Atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą teorinės ir praktinės problemos. Magistriniame darbe nagrinėjamos atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą teorinės ir praktinės problemos. Pirmoje darbo dalyje pateikiama ikiteisminio tyrimo pradžios problematika, analizuojant tiek Lietuvos tiek ir užsienio šalių teisės aktus, teismų praktiką bei doktriną. Iškeliama ikiteisminio tyrimo stadijos vientisumo problema, jos reglamentavimo ypatumai. Taip pat ši darbo dalis susijusi su ikiteisminio tyrimo pradžios reglamentavimu tiek įstatyminėje bazėje, tiek ir poįstatyminių teisės aktų kontekste. Daroma išvada, jog Lietuva pasirinkusi vientisos ikiteisminio tyrimo stadijos poziciją, pakeitusi ikiteisminio tyrimo pradžios nuostatas tiek įstatyme, tiek ir poįstatyminiame akte, iš dalies išsprendė iki tol egzistavusias ikiteisminio tyrimo pradžios reglamentavime vyravusias problemas, kurios užkirto kelią efektyviam ikiteisminio tyrimo pradžios funkcionavimui. Antroji darbo dalis yra susijusi su atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą normų analize. Šioje darbo dalyje detaliai atskleidžiami atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą pagrindai, jų specifika ir įgyvendinimo praktikoje galimybės. Be to, nagrinėjama ir atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą procesiniai dokumentai bei jų apskundimo tvarka. Reziumuojama, jog naujos redakcijos Baudžiamojo proceso kodekso kitoks atsisakymo pardėti ikiteisminį tyrimą pagrindų nustatymas iš dalies pagerino šio etapo reglamentavimą ir praktinį funkcionavimą, tačiau... [toliau žr. visą tekstą] / Theoretical and Practical Problems of Refusal to Initiate a Pre-Trial Investigation. This article deals with theoretical and practical problems of refusal to initiate a pre-trial investigation. The first part of this work deals with problematic aspects of initiating a pre-trial investigation, anatomizing Lithuanian ant foreign countries legal acts, court practice and doctrine. The idea of united and separated pre-trial investigation as an episode is being settled down. Besides, this part of work speaks about regulation of initiating pre-trial investigation according legal acts and other binding acts. The conclusion is being formed that Lithuania is chosen the conception of united episode of pre-trial investigation. While changing legal acts which regulate pre-trial investigation, Lithuanian criminal procedure law achieved goal, solving some problems which existed in initiating pre-trial investigation, coursing the effectiveness of pre-trial investigation. The next episode speaks about refusal to initiate a pre-trial investigation. This part deals with the aspects according which pre-trial investigation can not be initiated. What is more, the documents of procedure and the system of appealing are revealed. Summing everything up, changing the grounds of refusing to initiate a pre-trial investigation, solved some problems which existed before new enactment. Besides, the practice of refusing to initiate pre-trial investigation became more effective. On the contrary, this legal... [to full text]

Atsisakymo bendradarbiauti bylose taikytinų sąlygų susisteminimas ir jų ryšio su skirtingomis atsisakymo bendradarbiauti formomis nustatymas, manytina, yra esminė prielaida siekiant nubrėžti pagrįstą ribą tarp dominuojančio ūkio subjekto teisėto atsisakymo bendradarbiauti ir piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi. Atitinkamai magistro baigiamaje darbe, priešingai paplitusiai kazuistinei atsisakymo bendradarbiauti atvejų analizei, apibendrintai įvardijamos ir nagrinėjamos sąlygos, reikšmingos sprendžiant ar atsisakymas bendradarbiauti konkrečiu atveju laikytinas piktnaudžiavimu dominuojančia padėtimi. Magistro baigiamajame darbe patvirtinama hipotezė, kad visose atsisakymo bendradarbiauti bylose, įskaitant esminių išteklių ir atsisakymo suteikti intelektinės nuosavybės teisių licenciją atvejus, išpildytinos dvi kertinės – prašomo tiekti ištekliaus būtinumo ir konkurencijos pašalinimo – sąlygos. Daroma išvada, kad tik patenkinus šias dvi sąlygas galima tolesnė atsisakymo bendradarbiauti situacijos analizė sprendžiant, ar konkrečiu atveju ūkio subjekto atsisakymas bendradarbiauti laikytinas piktnaudžiavimu dominuojančia padėtimi. Darbe taip pat prieinama prie išvados, kad konkurencijos teisėje nėra konceptualaus skirtumo tarp esminių išteklių, atsisakymo suteikti intelektinės nuosavybės teisių licenciją ir kitų atsisakymo