Magistro darbe išanalizuoti svarbiausi mokestinės nepriemokos priverstinį išieškojimą, išieškojimo vykdymo proceso ypatumus, bei mokesčių mokėtojų galimybes šioje srityje reglamentuojantys teisės aktai – įstatymai, poįstatyminiai teisės aktai. Aptartos svarbiausios Lietuvos Vyriausiojo administarcinio, Lietuvos Aukščiausiojo teismų bylos, sprendimai bei konsultacijos, atskleidžiantys praktinius mokestinių nepriemokų priverstinio išieškojimo ypatumus, minėtų teisės normų teisingą taikymą. Tam, kad visapusiškai atskleisti temą, teisinio reguliavimo ypatumus, išanalizuoti svarbiausi teisės aktų pakeitimai, atitinkami straipsniai periodinėje literatūroje, teisės aktų pakeitimų projektai. Mokesčių teisę reglamentuojantys teisės aktai buvo nuolat papildomi, keičiami, tai susiję su Lietuvos integracija į Europos Sąjungą, teismų antstolių sistemos reforma. Akcentuojami tokių pakeitimų privalumai, praktinių problemų sprendimai. Mokesčių teisė Lietuvoje yra pakankamai susisteminta, susiformavusi. Mokestinių nepriemokų išieškojimą reglamentuojančios teisės normos lanksčiai taikomos praktikoje, užtikrinamos tiek mokesčių mokėtojų – tiek mokesčių administratoriaus teisės bei interesai, nepaisant to – kad mokesčių teisės ypatumas – imperatyvus, įpareigojantis reguliavimo metodas bei valdingo pobūdžio teisiniai santykiai tarp minėtų šalių. Darbas suskirstytas į dalis, kuriose išanalizuoti aukščiau paminėti uždaviniai: - mokestinė nepriemoka, mokesčių mokėtojų galimybės iki priverstinio... [toliau žr. visą tekstą] / Zusammenfassung (Legal regulation of tax arrears recovery exaction) In der Magisterarbeit werden alle wichstigsten Justizakten, in denen die Steuererhebung, Zwangsvollstreckung, Steuerbegünstigung geregelt sind, analisiert, das sind – Gesetze, Anordnungen, Justizpraxis. Es ist wichtig für die richtige Anwendung der Steuerrechtsnormen, Erläuterung und Durchsetzung der Steuergesetze. Die Steuergesetz ist 2004 in Kraft getreten. Sie löste die bis dahin geltende Steuergesetze (1995) ab. Grund für die Reform war die Absicht, die Vorschriften der Steuergesetze an das Europarecht anzugleichen, einen vernünftigen Ausgleich zwischen den widerstreitenden Prinzipien der Gleichmässigkeit der Besteuerung und der Rechtssicherheit herbeizuführen und die Systematik im Gesetz zu verbessern. Der erste Teil widmet sich den steuerlichen Grundbegriffen und Steuerbegünstigung. Hier findet sich die allgemeine Definition der Steuerruckstand. Der zweite Teil widmet sich in den allgemeinen Steuererhebung. Wann eine Steuer fällig wird und welche Folgen bei einer verspäteten Zahlung eintreten. Daneben wird festgelegt, unter welchen Voraussetzungen eine Steuer gestundet oder aus Billigkeitsgründen erlassen werden kann. Geregelt wird auch die Verjährung des Steueranspruchs. Der dritte Teil widmet sich in der Zwangsvollstreckung. Werden fällige Steuern nicht gezahlt, so können sie durch die Finanzbehörde nach den für die Vollstreckung geltenden Bestimmungen zwangsweise beigetrieben werden. In Abgrenzung... [to full text]

Magistriniame darbe nagrinėjami Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybiniai popieriai, platinami po Lietuvos valstybės nepriklausomybės atkūrimo, ir jų apyvartos Lietuvos vidaus rinkoje teisinio reguliavimo ypatumai. Darbe nagrinėjamas ne tik valstybės iždo vekselių ir Vyriausybės obligacijų apyvartos teisinis reguliavimas, bet ir Vyriausybės taupymo lakštų apyvartos teisinio reguliavimo ypatumai, nors Finansų ministerija nuo 2003 m. birželio 21 d. yra sustabdžiusi šių Vyriausybės vertybinių popierių platinimą, tačiau visa teisinė bazė, reglamentuojanti Vyriausybės taupymo lakštų apyvartą yra tebegaliojanti. Pagrindinis darbo tikslas - atskleisti Vyriausybės vertybinių popierių esminius bruožus ir jų platinimo Lietuvos vidaus rinkoje ypatumus, išskirti šios srities teisės problemas ir pasiūlyti jų sprendimo būdų. Siekiant pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių apyvartos teisinio reguliavimo tobulinimo pasiūlymų, darbe nagrinėjami ir kai kurie Vokietijos Vyriausybės vertybinių popierių apyvartos teisinio reguliavimo aspektai. Magistrinis darbas susideda iš keturių dalių. Pirmoji dalis – Vyriausybės vertybinių popierių samprata – kurioje nagrinėjama Vyriausybės