Šiame magistro darbe išsamiai nagrinėta baudžiamojo proceso paskirtis įtvirtinta Lietuvos Respublikos BPK pirmame straipsnyje. Siekiant kuo išsamiau atskleisti baudžiamojo proceso paskirties esmę, pirmojoje darbo dalyje buvo aptariama baudžiamojo proceso sąvoka, funkcijos, tipai (formos), stadijos. Taip pat atskleidžiamas pats baudžiamojo proceso, kaip atskiros teisės šakos reikalingumas bei jos sąryšis su Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintais principais. Lietuvos baudžiamojo proceso samprata palyginama su Jungtinių Amerikos Valstijų bei Vokietijos teisės doktrinose suformuota koncepcija. Aptariant proceso funkcijas, tipus bei stadijas, jos konkrečiai siejamos su nagrinėjma tema ir atskleidžiama kaip jos tiesiogiai padeda įgyvendinti baudžiamojo proceso paskirtį. Antrojoje magistro darbo dalyje išsamiai išanalizuoti konkretūs principai, kurių visetui esant, yra tinkamai pasiekiama baudžiamojo proceso paskirtis. Aptariami žmogaus ir piliečio, visuomenės bei valstybės teisių gynimo, proceso greitumo, išsamaus nusikalstamų veikų atskleidimo, tinkamo įstatymo pritaikymo bei nusikalstamą veiką padarusio asmens tinkamo nubaudimo ir reikalavimo, kad niekas nekaltas nebūtų nubaustas principų įgyvendinimas. Pateikiami Konstitucinio, Europos žmogaus teisių bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismų sprendimai bei išaiškinimai minėtų principų taikymo aspektais. Analizuojama teisės doktrina. Magistro darbo autorius pateikia išvadas bei pasiūlymus kaip įgyvendinant principus galima... [toliau žr. visą tekstą] / The subject matter of the article is to reveal the purpose of criminal procedure which is consolidated in the criminal procedure code of Lithuania. The concept, functions, forms, stages of the criminal procedure are discussed in the first part of the article on purpose to demystify circumstantial purpose of criminal procedure. It is asserted the need of criminal procedure, as a separate type of law, and its connection with the principles which are consolidated in the Constitution of Lithuania. Lithuaniain conception of criminal procedure is compared with the concept which is settled in the United States of America and Germany. Taking in consideration functions, forms and stages they are associated with the pending subject and it is revealed how they assist to implement the purpose of criminal procedure. Particular principles, which completeness helps to obtain the purpose of criminal procedure, are rationalised and explained in the second part of the article. The aspects of the defence of human, citizen, society and state rights, the quickness of process, comprehensive detection of crimes, proper use of legislation, proper punishment of a man who commited a crime and a demand that an innocent man would not be punished are considered. Some judgements and explications of Constitutional Court, Supreme Court and Europen Court of Human Rights are introduced which reflect the use of mentioned principles. The doctrine of law is analised. The author of the article makes conclusions... [to full text]

Darbo tikslas - analizuoti atskirų kontinentinės ir bendrosios teisės sistemų valstybių baudžiamuosius procesus, juos grupuojant ir priskiriant tam tikriems, iš anksto apibrėžtiems, baudžiamojo proceso tipams (modeliams). Darbe naudojamas istorinis, analitinis, lyginamasis ir kiti metodai. / Research aim: to analyze criminal processes of different continental and common law systems countries, group them and attribute to pre-defined models of criminal process. Research methods: historical, analytical, synthesis and comparative methods, including systemising and generalizing, were used.

Pirmasis darbo skyrius: operatyvinės veiklos samprata ir jos subjektai. Antras darbo skyrius: baudžiamojo proceso ir operatyvinės veiklos santykis. Trečias darbo skyrius: Operatyvinės veiklos įstatymo kaip baudžiamojo proceso šaltinio problematika (šios srities teisės šaltinių hierarchijos problematika, operatyvinės informacijos panaudojimo procese galimybė ir kt. ). / Through the analysis of similarities and differences it was attempted to disclose the relation between criminal process and law of operativ activities in the proces disclosing the points of coexistence between them: how information gathered in operativ activities can be used in criminal process, the effects these subjects have for human rights and other related problematic topics.