bendradarbiauti bylų tiek įvardijant atitinkamas bylas kaip atstovaujančias vienai iš atitinkamų doktrinų, tiek taikomų sąlygų atžvilgiu. Magistro baigiamąjį... [toliau žr. visą tekstą] / The essential premise when drawing a line between the legitimate refusal to deal by a dominant undertaking and its abuse of a dominant position is to file the conditions to be satisfied in refusal to deal cases and to understand their relations with different forms of refusal to deal. Therefore contrary to the common incidental analysis of refusal to deal cases, in this master thesis the conditions which are significant when deciding if refusal to deal in a specific case is to be considered abuse of a dominant position are identified and analyzed as a whole. In a master thesis the hypothesis is confirmed that in all refusal to deal cases, including essential facilities and refusal to licence intellectual property rights cases, two crucial conditions are to be satisfied – indispensability of an input and elimination of competition. The conclusion is drawn that only after satisfying these two conditions further analysis of a refusal to deal situation shall be carried on in order to decide if a refusal to deal by an undertaking is to be considered an abuse of a dominant position. The conclusion also drawn is that there is no conceptual distinction between essential facilities, refusal to licence intellectual property rights and other refusal to deal cases when attributing them to one of the respective doctrines and when identifying the conditions to be satisfied. Master thesis consists of two parts. First part analyses the concept of refusal to deal cases, different forms which... [to full text]

Ikiteisminio tyrimo pradėjimas Magistro darbe siekiama atskleisti baudžiamojo proceso instituto – ikiteisminio tyrimo pradėjimo – sampratą, išanalizuoti šio etapo metu priimamus sprendimus ir atliekamus veiksmus, bei su tuo susijusias teorines bei praktines problemas. Darbe analizuojami svarbiausi ikiteisminio tyrimo pradėjimo aspektai: ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagrindai, subjektai, turintys teisę inicijuoti ikiteisminio tyrimo pradėjimą, ikiteisminio tyrimo pradėjimo ypatumai privataus ir privačiai viešo kaltinimo procesuose, veiksniai, lemiantys ikiteisminio tyrimo pradėjimą (procesinės prielaidos). Analizuojamas atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą institutas, didelį dėmesį dėl padarytų paskutinių Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimų skiriant skundo, pareiškimo ar pranešimo apie nusikalstamą veiką patikslinimui. Analizuojama tokio patikslinimo samprata, buvusios, esamos ir būsimos problemos, susijusios su šio instituto taikymu: galimi asmenų teisių pažeidimai dėl patikslinamųjų veiksmų pagrįstumo ir atlikimo procedūrų apskundimo galimybės nebuvimo, taip pat tokių veiksmų prokurorinės kontrolės nebuvimo, aptariamos problemos dėl proceso greitumo principo įgyvendinimo šiame etape. Taip pat aptariama ikiteisminio tyrimo pradėjimo tvarka ir fiksavimas – sprendimo pradėti ikiteisminį tyrimą formos bei ikiteisminio tyrimo pradėjimo būdai. Darbe bandoma parodyti, kad pasikeitus Baudžiamojo proceso kodeksui ir atsisakius baudžiamosios bylos iškėlimo, šią stadiją pakeitė... [toliau žr. visą tekstą] / The Initiating of Pre-trial Investigation The institute of a criminal procedure – initiating of pre-trial investigation – was studied in this master thesis in order to reveal its concept, to analyze all the decisions that are made and all the actions that are performed at this stage, also theoretical and practical problems that comes with it. The most important aspects of the initiating of pre-trial investigation have been analyzed in this thesis: the grounds of the initiating of pre-trial investigation, subjects that have the right to initiate the pre-trial investigation, features of the initiating of pre-trial investigation in the processes of private and public-private prosecutions, factors determining the initiating of pre-trial investigation (procedural assumptions). The institute of the refusal to initiate the pre-trial investigation is also analyzed, concentrating on the specification of a complaint, statement or report. The concept of such specification, also past, present and future problems that are related to the implementation of this institute are analyzed: possible violations of human rights because of the absence of the possibility to appeal against the validity of specification and performance of specifications procedures, also the absence of the control of public prosecutor and the problems of the implementation of a principal of procedure in a reasonable time. Also the procedure and fixation of the initiating of pre-trial investigation is discussed – forms... [to full text]

