SANTRAUKA Materialinei atsakomybei pagal darbo teisę (angl. – Material Responsibility under Labour Law), esančiai savarankiška teisinės atsakomybės rūšimi, yra būdingi bendrieji ir specialieji teisinės atsakomybės bruožai. Šiame darbe yra apžvelgiamos teorinės materialinės atsakomybės atsiradimo sąlygos ir realizavimo būdai. Po nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje buvo priimtas naujas Darbo kodeksas ir visa eilė įstatymų, reglamentuojančių darbo santykius ir materialinę atsakomybę. Naujai priimtame kodekse nustatytos materialinės atsakomybės sąlygos, pagrindiniai materialinės atsakomybės taikymo principai, įvestas visiškai naujas pažeistų teisių gynimo būdas – neturtinės žalos, kylančios iš darbo teisinių santykių, atlyginimas bei numatytas negautų pajamų atlyginimas. Analizuojant Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką, sprendžiant bylas dėl materialinės atsakomybės už žalą, padarytą darbuotojo suluošinimu ar kitokiu pakenkimu sveikatai arba dėl nukentėjusiojo mirties, pagrindinis dėmesys skiriamas byloms nagrinėtoms paskutiniu laikotarpiu 2005m. – 2010m. Susistemintai pateikiama informacija apie Lietuvos Aukščiausiojo teismo priimtas nutartis nustatant darbdavio materialinės atsakomybės ribas ir pareigas, atsakomybė už trečiųjų asmenų padarytą žalą darbuotojui, didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybė už sveikatos sužalojimą, žalos atlyginimo sistemos teisės aktų suderinamumą, neturtinės žalos atlyginimo problemoms. Atlikus Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamos... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY Material liability under labour law, representing a separate type of legal responsibility, includes common and special features of legal responsibility. The paper discusses theoretical conditions for material liability and methods to implement the same. After Lithuania regained independence, new Labour Code and a number of other laws, governing labour relations and material liability, was enacted. The new code provides for conditions for material liability, key principles on application of material liability, introduces a completely new remedy, i.e. indemnification of moral damage based on labour legal relations, as well as compensation of lost income. In analysis of case law of the Supreme Court of Lithuania, when examining cases on material liability for damage through maiming or other injury, or death of the injured party, the paper mainly deals with cases examined in 2005 – 2010. The paper further includes structured information on the rulings delivered by the Supreme Court of Lithuania in determining the limits of material liability on the part of employer, the duties of employer to indemnify the damage to the health of employee by third parties, liability of possessor of a potentially hazardous object for injury, compatibility of legislation in the field of indemnification of damage, and issues on indemnification of moral damage. The analysis of the case law of the Supreme Court of Lithuania in the case categories above is complemented by summary trends and... [to full text]

Magistro darbo objektas – kultūros vieta žinių visuomenėje. Darbo tikslas – pristatyti visuomenės kultūros poreikius ir technologinių inovacijų pritaikomumo svarbą kultūroje. Apibūdinti kūrybines veiklas, nustatyti jų indėlį į šalies ekonomiką ir atskleisti veiklų galimybes bei potencialą. Darbo uždaviniai yra išanalizuoti Lietuvos kultūros politikos gaires, numatyti kultūros raidos kryptį Lietuvoje, atlikti kultūros darbuotojų apklausą apie naujųjų technologijų naudojimą jų darbe, jų pritaikymą ir poreikį taikyti, išsiaiškinti, ar Lietuvoje yra patikimų statistikos duomenų, kuriais remiantis galima būtų įvertinti kūrybinių sektorių veiklos rezultatus, išanalizuoti viešai skelbiamus kūrybinės veiklos rodiklius, analizuoti e-kultūros sąvoką. Darbe lyginamuoju metodu naudojami keli tyrimai: LR Kultūros ministerijos užsakymu atliktas