Visame pasaulyje visuomenė sensta, todėl labai svarbu yra pažinti vyresnio amžiaus žmones. Kad senstant keičiasi fizinis pajėgumas, visi žinome, tačiau nuomonių apie tai, kas vyksta su žmogaus asmenybe, yra įvairių. Mano tyrimo tikslas buvo tirti ir palyginti vyresnio amžiaus žmonių asmenybės savybių ypatumus, priklausomai nuo jų gyvenamosios aplinkos, amžiaus ir lyties. Tyrime buvo naudotas NEO-PI-R klausimynas, sukurtas Costa ir McCrae (1992), kurį sudaro 240 teiginių. Tyrime dalyvavo 132 asmenys: 101 tiriamasis – vyresnio amžiaus žmonės, gyvenantys pensionate, likę 31 tiriamasis – jaunesnio amžiaus žmonės. Dar viena imtis palyginimui buvo paimta iš Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto laboratorijos duomenų bazės – tai 67 vyresnio amžiaus žmonės, gyvenantys namie. Rezultatai parodė, jog gyvenamoji aplinka turi įtakos tam tikriems vyresnio amžiaus žmonių asmenybės bruožams, pavyzdžiui, namie gyvenantys vyresnio amžiaus žmonės yra atviresni patyrimui, o pensionato gyventojai – pažeidžiamesni. Tačiau bruožų, kuriais abi imtys yra panašios, vis dėlto yra daugiau. Taip pat nustatyta, jog nepriklausomai nuo gyvenamosios aplinkos, su amžiumi mažėja priešiškumas ir veikla, o didėja – tiesumo išreikštumas. Tyrimas parodė, jog vyresnio ir jaunesnio amžiaus žmonės skiriais tam tikrai asmenybės bruožais: vyresniems labiau būdingas sutariamumas, depresija, šiluma, pasitikėjimas, tiesumas, nuolaidumas ir kuklumas; jaunesniems labiau būdingas priešiškumas, impulsyvumas ir jausmai... [toliau žr. visą tekstą] / In all of the world society is getting older, for that reason it is very important to know seniors better. Everybody knows that people are loosing their physical strength as they get older, but there are many disagreements about what happens with their personalities. The object of the current study was to examine and compare personality features of senior people, depending on their living environment, age and sex. NEO-PI-R questionnaire created by Costa and McCrae (1992) was used in this study, it contains 240 statements. 132 people participated in this study: 101 – nursing home residents, 31 – younger people. More data was taken from Vilnius University Phylosophy faculty laboratory database – it was data about 67 seniors, living at home. The results showed that living environment has influence on some of the seniors’ personality features, for example, seniors who live at home are more open to experience, and nursing home residents are more vulnerable. However personalities of these two groups have more similar traits. The study showed that despite living environment angry hostility and actions decreases with age and straightforwardness increases. Younger and older people differ in these personality traits: for the seniors’ agreeableness, depression, warmth, trust, straightforwardness and modesty are more expressed; for younger people hostility, impulsiveness and feelings are more expressed. Yet conscientiuousness, for example, and all its facets do not depend on age. This... [to full text]

Visuomenės senėjimas rodo gerėjančias gyvenimo sąlygas, sveikatos priežiūros kokybės gerėjimą, tačiau visuomenės senėjimas turi ir neigiamų pasekmių. Visuomenei senstant daugėja lėtinių ligų, specifinių, seniems žmonėms būdingų būklių, todėl didėja poreikis pagyvenusių žmonių socialinei ir medicininei priežiūrai, atsiranda naujų ekonominių iššūkių šaliai. Pakeisti ar sureguliuoti gyventojų senėjimo procesus ir jų padarinius yra sunku, tačiau žinant sveikatą įtakojančius veiksnius ir jų padarinius galima geriau pasirengti šių problemų sprendimui. Tyrimo tikslas: įvertinti 65 m. ir vyresnių Vilniaus gyventojų gyvenseną ir subjektyvų sveikatos vertinimą Uždaviniai: 1. Nustatyti 65 m. ir vyresnių žmonių gyvensenos veiksnių (rūkymo, alkoholio vartojimo, mitybos ir fizinio aktyvumo) paplitimą. 2. Įvertinti 65 m. ir vyresnių žmonių sveikatos būklę 3. Nustatyti 65 m. ir vyresnių žmonių subjektyvų savo sveikatos būklės vertinimą. 4. Įvertinti 65 m. ir vyresnių žmonių subjektyvios sveikatos būklės sąsajas su gyvensenos veiksnių paplitimu. 5.Įvertinti 65 m. ir vyresnių žmonių gyvensenos sąsajas su bendra fizine sveikata. Metodika. Darbo uždaviniams įgyvendinti ir tikslui pasiekti buvo panaudotas interviu apklausos metodas, naudojant šiam tyrimui sukurtas anketas (1 priedas). Anketos buvo anonimiškos. Apklausa vykdyta Antavilių pensionate, Vilniaus Gerontologijos ir reabilitacijos centre bei Vilniaus pirminėse sveikatos priežiūros įstaigose. Į tyrimą buvo įtraukti asmenys 65 metų amžiaus... [toliau žr. visą tekstą] / Aging of the public population shows the improvement in living conditions and health care quality, still this process has its negative consequences as well. Because of aging, both the chronic diseases and specific conditions for the elderly are increasing, thus making bigger demands of older people for social and medical care and creating new economic challenges for the country. It is very difficult to replace or adjust the aging processes and their effects; however, if we take into account the factors that have an impact on health and their consequences the better preparation to solve these problems can be done. The aim of the research: to assess the residents of Vilnius city at the age of 65 and older living and their own subjective heath assessment. Objectives : 1. To define the living factors ( smoking, alcohol consumption, nutrition and physical activity) distribution of the people at the age of 65 and older. 2. To assess the people’s health condition at the age of 65 and older. 3. To ascertain people's at the age of 65 and older subjective assessment of their own health. 4. To ascertain people's at the age of 65 and older subjective health condition links with the living factors distribution. 5. To ascertain people's at the age of 65 and older subjective health condition links with their common physical health. Methodology. In order to achieve the objectives and the aim of the study the interview method have been carried out, using the questionnaires developed for this... [to full text]