Spelling suggestions: "subject:"verslo ciklas"" "subject:"verslo veiklai""
1 |
Lietuvos ir Estijos fiskalinės politikos vertinimas verslo ciklo atžvilgiu / Evaluation of Lithuania‘s and Estonia‘s Fiscal Policies regarding to Business CycleGurinskaitė, Laima Milda 06 June 2013 (has links)
Baigiamajame darbe analizuojamos Lietuvos ir Estijos fiskalinės politikos verslo ciklo atžvilgiu. Tiriama, kaip kito valstybių taikoma fiskalinė politika keičiantis verslo ciklo momentams ir valdančių partijų ideologijoms. Darbo tikslas: suformuoti metodiką fiskalinės politikos vertinimui verlso ciklų atžvilgiu. Pirmiausia, ištirta mokslinė fiskalinės politikos, ekonomikos augimo modelių ir valdančių partijų ideologijų teorija. Ja remiantis suformuotas modelis, paremtas Cobb-Duglas ekonomikos augimo veiksniais: darbu ir kapitalu. Sukurtu modeliu tiriama bendrojo vidaus produkto pokyčio priklausomybė nuo dirbančiųjų skaičiaus, bendrojo kapitalo formavimo ir asignavimų pasikeitimo. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad modelis neparodo fiskalinės politikos ir verslo ciklų ryšio. Valstybės asignavimai gauti kaip statistiškai nereikšmingi bendro vidaus produkto pasikeitimui. Bendram fiskalinės politikos įvertinimui naudotas lyginamosios dinamikos metodas, kuriuo remiantis Lietuva ir Estija vykdo prociklines fiskalines politikas, nepriklausomai nuo valdančių partijų ideologijų. / In the thesis it is analysed fiscal policy of Lithuania and Estonia regarding to business cycle. There is made research how governments’ fiscal policy was changing by business cycle moments and main political parties’ ideologies. Thesis objective: create the methodic for fiscal policy evaluation regarding to business cycles. First of all, in the thesis was made fiscal policy, business cycles, and political parties ideologies theoretical analysis. After theoretical analysis was formed model, by Cobb-Douglas production function major factors: capital and work force. Model was used to find dependence between gross domestic product changes and gross capital forming, employees, government expenditure changes. Research showed that model doesn’t reveal connection between fiscal policy and business cycles. Government expenditure was detected like statistically insignificant for gross domestic product changes. Comparative model was used for general fiscal policy assessment, which showed that in Lithuania and Estonia it is used procyclical fiscal policy independently from political parties’ ideologies.
|
2 |
Verslo ciklų įtakos ūkio sektoriams vertinimas / The evaluation of business cycles influence on the economic sectorsŽiūkaitė, Monika 27 June 2014 (has links)
Viso pasaulio ir atskirų valstybių ekonomika pasižymi tuo, jog pagaminamos produkcijos kiekis kasmet kinta ir ilgu laikotarpiu būna nepastovus. Vienais metais produkcijos pagaminama daugiau, kitais mažiau. Pradėjusi mažėti gamybos apimtis sukelia daugybę šalutinių efektų: ima mažėti įmonių pajamos ir pelnai, mažiau pinigų lieka investicijoms, mažėja produktyvumas, didėja prekių atsargos sandėliuose, galiausiai tenka atleisti dalį darbuotojų ar sumažinti darbo užmokestį. Žmonės, gaunantys mažesnes pajamas, išleidžia mažiau pinigų ir taip priverčia įmones dar labiau riboti savo išlaidas. Tokiu būdu patenkama į užburtą ratą, kai priežastys tampa pasekmėmis ir jos tarpusavy kartojasi, tačiau ne visos ūkio šakos vienodai stipriai reaguoja į ekonomikos svyravimus. Darbo objektas – skirtingų ūkio sektorių jautrumas verslo ciklams. Darbo tikslas – nustatyti individualų skirtingų ūkio sektorių jautrumą verslo ciklams. Darbo uždaviniai: • Išanalizuoti verslo ciklo sąvoką, siekiant suvokti jo įtaką visai ekonomikai ir įmonėms • Nustatyti ciklinių svyravimų priežastis bei pasekmes, kurios atsiranda ekonomikai esant žemiausioje verslo ciklo fazėje • Remiantis moksliniais darbais bei specializuotų agentūrų informacija, išnagrinėti verslo ciklų indikatorius, nustatant jų reikšmę verslo ciklų analizėje • Išanalizuoti įmonėje dėl ekonomikos cikliškumo susidarantį užburtą ratą, kuris leistų suprasti procesus, vykstančius ciklų metu • Remiantis mokslininkų tyrimais, nustatyti daugiausiai ir... [toliau žr. visą tekstą] / The economy of all the world and different counties is characterized by the annual changes of production volume, that in the long-term is erratic. One year the amount of production is higher, others lower. The decrease in volume of production causes many side effects such as declining corporate earnings and profits, less money for investment, declining productivity, increasing inventory of goods in warehouses, then it leads firing workers or reducing wages. People with lower levels of income, spend less money and that makes companies even more to limit their costs. In this way, we get into the vicious circle, where causes become results and they inter-repeat, but not all economic sectors equally respond to economic fluctuations. Object – different economic sectors sensitivity to business cycles. The aim – to identify the individual sensitivity of different economic sectors to business cycles. Objectives: • To explore the concept of the business cycle, in order to understand it‘s impact on the economy and companies. • To find out the causes and the consequences of the cyclical fluctuations, that appears then the economy is in the lowest stage of the business cycle. • On the basis of scientific works and information of the specialized agencies, to analyze the business cycle indicators determining their value in business cycle analysis. • To analyze a vicious circle in the company, forming because of cycles of economy, which would allow to understand the processes during the... [to full text]
