Darbą sudaro trys dalys: atliekų tvarkymo sistemos teoriniai aspektai, analitinė dalis, kurioje analizuojami atliekų kiekio pokyčiai Lietuvoje bei Kauno regione ir atliekamas specifinio atliekų srauto valdybos efektyvumo tyrimas. Trečia dalis – praktinis problemos sprendimo pasiūlymas. Darbas baigiamas išvadomis. Tyrimo pagrindą sudarė duomenys, gauti iš pirminių informacijos šaltinių (respondentų) – tai vienas iš pačių patikimiausių būdų gauti duomenis, reikalingus tyrimo tikslui pasiekti. Tyrimo duomenys gauti panaudojus apklausos metodą - asmeninį interviu. Atliekų tvarkymas Lietuvoje yra tarp prioritetinių aplinkos apsaugos krypčių. Šiuo metu ypač didelis dėmesys yra skiriamas komunalinių atliekų surinkimui, antriniam žaliavų perdirbimui, sąvartynų tvarkymui bei pavojingų atliekų tvarkymo sistemos kūrimui. Darbe analizuojama aktuali atliekų tvarkymo sistemos problema. Lietuvoje šiuo metu susidaro apie 1 mln. tonų atliekų. Susidarančių komunalinių atliekų kiekis turėtų būti dar mažesnis ir siekti apie 750 tūkst. t. Laikoma, kad didžiuosiuose miestuose susidaro apie 300 kg, mažesniuose miestuose (rajonų centruose) - apie 220 kg, o gyvenvietėse ir kaimo vietovėse - apie 70 kg komunalinių atliekų vienam gyventojui. Didžioji dalis nepavojingų atliekų deponuojama sąvartynuose (44%), kiek mažiau (36%) nepavojingų atliekų yra saugoma – jas daugiausia sudaro nuotekų valymo ir kitoks dumblas bei mineralinės atliekos. Maždaug 7% nepavojingų atliekų eksportuojama arba tvarkoma kitais... [toliau žr. visą tekstą] / Without new initiatives, waste volumes are projected to continue to rise in the foreseeable future. Waste also often represents a loss of valuable resources, many of which are scarce and could be recovered and recycled. As society gets wealthier and ever more productive, the demand for products increases. The Municipal Waste Management Strategy for Kaunas Region will follow the objectives and targets of the National Waste Management Strategy Plan. Therefore, the general objective of the regional waste management is to provide acceptable, environmentally sound and cost-effective waste management services in accordance with the requirements in the national legislation, standards and strategies, which are based on the EU waste management legislation. Furthermore, it is the objective of the regional waste management system to improve the efficiency of waste management system and to provide waste management services to all inhabitants against an affordable fee. Kaunas Regional Waste Management Company (Kaunas Region Waste Management Centre - KRWMC) was established as a closed stock company jointly owned by the Municipalities of the Kaunas Waste Management Region in 2005. KRWMC shall undertake the functions delegated by the municipalities of the region. Growing number of vehicles the amount of used tyres are growing too. 12 000 – 14 000 tones waste tyres are generated each year in Lithuania, about 3 000 tones are collected, it is about 21% of generated amount. Year by year the used... [to full text]

Darbo tikslas – išanalizuoti ir įvertinti UAB „Toksika“ pagrindinės įmonės daromą ir potencialų poveikį aplinkai ir jo mažinimo priemones bei įmonės veiklos atitiktį aplinkos apsaugą bei darbo saugą reglamentuojančių Lietuvos respublikos teisės aktų reikalavimams. Darbe nagrinėtas įmonės vykdomas technologinis procesas bei jo poveikis ir taikomos prevencinės ir poveikio mažinimo priemonės atmosferos orui, paviršiniam bei požeminiam vandeniui, dirvožemiui, kraštovaizdžiui ir bioįvairovei, įmonės darbuotojų saugai bei sveikatai, pasirengimas galimoms avarinėms situacijoms, įvertinta esama aplinkos vadybos sistema. Išanalizavus visus įmonės veiklos aspektus, galima teigti, kad UAB „Toksika“ veikla nedaro reikšmingo neigiamo poveikio atmosferos orui. Vandens vartojimo mažinimo priemonių nėra, bet jos neprivalomos, kadangi vandens suvartojimas labai nedidelis. Įmonė tinkamai tvarko savo nuotekas, požeminio vandens monitoringo rezultatai rodo, kad požeminio vandens įmonė neteršia. UAB „Toksika“ nedaro neigiamo poveikio dirvožemiui, kraštovaizdžiui ar bioįvairovei, užtikrina tinkamą darbuotojų saugą bei sveikatos priežiūrą. Įmonė atitinka Lietuvos respublikos aplinkosauginius teisės aktų reikalavimus, tačiau joje nesukurta duomenų apie aplinką kaupimo, sisteminimo bei analizės sistema, nėra įdiegtos ir veikiančios aplinkos vadybos