sociologinis kultūrinių poreikių tyrimas (2003 m.), Dr. Margaritos Starkevičiūtės atliktas „Kūrybinių ekonominių veiklų indėlio į Lietuvos ekonomiką įvertinimas“ (2003 m.) bei mano pačios atlikta kultūros darbuotojų apklausa (2006 m.) apie naujųjų technologijų taikymą jų darbe. Prieita išvados, kad kultūros įstaigų darbuotojai, ypač periferijose, nėra pasirengę naujovių integracijai jų darbe. Išskiriamos kliūtys – finansų stoka ir žmogiškasis faktorius – nenoras mokytis naujų dalykų. Tačiau išanalizavus kai kurių užsienio šalių kultūros politikos gaires, matoma tendencija, kad Lietuvos ekonomikos vienas iš svarbesnių ramsčių galėtų būti kūrybinių... [toliau žr. visą tekstą] / The object of this dissertation of graduation is the place of Culture in a context of Knowledge society. The main aim is to introduce possibilities of digital code and to check out if Lithuanian society is already ready for to accept e-culture as one more alternative in their lives. It is very important to stress the meaning of the Cultural production in a new way of Economy that is based on a creative branch. So this is a reason why reader is introduced to the technique of Cultures’ planning in a first chapter. Cultural organizations have long been protected from the harsh realities of the marketplace by relying on wealthy patrons or public subsidies. But as these sources of finance become scarcer they now find that they have to compete for an audience. Some have adjusted to this new reality, but many have not. Cultural planning in a context of knowledge society is the process of aligning cultural activities and organizations in a given area - usually geographic - in a way that helps to ensure they are mutually supportive and contribute effectively to other specific social, political or economic ambitions - such as encouraging social inclusion or attracting tourists or investors to an area. There is a wide range of contexts in which planning takes place, from the legislatively mandated (currently the case in the United Kingdom) to the predominately voluntary (as in the United States). There are also many ways of going about planning, many stumbling blocks between good... [to full text]

In der vorliegenden Arbeit wurden 2713 Familiennamen, welche aus den Bezirken Jurbarko, Plungės und Šakių stammen, dem Wörterbuch litauischer Familiennamen (Lietuvių pavardžių žodynas) entnommen und zur ihrer Struktur und Herkunft analysiert. Bei der Analyse werden die Familiennamen nach den zu analysierenden Merkmalen klassifiziert: zur Struktur wurden zwei Gruppen und zur Herkunft wurden vier Gruppen gebildet. Die Resultate der Analyse wurden statistisch bewerten und untereinander verglichen, wobei die Struktur- und Herkunftsähnlichkeit der Familiennamen in geografisch benachbarten Arealen (Bezirke Jurbarkas und Šakiai) und die Unterschiede zu den Familiennamen anderer Gebiete (Bezirk Plungė) deutlich wurden.

Kaukolės veidinės dalies anomalijos, ypač lūpos ir (arba) gomurio nesuaugimai (L/GN), yra vienos dažniausių žmogaus įgimtų ydų. Įvairių autorių duomenimis jų dažnumas svyruoja nuo 0,4 iki 2,0 1000 gimusiųjų. Sparčiai tobulėjant molekulinės genetikos metodams ir statistinės analizės įrankiams vis daugiau kandidatinių L/GN genetinių sričių identifikuojama plataus masto viso genomo tyrimais. Šio darbo tikslas buvo nustatyti genų kandidatų alelius, lemiančius polinkį (nesindrominiam) lūpos nesuaugimui su arba be gomurio nesuaugimo ir izoliuotam gomurio nesuaugimui Lietuvos pacientų grupėje, tiriant 42–jų genų galimai lemiančių L/GN genominius žymenis molekuliniais genetiniais metodais ir taikant statistinę asociacijos analizę nepusiausviro perdavimo testu. Taikant šeimų tyrimo ir atvejo – kontrolės tyrimo asociacijos analizės strategijas pacientų su lūpos nesuaugimu su arba be gomurio nesuaugimo grupėje, patvirtinti TIMP2, BMP2, FN1 genų kandidatų variantai lemiantys lūpos nesuaugimus su arba be gomurio nesuaugimo ir gomurio nesuaugimus