Relevance of the topic. Basketball is a sports game the aim of which is to throw the ball into the opponent’s basket. The improvement in basketball is directly linked to one of the most significant problems arising to basketball players, coaches and researchers: the improvement of accuracy of shooting and free throws (Nemeth, 2002; Stonkus, 2003; Emma, 2004; Sivils, 2010; Filippi, 2011). The dependence of the efficiency of shooting as the main technical action in playing basketball is manifold: the accuracy of shooting is determined by biomechanical parameters (Brancazio, 1981; Hudson, 1985; Miller, 2002; Fontanella, 2007; Bartlett, 2008), movement stability (Millslagle, 2002; Button et al., 2003; Okubo, Hubbard, 2006; Bartlett et al., 2007; Lam et al., 2009), and ability of the human body to adapt to physical loads of different intensity (McInnes et al., 1995; Ziv, Lidor, 2009; Mongomery et al., 2010) and types as well as mental abilities of players (Burke, Brown, 2002; Vealey, Greenleaf, 2006; Malinauskas, 2010). Changes in the shooting indices during a basketball match are influenced by active actions of opponents’ defence, defensive systems applied, physical and mental condition of players, the importance of the match and its result. The accuracy of free throws is specifically influenced by the result of the game and the mental condition of the players in relation to the result (Stonkus, 2003; Wissel, 2011). It has been established that free throws make 20–25 percent of... [to full text] / Temos aktualumas. Krepšinis – tai sportinis dviejų komandų po penkis žaidėjus žaidimas aikštėje varant, perduodant vienas kitam ir metant kamuolį į varžovų komandos krepšį. Krepšinio tobulėjimas yra tiesiogiai susijęs su viena iš svarbiausių problemų, kylančių žaidėjams, treneriams bei mokslininkams – metimų ir baudos metimų tikslumo gerinimu (Nemeth, 2002; Stonkus, 2003; Emma, 2004; Sivils, 2010; Filippi, 2011). Pagrindinio technikos veiksmo žaidžiant krepšinį – kamuolio metimo į krepšį efektyvumo priklausomybė daugialypė: metimų tikslumą žaidžiant lemia biomechaniniai žaidėjo atliekamo veiksmo rodikliai (Brancazio, 1981; Hudson, 1985; Miller, 2002; Fontanella, 2007; Bartlett, 2008), judesių stabilumas (Millslagle, 2002; Button et al., 2003; Okubo, Hubbard, 2006; Bartlett et al., 2007; Lam et al., 2009), organizmo gebėjimas prisitaikyti prie įvairaus intensyvumo ir pobūdžio fizinių krūvių (McInnes et al., 1995; Ziv, Lidor, 2009; Mongomery et al., 2010), psichinės savybės (Burke, Brown, 2002; Vealey, Greenleaf, 2006; Malinauskas, 2010). Metimų rodiklių kaitą rungtynių metu lemia aktyvūs varžovų gynybos veiksmai, taikomos gynybos sistemos, žaidėjų fizinė bei psichinė būklė, atsižvelgiant į rungtynių svarbą, jų rezultatą. Baudos metimo tikslumui išskirtinį poveikį daro rungtynių rezultatas ir su juo susijusi atliekančio metimą krepšininko psichinė būklė (Stonkus, 2003; Wissel, 2011). Nustatyta, kad baudos metimai sudaro 20–25 proc. visų per rungtynes pelnytų taškų (Kozar et al... [toliau žr. visą tekstą]

The object of the study is young women's volleyball players' psychomotoric reaction. The work problem - the psychomotoric reaction changes in one-year workout cycle of young women's volleyball players - is being seen now as a rather new and almost unexplored both in theory and practice. The purpose of the work is to explore possibilities of establishing and developing psychomotoric factors of young women's volleyball players in one-year workout cycle. In order to solve this problem, the following tasks were set: · To explore motion velocity factors of young women's volleyball players right and left hands, depending on the complexity of exercises; · To compare specific features both of right and left hand psychomotoric reactions of the young women's volleyball players; · To evaluate changes in response time and motion velocity during one-year workout cycle. · To evaluate strategies of motion performance in respect of velocity. We have carried out a study with players from the Lithuanian young women's volleyball players' team who are preparing themselves for the European Volleyball Championship of the year 2007. In the first study, there were 17 members of the Lithuanian young women's volleyball players' team who participated in this research, and in the second study - 15 members. The age of young players ranges from 15 to 16 years. The average age of persons under the study (young women's volleyball players) during the first stage of the study is that of 15.58±0.12 years. The... [to full text]

