Šiame magistriniame darbe atskleidžiamas Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytų baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių turinys, šio instituto aiškinimas baudžiamosios teisės teorijoje ir teismų praktikoje, identifikuojami teorijos ir praktikos neatitikimai ir pagrindinės kylančios problemos. Magistrinio darbo tikslas yra ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių instituto reikšmės bausmės skyrimui išsamus ištyrimas ir aprašymas bei pagrindinių kylančių problemų analizė. Taip pat šiame darbe tiriami naujuoju LR BK įvesti atsakomybę lengvinančių aplinkybių reglamentavimo pakeitimai, jų priežastys, atliekant lyginamąją analizę su senuoju (1961 m.) baudžiamuoju kodeksu, nagrinėjama kaip šis institutas aprašomas kitų valstybių baudžiamuosiuose kodeksuose bei kitose LR teisės šakose. / Criminal code of Lithuanian Republic, article number 59 regulates mitigating circumstances. In this yearly paper, author tries to find out the main specific features of this article, the evolution of it, comparing to old criminal code, and the main principles, which courts have created, when trying of this kind of cases.

Baigiamajame darbe „Nusikaltimai ir bausmės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teisėje“ bandyta atskleisti nusikaltimų ir bausmių sampratų bei jų struktūrų kaitą LDK teisėje, šie reiškiniai palyginti su šiuolaikinėje baudžiamojoje teisėje įtvirtintais principais bei kai kuriais baudž. teisės institutais. Tyrimo objektas - LDK teisės šaltiniuose įtvirtintos teisės normos reglamentuojančios bausmes ir nusikaltimus, nusikaltimų ir bausmių struktūros, nusikaltimų sudėtis sudarantys objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, nusikaltimų ir bausmių struktūrų ir sampratų kaita. Darbe nagrinėta baudžiamosios teisės raida apima laikotarpį nuo LDK susiformavimo XIV a. pradžioje iki Lietuvos-Lenkijos valstybės trečiojo padalinimo 1795 m. Per šį beveik 500 m. laikotarpį valstybėje vyko dideli socialiniai pokyčiai, kurie negalėjo neatsiliepti to meto teisės raidai, tame tarpe ir baudžiamosios teisės. Dauguma autorių LDK teisės raidą skiria į du laikotarpius: ikistatutinę ir statutinę teisę. Ikistatutinės teisės laikotarpis pasižymi išlikusių teisės šaltinių skurdumu. Todėl darbe, kaip netiesioginis LDK paprotinės teisės šaltinis, panaudotas Pamedės teisynas, priimtas 1340 m. Pamedės prūsų susirinkime. Manoma, kad XV a. pradžioje jis galėjo galioti ir Žemaitijoje, kai ši buvo papuolusi į Kryžiuočių ordino administracinę priklausomybę. Kiti pagrindiniai nagrinėti ikistatutinės teisės šaltiniai: Kazimiero teisynas ( 1468 m. patvirtintas Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Kazimiero) bei Kariuomenės... [toliau žr. visą tekstą] / In herein writing was analysed how changed crimes and penalties conceptions in the low of Lithuanian Grand Principality. The criminal low was analysed since formation Lithuanian Grand Principality till fall it.

Tiriamoji problema. Šiame darbe gvildenama alternatyvių laisvės atėmimui bausmių veiksmingumo problema. Esminis nagrinėjamų bausmių aspektas yra pažeidėjo elgesio kontrolės galimybės laisvėje. Asmens kontrolė laisvėje grindžiama žmogaus gebėjimo keisti savo elgesį idėja. Problemų, padidinančių nusikalstamo elgesio recidyvo riziką sprendimas, pasikeitimas reikalauja iš nuteistojo valios ir pastangų (motyvacijos keistis). Vadinasi, alternatyvių laisvės atėmimui bausmių poveikis nuteistajam turi sąlygoti jo elgesio pasikeitimą. Tokiu būdu nuteistajam teismo nustatytos individualios alternatyvios laisvės atėmimui bausmės sąlygos (įpareigojimai ir/ar draudimai) turi formuoti atitinkamą jo elgesio kryptį. Paskirtos bausmės sąlygos turėtų pažeidėjui formuoti užduotį spręsti nusikalstamą elgesį paskatinusias problemas ir riboti elgesį, kuris yra glaudžiai susijęs su nusikalstama veikla. Alternatyvių laisvės atėmimui bausmių veiksmingumo problema atskleidžiama nagrinėjant jų skyrimo ir vykdymo sąlygų gebėjimą paveikti nusikalstamą elgesį paskatinusius veiksnius ir tokiu būdu mažinti nusikalstamų veikų recidyvą. Analizuojant temą įžvelgiama tinkamos alternatyvios laisvės atėmimui bausmės parinkimo (individualizavimo) ir nuoseklaus taikymo problema. Teismui, sprendžiant alternatyvios laisvės atėmimui bausmės skyrimo klausimą, reikia nustatyti ne tik skiriamos bausmės trukmę, bet ir tinkamumą konkrečiam asmeniui: ar paskirtos sąlygos (jų kiekis ir pobūdis) yra pakankamos, kad būtų... [toliau žr. visą tekstą] / The problem under study. The problem of efficiency of alternative to imprisonment (non-custodial) sanctions is investigated in the present study. The fundamental advantage of this kind of punishment is the possibility to control offenders‘ behavior in the community. This idea is based on the personal ability to change, which depends on an offender‘s will and efforts to change himself and to start solving the problems, which have caused the offending behavior (motivation to change). Therefore, imposed alternative sanctions should affect the changes in offenders‘ behavior. The individual conditions (obligation and/or restrictions) of the sanction, imposed by a court, should direct an offender‘s efforts to change. The problem of efficiency of alternative sanctions is discovered, while studying, how the conditions of imposition and execution of these sanctions could affect the criminogenic factors and, therefore, could reduce recidives of crime. Analyzing these aspects we can observe the problem of individualization of punishment, or finding the appropriate sanction, and the problem of coherent application of the sanction. A court, imposing non-custodial sanction, should not only state a term of its application, but also should decide, if the imposed obligations (their amount and character) are sufficient to supervise the offender in the community. The imposition of non-custodial sanctions to a great extend determs the process of execution of it. Particularly, if the conditions... [to full text]