|
3 |
II pakopos pensijų fondų investicijų grąžos vertinimas verslo cikluose / Evaluation of pillar II pension funds return on investment in business cyclesDubinovičius, Ruslanas 03 June 2014 (has links)
Magistro baigiamajame darbe išanalizuoti ir įvertinti Lietuvos II pakopos pensijų fondų investicijų grąžos pokyčiai verslo cikluose, iškelta fondo pasirinkimo problema bei pateikti siūlymai kaip šią problemą spręsti pensijų fondų dalyviams. Pirmoje darbo dalyje teoriniu aspektu analizuojama Lietuvos pensijų sistema, pateikiami teigiami ir neigiami kaupiamųjų fondų aspektai ir pateikiama verslo ciklų samprata. Antroje dalyje atliekama II pakopos pensijų fondų metinėse ataskaitose skelbiamų rodiklių analizė, nagrinėjami dažniausiai mokslinėje literatūroje sutinkami pensijų fondų vertinimo metodai bei pateikiamas darbo tyrimo modelis ir apibrėžiama darbo eiga. Trečioje dalyje pateikiama trumpa 2013 metų pabaigoje veiklą vykdžiusių II pakopos pensijų fondų apžvalga ir panaudojant Šarpo metodiką bei kitus pagrindinius fondų vertinimo kriterijus yra atrenkami efektyviausiai valdomi skirtingų strategijų pensijų fondai. Identifikavus verslo ciklus Lietuvoje, atliekama efektyviausiai valdomų skirtingų strategijų pensijų fondų investicijų grąžos analizė kiekvienoje verslo ciklo fazėje. Atliekama techninė analizė ir sudaromos tiesinės daugianarės regresijos lygtys, naudojamos prognozuoti investicijų grąžos pokyčius remiantis faktiniais fondų apskaitos vienetų vertės pokyčiais ir makroekonominiais rodikliais. / Master's Work analyzed and evaluated Lithuanian pillar II pension funds return on investment changes in business cycles, a series of suggestions is given for pension funds participants how to solve the problem of pension fund selection. The first part examines theoretical aspect of Lithuanian pension system, an overview of its positive and negative aspects and defined concept of business cycles. In second section analyzed indicators provided in the annual reports of pillar II pension funds, mostly encountered pension fund valuation methods in the scientific literature and workflow is defined. The third part present short review of Lithuanian pillar II pension funds which operated in 2013 and using Sharpe methodology and other most important valuation methods are selected efficiently managed by different strategies of pension funds. After identification of the business cycles in Lithuania, carried out in most effectively managed, by different strategies of pension funds, the return on investment analysis for each phase of the business cycle Technical analysis and the straight multiple regression equations used to predict changes in investment return based on the actual value of the fund units of accounting changes and macroeconomic indicators.
|
4 |
Neoinstitucionalistinis fiskalinės drausmės aiškinimas: Lietuvos ir Estijos atvejų lyginamoji analizė / Neoinstitutionalist explanation of fiscal discipline: comparative analysis of lithuania and estoniaPaukštys, Ignas 01 July 2014 (has links)
Darbe nagrinėta Lietuvos ir Estijos fiskalinė politika 2000-2008 m. bei šių valstybių fiskalinė drausmė. Siekta išsiaiškinti, kokios sisteminės priežastys lėmė tai, kad Lietuva ekonomikos augimo laikotarpiu (2000-2008 m.), skirtingai nei Estija, nesugebėjo sukaupti biudžeto pertekliaus. Darbe keltos 4 hipotezės, o atlikus tyrimą paaiškėjo, kad negalima išskirti vienos lemiančios priežasties – geresnę Estijos fiskalinę politiką lėmė tam tikrų priežasčių kompleksas. 1-oji hipotezė rėmėsi istoriniu institucionalizmu pasirenkant 3 nepriklausomus kintamuosius (toliau – NK): 1) priklausomybės nuo kelio palankumas fiskalinei drausmei. Nepriklausomybės pradžioje Estijoje, skirtingai nei Lietuvoje, buvo įvykdyta radikali desovietizacija ir liberalizacija, o potencialus fiskalinę drausmę mažiau vertinančių kairiųjų politinių jėgų elektoratas buvo faktiškai eliminuotas, nes nebuvo suteiktos pilietybės teisės rusakalbiams darbuotojams (kairiajam elektoratui), kuris dirbo sovietinėse valstybinėse įmonėse ir kuriuos liberalizacija paveikė labiausiai; 2) institucinės biudžeto sistemos planavimo, valdymo, išlaidų prioritetizavimo taisyklių veiksmingumas. DG ECFIN požiūriu, receptas Lietuvai nuo prastos procikliškos fiskalinės politikos ekonominio augimo laikotarpiu yra institucinės biudžeto sistemos planavimo, valdymo, išlaidų prioritetizavimo taisyklių veiksmingumo didinimas (pvz., nustatymas fiskalinių taisyklių, kurios neleistų daugiau nei planuota surinktų pajamų išleisti); 3)... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of this work was to find out which systemic factors have caused suboptimal fiscal policy of Lithuania, (no budget surplus during economic growth, in the years 2000-2008) in comparison with Estonia. There were 4 hypotheses and the research showed that no one reason can be named as the only one that caused this result. A better fiscal policy conducted in Estonia was caused due to a complex of factors. First hypothesis was based on historical institutionalism. It provided 3 independent variables (hereinafter – IV). 1st – path dependence – showed that Estonia created favourable conditions for fiscal discipline already at the beginning of its independence: unlike in Lithuania, there was a radical desovietisation and liberalisation. Also, as there were no citizenship rights granted to the Russian minority, a potentially wide leftist electorate (most Russians worked in USSR factories that were reformed) was eliminated. The 2nd IV was effectiveness of rules of institutional budget planning, management and spending prioritisation. DG ECFIN evaluated these rules and criticized Lithuania for not having a good set/system of fiscal rules that would ensure anticyclical fiscal policy (budget surplus in good times). The 3rd IV was the existence or non-existence of a constitutional norm of sound public finance. The research showed there was none in both countries. Although in 2008 Lithuania passed a fiscal discipline law, it is not implemented. Estonia, however, follows strict fiscal... [to full text]
|
5 |
Verslo ciklo poveikis bankų rizikai / Business cycles influence on banks risk managementAukūnas, Justinas 25 June 2014 (has links)
Vykdydami savo veiklą bankai susiduria su įvairia rizika, susijusia su lūkesčiais, kad gaunama grąža kompensuos prisiimtą riziką. Bankų veiklos rizikingumą sustiprina ne tik vidinės bankų valdymo klaidos, bet taip pat ekonomikos svyravimai arba verslo ciklai. Ekonomikos augimo laikotarpiu bankai optimistiškai vertina skolininkų ateities perspektyvas ir todėl vykdo liberalią kreditų teikimo politiką. Prasidėjus ekonomikos kritimui, sulėtėjus pinigų srautams, bankų rizikingumas išauga, tai reikalauja didesnių atidėjinių, rezervų ir aukštesnio kapitalo lygio. Problemos aktualumą patvirtina ir paskutinė finansų krizė, kuri yra didžiausia nuo Didžiosios depresijos laikų. Finansų sektoriuje kilusi krizė atsiliepė „tikrajai“ ekonomikai ir sukėlė ekonominiams sunkmečiams būdingus padarinius. Todėl yra ieškoma būdų kaip tinkamai vertinant bankų riziką, laiku užkirsti kelią finansinėms krizėms, o kartu išvengti bereikalingų suvaržymų, stabdančių finansų sektoriaus ir viso ūkio plėtrą. Dėl visų minėtų priežasčių bankų rizikos problemos pastaruoju metu susilaukia daug mokslinės visuomenės, bankų priežiūros ir pačių bankų dėmesio. Darbo objektas – pasirinktų, Lietuvoje veikiančių, komercinių bankų riziką atspindintys rodikliai ir jų ryšys su verslo ciklu. Darbo tikslas – ištirti verslo ciklo poveikį bankų rizikai. Darbo tikslui pasiekti, darbe numatoma išspręsti šiuos uždavinius: • Išskirti bankų rizikos šaltinius; • Išanalizuoti kaip bankų rizika pasikeičia, kintant ekonominėms sąlygoms... [toliau žr. visą tekstą] / Banks in the course of their work are confronted with various risks. That’s risks are associated with the expectation, that the return will compensate the risk assumed by bank. Risk in banking activities not only strengthens the internal management of a bank error, but also economic fluctuations or business cycles. In economic growth times, banks are optimistic about the future prospects of the borrowers and therefore banks acts a liberal supply of credit policies, reducing lending standards. When economy stat’s to fall, the cash flow of money will slow, bank risk profile increases, it requires larger provisions, reserves and a higher level of capital. The work issues confirms the relevance of the last financial crisis, which is the largest since the Great Depression. The financial sector crisis effected "the real" economy and financial crisis caused the specific effects of economic recessions. So it is looking for ways of properly assessing the risk of bank, and to prevent financial crises in time, to avoid unnecessary constraints hindering the financial sector and the economy development. For all these reasons, the banks' risk problems recently attracts many scientific societies, banking supervision, and most banks focus of attention. The object of work - the selection, the commercial banks, operating in Lithuania, risk-reflective indicators and indicators link to the business cycle. The aim of work - to explore the business cycle effects of bank risk. To achieve the aim of... [to full text]
|
Page generated in 0.0555 seconds