To analyse the influence of crop rotations with a different ratio of nitrogen-fixing crops, catch crops and fertilisation with organic fertilisers on the following: 1. Soil enzyme activity; 2. Agrochemical properties of the soil and nitrogen balance; 3. Weed response; 4. Weed seed bank in the soil; 5. Crop yield and productivity. / Agroekosistemų optimizavimo augalų kaita, tarpiniais pasėliais ir organinėmis trąšomis ekologinėje žemdirbystėje tyrimai vykdyti 2004–2009 m., Lietuvos žemės ūkio universiteto Bandymų stotyje, sertifikuotame ekologinės žemdirbystės lauke, karbonatingame sekliai glėjiškame išplautžemyje (IDg8-k) – Calcari-Epihypogleyic Luvisol (LVg-p-w-cc). Tyrimų hipotezė. Optimizuoti agroekosistemas ekologinėje žemdirbystėje galima taikant priemonių kompleksą: parenkant sėjomainas su skirtinga azotą fiksuojančių augalų dalimi, auginant tarpinius pasėlius bei tręšiant organinėmis trąšomis. Tyrimų tikslas – įvertinti agroekosistemų optimizavimo galimybes ekologinėje žemdirbystėje derinant sėjomainas su skirtinga azotą fiksuojančių augalų dalimi, auginant tarpinius pasėlius ir tręšiant organinėmis trąšomis. Tyrimų uždaviniai: Ištirti sėjomainų su skirtinga azotą fiksuojančių augalų dalimi, tarpinių pasėlių ir tręšimo organinėmis trąšomis įtaką: 1. dirvožemio fermentų aktyvumui; 2. dirvožemio agrocheminėms savybėms ir azoto balansui; 3. pasėlių piktžolėtumui; 4. dirvožemio armens užteršimui piktžolių sėklomis; 5. augalų derlingumui ir bendrosios energijos kiekiui. Mokslinio darbo naujumas. Ekologinės žemdirbystės sąlygomis kompleksiškai įvertintas sėjomainų su skirtinga azotą fiksuojančių augalų dalimi, tarpinių pasėlių bei tręšimo organinėmis trąšomis poveikis agroekosistemoms. Tai suteikia naujų žinių apie potencialaus dirvožemio derlingumo palaikymo, pasėlių ir dirvos piktžolėtumo kontrolės... [toliau žr. visą tekstą]

Siekiant taupiai naudoti degalus, trąšas, sėklas, augalų apsaugos produktus, gerinti gaminamų produktų kokybę ir konkurencingumą Lietuvos ūkininkų ūkiuose pradedamos diegti tiksliojo ūkininkavimo (TŪ) priemonės. Tikslusis ūkininkavimas prasideda atskiro lauko derlingumo, maisto medžiagų ir dirvožemio tipo skirtumų nustatymu. Šių duomenų pagrindu galima tikslingai planuoti technologines operacijas ir analizuoti biomasės derliaus įvairovės priežastis. Šiame darbe pateikiami žieminių ir vasarinių kviečių tręšimo mineralinėmis trąšomis, panaudojant augalų optinės analizės jutiklius OptRx, tyrimai. Tirta tiksliojo tręšimo įtaka kviečių biometriniams rodikliams, grūdų kokybei ir užaugintos biomasės kiekiui. Tręšiant skystomis mineralinėmis trąšomis (karbamido tirpalu) ir trąšų normos parinkimui naudojant augalų optinės analizės jutiklius, vasarinių kviečių Tybalt grūdų kokybė buvo šiek tiek geresnė, negu tręšiant įprastai (vienoda trąšų norma). Įprastai tręštų vasarinių kviečių grūduose baltymų kiekis buvo 12,18 ± 0,12%, o tręštų naudojant augalų optinės analizės jutiklius OptRx – 12,79 ± 0,09%. Grūdų glitimas, atitinkamai, buvo: 31,08 ± 0,37% ir 31,9 ± 0,12%, grūdų kritimo skaičius – 338,33 ± 2,52 s ir 381 ± 3,61 s, o užaugintos biomasės (šiaudų) derlius – 7,07 ± 0,26 t/ha ir 7,46 ± 0,35 t/ha. / In order to sustainably use fuel, fertilizers, seeds, and crop protection products and improve quality and competitiveness of Lithuanian products, Lithuanian farms are introducing precision farming tools. Precision farming starts from the identification of the productivity of an individual field, the differences in its nutrient materials and soil types. Such data can be used for purposeful planning of technological operations and the analysis of the reasons of differences in biomass yield. This paper represents the research of winter and spring wheat fertilization in mineral fertilizers using optical sensors OptRx of crop analysis. The research comprises the influence of precision fertilization on wheat biometric parameters, grain quality, and biomass yield. Fertilizing in liquid mineral fertilizers (urea solution) using optical sensors OptRx, the quality of spring wheat Tybalt grains was a little bit better than usually (the same rate of fertilizers in the entire field). Grain protein content of conventionally fertilized spring wheat was 12.18 ± 0.12%, the same measure in plants fertilized using optical sensors OptRx was 12.79 ± 0.09%. Grain gluten was 31.08 ± 0.37% and 31.9 ± 0.12%, the falling number of grain was 338.33 ± 2.52 and 381.00 ± 3.61 s, and biomass (straw) yield was 7.07 ± 0.26 t/ha and 7.46 ± 0.35 t/ha, respectively.

