Tautiškumo, etniškumo, tautinio identiteto klausimų nagrinėjimas pasaulinėje mokslo plotmėje nėra naujas dalykas. Šie klausimai jau keletą dešimtmečių aktyviai tyrinėjami užsienyje (A. Smith, B. Anderson, M. Castells, J. C. Phinney, H. Tajfel, J. W. Berry, X. Chryssochou ir kt.) - ypač tose šalyse, kuriose gausi gyventojų tautinė įvairovė (Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje, Australijoje, Didžiojoje Britanijoje ir kitur. Tautinės tapatybės klausimais, priverstinai pamirštais nuo pirmosios Lietuvos Respublikos laikų, prieš keliolika metų labiau susidomėta ir Lietuvoje - tautinį, etninį ar nacionalinį (individualų ar kolektyvinį) identitetą įvairiais aspektais yra tyrinėję: V. Leonavičius, D. Antininė, V. Liubinienė, R. Trimakas, A. Valantiejus, P. Subačius, V. Legkauskas, R. Grigas, I. Trinkūnienė, S. Kraniauskienė, V. J. Černius, V. Čiubrinskas ir kt. Daugelis autorių, kalbėdami apie tautinį identitetą, sutaria, kad jam išryškėti, atsiskleisti, keistis palankiausios sąlygos susidaro individui (ar tautinei grupei) atsidūrus multikultūriškame kontekste. Vienas pagrindinių šio darbo tikslų – ištirti, kaip konstruojamas lietuvių tautinis identitetas emigracijoje, koks yra jo turinys, kaip jis yra veikiamas vietinės kultūros. Taipogi aktualu sužinoti, ar stebima lietuvių tautinė saviugda išeivijoje. Šiame magistro darbe, remiantis Lietuvos ir užsienio moksline literatūra, analizuojamas tautiškumo / tautinio identiteto sąvokos turinys, tautiškumo ugdymo (saviugdos)... [toliau žr. visą tekstą] / Research of questions of nationality, ethnicity and national identity is not new within world’s scholar area. It has been in the field of attention of numerous foreign academics - A. Smith, B. Anderson, M. Castells, J. C. Phinney, H. Tajfel, J. W. Berry, X. Chryssochou and many others – especially in the countries with wide ethnic variety of population (the USA, Canada, Australia, the Great Britain, etc.). Questions of national identity were forcibly forgotten in Lithuania during the years of Soviet occupation (2nd half of XX century), but local academics regained interest in them after Lithuania became independent again in 1990. Since the national identity (individual and collective) has been analysed in various aspects by V. Leonavičius, D. Antininė, V. Liubinienė, R. Trimakas, A. Valantiejus, P. Subačius, V. Legkauskas, R. Grigas, I. Trinkūnienė, V. J. Černius, S. Kraniauskienė, V. Čiubrinskas, etc. Most of the authors agree, that national identity is best exposed when an individual (or a social group) is placed in a culturaly heterogenous context. One of the core ideas of this Master’s thesis is a research of Lithuanian emigrants’ national identity: what is the content of migrants’ identity how is it constructed and how does local cultural environment affect it. Another important issue is to find out if Lithuanian migrants tend to practice national self-education (if they consciously seek to maintain the features of national identity). Considering previously done... [to full text]

Pagrindinė šio darbo problema – identifikuoti kultūrines distancijas, apibūdinti situacijas, kuriose jos labiausiai pasireiškia ir išanalizuoti, kaip žmonėms, atvykusiems iš kitų kultūrų, pavyksta tas distancijas sumažinti, bei kaip jos įtakoja kultūrinę adaptaciją. Pasirinktos problemos aktualumas glūdi tame, jog dauguma tyrėjų į kultūrinę distanciją žiūri per Hofstede‘s išplėtotą teoriją, išskiriančią keturias kultūrinę distanciją apibūdinančias dimensijas. Šiame darbe minėtos dimensijos taip pat bus pristatytos bei apžvelgtos, tačiau akcentuojama tai, jog kultūrinės distancijos iš tiesų labiausiai juntamos kasdieniniame gyvenime, buitinėse situacijose. Atstumas tarp individo ir svetimos jam kultūros dažniausiai pasireiškia per kalbą, ritualus, papročius, bendravimą su vietiniais gyventojais. Taigi, šis magistro darbas nagrinės kultūrinių distancijų apraiškas kasdieniniame gyvenime ir jų įtaką kitataučių adaptacijai Lietuvoje. Magistro darbas gali būti naudingas visiems, besidomintiems tarpkultūriniais santykiais, kultūrine adaptacija, kultūrine distancija, tarpkultūriniais skirtumais, o ypač komunikacijos studijų krypties studentams. / This paper namely interests in intercultural interactions, attempting to understand different cultures and successful adaptation in hosting culture. The main problem of this work is to identify cultural distances, describe situations in whose these distances are most remarquables, how strangers manage them, and the way they influence cultural adaptation. Originality of this paper refers that the topic of cultural adaptation is relative new, especially in Lithuania, so there are very few researches concerned question mentioned above. Further, generally inquireing is emigration of lithuanians in other countrys, but not the adaptation of strangers in Lithuania, though this becoming more and more relevant subject. The main purpose of research is to review stranger‘s adaptation experience in daily, social, cultural life and professional environement.