vertybinių popierių sąvoka, jų pagrindiniai požymiai bei šių vertybinių popierių rūšys. Antroji darbo dalis skirta Vyriausybės vertybinių popierių pirminės apyvartos teisiniam reguliavimui. Joje analizuojama Vyriausybės vertybinių popierių pirminės apyvartos samprata, jos etapai, pirminės... [toliau žr. visą tekstą] / Rechtliche Regulierung des staatlichen Wertpapierumsatzes Die Magisterarbeit handelt von den staatlichen Wertpapieren der litauischen Republik, die nach der Unabhängigkeitserklärung des litauischen Staates im Umlauf gebracht wurden, und von den Besonderheiten der rechtlichen Regulierung ihrer Umsätze im Binnenmarkt Litauens. In der Arbeit erforscht man nicht nur die rechtliche Regelung der Wechsel der Staatskasse und Obligationsumsätze der Regierung, sondern auch die Besonderheiten der rechtlichen Regelung des Sparbriefumsatzes der Regierung. Obwohl das Finanzministerium ab 21. Juni, 2003 den Umlauf der Wertpapiere der Regierung gestoppt hat, gilt die ganze rechtliche Basis, die die staatlichen Sparbriefe reglementiert. Hauptziel der Arbeit- die wesentlichen Züge der Wertpapiere der Regierung und die Besonderheiten des Handels der Wertpapiere im Binnenmarkt Litauens wiederzuspiegeln, die rechtlichen Probleme dieses Bereiches herauszufinden, ihre Entscheidungsweise anzubieten. Um die Angebote der rechtlichen Regulierungsvervollkommnung des Wertpapierumsatzes der Regierung der Litauischen Republik vorzuschlagen, wurden in der Arbeit die Aspekte der rechtlichen Regelung des staatlichen Wertpapierumsatzes Deutschlands erforscht. Die Magisterarbeit besteht aus vier Teilen. Der erste Teil- Begriff der staatlichen Wertpapiere - in dem man den Begriff der staatlichen Wertpapiere der Regierung, die Hauptmerkmale und die Arten dieser Wertpapiere behandelt. Der zweite Teil ist der... [to full text]

Darbo sutarties nutraukimo apribojimai ir garantijos SANTRAUKA Viena iš darbo teisės funkcijų yra apsauginė ir nukreipta ne tik į pačių darbo santykių išsaugojimą, bet ir į silpnesniosios santykių pusės – darbuotojo apsaugą, įstatymų leidėjas įtvirtina tam tikrus apribojimus ir garantijas tam tikrų kategorijų darbuotojams. Vienas iš darbo teisės tikslų yra užtikrinti užimtumo saugumą, todėl jeigu darbo teisėje būtų laisvai, be ribojimų taikomos sutarčių teisės nuostatos, pagal kurias šalys yra laisvos nustatyti sutarčių nutraukimo sąlygas, akivaizdu, kad šis tikslas niekada nebūtų pasiektas. Todėl darbo teisė numato daugelį saugiklių, susijusių su darbo sutarties nutraukimu darbdavio iniciatyva. Darbas, būdamas neatsiejama nuo žmogaus veiklos dalis bei visuomenės gyvenimo šerdimi, persismelkia į kiekvieną visuomeninių santykių sferą, skaidosi į begalę potemių, kurios tampa neišsemiama ir neaprėpiama tema. Todėl rengiant šį darbą nepretenduojama į visapusišką problemų analizę, o siekiama iškelti kai kuriuos atskirų darbo sutarties nutraukimo apribojimų ir garantijų institutų aspektus, iš kurių galima spręsti apie pačios problemos mąstą ir teisinio reglamentavimo galimybes. Darbe, taikant sisteminės analizės, loginės analizės, lyginamąjį, lyginamąjį istorinį, statistinį ir teleologinį metodus, atliekama teisės aktų, reglamentuojančių darbo sutarties nutraukimo apribojimų ir garantijų institutų įgyvendinimą, analizė. Atsižvelgiant į tai, magistro darbas rengiamas remiantis... [toliau žr. visą tekstą] / Limitations and Guarantees of an Employment Contract Cancellation SUMMARY One of the labor law functions is protective connected not only with preservation of labor relations but also a weaker entity-employee’s security. A legislator fixes some limitations or guarantees to employees of particular categories. One of the labor law aims is to ensure employment security; therefore, this aim would not be met if provisions of contract law, whereby parties are free to fix terms of contract cancellation, were easily applied in labor law. Therefore, labor law calculates many protectors, which are connected with an employer’s initiative to cancel an employment contract. Labor is an essential part of humans and society’s activity that get into public relation domain, which can be divided into different sub-themes and become wide, inexhaustible theme. Therefore, preparing this work the most important point is to emphasize some separate institute aspects of limitations and guarantees of an employment contract cancellation, from where it is possible to decide about the scale of a problem and possibilities of juridical regulation and not to analyze all problems. Analysis of legislation, which fine-tunes institute implementation of limitations and guarantees of an employment contract cancellation, is realized at work while applying the system analysis, logic analysis, comparative, comparative historical, statistical and theological methods. In consideration of that, master work is being... [to full text]