Object of investigation – Svetus river basin. The purpose of reasearch – 1) to estimame the nurture of phytomass qantity in Svetus river basin, 2) to estimame formerly and newly formed plant community‘s botanic composition, it‘s change in diferent year seasons, and source of chage, 3) to estimame eatability do dominating grass, 4) to provide thr utilization of phytomass. The reasearch was carry out during the period 2003 – 2004. The method of reasearch – the phytomass was estimated by dry digging 50x50x20 monolith. The distance between two monolith –about 100 m., and it is about 30m from river centre. 24 monolith was digged every year (48 at all), which underground part of phytomass was taken from roots. The roots was washed, all plant parts was dryed and waighed (the weatherdry biomass was estimated). Over the period 2003-2004 the biggest amount of phytomass was in natural plant community (haying and grazing) – about 1503,5g/m2 (dry). In newly formed plant community, during 2 year period, the phytomass quantity was twice less than in formerly formed meadow plant community. The growing grass eatability in reasearched plant community was 6 points. The area of Svetus river basin – 36 ha. According two years informatikon, the increase of phytomass sutable for cattles was 118,98 t. The most sutable for second breedng.

Siekiant pagerinti silosuojamų pašarų kokybę ir užtikrinti galvijų sveikatingumą, buvo ištirtas kukurūzų siloso užterštumas, siloso mėginiai paimti iš įvairių Lietuvos vietovių ir įvertintas užterštumas mikroormanizmais ir mikromicetais. Nustatytas mikromicetų jautrumas Vaistinio čiobrelio (Thymus vulgaris), Vaistinio šalavijo (Salvia officinalis) ir Paprastojo raudonėlio ( Origanum vulgare) 100% eteriniams aliejams. Užkonservavus kukurūzų siloso žaliavą laboratorinėmis sąlygomis, po 96 dienų buvo nustatytas eterinių aliejų antigrybinis ir antibakterinis veikimas minėtiems eterininiams aliejams 1:100, 1:200 koncentracijų, Vaistinio čiobrelio ir Vaistinės juozažolės, ekstraktams ir žolelėms. Nustatytos trichotecenų (T–2), deoksinivalenolo (DON), zearalenono (ZON) ir aflatoksino B1 (AFL B1), mikotoksinų koncentracijos Vaistinio čiobrelio, Vaistinės juozažolės, Vaistinio šalavijo ir Paprastojo raudonėlio eterinių aliejų 1:200 koncentracijojose. / In order to assess contamination of corn silage, it´s examples were taken from diffrent locations of Lithuania and established their contamination of microorganisms. Established the sensitivity of fungi for Thyme (Thymus vulgaris), Hyssop (Hyssopus officinalis) ), Salvia (Salvia officinalis), and Oregano (Origanum vulgare), 100% essential oils. In fermented raw corn silage on laboratory conditions after 96 days were established antibacterial and antifungal activity of essential oils in 1:100 and 1:200 concentations, Thyme and Hyssop extraxts and herbs.In mentioned essential ois 1:200 concentrations were established T–2 toksinas, deoxynivalenol ( DON) , zearalenone ( ZON ) and aflatoxin B1 ( AFL B1) mycotoxins concentrations.