sistemos. Siekiant geriau kontroliuoti įmonės veiklą ir poveikį aplinkai, rekomenduojama tokią sistemą įdiegti. / The aim of this work is to analyze and evaluate the existing and potential environmental impact of UAB „Toksika“, to evaluate the measures for the mitigation of this impact and the compliance of this enterprise with the legal environmental requirements and requirements for work safety and health. The work examines the technological process, its impact and preventive measures that are applied to avoid this impact on the atmospheric air, surface water and underground water, soil, landscape, biodiversity, the health and safety of the employees, analyses the preventive measures and preparedness to avoid accidents and spills and evaluates the existing environmental management system. After examining the above-mentioned aspects, the conclusions are that UAB „Toksika“ has no significant negative impact on atmospheric air. There are no measures for reducing the consumption of water but it is not compulsory because the current consumption is very low. The enterprise performs the proper management of the sewage; the underground water monitoring indicates that the activity of the enterprise causes no contamination of underground water. UAB „Toksika“ does not have negative impact on soil, landscape or biodiversity; a required job safety and health care of the employees is ensured. The enterprise complies with the requirements of environmental legal acts, but there is no system for collecting data about the environment and the enterprise does not have a functioning environmental... [to full text]

Šio darbo tikslas - išanalizuoti visuomenės informavimo ir švietimo atliekų tvarkymo klausimais reglamentavimą teisės aktuose ir įvertinti regioninių atliekų tvarkymo centrų (RATC), savivaldybių tinklalapių išsamumą ir kokybę bei sukurti internetinę svetainę apie atliekų tvarkymą. Naudotas aprašomasis teisės aktų metodas. Palygintas regioninių atliekų tvarkymo centrų ir savivaldybių tinklalapių išsamumas. Magistro baigiamąjame darbe aprašomas magistro darbo autoriaus sukurtas tinklalapis apie atliekų tvarkymą. www.atliekos.visiems.lt . Alytaus, Šiaulių, Tauragės, Telšių, Kauno regioniniai atliekų tvarkymo centrai privalo rengti ir įgyvendinti visuomenės informavimo programas. Pagal pateikiamos informacijos išsamumą, Lietuvos regioninių atliekų tvarkymo centrų tinklalapiai buvo suskirstyti į 4 kategorijas. Šiaulių ir Telšių regiono atliekų tvarkymo centrų tinklalapiai yra išsamiausi tarp visų regioninių centrų tinklalapių. Neissamūs yra Marijampolės, Panevėžio, Tauragės, Utenos regioninių atliekų tvarkymo centrų tinklalapiai. Atliktas tyrimas parodė, kad dažnai savivaldybių tinklalapiuose nėra atskiros skilties apie savivaldybės atliekų tvarkymo sistemą arba tokiose skiltyje informacija neišsami. Suformuluotos 9 rekomendacijos esamai visuomenės informavimo situacijai pagerinti. / The aim of the paper is to analyze the legal aspects of public environmental education and awareness rising on waste management issues, to evaluate the completeness and quality of the websites of regional waste management centers and municipalities and to develop a web site for waste management issues. Methods of the work: descriptive analysis of the legislation, comparative analysis of educational material on the websites of regional waste management centers in Lithuania. Master's thesis describes the website (www.atliekos.visiems.lt) for waste management developed by the author. Alytus, Šiauliai, Tauragė, Telšiai, Kaunas regional waste management centers according to legislation must develop and implement public awareness programs on waste issues. According to the information provided, Lithuanian regional waste management centers, were grouped into four categories. Websites of Siauliai and Telsiai regional waste management centers are the most developed and complete among of all regional centers. The websites of the waste management centers of Marijampolė, Panevėžys, Tauragė, Utena were among those that mostly lacked comprehensiveness. The research revealed that in the websites of municipalities’ there is no a separate column on municipal waste management system or information in such column is not complete. It was formulated 9 recommendations for the improvement of public environmental education and awareness rising on waste management issues.