ATSISAKYMAS PRADĖTI IKITEISMINĮ TYRIMĄ SANTRAUKA 2003 m. gegužės 1 d. įsigaliojus naujajam baudžiamojo proceso kodeksui, įsigaliojo nauja ikiteisminio tyrimo pradėjimo tvarka. Ikiteisminis tyrimas pradedamas, paaiškėjus nusikalstamos veikos požymiams, tačiau ikiteisminis tyrimas nėra pradedamas visais atvejais. Įstatymo 168 straipsnyje reglamentuojamas atsisakymo pradėti ikitesminį tyrimą institutas. Nustatyta, kad prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, gali atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai skunde, pareiškime ar pranešime nurodyti faktai apie padarytą nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi. Šio darbo tikslas – atlikti atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą instituto teisinio reglamentavimo ir praktinio darbo analizę, supažindinti su šį baudžiamojo proceso institutą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis, įvertinti, kaip atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą užsienio valstybėse bei pasirinktoje Lietuvos teisėsaugos institucijoje. Darbe nagrinėjamas atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą institutas, pateikiama atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą samprata, atskirai išanalizuotos sąlygos, leidžiančios atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą bendra tvarka ir gavus patikslinimą. Aptarta „patikslinimo sąvoka“, jo pateikimo būdai, subjektai, priimantys sprendimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą teisėtumo kontrolė... [toliau žr. visą tekstą] / REFUSAL TO INITIATE A PRELIMINARY INVESTIGATION SUMMARY After a new Penal Procedure Code has been enforced, 1 May 2003, a new order of an initation of a preliminary investigation has become into a force. Preliminary investigation is initiated when a criminal act is discovered, but it is not initiated in all cases. The institution of a refusal to initiate a preliminary investigation is regulated in the article 168 of Penal Procedure Code of the Republic of Lithuania. It is determined that a prosecutor or prosecuting authority, after receiving a complaint, an application or a report and in certain cases their specification, may refuse to initiate a preliminary investigation only in cases when a complaint, an application or a report contains obviously false information about the criminal act. The aim of this study is to carry out the analysis of the institution legal regulating a refusal to initiate a preliminary investigation, to do a practical analysis, to introduce to legal deeds, regulating this penal procedure institution, to evaluate the experience of foreign countries and of a certain law institution in Lithuania in this field. This study examines the institution of a refusal to initiate a preliminary investigation, conceptions of a preliminary investigation; conditions, permitting to refuse to initiate a preliminary investigation in common order and after receiving a specification, are analysed separately. “ Conception of a specification” and its submission, subjects... [to full text]

The author of this thesis raised question if the insolvency of a State is the legitimate basis for suspension or repudiation on international financial obligations. Since there is no uniform way to deal with the issue, the attention is given to different practices and guidelines of court’s reasoning. In order to answer the legal question, prove or neglect the hypothesis and fulfill goals descriptive, analytical and comparative methods are used. The paper consists of four major parts and proceeds in the following order. Part one provides general understanding of State as subject of international law, gives basic legal characteristics of Sovereign debt, introduces the legal definition of insolvent State and explores responsibility of the State in case of unilateral suspension or repudiation on external public debt. The second part explores the existing judicial regulation, defines the absence of international law containing a uniform or a codified insolvency law of states and outlines the main principles applicable to the dispute resolution between insolvent Sovereign State and its creditors. This