Savaiminiai dekoratyvūs augalai nėra labai plačiai auginami gėlynuose, nes dauguma jų nėra tokie išvaizdūs ir dekoratyvūs kaip įvežtiniai augalai. Tačiau savaiminių dekoratyviųjų augalų prisitaikymas prie mūsų gamtinių sąlygų, jų teigiamos savybės, dekoratyvumas leidžia juos auginti įvairiuose gėlynuose bei praplėsti gėlynų panaudojimą. Dėl vis besikeičiančio visuomenės požiūrio į aplinkos ekologinius veiksnius keičiasi ir veisiami želdiniai, tad tenka pripažinti, kad didžiojoje dalyje Pietų Lietuvos želdynuose nebeauginama arba labai mažai auginami savaiminiai dekoratyvūs augalai. Ir nykimo tendencija kasmet vis labiau didėja. Tikslas – įvertinti savaiminių žolinių dekoratyviųjų augalų paplitimą ir panaudojimo galimybes Pietų Lietuvos želdynuose. Įgyvendinant šio darbo tikslą buvo sprendžiami šie uždaviniai: ištirti savaiminių ir introdukuotų dekoratyvinių augalų rūšių įvairovę Pietų Lietuvos želdynuose, nustatyti dažniausiai želdynuose pasitaikančias augalų rūšis, įvertinti savaiminių dekoratyviųjų augalų paplitimo želdynuose ypatumus. Siekiant ištirti pietų Lietuvos želdynus tyrimas buvo atliekamas tokiose Pietų Lietuvos vietovėse: Alytaus mieste, Pivašiūnų miestelyje, Dusmenų miestelyje ir Dusmenėlių kaime. Buvo pasirinkta ištirti tokie objektai: vieši gėlynai (ištirti 10 gėlynų), sodybos (ištirti 15 sodybų), senosios kapinės (ištirti 10 kapaviečių), naujosios (ištirti 10 kapaviečių) ir mažo kaimelio kapinės (ištirti 10 kapaviečių). Iš viso buvo pasirinkta ištirti 55... [toliau žr. visą tekstą] / Native ornamental plants are rather rarely grown in flower gardens as most of them, though some of them are as nice as introduced ornamental plants. However, adaptability to local climatic conditions, their biological and ornamental characteristics make native ornamental plants possible to be grown in various flower gardens. Due to constant changes of point of wiew of the society to ecological problems, estimation of green plantations also changes. Unfortunately, in most South Lithuanian green plantations native ornamental plants are very rarely grown. They are on the verge of extinction in ornamental plantations. The aim was to estimate distribution of native ornamental plants and possibility of their using in South Lithuanian green plantations. To achieve the aim such tasks were solved: 1) to investigate the diversity of native ant introduced ornamental plants in South Lithuanian green plantations, 2) to reveal the most common native and introduced species of plants, 3) to estimate the peculiarities of usage of native ornamental plants in green plantations. The research was carried out in four localities of South Lithuania: Alytus, the towns of Pivašiūnai and Dusmenys and Dusmenėliai village. The following objects were selected for research: public flower gardens (10), housing estates (15), old graveyards (10), new graveyards (10), a graveyard of a little village (10 graves). Totally, 55 objects of green plantation were investigated. During investigation 95 species of... [to full text]

Vienas iš pagrindinių daugumos stresorių neigiamo poveikio augalams mechanizmų yra oksidacinis stresas – disbalansas tarp aktyvių deguonies junginių (ADJ) ir antioksidantų koncentracijos bei aktyvumo pokyčių ląstelėje. Kita vertus, panaši augalų reakcija į skirtingų veiksnių poveikį bei oksidacinio streso sužadintas antioksidacinių fermentų aktyvumo padidėjimas gali lemti augalų prisitaikymą ir padidėjusį jų atsparumą ne tik tam pačiam, bet ir kitiems nepalankiems veiksniams, t. y. kryžminę adaptaciją. Disertacijos tyrimų tikslas – ištirti skirtingų savo prigimtimi streso veiksnių (ozono, UV-B spinduliuotės, sausros ir sunkiųjų metalų) poveikį vasarinių miežių augimui ir oksidacinio streso stiprumui ir įvertinti oksidacinio streso bei antioksidacinės sistemos įtaką augalų atsparumui skirtingų stresorių poveikiui ir kryžminės adaptacijos formavimuisi. Nustatyta, kad skirtingų tos pačios grupės veiksnių (sunkiųjų metalų) sukeltas oksidacinis stresas labiausiai lemia miežių augimo depresiją, o savitasis atskirų veiksnių poveikis yra nežymus. Veikiant skirtingos prigimties aplinkos veiksniams (sausrai, ozonui, UV-B spinduliuotei, sunkiesiems metalams) savitojo jų poveikio įtaka miežių augimui sustiprėja, tačiau oksidacinio streso poveikis vis tiek lieka stipriausias. Antioksidacinės sistemos aktyvumo padidėjimas ir oksidacinio streso susilpnėjimas lemia miežių kryžminę adaptaciją stipriomis oksidacinėmis savybėmis pasižyminčių aplinkos veiksnių poveikiui (variui ir ozonui), o... [toliau žr. visą tekstą] / Oxidative stress, described as an imbalance between the concentration of reactive oxygen species (ROS) and antioxidants, is one of the most important mechanisms of stressors’ action on plants. On the other hand, similar plants’ response to different stress factors and oxidative stress induced increase in the activity of antioxidative enzymes triggers plants’ adaptation to the particular stressor, as well as cross-adaptation to different stress factors. The aim of the dissertation research is to investigate the impact of different stress factors (ozone, UV-B radiation, drought and heavy metals) on growth and intensity of oxidative stress of spring barley, and to estimate the role of oxidative stress and antioxidative system on plants resistance and cross-adaptation to different stress factors. It was detected, that oxidative stress is the major cause of plant’s growth reduction induced by similar stress factors (heavy metals), whereas the specific impact of stressors is low. When plants are exposed to different stressors (drought, ozone, UV-B radiation, heavy metals Cd and Cu), the impact of their specific action increases, however, oxidative stress remains the major reason of plants’ growth reduction. The increase in antioxidative protection and the reduction in the intensity of oxidative stress is the reason of plant adaptation to the stressors with strong oxidative features (Cu and ozone); whereas cross-adaptation to the stressors with lower oxidative potential (Cd and UV-B... [to full text]

