams (Vrana, Lauterbach, 1994). Taip pat buvo taikytas pusiau struktūruotas interviu įvertinti dėl krūties vėžio kylančius pokyčius, prašoma užpildyti klinikinius ir sociodemografinius duomenis. Atlikus tyrimą, buvo įvertinamas asmens elgesys naudojant emocinės įtampos skalę.
Tyrimo rezultatai parodė... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the research is to analyze peculiarities of the self – rated health and general condition during the period of active treatment among women with breast cancer.
In this research were participating 105 women with breast cancer, at this time treated in Vilnius University Institute of Oncology of breast disease surgery and oncology section of III-rd oncosurgery department. Participants of the research were selected by these criterions: female, I-IV stage of cancer diagnosed (carcinoma), expected or already done for breast cancer surgery during stationary treatment, agreed to participate in the research.
In order to assess health, mood and health complaints among women with breast cancer were used self – rated health questionnaire, mood assessment methodology and clinical structured interview about complaints of health and general condition (Goštautas, 1998). Also been used Beck Depression Scale - II. To evaluate for breast cancer surgery the difficulties were used the Impact of Event Scale – the revised Lithuanian version (Kazlauskas, Gailienė, Domanskaitė-Gota, Trofimova, 2006). To assess traumatic events were used Vrana-Lauterbach traumatic events questionnaire for civilians (Vrana, Lauterbach, 1994). In addition, the semi-structured interview was used to assess the changes that result from breast cancer, and asked to complete the clinical and socio-demographic data. In order to assess behavior of women immediately after the research was used observational scale of... [to full text]
|
3 |
Moterų patiriamų patyčių darbe, psichosocialinių stresorių darbe ir subjektyviai vertinamos savo sveikatos sąsajos / The relationships among women‘s bullying at work, psychosocial stressors at work and subjectively assessed healthRamanauskaitė, Julija 03 June 2013 (has links)
Tyrimo tikslas - nustatyti patiriamų patyčių darbe, psichosocialinių stresorių darbe ir darbuotojų subjektyviai vertinamos sveikatos sąsajas.
Tyrime dalyvavo 167 vieno didžiojo Lietuvos miesto įmonės, susijusios su prekių gamyba, darbuotojos moterys.
Patiriamoms patyčioms darbe įvertinti buvo naudojamas Patikslintas negatyvių veiksmų klausimynas (NAQ-R) (Einarsen, Hoel, Notelaers, 2009). Klausimynas sudarytas iš 22 klausimų. Psichosocialinius stresorius darbe įvertinti buvo naudojamas trumpasis klausimynas įvertinti psichosocialinius rizikos veiksnius (SIMPH) (Notelares, De Witte, Van Veldhoven, &Vermunt, 2007). Klausimynas sudarytas iš 36 klausimų. Darbuotojų subjektyviai vertinamai sveikatai įvertinti buvo naudojamas klausimynas, kurį sudaro 20 klausimų, susijusisų su nusiskundimais sveikata (Smith, Johal, Wadsworth et al., 2000). Tyrimo metu buvo atlikta faktorinė analizė ir išskirti šeši faktoriai, iš kurių penki buvo naudoti duomenų analizėje (nusiskundimai, susiję su peršalimu, su nuovargiu ir stresu, galvos ir nugaros skausmai, nusiskundimais, susiję su virškinimo ir kvėpavimo sistema). Taip pat buvo įtrauktas klausimas apie asmens subjektyvų savo sveikatos vertinimą – „Kaip įvertintumėte savo bendrą sveikatos būklę?“ (McDowell, 2006).
Tyrimo rezultatai parodė, kad tam tikri psichosocialiniai stresoriai darbe yra susiję su patyčiomis darbe, taip pat su nusiskundimais sveikata ir prasčiau subjektyviai vertinama darbuotojų sveikata bei vyresniu amžiumi. Dažniau... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study was to assess the relationships among women‘s bullying at work, psychosocial stressors at work and subjectively assessed health.
The subjects of the study were 167 women who work in an organization related to production of goods in one of the biggest cities of Lithuania.
For the assessment of bullying at work, Negative Acts Questionnaire-Revised (NAQ-R) was used (Einarsen, Hoel, Notelaers, 2009). It consists of 22 items. For the assessment of psychosocial stressors at work, Short Inventory to Monitor Psychosocial Hazards (SIMPH) was used (Notelares, De Witte, Van Veldhoven, &Vermunt, 2007). It consists of 36 items. The questionnaire of health symptoms was used for the assessment of subjective health (Smith, Johal, Wadsworth et al., 2000). It consists of 20 items. Factor analysis was done, six factors were developed, five factors were used for the further data analysis. Factors were named as follows: symptoms of cold, symptoms of tiredness and stress, headaches and back pain, symptoms of the digestive system and symptoms of the respiratory system, an additional question was used: „In general, how would you rate your overall health now?“.
The results of the study showed that some psychosocial stressors at work are related to bullying at work, health symptoms, lower assessment of subjective health, and older age. More frequent bullying at work is related to some health symptoms, lower assessment of subjective health, also older age and lower education level... [to full text]
|
Page generated in 0.0727 seconds