section also analyzes the frequent practice of solvency crises resolutions and sifts through main judicial problems. It is concluded that current Sovereign crisis resolution violates the main fundamental principle of the rule of law: that one must not be judge in one's own cause. Author emphasizes that diversity among creditors creates uncertainty among all participants as to how... [to full text] / Darbo tikslas yra atsakyti į klausimą, ar valstybės nemokumas yra teisėtas pagrindas sustabdyti arba panaikinti tarptautinių įsipareigojimų vykdymą. Jam pasiekti naudojami aprašomasis, analitinis bei palyginamasis metodai. Magistro baigiamasis darbas yra sudarytas iš keturių pagrindinių dalių. Pirmiausia yra pristatoma valstybės kaip tarptautinės teisės subjekto samprata, bendra valstybės skolos charakteristika, pateikiamas nemokios valstybės apibrėžimas bei analizuojama valstybės atsakomybė vienašališkai sustabdant tarptautinių įsipareigojimų vykdymą arbą jų atsisakant. Antrojoje dalyje atskleidžiama nemokios valstybės is jos kreditorių santykių reglamentacija, aptariami bendrieji teisės principai taikytini valstybės nemokumui. Analizuojama dabartinė nemokių valstybių problemų sprendimo praktika bei atskleidžiamos pagrindinės teisinės problemos. Trečioji dalys yra skirta sąlygų, kurioms esant nemoki valstybė gali teisėtai atsisakyti vykdyti savo finansinius įsipareigojimus, analizei. Prieinama prie išvados, kad valstybės nemokumas gali būti teisėtas pagrindas sustabdyti arba panaikinti tarptautinių įsipareigojimų vykdymą , tačiau tik esant tam tikroms aplinkybėms – kuomet tarptautinių finansinių įsipareigojimų vykdymas pažeidžia pagrindinius nemokios valstybės piliečių poreikius bei teises. Paskutinėje dalyje pristatomi siūlymai kaip galima būtų teisiškai reguliuoti nemokios valstybės ir jos kretitorių santykius. Pateikti projektai palyginami, aptariamos jų trūkumai ir... [toliau žr. visą tekstą]

Šiame magistro baigiamajame darbe analizuojamas vienašalis sandoris kaip prievolinių santykių atsiradimo prielaida. Darbas pradedamas vienašalio sandorio sąvokos analize, bendrųjų bruožų atskleidimu ir jo reikšmingumo pagrindimu. Nuosekliai nagrinėjami būtini sandorio elementai: subjektai, valia, valios išraiška, turinys ir forma. Išskiriami, būtent, vienašalio sandorio elementams būdingi ypatumai. Taip pat autorė atskleidžia, kad vienašalis sandoris gali būti pirminiu prievolinių santykių atsiradimo pagrindu arba tik papildomu juridiniu faktu jau esamuose teisiniuose santykiuose. Antrame skyriuje autorė nagrinėja prievolinių santykių kilimo sąlygas pagal tokį sandorį. Šiame skyriuje išskiriamos dvi vienašalių sandorių grupės: vienašaliai sandoriai, kurie skirti juos sudarantiems asmenims ir tie, kurie adresuojami kitiems asmenims. Autorė analizuoja kiekvieno jų ypatumus ir prievolinių santykių kilimo sąlygas. Taip pat nagrinėjamas įstatyme numatytas teisinių padarinių kilimas pagal vienašalį sandorį ir privalomas vienašalio sandorio sudarymas. Trečiasis šio magistro baigiamojo darbo skyrius yra skirtas vienašalio sandorio įtakos apimties analizei. Išskiriami sandoriai, kurie įtakoja tik vieną sandorio šalį ir tie, kurie įtakoja abi šalis. Taip pat analizuojama, kaip teisių ir pareigų pagal tokius sandorius atsiranda tretiesiems asmenims. Šiame skyriuje aptariama vienašalio sandorio atsisakymo teisė ir jos įgyvendinimo sudėtingumas, priklausantis nuo jo įtakos apimties... [toliau žr. visą tekstą] / Authoress of this master‘s final thesis analyse unilateral legal transaction as the cause of the obligations. The thesis begins with analysis of the concept, common features and substantiation of the importance. Authoress coherently analyse essential elements of the legal transaction: subjects, will, expression of will, content and legal form. The elements of unilateral legal transaction are emphasized. Authoress reveals that unilateral legal transaction can be the prime assumption of the obligations or it can be only collateral fact in the legal relations. The conditions of occurrence of the obligations under unilateral legal transaction are researched in the second chapter. Two groups of legal transactions are separated: unilateral legal transactions that are intended to the formers and those, which are addressed to the other persons. The occurrence of the obligations indicated in the legal acts and obligatory formation of the unilateral legal transaction are analyzed as well. The third chapter is about the size of influence of the unilateral legal transaction. There are contracts which bring influence only to the one part of the contract and those, which bring influence to the both sides. Authoress analyse how rights and obligations can arise to the third persons under unilateral legal transaction. The right of rejection of the unilateral legal transaction is disputed as well. The implementation of this right depends on the size of influence to the sides of the contract... [to full text]