Lietuvos populiacijoje, COL11A1, COL11A2, COL2A1 genų kandidatų variantai lemiantys gomurio nesuaugimus Lietuvos populiacijoje. Įvertinus Lietuvos, Latvijos ir Estijos pacientų su L/GN asociacijos analizės rezultatus, buvo nustatyta, kad Šiaurės Rytų Europos populiacijose polinkį lūpos nesuaugimui su arba be gomurio nesuaugimo lemia FGF1, TIMP2 genų variantai ir polinkį gomurio nesuaugimui COL2A1, COL11A2 genų variantai. Lūpos nesuaugimus su arba... [toliau žr. visą tekstą] / The incidence of cleft lip and (or) palate (CL/P) varies from 0.4 to 2.0 in 1000 live births across populations. More and more CL/P candidate loci are being confirmed using novel genome-wide methods of molecular genetics and tools of statistical analysis. The aim of this study was to identify the alleles of the candidate genes for cleft lip with or without cleft palate and isolated cleft palate in the Lithuanian patient group, applying the molecular genotyping of the genomic markers in 42 CL/P candidate genes and association analysis using transmission disequilibrium test approach. Using families’ studies and case – control studies approach CL/P candidate genes TIMP2, BMP2, FN1 variants were confirmed for cleft lip with or without cleft palate and COL11A1, COL11A2, COL2A1 for cleft palate only in the population of Lithuania. Estimating the association analysis results of the CL/P patients of Lithuania, Latvia and Estonia, FGF1, TIMP2 were identified as candidate genes for cleft lip with or without cleft palate and COL2A1, COL11A2 for isolated cleft palate in the North East European populations. Different genomic risk variants have influence for cleft lip with or without cleft palate and for cleft palate only, which confirms the hypothesis of different mechanisms for these two phenotypes.

The incidence of cleft lip and (or) palate (CL/P) varies from 0.4 to 2.0 in 1000 live births across populations. More and more CL/P candidate loci are being confirmed using novel genome-wide methods of molecular genetics and tools of statistical analysis. The aim of this study was to identify the alleles of the candidate genes for cleft lip with or without cleft palate and isolated cleft palate in the Lithuanian patient group, applying the molecular genotyping of the genomic markers in 42 CL/P candidate genes and association analysis using transmission disequilibrium test approach. Using families’ studies and case – control studies approach CL/P candidate genes TIMP2, BMP2, FN1 variants were confirmed for cleft lip with or without cleft palate and COL11A1, COL11A2, COL2A1 for cleft palate only in the population of Lithuania. Estimating the association analysis results of the CL/P patients of Lithuania, Latvia and Estonia, FGF1, TIMP2 were identified as candidate genes for cleft lip with or without cleft palate and COL2A1, COL11A2 for isolated cleft palate in the North East European populations. Different genomic risk variants have influence for cleft lip with or without cleft palate and for cleft palate only, which confirms the hypothesis of different mechanisms for these two phenotypes. / Kaukolės veidinės dalies anomalijos, ypač lūpos ir (arba) gomurio nesuaugimai (L/GN), yra vienos dažniausių žmogaus įgimtų ydų. Įvairių autorių duomenimis jų dažnumas svyruoja nuo 0,4 iki 2,0 1000 gimusiųjų. Sparčiai tobulėjant molekulinės genetikos metodams ir statistinės analizės įrankiams vis daugiau kandidatinių L/GN genetinių sričių identifikuojama plataus masto viso genomo tyrimais. Šio darbo tikslas buvo nustatyti genų kandidatų alelius, lemiančius polinkį (nesindrominiam) lūpos nesuaugimui su arba be gomurio nesuaugimo ir izoliuotam gomurio nesuaugimui Lietuvos pacientų grupėje, tiriant 42–jų genų galimai lemiančių L/GN genominius žymenis molekuliniais genetiniais metodais ir taikant statistinę asociacijos analizę nepusiausviro perdavimo testu. Taikant šeimų tyrimo ir atvejo – kontrolės tyrimo asociacijos analizės strategijas pacientų su lūpos nesuaugimu