Magistro Darbo objektas – uzbekai imigrantai, atvykę į Lietuvą. Darbe analizuojama jų kultūrinė adaptacija Lietuvos visuomenėje. Darbo tikslas – atskleisti pagrindinius uzbekų kultūrinės adaptacijos Lietuvoje aspektus. Darbo uždaviniai: Išanalizuoti teorinius kultūrinės adaptacijos kitoje kultūrinėje aplinkoje aspektus ir išskirti svarbiausius kultūrinės adaptacijos faktorius; atskleisti kultūrinės adaptacijos strategijas bei jų pasirinkimą įtakojančius veiksnius; išanalizuoti uzbekų imigrantų adaptacijos procesą, jį įtakojančius faktorius ir jų pasirinktas adaptacijos strategijas. Pasitelkus mokslinių publikacijų analizę, taikant interviu ir apklausos metodus, prieita prie išvados, kad uzbekų kultūrinės adaptacijos „medaus mėnesio“ etapas būna trumpas. Studentų uzbekų „medaus mėnesio“ etapas yra ilgesnis dėl uždaro gyvenimo būdo bendrabutyje ir intensyvesnio bendravimo su užsieniečiais. Uzbekai nepatiria stipraus „kultūrinio šoko“ Lietuvoje, nes: a). nesuvokia didelės Lietuvos ir Uzbekistano kultūrinės distancijos; b). domisi Lietuva prieš atvykdami ir turi realybę atitinkančias žinias apie Lietuvą; c). buvo Lietuvoje anksčiau; d). turėjo komunikacijos su lietuviais patirties Uzbekistane. Analizuojant adaptaciją įtakojančius faktorius, prieita prie išvados, kad Didžiausia adaptacijos kliūtis yra suvokiamas dominuojančios etninės grupės priešiškumas, kuris stipriausiai pajaučiamas „kultūrinio šoko“ etapo metu. Tai įtakoja neigiamą stereotipinį lietuvio įvaizdžio formavimąsi... [toliau žr. visą tekstą] / The paper analyzes Uzbek cultural adaptation process. The relevance of the work is based on the fact that the extent of migration processes in modern society and social change in the economic, political, social and cultural life of the country requires special attention to many-sided investigations of immigrants adaptation and integration. The propose of study is to reveal cultural adaptation of Uzbeks in Lithuania. The main goals are to examine theoretical cultural adaptation literature background on adaptation process and indices that may cause difficulties in adaptation; reveal adaptation strategies and investigate the factors and circumstances that predict adaptation; mark out Uzbekistan and Lithuania cultural differences; analyze cultural adaptation process of Uzbeks in Lithuania, adaptation factors and acculturation attitudes towards adaptation. This study hypothesized that Uzbeks in Lithuania tend to choose separation strategy due to large perceived cultural distance. Cultural distance is associated with strong cultural shock that can be overcome by gaining family ethnic community support. High education negatively related to separation and marginalization strategies choose. Methods of conducting a research were interview and questionnaire. An interview questionnaire to measure adaptation and adaptation attitudes was developed for the study, derived from the literature on cultural adaptation and culture shock. This research is based on the work of J.W. Berry, R.Y... [to full text]