Lietuvos teisės sistemoje Konstitucinis Teismas ir jo jurisprudencija turi ypatingą vietą. Šiame darbe Konstitucinio Teismo jurisprudencija nagrinėjama sąryšyje su baudžiamojo proceso teise. Atskleidžiama Konstitucinio Teismo jurisprudencijos samprata ir jos įtakojimo veiksniai baudžiamajam procesui.Pagrindiniai Konstitucinio Teismo jurisprudencijos elementai yra konstituciniai principai. Konstitucinis Teismas aiškindamas konstitucinius principus gali tiesiogiai įtakoti baudžiamąjį procesą, nors nežiūrint į tai jis įtakojamas ir visa jurisprudencija savaime. Darbe apžvelgiami Konstitucinio Teismo nutarimai, kuriuose buvo sprendžiamas klausimas dėl baudžiamojo proceso normų atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Šiuos nutarimus galima priskirti prie baudžiamojo proceso teisės šaltinių. Nagrinėjant Konstitucinio Teismo jurisprudencija iškeliamos aktualiausios problemos baudžiamajame procese realizuojant konstitucinius principus. / In the system of Lithuanian Law the Court and its jurisprudence occupies a special place. In the diploma paper the Constitutional jurisprudence is analyzed in connection with the law of criminal process. The conception of the jurisprudence of the Constitutional Court is disclosed and its influence on criminal process is analyzed. The main elements of the Constitutional Court jurisprudence are constitutional principles. The Constitutional Court by explaining constitutional principles can directly influence the criminal process and the whole system of jurisprudence. The paper reviews the decisions of Constitutional Court where the issue of correspondence of criminal process norms to the Constitution of the Republic of Lithuania is considered.

Magistro darbe „Kasacijos pagrindai“ atskleidžiama kasacijos pagrindų samprata; pateikiama detali kasacijos pagrindų analizė, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse pateiktomis sąvokomis; šio instituto reglamentavimas lietuvos teisės aktuose lyginamas su kitų valstybių baudžiamojo proceso įstatymais; siūloma teorinė kasacijos pagrindų sąvoka; apžvelgiama naujausių Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimų daroma įtaka; pateikiama ir vertinama aktuali Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Darbas suskirstytas į tris pagrindines dalis: pirmojoje dalyje kalbama apie kasacijos pagrindų sampratą, antrojoje ir trečiojoje dalyje aptariami atskiri kasacijos pagrindai. / Masters diploma work „Cassation grounds“ reveals conception of cassation grounds: on the ground of concepts listed in the Code of Criminal Procedure of the Republic of Lithuania, detailed analysis of cassation grounds is presented; cassation regulations in Lithuanian legal acts is compared with criminal procedure laws in other countries; theoretical concept for cassation grounds is offered; the influence of changes to the Code of Criminal Procedure is reviewed; relevant case law of the Supreme Court of Lithuania is presented and considered. The work is divided into three main parts: first part is about the concept of cassation grounds, individual cassation grounds are discussed in second and third parts.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje yra įtvirtintas naujas baudžiamosios teisės institutas – baudžiamojo poveikio priemonės. Magistriniame darbe yra nagrinėjami įvairūs šio instituto aspektai. Pirmoje dalyje apibrėžiama baudžiamojo poveikio priemonių samprata, tikslai, sistema fiziniams asmenims, pateikiamas pasiūlymas dėl baudžiamojo poveikio priemonių sistemos juridiniams asmenims. Daroma išvada, kad baudžiamojo poveikio priemonės yra atskira baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma. Antroje dalyje aptariami baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo pagrindai ir taisyklės, analizuojant ir skyrimo su bausmėmis problemą. Trečiojoje dalyje gilinamasi į baudžiamojo poveikio priemonių rūšių turinį, nagrinėjami probleminiai teoriniai bei taikymo aspektai, pateikiamos bei analizuojamos skirtingos pozicijos, alternatyvūs reguliavimo variantai. / Penal measures is a new institute of Lithuanian criminal law and is set out in Lithuanian Criminal Code, section IX. The work covers different aspects of such new institute. In the first part of the work, the conception of penal measures is determined, the goals and the system of penal measures for natural persons is indicated, a recomendation on the system for legal persons is given. Also, the conclusion, that penal measures are one of the forms of realisation of criminal responsibility, is made. In the second part, the grounds and the rules of imposing penal measures are discussed, analysing the problem concerning the imposition of penal measures together with a penalty. The third part examines the contents of the types of penal measures, focusing on the problemic theoretic and practical aspects of sepatare penal measures, giving and analysing alternative positions and versions of regulation.