su arba be gomurio nesuaugimo grupėje, patvirtinti TIMP2, BMP2, FN1 genų kandidatų variantai lemiantys lūpos nesuaugimus su arba be gomurio nesuaugimo ir gomurio nesuaugimus Lietuvos populiacijoje, COL11A1, COL11A2, COL2A1 genų kandidatų variantai lemiantys gomurio nesuaugimus Lietuvos populiacijoje. Įvertinus Lietuvos, Latvijos ir Estijos pacientų su L/GN asociacijos analizės rezultatus, buvo nustatyta, kad Šiaurės Rytų Europos populiacijose polinkį lūpos nesuaugimui su arba be gomurio nesuaugimo lemia FGF1, TIMP2 genų variantai ir polinkį gomurio nesuaugimui COL2A1, COL11A2 genų variantai. Lūpos nesuaugimus su arba... [toliau žr. visą tekstą]

The thesis outlined the history of the Jewish settlement of Hebron from Biblical times to the year 1929, which was the milestone in the history of the Jewish settlement of this city. The thesis describes the aftermath of the Six-Day War (in June 1967) and the atmosphere in the Jewish society, which played into the hands of the spiritual authorities of religious Zionism - e.g. Abraham Isaac Kook and his son Tzvi Yehuda Kook. Their messianic expectations and teachings, which made the settlement of the Land of Israel the top priority, led to the expansion of the settlement in the territory of biblical Judea and the Samaria Area. We watched the beginning of settlement activities that significantly affected politics. We provided examples that led to the "resettlement" of Hebron after 1979 when the women and children of the settlers from Kirjath Arba occupied the former Jewish hospital Hadassa, which meant the actual "resettlement" of Hebron because up until then, their settlements had been built only on the outskirts of the city. I also tried to describe the settlement differences and motivations between both Jewish communities before and after the Six-Day War.

Santrauka Tema „Teisės normų kolizijos ir jų sprendimo taisyklės” aktuali, originali ir nauja. Temos aktualumas reiškiasi galimybe naujai pažvelgti į reiškinį; temos originalumas reiškiasi jos naujumu. Šiame darbe nagrinėjama teisės normų kolizijos: sąvoka, kilimo priežastys, kolizijų sprendimo (šalinimo) taisyklės. Kadangi jurisprudencijoje nėra vieningos nuomonės kolizijų klausimu, darbe pateikiama keletas labiausiai reikšmingų nuomonių kolizijų sąvokos klausimu. Pažymėtina, kad pateiktose sąvokose figuruoja visas sąvokas jungiantis elementas – prieštaravimai, ar tai tarp teisės normų, ar tai tarp esamos teisinės tvarkos ir siekių ją pakeisti. Darbe akcentuojamas sąvokos „teisės kolizija” daugiareikšmiškumas; ši sąvoka apima: prieštaravimus tarp teisės principų ir teisės normų, tarp atskirų teisės normų, tarp vertybių, tarp teisės normų ir jų aiškinimo; teisės sampratų, teisinės sąmonės kolizijas. Poreikis turėti efektyvią teisę skatina jos paieškas; visuomeninių santykių bei procesų teisinis reguliavimas ne visada atneša lauktų rezultatų. Pagaliau, dėl visuomeninių santykių kaitos, vystymosi, nespėjama kurti teisės normų taip greitai ir sparčiai, kaip greitai ir sparčiai keičiasi visuomeninis gyvenimas bei socialinė elgsena, kuriems siekiama daryti atitinkamą įtaką. To pasėkoje kyla prieštaravimai visuomeniniame gyvenime. Tai be abejo atsispindi ir teisėje. Darbe analizuotas teisės normų kolizijų ir teisės normų konkurencijos tarpusavio santykio klausimas; prieita išvados... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY Collisions of Legal Norms and the Rules for Their Settlement The subject „Collisions of Legal Norms and the Rules for Their Settlement” is urgent, original and new. An urgency of the subject expresses itself by an opportunity of a new attitude towards the problem; an originality of the problem expresses itself by its novelty. In the Paper, collisions of legal norms, including their definition, causes of their appearance and the rules for their settlement (liquidation), are discussed upon. Because of absence of a uniform opinion on collisions in law, several most important