Šis darbas skirtas savanoriško atsisakymo pabaigti nusikalstamą veiką institutui, kaip specifinei aplinkybei, šalinančiai baudžiamąją atsakomybę, kuri Lietuvos baudžiamojoje teisėje sulaukusi nepagrįstai mažai dėmesio. Šiame darbe šis institutas išnagrinėtas lyginamuoju aspektu, lyginant jo reglamentavimą, teismų praktiką bei doktriną Lietuvoje ir keliose kitose kontinentinėse užsienio šalyse, bet pagrindinai - Vokietijoje – šalyje, turinčioje labiausiai išvystytą pasaulyje baudžiamosios teisės teismų praktiką bei doktriną. Magistrinio darbo tikslas – atskleisti savanoriško atsisakymo pabaigti nusikalstamą veiką instituto turinį, jo probleminius aspektus Lietuvos ir užsienio šalių baudžiamojoje teisėje ir, kiek leidžia šio darbo apimtis, rasti jų sprendimo būdus. Siekiant šių tikslų, darbe išanalizuotas šio instituto tikslingumas, vieta baudžiamosios teisės sistemoje, reglamentavimo ypatumai atskirose šalyse. Didžiausias dėmesys skirtas savanoriško atsisakymo pabaigti nusikalstamą veiką sąlygoms, jų analizei. Taip pat aptartos tokių baudžiamosios teisės institutų kaip aktyvi atgaila ir nepavykęs savanoriškas atsisakymas pabaigti nusikalstamą veiką sąsajos su savanoriško atsisakymo pabaigti nusikalstamą veiką institutu Lietuvos ir užsienio šalių baudžiamojoje teisėje. Didelis dėmesys darbe skirtas Vokietijos teismų praktikai, išsprendusiai daugelį savanoriško atsisakymo pabaigti nusikalstamą veiką instituto probleminių klausimų. / This work is intended to complete the voluntary withdrawal offense Institute , the specific context in which disposes of criminal responsibility , which is the age of criminal law Lithuania unduly little attention. In this paper, the Institute examined a comparative perspective , comparing its regulations , case law and the doctrine of Lithuania and several other onshore foreign countries , but mainly - in Germany - a country with the most developed in the world of criminal law case law and doctrine. Masters aim - voluntary refusal to disclose complete offense Institute content, the problematic aspects of Lithuanian and foreign criminal law and, within the scope of the work to find solutions. To achieve these goals , this paper analyzed the Institute of expediency , place the criminal justice system , regulatory characteristics of individual countries. Focuses on the voluntary withdrawal complete offense conditions of analysis. It also discussed criminal justice institutions such as the active repentance and voluntary waiver failure to complete the interface to the offense of voluntary withdrawal to complete the offense Institute of Lithuanian and foreign criminal law. Great attention to work for the German judicial practice , resolved many of the voluntary withdrawall to complete the offense Institute of problematic issues.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.79 straipsnis garantuoja bendraturčių pirmenybės teisę pirkti parduodamas bendrosios nuosavybės teise priklausančio turto dalis ta kaina, ir tomis sąlygomis, kuriomis tos turto dalys yra parduodamos. Įstatymų leidėjas, nustatydamas pirmenybės teisę pirkti, visais atvejais siekia tų pačių tikslų – užtikrinti tų asmenų, kurie susiję su perleidžiamu nekilnojamuoju turtu labiau nei visi kiti tretieji asmenys ir kurių interesams šio turto pardavimas gali turėti tiesioginės įtakos, teisių apsaugą bei galimybę ateityje jas tinkamai įgyvendinti. Tokia pirmenybės teisė yra įstatyminė garantija, suteikianti pagrįstą bendraturčio teisinių, ekonominių interesų apsaugą. Tačiau praktikoje neretai kitų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto bendraturčių išankstinis atsisakymas nuo pirmenybės teisės pirkti parduodamas bendrosios nuosavybės dalis įforminamas kaip vienašalis pareiškimas (sandoris) apie išankstinį tokios teisės atsisakymą. Tokiu būdu bendraturčiai susitaria, jog vienam ar keliems bendraturčiams Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.79 straipsnio nustatyta tvarka pateikus kitam bendraturčiui pranešimą apie ketinimą parduoti