PAPER The possibilities of naturalization of rare and vanishing plants’ species are surveyed in master’s study The subject of research - The botanical gardens of Liskiava with the rare and vanishing plants’ species cultured and naturalized there. Objective of the research – Naturalized species of the plants: Turk’s-cap (Lilium martagon), medicinal angelica (Angelica archangelica), perennial satinflower (Lunaria rediviva), and ivy bedstraw (Hedera helix). Also the naturalization in site of rare plants is observed and estimated. Methods of study – Some studied plants were brought from their natural vegetation places, digging out it with the thickness of soil, some of then were sown from seeds: macro bloom finger-flower (Digitalis grandiflora), meadowy salvia (Salvia pratensis). The naturalization of these plants and capability to proliferate is also observed. Ecologist of Dzukija National park, Henrikas Gudavicius conduced to pursue the observation and researches, also rendered comprehensive information about the botanical gardens of Liskiava. Such possibilities of naturalization of rare and vanishing plants’ species were no studied in Lithuania. The conclusion could be done under the results of research: rare plants can be naturalized, just the proper place must be chosen and the observation is necessary during the first year. Keywords: National park of Dzukija, The botanical gardens of Liskiava, rare and vanishing plants’ species, naturalization.

The present master thesis provides the reader with overall and detailed review of jurisdiction of the CJEU in correlation with primary and secondary law of the European Union regarding justification of restrictions on imports or exports of goods on the grounds of the protection of health and life of humans, animals or plants pursuant to the art.36 of TFEU. The very first part deals with the essence of the free movement goods. It explains the concept of the prohibition on custom duties on imports and exports and charges having equivalent effect and quantitative restrictions on imports and exports and all measures having equivalent effect. Simultaneously this part demonstrates the application of the art.36 of TFEU and presents mandatory requirements and their purpose. The second part clarifies the concept of goods according to the European Union law, examples and provides proper definition. The third part presents the core of the thesis. It is subdivided into more than 10 parts. It contains explanations regarding principle of proportionality, protection of health and life of humans, total bans, precautionary principle, sufficiently rigorous risk assessment doctrine, protection of health and life of animals, prohibition on use, labeling requirements, or protection of the environment. The most relevant and most widely-known cases were chosen and analyzed in order to present the approach of the CJEU to the disputable measures and their justifications. / Šis baigiamasis magistro darbas suteikia skaitytojui bendrą, visaapimančią ir išsamią ESTT jurisdikcijos apžvalgą dėl importo ir eksporto prekių ribojimo pagrįstumo sąlygų žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatos bei gyvybės apsaugos tikslais pagal SESV 36 straipsnį, remiantis pirminiais bei antriniais Europos Sąjungos teisės aktais. Pirmojoje dalyje kalbama apie laisvo prekių judėjimo esmę. Čia paaiškinama importo ir eksporto muitų bei lygiaverčio poveikio mokėjimų bei kiekybinių importo ir eksporto apribojimų bei lygiaverčio poveikio priemonių draudimo koncepcija. Taip pat, ši dalis pademonstruoja SESV 36 str. veikimą, pabrėžiant privalomuosius reikalavimus bei jų tikslus. Antrojoje dalis paaiškina prekių sampratą remiantis Europos Sąjungos teise,pateikia pavyzdžių bei deramą apibrėžimą. Trečiojoje dalyje pateiktas baigiamojo magistro darbo pagrindas. Ši dalis yra suskirstyta į daugiau kaip 10 dalių. Čia yra sutelkti paaiškinimai dėl proporcingumo principo, žmonių sveikatos ir gyvybės apsaugos, visiško draudimo, atsargumo principo, pakankamai griežtos rizikos vertinimo doktrinos, gyvūnų sveikatos ir gyvybės apsaugos, naudojimo draudimo, ženklinimo reikalavimų bei aplinkos apsaugos. Siekiant pristatyti ESTT požiūrį į abejotinas priemones bei ribojimo pagrįstumo sąlygas yra analizuojamios aktualiausios ir plačiausiai žinomos bylos.