opinions on the definition of collisions are provided in the Paper. It should be noted that contradictions – between legal norms or between the legal order and striving to alter it – as an element that unites all definitions is presented in each of them. In the Paper, a polysemy of the definition „a collision of law” is emphasized; this definition includes contradictions between principles of law and legal norms, between individual legal norms, between values, between legal norms and their interpretations, between definitions of law as well as collisions related to legal conscience. A need in effective law encourages looking for it; a legal regulation of public relations and processes not always ensures expected results. Finally, it is impossible to develop legal norms upon rapid changing of public relations when the public life and social behavior to be impacted by them are permanently altering... [to full text]

Plečiantis tarptautinei prekybai, vis daugiau prekių dalyvauja importo ir eksporto procedūrose, po kurių patenka į kitų valstybių rinkas, negu jos buvo pagamintos. Prekių kilmė ir jos įtaka apmokestinimui yra svarbi bei aktuali tema ne tik su muitų surinkimu susijusioms institucijoms, bet taip pat ir verslo subjektams. Prekių kilmė parodo ,,ekonominę” prekės pilietybę ir yra svarbi tuo, jog ji yra vienas iš trijų veiksnių, kuriais remiantis nustatomas skolos muitinei, t. y. mokėtinos muitų sumos, dydis. Šiame magistro darbe nagrinėjamos dviejų prekės kilmės rūšių – preferencinės ir nepreferencinės – taisyklės, kuriomis nustatoma, kokios šalies kilmę įgijo išgauti, apdoroti arba perdirbti produktai bei kokios lengvatos arba apribojimai jiems bus pritaikyti importo metu. Kadangi Lietuva yra Pasaulio prekybos organizacijos ir Europos Sąjungos narė, ji taiko šių tarptautinių organizacijų nustatytas kilmės taisykles, o nacionalinės teisės aktuose konkretina procedūrinius klausimus, pavyzdžiui, kilmės dokumentų išdavimo tvarkas. Nepreferencinė prekių kilmė yra svarbi taikant Bendrąjį muitų tarifą, netarifines priemones bei išduodant kilmės sertifikatus. Nors šios kilmės taisyklės remiasi vertinamaisiais kriterijais, aiškumo siekiama įvesti per teismų (daugiausiai – Europos Teisingumo Teismo) išaiškinimus bei harmonizuojant kilmės taisykles tarptautiniu mastu. Preferencinės kilmės prekėms yra taikomos lengvatos, jeigu tarp šalių sudarytas preferencinis susitarimas arba šalis, iš... [toliau žr. visą tekstą] / The influence of international trade has been increasing year to year and more goods are subject to import and export procedures. After these procedures, goods appear in different country’s market than they were produced. Origin of goods and its influence on taxation is of great importance not only to customs institutions, but also to trade. Origin of goods determines the “economical” citizenship of goods and is important because it is one of the three factors on which the size of payable customs duty relies. In this Master thesis two types of origin are discussed: non-preferential and preferential. The author presents a wide scope of rules concerning both types of origin, and the privileges or restrictions as an outcome. Because Lithuania is a member of the World Trade Organization and the European Union, there is no need to create national rules of origin, internationally accepted and harmonized rules are applied within the country. Only procedural aspects are found in national laws, for example, the issuance of proofs of origin. Non-preferential origin is important for applying the Common Customs Tariff, other than tariff measures and for preparation and issue of certificates of origin. Although non-preferential origin rules are based on constructive criterion, the need of certainty is reached by decisions of courts (mainly European Court of Justice) and by suitable level of international harmonization of these rules. The goods, which comply with preferential origin rules... [to full text]