Atliekų tvarkymas yra prioritetinė sritis Lietuvos aplinkos apsaugoje. Labai svarbu yra mažinti atliekų kiekį ir didinti perdirbimo apimtis. Beveik pusę namų ūkyje susidarančių buitinių atliekų kiekio sudaro virtuvės atliekos, kitą pusę - antrinės žaliavos (popierius, kartonas, stiklas, plastmasė, medienos atliekos, tekstilės, odos bei gumos liekanos, tetrapakai bei kt.). Vis dar į sąvartynus patenka didelis kiekis atliekų, kurios po rūšiavimo gali būti naudojamos kaip antrinės žaliavos. Panevėžio regione konteinerinėmis atliekų surinkimo sistemomis aprūpinti 76 % gyventojų. Panevėžio regione pavojingų atliekų surenkama 1,6 % visos Lietuvos pavojingų atliekų, o nepavojingų atliekų surenkama 22,65 % visos Lietuvos nepavojingų atliekų. Lietuvoje surenkamų nepavojingų atliekų kiekis auga, o Panevėžio regione surenkamų nepavojingų atliekų kiekis svyruoja, tačiau nematyti didėjimo tendencijos. Panevėžio regione surenkamų komunalinių atliekų kiekis vienam gyventojui yra didesnis nei Lietuvoje surenkamų komunalinių atliekų kiekis vienam gyventojui (Panevėžio regione - 416,852 kg/gyv., Lietuvoje - 393,333 kg/ gyv.). Panevėžio regione surenkamų gamybos atliekų kiekis sudaro 4,93 % surenkamų Lietuvos gamybos atliekų ir auga santykinai greičiau nei Lietuvos. Lietuvoje ir Panevėžio regione plačiausiai paplitę pavojingų atliekų tvarkymo būdai yra saugojimas ir perdirbimas (saugojimas: Lietuvoje – 49 %, Panevėžio regione – 47 %; perdirbimas: Lietuvoje – 40 %, Panevėžio regione - 44%)... [toliau žr. visą tekstą] / Waste management is priority ground in Lithuania environment protection. It is very important to reduce quantity of waste and to raise extent of remarking. Kitchen waste is almost the half of waste produced in house holds. Secondary raw (paper, cardboard, glass, plastics, wood waste, textile, leather and etc.) also is a big part of municipal waste. A huge amount of waste still gets in to landfills, which could be recycled after sorting. 76 percent dwellers of Panevėžys region have possibility to dispose their waste to dumpsters, which are looked after keeper of municipal waste management. 1,6 percent of Lithuania hazardous waste is gathered in Panevėžys region and 22,65 percent non-hazardous waste is picked up. The quantity of non-hazardous waste is arising in Lithuania. There is no arising trend of non-hazardous waste in Panevėžys region. The quantity of gathered municipal waste for one person in Panevėžys region (416,852 kg/capita) is bigger than in Lithuania (393,333 kg/capita). 4,93 percent of Lithuania trade waste is gathered in Panevėžys region. And the quantity of trade waste in Panevėžys region grows quicker in relation than in Lithuania. Storage and remarking are the most often used ways for management of hazardous waste in Panevėžys region and the whole Lithuania. The most spread waste management way is disposal (48 percent) and in the second place is storage (28 percent) in the Republic of Lithuania. Ass-backwards it is Panevėžys region: storage (70 percent) is in... [to full text]

Darbo tikslas išanalizuoti atliekų rūšiavimo bei tvarkymo situaciją Lietuvoje, atlikti gyventojų nuomonės vertinimą, nustatyti jos kitimo tendencijas 2010 m. – 2012 m. laikotarpiu. Tyrimas atliktas remiantis moksline literatūra, sukauptais statistikos duomenimis ir vykdytos gyventojų nuomonės apklausos duomenimis. Pastaruoju metu augant vartojimui, pakuočių kiekiui, pirkimo-pardavimo kultūrai krypstant prie smulkių daiktų vienkartinio įpakavimo, po ekonominės krizės vėl atsigaunant statyboms, gamybai neišvengiamai susiduriama su dideliu susidarančių atliekų kiekiu šalyje. Visuose sektoriuose Lietuvoje kasmet