Branduolinės energetikos objektas – statybos teisinis reguliavimas – branduolinės saugos principai – specialusis teisinis reguliavimas Branduolinės energetikos objektų statybos teisinis reguliavimas yra unikalus, išsiskiriantis iš kitų statinių statybos padidintu dėmesiu branduolinės saugos priemonių įgyvendinimui. Šio objekto statybos teisinio reguliavimo srities svarba tampa vis aktualesne dabartinių branduolinės energetikos objektų statybos procesų aktyvėjimo kontekste. Nežiūrint į tai, jog Lietuva priklauso branduolinę energetiką vystančių šalių grupei, siekiančiai plėsti branduolinės energetikos pajėgumus, dabartinis branduolinės energetikos objektų statybos teisinis reguliavimas nėra tinkamai paruoštas įgyvendinti nuoseklią bei nepertraukiamą branduolinės energetikos objekto statybą. Branduolinės energetikos objektų statybos teisinio reguliavimo ypatumai bei skirtumai, lyginant su kitų objektų statybos teisiniu reguliavimu, yra akivaizdūs viso statybos proceso teisinio reguliavimo metu. Lietuvai tapus tarptautinės bendrijos nare, tarptautiniai teisės aktai tapo privaloma nacionalinės teisės sistemos dalimi. Branduolinės energetikos objektų statybos procesas yra glaudžiai susijęs su kitomis teisinio reguliavimo sritimis, tokiomis kaip teritorijų planavimu, žemės teisiniais santykiais, nuosavybės teisiniu reguliavimu ir kitomis, tačiau svarbiausias šio teisinio reguliavimo bruožas yra branduolinės saugos priemonių įgyvendinimas. Šis, objekto saugumo, tikslas... [toliau žr. visą tekstą] / Nuclear Facility – Legal Regulation of Construction – Nuclear Safety Principles – Special Regime of Legal Regulation Legal regulation of the construction of nuclear facilities is unique of its nature, varying from the construction of the other buildings in enhanced attention for the implementation of nuclear safety measures. The legal regulation of the construction of such an facility becomes more actual in the context of the construction of new nuclear facilities which, in nowadays, becomes more active despite the fact that Lithuania belongs to the group of countries enrolled in nuclear energy, having the goal to increase the capacity of nuclear energy, the present legal regulation of the construction of nuclear facilities is not arranged enough for the consistent and continuous implementation of the construction of new nuclear facilities. The peculiarities and differences of the legal regulation of the new nuclear facilities, in comparison of the legal regulation of other constructions, are obvious in the overall process of construction legal regulation. When Lithuania became a member of the international community, international legal acts became a part of national legal regulation. The construction process of nuclear facilities is closely related to other spheres of legal regulation, especially with territory planning, land law, regulation of the ownership right and others, however the most important feature of legal regulation is the implementation of nuclear safety... [to full text]