Šiame darbe siekta pateikti baudžiamojo proceso tipų sampratas bei nustatyti baudžiamojo proceso tipų tarpusavio panašumus ir skirtumus. Tuo tikslu darbe pasiūlyta galima baudžiamojo proceso tipo apibūdinimo schema, nurodant tipo sampratą, trumpus raidos momentus, tipą reprezentuojančias teisines valstybes bei pagrindinius proceso bruožus. Praktinėje darbo dalyje pasiūlytas baudžiamojo proceso tipų lyginamosios analizės modelis. Kadangi lietuvių teisinėje literatūroje panašus palyginimas nebuvo atliktas, darbe siekta inicijuoti ir pasiūlyti tokio tyrimo idėjas. Lyginamosios analizės kriterijais parinkti išvestiniai baudžiamojo proceso bruožai, kurie atsiskleidžia vertinant teismo vaidmenį procese bei proceso šalių aktyvumo laipsnį. Pasiūlyto palyginimo pagrindu atlikta tiriamojo, rungimosi bei mišraus baudžiamojo proceso tipų lyginamoji analizė. Ji palietė baudžiamojo proceso tikslo, teismo vaidmens, šalių galimybės nulemti procesą, procesinio lygiateisiškumo ikiteisminiame tyrime, įrodymų instituto, teismo objektyvaus šališkumo prielaidų, teismo sprendimo visuomeninio vertinimo, nuosprendžio traktuotės, teisinio reguliavimo metodo klausimus. Esminis atlikto tyrimo rezultatas rodo, kad nagrinėti baudžiamojo proceso tipai savo esme yra panašūs, o jų skirtumai nurodo tų pačių savybių ryškesnį ar silpnesnį vyravimą. Kiekvieną realiai egzistuojantį baudžiamąjį procesą tiksliausia vadinti mišriuoju, kadangi šis proceso tipas labiausiai siejamas su realiu baudžiamojo proceso... [toliau žr. visą tekstą] / This paper was intended to define the types of criminal procedures and determine similarities and differences between them. For this purpose, it was suggested a possible type of criminal procedure description scheme indicating the type of concept, brief development aspects, type representing juristical countries and the basic features of the process. In the practical part, there is a comparative analysis model for the proposed type of criminal procedure. As in the literature of Lithuanian law there was not made any such a comparison, this paper intends to initiate and offer and idea of such a research. In the process of the suggested comparison, was made an inquisitorial, adversarial and mixed types comparative analysis of criminal procedure. On the basis of the comparative analysis criteria was selected features of derivatives of criminal procedure, which is revealed in assessing the role of the court process and the degree of activity of the parties. The comparative analysis of inquisitorial, adversarial and mixed criminal process types is done on the basis of proposed research. It affected purpose of criminal proceedings, the court's role, the parties involved to determine the process of procedural equality in pre-trial investigation, the institute of evidence, judicial bias in the assumptions of objective, adjudication of public evaluation, sentencing approach and questions of the method for legal regulation. The main result of the research shows that types of the... [to full text]