susidaro apie 4,5 mln. t. atliekų: iš jų gyventojų komunalinių atliekų šiek tiek daugiau nei 1 mln. t., gamybos, pramonės, žemės ūkio, transporto ir kitų ūkinių veiklų apie 3 milijonai tonų. Nustatytų aplinkos apsaugos pažeidimų atliekų sektoriuje skaičius didėja 2002 m. jų buvo šiek tiek virš tūkstančio, o 2009 m. viršijo du tūkstančius, Vienam gyventojui tenkančių mišrių komunalinių atliekų kiekiai taip pat pasižymi didėjimo tendencija, apie 300 kg 2004 metais ir 330 kg 2012 metais (per aštuonis metus išaugo trisdešimčia kilogramų). Atsižvelgiant į emigraciją ir dar statistiškai neįtrauktą realų gyventojų kiekio sumažėjimą, mišrių komunalinių atliekų kiekis susidarantis vienam gyventojui per metus gali būti žymiai didesnis. Atlikus išsamią literatūros ir surinktų anketinių duomenų analizę nustatytos pagrindinės priežastys kodėl Lietuvos visuomenėje komunalinių... [toliau žr. visą tekstą] / Work purpose is to analyse the situation of waste sorting and management in Lithuania and accomplish the assessment of residents’ opinion, identify trends in 2010 – 2012 years period. The research has been conducted on the ground of scientific literature, collected statistical data and the data of accomplished residents’ interrogation. Nowadays when consumption and the number of packing is increasing, purchase and sale culture is turning to the usage of disposable packing of small items, when after the economic crisis construction and manufacture are reviving again, we inevitably face a huge amount of waste appearing in the country. Every year in all sectors of Lithuania about 4, 5 million tons of waste are accumulated: where domestic household waste work out slightly more than 1 million tons, whereas manufacturing, industrial, agricultural, transport and other waste work out about 3 million tons. The number of breaches of environment protection in waste management sector is increasing. In 2002 there were slightly more than a thousand of such breaches, whereas in 2009 the number exceeded two thousands. The number of domestic household domestic household domestic household domestic household waste which falls on one resident has increasing tendency and figures up to 300 kg per person in 2004 and 330 kg per person in 2012. Within eight years the amount increased by thirty kilos. Considering the emigration and real statistically undocumented decrease of the number of residents... [to full text]

Pagrindinis šio darbo tikslas – charakterizuoti lyderystės įtampas paribio versle. Paribio verslu vadiname verslą, kuris visuomenei reikalingas, bet pats savaime yra ekonomiškai nepagrįstas. Jam būtinas subsidijavimas ar spec. sąlygų sudarymas. Didelė reikšmė teikiama kultūros ir civilizacijos funkcionavimo ypatumams, kurie sąlygoja specifinės paribio verslo aplinkos susidarymą. Šiame darbe atliekų tvarkymo veikla nagrinėjama kaip paribio veikla, parodoma, kad ji gali būti ir ekologinio sąmoningumo indikatoriumi. Siekiama parodyti tapimo ekologiniu lyderiu problemas atliekų (šiukšlių) tvarkymo versle. Darbo uždaviniai: išnagrinėti kaip apibrėžiamas sąmoningas požiūris į šiukšles, atskleisti žmonių segregaciją socialinės, kultūrinės ekologijos požiūriu, paaiškinti šiukšles kaip semantinį kultūros vienetą bei kaip jos įtakoja lyderiavimo specifiką, paaiškinti paribio verslo psichologines, kultūrines ir socialines įtampas ir ištirti paribio lyderius, jų santykį su administraciniu vadovavimu. Literatūros analizėje pirmiausia apžvelgiama kas tai yra ekologinė sąmonė, kaip ji formuojama, kas tai sąlygoja. Norint suprasti kokioje specifinėje aplinkoje vykdomas atliekų tvarkymas toliau nagrinėjama segregacija. Vėliau nagrinėjamos