Magistro baigiamojo darbo tikslas yra išanalizuoti ir įvertinti susirinkimų, pramogų draugijų, spaudos teisinio reguliavimo teorinius bei praktinius aspektus. Magistro baigiamojo darbo chronologinės ribos – 1918 – 1940 metai – visapusiškai sutampa su nepriklausomos Lietuvos valstybės gyvavimo laikotarpiu. Pirmojoje darbo dalyje laiko riba apima parlamentinį laikotarpį, kuomet šalyje buvo kuriamos ir plėtojamos spaudos, draugijų, susirinkimų ir pramogų laisvės, šių teisių reguliavimui buvo kuriama nacionalinė teisinė bazė. Antrojoje darbo dalyje analizuoju autoritarinių nuostatų įsigalėjimą šalies įstatymuose, o vėliau ir Konstitucijoje. Trečiojoje darbo dalyje nagrinėju nepaprastos padėties poveikį nagrinėjamoms laisvėms viso tarpukario laikotarpio metu. Parlamentinio valdymo laikotarpiu teisės aktuose spaudos, draugijų, susirinkimų ir pramogų konstitucinės laisvės buvo reguliuojamos atitinkamų įstatymų, kurie nustatė spaudai, draugijoms, susirinkimams ir pramogoms pareikštinę tvarką, galimybę piliečiams teisinėmis priemonėmis ginti savo teises ir neperžengiant įstatymo ribų naudotis konstitucijų suteiktomis garantijomis. Šalyje įsigalėjus autoritarinei prezidentinei santvarkai draugijų, spaudos, susirinkimų ir pramogų laisvės buvo reguliuojamos atitinkamų naujų įstatymų, kurie suteikė galimybę piliečiams naudotis konstitucijose numatytomis teisėmis ir laisvėmis tik gavus atitinkamus leidimus iš valdžios atstovų ar pareigūnų. Piliečiai neteko galimybės ginti savo teisių... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of Master's work is to analyze and evaluate the juridical adjustment of the meetings, entertainment, associations and the press by the theoretical and practical aspects. Chronological range - 1918 - 1940 year – is the independent Lithuania state lifetime. The first part of the work includes the parliamentary term, when the country created and developed the human rights, according to the national law. The second part of the work intended to analyze the authoritarian regulations in national law and eventually in the Constitution. In the third part I analyze the impact to the liberties of the state of emergency through all the inter-war period. During the parliamentary period the press, association and entertainment and meetings have been regulated by the relevant laws. Authorities were trying to create a legal means to defend human rights within the limits of the law to granted constitutional guarantees. Although the constitution declared the liberty of the press, meetings, association and entertainment, the legal regulation of these areas were established by law. When the country has entrenched the authoritarian presidential position the press, meetings, association and entertainment has been regulated by the new laws, which allowed the citizens to use their constitutional rights and freedoms only with appropriate permits from the government representatives or officials. Were denied the opportunity to defend citizen’s rights and the constitutional guarantees dependent... [to full text]

SANTRAUKA Seksualinės mažumos – asmenų grupė, kurių lytinė orientacija, lytinė tapatybė, ar seksualinės charakteristikos skiriasi nuo daugumos gyventojų. Kadangi šis terminas yra labai platus, magistriniame darbe didžiausias dėmesys bus koncentruotas į LGBT bendruomenės narius. Juos sudaro lesbietės, gėjai, biseksualai ir transeksualai. Dėl visuomenėje susiformavusių stereotipų, šie asmenys dažnai susiduria su teisinės ir socialinės atskirties problema. Todėl seksualinių mažumų teisių ir laisvių užtikrinimas yra viena iš labiausiai diskutuojamų temų Lietuvoje ir pasaulyje. Magistro baigiamojo darbo tikslas – atliekant Lietuvos, Norvegijos, Nyderlandų ir Didžiosios Britanijos Konstitucinių žmogaus teisių ir įstatyminių nuostatų analizę, palyginti Lietuvos ir pasirinktų šalių užtikrinamas seksualinių mažumų teises ir laisves. Atsižvelgiant į atliktą lyginamąją analizę, pateikti išvadas, kurios atkleistų seksualinių mažumų teisių užtikrinimo padėtį Lietuvoje. Darbą sudaro įvadas, du skyriai ir išvados. Pirmoji darbo dalis skirta seksualinių mažumų sąvokos ir homoseksualios lytinės orientacijos sampratos atskleidimui, taip pat analizuojamos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos žmogaus teisės ir šalyje galiojantys įstatymai, kurie suteikia seksualinėms mažumoms teisę į apsaugą, lygiateisiškumą, saviraišką ir privatumą, aiškinamasi realus šių teisių įgyvendinimas. Antrame skyriuje analizuojama seksualinių mažumų teisinis reguliavimas Norvegijoje, Nyderlanduose ir... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY The objective of this Master‘s Thesis is to analyze and compare Lithuania, Norway, Netherlands and The Great Britain Constitutional human rights and legal provisions wich ensure the rights and freedoms of sexual minorities. With regard to the comparative analysis of the present findings, disclosed the sexual minority rights in Lithuania. The Thesis consists of an introduction followed by two chapters and conclusions. The first chapter deals with the conceptions of sexual minorities and homosexual orientation. Also analyzed the Lithuanian Constitutional human rights and legal provisions wich provide the right to protection, equality, freedom of expression and privacy of sexual minorities. The second section consist legal acts analysis wich regulate sexual minorities rights in Norway, Netherlands and Great Britain. Specifying Constitutional rights and statutory provisions which are providing legal rights to protection, equality, freedom of expression and privacy of sexual minorities. Analyze and compare Lithuania, Norway, Netherlands and Great Britain Constitutional human rights and legal provisions wich ensure the rights and freedoms of sexual minorities. Sexual minorities are groups of people whose sexual orientation, gender identity or sexual characteristics are different from the presumed majority of the population, which are male or female heterosexuals. The term referred primarily to lesbians and gays, bisexuals and transgender people. These four categories... [to full text]

Sportinės veiklos teisinis reguliavimas Europos Bendrijoje yra nedaug nagrinėta ir gana menkai žinoma tema. Dėl žymių pokyčių, kurie ištiko sporto pasaulį po to, kai Bendrija pripažino sportinę veiklą didžiąja dalimi esant ekonomine veikla ir ėmė taikyti jai vieningos rinkos nuostatas, sportinės veiklos teisinis reguliavimas EB ilgai buvo neapibrėžtas, ne visada pagrįstas ir susilaukiantis daugiau kritikos nei pritarimo tiek iš sporto visuomenės, teisės žinovų, tiek iš eilinių Europos piliečių. Ilgai kvestionuojama, visų pirma, buvo Bendrijos kompetencija apskritai teisinėmis priemonėmis reguliuoti sportinės veiklos realybę. Šito priežastis paprasta – Bendrijų steigimo sutartyje nėra nė vieno straipsnio, kalbančio apie Bendrijos teisę vykdyti sportinės veiklos reguliavimą. Vėliau, sporto pasaulio visuomenei susitaikius su tokia Bendrijos pozicija ir suvokus, kad pastaroji neketina atsižadėti parodytos savo iniciatyvos, buvo imta vertinti Bendrijos taikomo teisinio reguliavimo pobūdį. Kaip vėliau paaiškėjo, sportinės veiklos reguliavimo pradžioje Bendrijos užimta pozicija buvo klaidinga: sporto vertinimas kaip grynai ekonominio pobūdžio veiklos reiškė nepagrįstą socialinės – kultūrinės jo prigimties ignoravimą. / Sporting activity regulation in the European Community is a topic which has not been widely analyzed and still needs great attention. After the seismic changes in the world of sport which were determined by the ECJ acknowledging sporting activity being a subject to EC law in so far as it constitutes an economic activity, the situation in the world of sport was characterized by considerable confusion and great legal uncertainty. The right of EC to implement legal regulation of sport was widely discussed while proving that its policy involvement in sport extends beyond legal regulation. At the end the EC regulatory policy interest in sport was justified of its commitment to protect the legal foundations of the Single Market, but it has not reduced the negative attitude towards the EC. Later on the primary regulation of sport as an economic activity has proved to be wrong because of EC paying lack of attention to the social and cultural significance of sport which was agreed to be essential. Because of this the EC and ECJ have both received a great criticism from the society of sport, various sporting organizations and common people of the united Europe. While sporting activity being just one of many others (in which the EC had its own interests) but a very sensitive one in which the negative image of EC was taking its tall, the EC has therefore faced many problems concerning slow integration. This negative experience has forced EC to revalue its policy towards many areas... [to full text]