Tyrimo problema. Judesio tikslumas daug priklauso nuo pasirengimo atlikti veiksmą – parengiamosios fazės. Nustatyta, kad įgudusių krepšininkų parengiamieji judesiai, veiksmai teigiamai veikia baudos metimų tikslumą, tačiau nėra aišku kaip šie judesiai, veiksmai veikia pradedančiųjų krepšininkų metimų tikslumą. Tyrimo objektas: jaunųjų krepšininkų baudos metimų tikslumas. Hipotezė. Mėnesio trukmės mokymas parengiamųjų judesių, veiksmų ir jų sekos atliekant baudos metimą pagal Amberry (1996) metodiką turės teigiamos įtakos baudos metimų tikslumui. Tyrimo tikslas. Nustatyti ir įvertinti parengiamųjų judesių, veiksmų ir jų sekos poveikį jaunųjų krepšininkų baudų metimo tikslumui. Tyrimo uždaviniai: 1. Nustatyti ir įvertinti jaunųjų krepšininkų baudos metimo tikslumą iki ir po eksperimento; 2. Nustatyti vykdomus parengiamuosius judesius, veiksmus atliekant baudos metimą iki ir po eksperimento; 3. Nustatyti baudos metimų tikslumo kaitą eksperimento metu; Tyrimo rezultatai. Alytaus jaunųjų krepšininkų, atliekant 30 baudos metimų testą, kontrolinės grupės prieš eksperimentą, tikslių metimų vidurkis lygus 20,8 ± 3,4 (69,33 proc. baudos metimo tikslumas), o eksperimentinės – 19,6± 2,2 (65,33 proc. baudos metimo tikslumas). Gauti rezultatai po eksperimento parodė, jog kontrolinės grupės metimų vidurkis lygus 22,7 ± 2,0 (75,67 proc. baudos metimo tikslumas), o eksperimentinės – 23,9 ± 1,9 (79,67 proc. baudos metimo tikslumas). Įvertinus Kauno jaunųjų krepšininkų, atliekant 30 baudų... [toliau žr. visą tekstą] / The problem of research: Movement precision a lot depends on the preparation to perform an action-the preparation phase. It was found that skilled player’s preparatory movements, positively affect the accuracy of free throws, but it is not clear how these movements’ effect on beginner’s basketball player’s shot accuracy. The research object: youth basketball player’s free throws accuracy. Hypothesis. A month-long training of preparatory movements, actions and their sequencing before performing a free throw according to Amberry (1996) methodology will have a positive effect on the accuracy of free throws. Aim of the study. To identify and assess the preparatory movements, actions and their sequencing effect on youth basketball player’s free-throw accuracy. Objectives of the research: 1. Identify and assess youth basketball player’s free throw accuracy before and after experiment. 2. Identify ongoing preparatory movements and actions before performing a free throw, before and after experiment. 3. Identify free throws accuracy changes during the experiment. The research results. Alytus youth basketball players for 30free throws test, the control group average of accurate throws was 20.8 ± 3.4(69.33 percent of free throw accuracy) before the experiment, and the experimental - 19.6 ± 2.2 (65.33 percent of free throw accuracy). The obtained results of the experiment showed that the control group throws an average of 22.7 ± 2.0(75.67 percent of free throw accuracy), and the... [to full text]

The dissertation investigates the issues of image authentication and tamper localization after general image processing operations – blurring, sharpening, rotation and JPEG compression. The dissertation consists of four parts including Introduction, 4 chapters, Conclusions, References. The introduction reveals the investigated problem, importance of the thesis and the object of research and describes the purpose and tasks of the paper, research methodology, scientific novelty, the practical significance of results examined in the paper and defended statements. The introduction ends in presenting the author’s publications on the subject of the defended dissertation, offering the material of made presentations in conferences and defining the structure of the dissertation. Chapter 1 revises used literature, analyzes competitive methods. The devastating effect of blur/sharpen methods on digital image matrices is shown. General pixel-wise tamper localization methods are completely inefficient after such casual processing. Block-wise methods demonstrate some resistance against blurring/sharpening, but no tamper localization with the resolution of up to one pixel is possible. There is clearly a need for a method, able to locate damaged pixels despite general image processing operations such as blurring or sharpening. Chapter 2 defines theoretical foundation for the proposed method. It is shown that phase of Fourier transform demonstrates invariance against blurring or sharpening... [to full text] / Disertacijoje nagrinėjamos atvaizdų apsaugos – autentiškumo užtikrinimo ir pažeidimų radimo, po bendrųjų vaizdo apdorojimo procedūrų – blukinimo, ryškinimo, pasukimo ar JPEG suspaudimo – problemos. Disertaciją sudaro įvadas, keturi skyriai, rezultatų apibendrinimas, naudotos literatūros ir autoriaus publikacijų disertacijos tema sąrašai. Įvadiniame skyriuje aptariama tiriamoji problema, darbo aktualumas, aprašomas tyrimų objektas, formuluojamas darbo tikslas bei uždaviniai, aprašoma tyrimų metodika, darbo mokslinis naujumas, darbo rezultatų praktinė reikšmė, ginamieji teiginiai. Įvado pabaigoje pristatomos disertacijos tema autoriaus paskelbtos publikacijos ir pranešimai konferencijose bei disertacijos struktūra. Pirmasis skyrius skirtas literatūros apžvalgai. Jame pateikta konkuruojančių metodų apžvalga. Parodomas globalus blukinimo/ryškinimo operacijų poveikis atvaizdo skaitmeninėms matricoms. Išsiaiškinama kodėl pikselių tikslumo metodai nėra atsparūs tokiam poveikiui. Kodėl blokiniai metodai demonstruoja dalinį atsparumą – bet jie nėra pajėgūs surasti vieno pažeisto pikselio. Parodomas aiškus poreikis metodo, tiek galinčio rasti pažeistus pikselius, tiek atsparaus bendroms vaizdo apdorojimo procedūroms, tokioms kaip blukinimas ar aštrinimas. Antrajame skyriuje pateiktas sukurto metodo teorinis pagrindimas. Įrodoma, kad Furjė fazė pasižymi atsparumu blukinimui ir ryškinimui. Tačiau iškyla sekanti problema dėl to, kad Furjė fazėje neįmanoma rasti konkretaus pikselio –... [toliau žr. visą tekstą]