dalis, esančias bendrąja nuosavybe, nepateiks pageidavimo pirkti bendrosios nuosavybės dalis, tai yra nepateiks jokio atsakymo arba reikalui esant aktualia data pasirašys ir pateiks bendraturčiams atsisakymą pirkti parduodamas nuosavybės dalis. Kyla klausimas, ar toks išankstinis atsisakymas nuo pirmenybės... [toliau žr. visą tekstą] / The pre-emption right of other co-owner’s to acquire the shares of the common property being sold, which is indicated in Article 4.79 of the Civil Code of the Republic of Lithuania, is one of the problems for seller of the shares of the common property, as well as to the buyer. In practice, the sellers of the shares often conclude the written agreements or formalizes one-side statements, under which other co-owners refuse from this pre-emption right in advance. However, the Civil Code of the Republic of Lithuania indicates an invalidity of the transactions, which impose restrictions on the civil capacity of the person. Regrettably, there are no cases at Lithuanian Supreme Court, subject to this matter. Thus, the research conducted for the present work constitutes a comprehensive analysis of civil juridical capacity (suability) comprising: formulation of the definition, delineation of the content and limits of the civil capacity, noting civil juridical capacity with relation to subjective right and, naturally, regulation of co-owner’s pre-emption right. The scientific topicality of the work derives from the very nature of the research object: the thesis is the result of a complex assessment of all facets of the regulation of co-owner’s pre-emption right. The hypothesis is formulated that the precedent refusal from the co-owner’s pre-emption right to acquire the shares of common property being sold is a transaction, which impose restrictions on the civil capacity, and therefore... [to full text]

Šiame darbe nagrinėjami vieni aktualiausių klausimų, susijusių su civilinės bylos nutraukimo instituto taikymo praktiniais aspektais Lietuvoje. Siekiant atskleisti civilinės bylos nutraukimo taikymo praktinių aspektų specifiką, pirmiausiai atkreipiamas dėmesys į teorinius šio instituto ypatumus: civilinės bylos nutraukimas išskiriamas iš kitų bylos baigimo nepriėmus teismo sprendimo būdų, atskleidžiamas santykis su pareiškimo palikimu nenagrinėto. Pabrėžiama ypatingai svarbi šio instituto taikymo juridinių padarinių reikšmė – bylos nutraukimas užkerta kelią iš naujo kreiptis dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Būtent tokios teisinės pasekmės lemia šio instituto taikymo praktikoje svarbą. Kiekvienas bylos nutraukimo pagrindas analizuojamas atskirai, atitinkamu atveju susiklosčiusios teisinės situacijos kontekste, didelį dėmesį skiriant teismo formuojamai pozicijai taikant konkretų bylos nutraukimo pagrindą. Taip pat nagrinėjamos skirtingos teismo pozicijos bylose, kurių faktinės aplinkybės sutampa. Galiausiai bylos nutraukimo pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant į konkretaus bylos nutraukimo pagrindo taikymo sąlygas bei pasekmes. Darbas apibendrinamas išvadomis, kurios turėtų padėti suprasti specifinius bylos nutraukimo atvejus ir išvengti šalims nepagrįsto bylos nutraukimo. / The most actual aspects are examined of application of civil case termination institute in Lithuania in this work. Firstly, the attention is payed to theoretic peculiarities of this institute for the purpose to reveal particularity of application of civil case termination in practice: civil case termination is distinguished between other ways of civil case closings without court decision and the relation is revealed between this institute and claim which is leaved unheard. The importance of legal consequences of the application of this institute is emphasized in the work – the same litigants are not allowed to appeal to the court with the same claim. Because of these consequences the application of civil case termination institute is significant in practice too. Each basis of civil case termination is analized separately in specific legal circumstances and the attention is payed to the court position. Different court positions in the cases with the same legal circumstances are analized too. Eventually, the legitimacy of civil case termination is judging on specification and consequences of each basis civil case termination. The work is summarized with findings, which should help the parties to understand peculiar cases of civil case termination and avoid unjustified case termination.