Dvidešimtajame amžiuje dėl intensyvaus ekonomikos vystymosi ir sparčios mokslo bei technikos pažangos įvyko esminiai pakitimai sąveikaujant visuomenei ir aplinkai. Ūkinės veiklos poveikis aplinkai vertinamas planuojant ūkinę veiklą, nes didžiausia aplinkos teršėjai yra pramonė, energetika, transportas ir žemės ūkis. Ūkinės veiklos interesai turi didelės įtakos aplinkos apsaugos politikos efektyvumui. Dėl griežtų ES reikalavimų ūkinės veiklos poveikio vertinimui, Lietuvoje šiai sričiai skiriamas vis didesnis dėmesys bei prioritetas. Lietuva, įstojusi į Europos Sąjungą, įsipareigoja vykdyti visus ES reikalavimus aplinkosaugos srityje. Nagrinėjant Lietuvos integraciją į ES, magistriniame darbe buvo nustatyta sėkminga jos raida: šiuo metu į Lietuvos teisę perkelti beveik visi vandens, atliekų bei oro apsaugos politiką reglamentuojantys teisės aktai. Keturioms ES direktyvoms yra numatyti pereinamieji laikotarpiai, kurie per ilgesnį laiką leis imti taikyti nustatytas ES normas ir suteiks galimybę visiškai įgyvendinti ES reikalavimus. Atlikus Lietuvos ir ES teisės aktų lyginamąją analizę, nustatytos jų įgyvendinimo spragos, kurios galėtų būti užpildytos stiprinant atsakingų institucijų gebėjimą vykdyti numatytas funkcijas, sukuriant racionalesnę struktūrą, kad darbas būtų mažiau dubliuojamas, bendradarbiaujant su kitomis ES narėmis ir perimant jų patirtį efektyvaus teisės aktų įgyvendinimo srityje. Pasiūlymuose numatyta parengti Lietuvos įmonėms metodikas, leidžiančias įvertinti... [to full text] / In the 20th century due to fast progress of economy and incredible development of science and technologies major influences have been made to our environment. Economy’s impact on the environment may be assessed while planning it, as major environmental polluters are industry, energetics, transport and agricultural sectors. Economy’s interests have an impact on the effectiveness of environmental policy. Due to strict demands from the EU, this subject is exposed to an increasing concern and priority. Having become a part of the EU, Lithuania has committed to implement all of the European Union’s legal claims in the environmental sector. By analyzing Lithuania’s integration into the EU, this thesis establishes its successful development: currently almost all of the EU’s directives on water, air protection and waste management have been harmonized with the Lithuanian law. Four of the EU’s directives have transitional periods assigned, which will allow to employ EU’s norms and fulfill its requirements in the longer run. Having executed a comparative analysis of Lithuanian and European Union legal acts, certain breaches in their implementation were found. These breaches may be emended by strengthening functional performance of responsible institutions, creating a more rational working structure which would prevent redundancy at work while cooperating with EU’s institutions and taking over their experience in effective implementation of legal norms. Suggestions present proposed... [to full text]

Dabartinė bendrovių valdymo koncepcija iškilusi JAV IX dešimtmetyje, Europoje didesnio dėmesio susilaukė tik X dešimtmetyje, D. Britanijoje kilus plataus spektro įmonių krizėms. Nuo tada visoje ES vyksta aktyvus teisinio reguliavimo tobulinimas bendrovių valdymo srityje. Bendrovių valdymas nagrinėjamas ne tik siaurąja prasme, kaip bendrovės veiklos administravimas ir kontrolė, vykdoma jos akcininkų, valdymo bei priežiūros organų, tačiau ir plačiąja prasme – kaip įvairialypiai santykiai tarp skirtingų bendrovės veikla suinteresuotų asmenų, reguliuojami imperatyviomis teisės normomis, rekomendacinio pobūdžio teisės aktais ir bendrovės vidaus dokumentais. Santykiai tarp šių subjektų, jų teisės, pareigos bei interesų pusiausvyra priklauso nuo šalyje egzistuojančios bendrovių valdymo sistemos. Kokio tipo valdymo sistemą įtvirtino įstatymų leidėjas, kokia tvarka formuojami bendrovės valdymo organai, numatomos jų funkcijos bei atsakomybė už netinkamą įsipareigojimų vykdymą dažniausiai priklauso nuo konkrečios šalies istorinės praeities, šalyje vyraujančių bendrovių dydžio ir įstatymų leidėjo sugebėjimo reaguoti į beiškei���iančias verslo sąlygas šiuolaikiniame pasaulyje. Siekiant įvertinti vienokio ar kitokio teisinio reguliavimo bendrovių valdymo srityje privalumus bei trūkumus, analizuotina kitų šalių, konkrečiu atveju ES valstybių narių - Austrijos, D. Britanijos, Lenkijos, Prancūzijos ir Švedijos patirtis. Remiantis pažangia minėtų šalių praktika tikslinga