Lietuvos Respublikos procesiniai įstatymai bei tarptautiniai teisės aktai garantuoja proceso dalyviams, nesutinkantiems su pirmosios instancijos teismo priimtu nuosprendžiu (sprendimu), teisę apskųsti jį aukštesnės instancijos teismui apeliacine tvarka. Tik apskundus pirmosios instancijos teismo nuosprendį ar sprendimą, bylos nagrinėjimas perkeliamas į aukštesnės instancijos teismą. Apeliacija, Lietuvos teisės tradicijų požiūriu, suvokiama kaip suinteresuoto asmens kreipimasis į apeliacinės instancijos teismą su prašymu peržiūrėti neįsiteisėjusį pirmosios instancijos teismo nuosprendį ar sprendimą ir jį panaikinti ar pakeisti dėl teismo padarytų faktinių ir teisinių klaidų. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, negali peržengti nustatytų bylos nagrinėjimo ribų. Tiek baudžiamojo, tiek civilinio proceso teisėje bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos apibūdinamos kaip tam tikri teisiniai rėmai, kurių teismas turi paisyti, nagrinėdamas bylą. Ribų nustatymas lemia bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme apimtį. Teisės teorijoje nėra vieningo požiūrio į apeliacinio proceso ribas: nesutariama, ar apeliacinis procesas turėtų reikšti bylos nagrinėjimą iš naujo, ar turėtų būti suvokiamas kaip priimto sprendimo arba nuosprendžio patikrinimas. Po Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje atlikta visa eilė reformų apeliacinio proceso srityje. Civiliniame procese nuo visiškos apeliacijos modelio pereita prie dalinės apeliacijos modelio. Baudžiamojo... [toliau žr. visą tekstą] / Laws of the Republic of Lithuania and acts of international law guarantee the participants of the process the right to appeal against the decision of the court of the primary instance to the court of the higher instance in accordance to the appeal order in case the participants disagree with the decision. Only in case of the appeal against the decision of the court of the primary instance the investigation of the case is transferred to the court of the higher instance. From the point of view of the traditions of Lithuanian law, appeal is perceived as the appeal of the privy to the court of the higher instance with the request to reconsider the unenforced decision of the primary instance and to abolish or modify it due to factual or legal errors. However, the court of appeal instance investigating the case can not violate the determined limits of the case investigation. The limits of case investigation at appeal court in both penal and civil process codes refer to certain legal limits which must be obeyed by the court investigating the case. Determination of the limits define the scope of the case investigation at appeal court. There is no unified approach to the limits of appeal process in law theory. Arguments arise if appeal process might mean the case investigation anew or if it should be perceived as the examination of the decree or verdict. After the restitution of Independence in Lithuania a number of reforms have been accomplished in the sphere of appeal process. The... [to full text]

In dieser Arbeit werden wesentliche Verletzungen des Strafprozesses, ihre Uhrsachen, die Merkmalen, unterscheidende wesentlichen Prozessverletzungen von anderen Verletzungen des Strafprozesses, die Ordnung der Anerkennung als wesentlich, und auch die Folgen, analysiert.

Baudžiamojo atsakomybė už seksualinį prievartavimą Lietuvoje numatyta tik 2000 metais. Tais pačiais metais buvo pakeista ir išžaginimo sudėtis. Šių nusikaltimų tyrimo metodika nebuvo išsamiai nagrinėta kriminalistikos literatūroje. Šiame darbe yra išanalizuotos ir pateiktos išžaginimo ir seksualinio prievartavimo baudžiamoji teisinė ir kriminalistinė charakteristikos, kurių žinojimas leidžia tinkamai vertinti, kvalifikuoti šiuos nusikaltimus, sėkmingai planuoti tyrimą. Išnagrinėjus šių nusikaltimų atskleidimo ir jų tyrimo planavimo ypatumus pateiktos pagrindinės tipinės tyrimo situacijos (nusikaltėlis su nukentėjusiuoju yra pažįstami arba ne) ir pagrindinės tipinės tyrimo versijos (išžaginimas ir/ar seksualinis prievartavimas buvo arba nebuvo). Konkretūs tyrimo veiksmai atliekai priklausomai nuo susiklosčiusios tyrimo situacijos ir iškeltų tyrimo versijų. Tiriant šiuos nusikaltimus dažniausiai yra atliekami tokie proceso veiksmai: liudytojų, įtariamųjų, nukentėjusiųjų apklausos, nukentėjusiojo ir įtariamojo kūno tyrimas (ekspertizė), įvykio vietos apžiūra, parodymų patikrinimas vietoje, daiktų apžiūra, tyrimas, nukentėjusiojo ir įtariamojo psichinės būklės ekspertizės. Atliekant šiuos veiksmus pareigūnai neretai nesilaiko baudžiamųjų įstatymų reikalavimų ir padaro klaidų. Rengiant išžaginimo ir seksualinio prievartavimo tyrimo metodines rekomendacijas ir siekiant užtikrinti tokių rekomendacijų efektyvumą turi būti remiamasi teisės normomis, nusikaltimų tyrimo analize, mokslu. / Уголовная ответственность за сексуальное насилие в Литве предусмотрена только в 2003 году. В том же году изменен состав изнасилования. Методика расследования этих преступлений в криминалистической литературе подробно рассмотрена не была.В этой ра&#1073... [to full text]