šiukšlės kaip semantinis kultūros vienetas, kas sąlygoja skirtingus požiūrius į vartotojiškumą ir į šiukšles. Kadangi ekologinė lyderystė tarpsta specifinėje verslo paribio aplinkoje trumpai pristatomos atliekų tvarkymo ir apmokėjimo galimybės bei... [toliau žr. visą tekstą] / The main aim of the thesis is to characterize leadership strains in peripheral business. Peripheral business is a business that is necessary for the population but not economically viable in itself. It is in a need for either subsidies or support through the creation of favourable conditions. The features of culture and civilization which inform the specific environment peripheral business functions in are of key significance. In this paper, waste management is demonstrated to be peripheral business and it is shown that waste management can be an indicator of environmental awareness. The aim is to show the problems on the way to leadership in the waste management sector. The study objectives are to provide a definition of environmental awareness, demonstrate people’s segregation in terms of social and cultural environment, explain waste as a semantic cultural unit, demonstrate how waste affects the leadership characteristics, characterize the psychological, cultural, and social strains of leadership in peripheral business, and analyze peripheral business leaders and their approach to administrative management. First, literature research into the subject is analyzed. The definition of environmental awareness, the ways it is shaped, and the effects it produces are covered. In order to clarify the specific context of waste management, segregation is studied. Later, the semantics of waste are analyzed, and the author looks into the reasons for different approaches to... [to full text]

The author poses a question whether the current legal regulation of waste is proper. The question is answered by analyzing five issues: variety of the concepts of waste (waste can be perceived in distinct manners and the current concept aggravates the solution of two principal waste problems – danger to the environment and danger to human health); non-systematic use of terms (improper terms are used in Lithuanian legal acts); the jurisprudence of Lithuanian courts in explaining the concept of waste (the courts do not perceive waste properly); the twofold term of the municipal/household waste in Lithuanian legal acts (municipal/household waste is regulated by using the same term, thus it is not clear for which waste persons are taxed); the application of the municipal levy for waste management (the current model does not encourage to preserve the environment). The author concludes that the variety of the concepts of waste, the disagreements among the scholars on the question, the difficulties encoutered by the courts and non-ameliorating status of the environment show that it should be reasonable to discard the current legal regulation of waste. The two principal problems posed by waste and unsuccessfully solved by the current legal regulation are determined principally by the objects which are not in any possesion. Then waste should be perceived as an object which is not in a possesion and the legal regulation should be orientated in making all the objects to have a possesor. / Disertacijoje keliamas klausimas, ar esamas atliekų tvarkymo teisinis reguliavimas yra tinkamas. Į šį klausimą atsakoma analizuojant penkis atliekų tvarkymo teisinio reguliavimo probleminius aspektus: (1) atliekų sampratų įvairovę (atliekas galima suvokti labai įvairiai, o dabartinė atliekų samprata apsunkina dviejų pagrindinių atliekų keliamų problemų – pavojingumo