apsvarstyti... [toliau žr. visą tekstą] / Actual concept of corporate governance that emerged in USA in the 9th decade, has reached more significant attention in Europe only in the 10th decade, after a wide range of company crises in Great Britain. Since than an active improvement of legal regulation in the sphere or corporate governance is taking place in the whole EU. Corporate governance is being examined not only in the narrow perspective, as administration and control of company’s activities, exercised by its shareholders, management and supervisory bodies, but also in a broad sense - as miscellaneous relationship between different individuals concerned about company’s activities, regulated by peremptory legal rules, acts of recommendatory character and company’s inner documents. Relationship among these individuals, their rights, duties and balance of interests depend on the system of corporate governance excising in the country. What type of corporate governance system was chosen, what is corporate bodies’ formation order, determined functions and responsibility for improper exercise of obligations, in most cases depend on the historical past of the country, the size of the companies and legislator’s ability to respond the changing business’s conditions in nowadays world. Trying to evaluate advantages and disadvantages of different legal regulation in the sphere of corporate governance, experience of other countries, in particular case experience of EU member states – Austria, Great Britain, Poland, France... [to full text]

Viešojo administravimo srityje keliamas gero administravimo reikalavimas, kad būtų garantuojamas konstitucinio principo „valdžios įstaigos tarnauja žmonėms” įgyvendinimas, užtikrinamos žmonių teisės ir teisėti interesai jų kasdieniuose santykiuose su valdžios institucijomis. Gero administravimo principai yra pamatinės nuostatos teisiniam reguliavimui, teisės realizavimui, teisinei praktikai viešojo administravimo sistemos veiksmingumo, atskaitingumo bei skaidrumo stiprinimo srityje. Gero administravimo standartų laikymasis ir įgyvendinimas viešojo administravimo srityje užtikrina, kad viešojo administravimo subjektai teisingai ir efektyviai tvarkys viešuosius reikalus, suinteresuotiems asmenims teiks kokybiškas administracines ir viešąsias paslaugas. Teisės aktų analizė leidžia daryti išvadą, kad teisės į gerą administravimą užtikrinimui sukurta pakankama teisinė bazė bei institucinis mechanizmas. Tačiau gyventojų apklausa bei teisės į gerą administravimą įgyvendinimo kontrolės funkcijas vykdančių institucijų veiklos analizė rodo, kad realizuojant šią teisę praktikoje neišvengiama jos pažeidimų. Darbe siekta atskleisti, dėl kokių priežasčių teisės į gerą administravimą teorija ne visada pasireiškia praktikoje, bei kokie galėtų būti šios problemos sprendimo variantai. / The requirement of good administration is put forward in the sphere of public administration in order to guarantee execution of the constitutional principle “authority institutions serve people” and people’s rights and legal interests regarding their everyday relations with authority institutions. The principles of good administration are basic provisions for legal regulation, law realization and law practice in the sphere of public administration system efficiency, accountability and transparency strengthening. Observation and execution of good administration standards in the field of public administration guarantee that public administration entities will handle public matters in a proper and efficient way and will render qualitative administrative and public services to interested persons. The analysis of legal acts allows us to draw a conclusion that a sufficient legal basis and institutional mechanism is established for guaranteeing the right to good administration. Nevertheless the survey of population and the analysis of the activity of institutions fulfilling the functions of good administration execution control show that while putting this right into practice no violations of it can be avoided. The thesis is aimed at revealing the causes why the theory of right to good administration does not always manifests itself in practice and what ways of this problem solution could be.