aplinkai ir žmogui - sprendimą); (2) nesusistemintą terminiją (teisės aktuose vartojami netinkami terminai); (3) Lietuvos teismų praktiką aiškinant atliekų sąvoką (teismai atliekas suvokia netinkamai); (4) dvilypę komunalinių atliekų sąvoką (komunalinės atliekos teisės aktuose suvokiamos dvejopai, todėl neaišku, už kokių konkrečiai atliekų tvarkymą asmenys yra apmokestinami); (5) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir atliekų tvarkymą taikymą (rinkliava neskatina asmenų tausoti aplinkos). Daroma išvada, kad atliekų sampratų įvairovė, teisės mokslininkų nesutarimai, ką laikyti atliekomis, teismų patiriami sunkumai nagrinėjant atliekų bylas ir negerėjanti aplinkos padėtis rodo, kad būtų tikslinga atsisakyti esamo atliekų teisinio reguliavimo. Dvi pagrindines atliekų problemas, kurias siekiama išspręsti esamu atliekų teisiniu reguliavimu, iš esmės kelia tik nevaldomi objektai. Tuomet atliekomis reikėtų laikyti tik tuos objektus, kurie nėra valdomi, o teisiniu reguliavimu siekti, kad visi objektai būtų valdomi.

Atliekų valdymo problema šiandien aktuali daugeliui ES valstybių, įgyvendinančių ES atliekų valdymo politiką. LR dar tik žengia pirmuosius žingsnius, pertvarkydama atliekų valdymo sistemą. Atliekų tvarkymas įstatymuose apibrėžiamas priemonė, bet ne kaip nuoseklus valdymo procesas. Tai sukelia nesusipratimų valdžios struktūrose. Didžiausia atsakomybė tenka savivaldybėms, jos įgyvendina atliekų tvarkymą tiesiogiai, o valdymo klausimus turinčios spręsti valdžios institucijos, dubliuodamos viena kitos veiklą, nepriima radikalių sprendimų, kurie šiandien jau būtini. Tvirtas požiūris į šią problemą ir raginimas kurti atliekų deginimą buvo išsakytas ir pačios prezidentės Dalios Grybauskaitės 2009 m. rugsėjo 2d, Kaune vykusiame susitikime su Kauno miesto savivaldybės vadovais, raginusios greitu metu imtis veiklos, kadangi žinoma, jog LR yra remiama ES, yra ir įsipareigojusi ES. Išanalizuotos direktyvos, įstatymai, planai, ataskaitos įgalina teigti, kad būtinas valdančių struktūrų greitas sprendimų priėmimas ir tikslų įgyvendinimas, apibrėžiant įstatymuose tiksliau institucijų pareigas ir užduotis, imantis sukauptų atliekų gyvavimo ciklo pratęsimo, įvertinant LR valstybės piliečių sąmoningumą atliekų tvarkyme (diegiamos naujovės įsitvirtina negreitai, o atliekos kaupiasi sparčiai). / Waste management problem in today's relevant for many EU countries to comply with EU waste management policy. Republic of Lithuania yet just takes its first steps in restructuring of the waste management system. Waste management legislation is defined as a tool rather than as a management process. This leads to misunderstandings inside power structures. The main responsibility lies with the municipalities, they implement waste management directly, and the authorities having to address governance issues, duplicating each other's activities does not accept radical solutions, which today are essential. Robust approach to this problem and call for the incineration of waste has been expressed by president Dalia Grybauskaite on 2009 September 2nd at a meeting with Kaunas municipality heads, she called in short time to take action, since it is known that RL is supported by the EU, is committed to the EU. Analyzed directives, laws, plans, reports allows to assert that the rapid decision-making and implementation of the objectives is necessary for managing structures, defining duties and tasks of the authorities more precisely, through the extension of the life cycle of the waste generated, taking the RL state citizens' awareness of waste management (innovation far from gaining ground, and waste builds up quickly).

Baigiamajame magistro darbe nagrinėjamos atliekų susidarymo, surinkimo ir tvarkymo problemos ir tikslai. Pasinaudojant teoriniais teiginiais ir prielaidomis išanalizuota atliekų situacija Lietuvoje ir užsienio šalių patirtis šioje srityje. Išnagrinėti pagrindiniai principai. Šiame darbe apžvelgta atliekų susidarymo, surinkimo ir tvarkymo situacija, kuri yra viena svarbiausių aplinkosaugos problemų, atsiradusi vos įsikūrus pirmosioms gyvenvietėms ir tapusi ypač aktuali mūsų šimtmetyje. Atliekų tvarkymas reikalauja daug lėšų, tačiau žiūrint į tolimesnę ateitį pigiau tvarkyti atliekas šiandien, negu ateityje likviduoti taršos padarinius. Išanalizavus teorinius ir praktinius aspektus apie atliekų surinkimo kokybę Vilniaus mieste pateikiamos baigiamojo darbo išvados ir siūlymai. / This final master work is on the subject of waste product, it formation, collection and management. According to theoretic theses there was made particular analysis of waste situation in Lithuania including foreign countries experience on this goal. As waste is one of the most important this century problem of environment control problems in this work are pending the main principles of waste treatment, like waste collection, waste disposal, management situation. Waste management needs big issues, now after all detailed analysis I can affirm that it is better and cheaper treat waste now nor liquidate big pollution after- effect in the near future.

Šiame magistro baigiamajame darbe autorė analizuoja nevyriausybines organizacijas, kaip vieną iš institucijų įtakojančių atliekų tvarkymo sistemą. Šio darbo tikslas yra atskleisti nevyriausybinių aplinkosauginių organizacijų vaidmenį atliekų tvarkyme. Tyrimas pradedamas atliekų tvarkymo sistemos analize, kuri atskleidžia atliekų tvarkymo principus, atskirų atliekų srautų tvarkymo ypatumus bei atliekų tvarkymo kontrolės aspektus. Antrajame skyriuje nagrinėjamas nevyriausybinių organizacijų sektorius. Atskleidžiama nevyriausybinių organizacijų apibrėžimo problematika, analizuojama nevyriausybinių organizacijų veikla išskiriant veiklos apribojimų ir lengvatų aspektus bei aptariami nevyriausybinių organizacijų veiklą reglamentuojantys teisės aktai. Trečias šio magistro baigiamojo darbo skyrius yra skirtas nevyriausybinių aplinkosauginių organizacijų analizei: atskleidžiama nevyriausybinių aplinkosauginių organizacijų sisteminės duomenų bazės nebuvimo problema, įvertinama nevyriausybinių aplinkosauginių organizacijų veikla atliekų tvarkymo srityje, pateikiami veiklos pavyzdžiai, analizuojamos visuomenės turimos žinios apie nevyriausybines aplinkosaugines organizacijas ir jų atliekamą veiklą. Apibendrinant išnagrinėtą teorinę medžiagą ir gautus tyrimo rezultatus pateikiamos išvados bei rekomendacijos ir pasiūlymai. / In this final MA work author analyzes non-governmental organizations as one of these institutions that have influence on the waste treatment system. The aim of this work is to reveal the role of non-governmental environment control organizations in waste treatment. The research starts with analysis of waste treatment system which discloses the principles of waste treatment, peculiarities of separate waste flow treatment, and aspects of waste treatment control. The second part of the work analyzes sectors of non-governmental organizations. Problematic aspects of defining non-governmental organizations are presented, practice of non-governmental organizations is analyzed by singling out aspects of practice limitations and concessions, and legal acts that specify the practice of non-governmental organizations. The third part of this work focuses on the analysis of non-governmental environment control organizations: this part reveals the problem of lack of systemic non-governmental environment control organizations data base, evaluates the practice of non-governmental environment control organizations in the area of waste treatment, presents examples of the practice, analyzes the community's knowledge about non-governmental environment control organizations and their activities. Having analyzed theoretical material and results of the survey, certain conclusions, recommendations, and suggestions are presented.