Karteliai yra slapti konkurentų susitarimai, kuriais koordinuojamos ar nustatomos kainos, ribojama pasiūla, gamybos apimtys, dalinamasi rinkomis ar vartotojais, sumažinama prekių kokybė ar jų pasirinkimas, todėl yra pripažįstami vienais iš rimčiausių konkurencijos pažeidimų. Susitarimai dėl kartelių yra slapti, gerai koordinuoti, o jų dalyviai, vengdami griežtos atsakomybės ir prisidengdami slapyvardžiais, susitikimus organizuoja užsienio kurortuose. Vis dažniau sudaromi tarptautiniai karteliai, kuriais nustatomos kainos, ribojama pasiūla pasauliniu mastu. Tai apsunkina kartelių atskleidimą bei konkurencinės teisės įgyvendinimą, todėl reikalingas specialus mechanizmas, ardantis ir užkertantis kelią kartelių egzistavimui. 1978 m. pirmąkart atleidimo nuo bausmių programą pritaikė JAV Konkurencijos skyrius. 1996 m. Komisija paskelbė pranešimą, kuris numatė, jog kartelio dalyviui, kuris bendradarbiaus kartelio tyrimo metu, gali būti nepaskirta arba sumažinta bauda. Nuo 2006 m. gruodžio mėn. 8 d. taikoma jau trečioji atleidimo nuo baudų ir baudų sumažinimo kartelių bylose programa. Šis magistro darbas analizuoja atleidimo nuo bausmių programų įgyvendinimo efektyvumo prielaidas: griežtos atsakomybės, kartelių kriminalizavimo, kartelių demaskavimo rizikos, programų sąlygų aiškumo bei lankstumo, harmonizavimo įtaka. Taip pat atskleidžiama viešo ir privataus konkurencijos teisės įgyvendinimo reikšmė sėkmingam atleidimo nuo bausmių programų taikymui. JAV ir EB bendradarbiavimo aspektai... [toliau žr. visą tekstą] / Cartels are agreements or concerted practices between two or more competitors aimed at coordinating their competitive behaviour on the market or influencing the relevant parameters of competition through practices such as the fixing of purchase or selling prices or other trading conditions, the allocation of production or sales quotas, the sharing of markets including bid – rigging, restrictions of imports or exports or anti-competitive actions against other competitors. Such practices are among the most serious violations of Article 81 EC. The amount of international cartels is constantly growing. The members of cartels create sophisticated schemes, hold meetings in hotels and use pre-paid phone – cards. All these facts makes the investigation of cartel complicated. Therefore, there is a trong need to have a special programme able to combat illegal agreements. The original version of the U.S. Corporate Leniency programme traces back to 1978. In 1996 Commission announced Notice on Immunity from fines and reduction of fines in cartel cases. Since the 8 th of December 2006 the new Notice replaced the 2002 Leniency Notice in which no undertaking has contacted the Commission in order to take advantage of the favourable treatment set out in the previous Notice. These master thesis analyses the key features that determine the effective enforcement of leniency programme: the importance of strict sanctions, criminal penalties for cartels, clarity and flexibility, harmonisation of... [to full text]

Katalikų bažnyčios ir Lietuvos Respublikos institucijoms intensyviai bendradarbiaujant, aktualiu tampa teisinių sistemų derinimas. Tam pagrindą suteikia Šventojo sosto ir Lietuvos Respublikos sutartis, apibrėžianti teisinius bendradarbiavimo pagrindus. O taip pat Bažnyčios kanonų kodekse įtvirtinta nuostata, kad civiliniai įstatymai minimi Bažnyčios teisėje galioja su tomis pačiomis pasekmėmis ir kanonų teisėje tiek, kiek jie nėra priešingi dieviškajai teisei, ir jei kanonų teisė nenustato kitaip. Ypač svarbiu teisinių sistemų suderinamumą laikytume baudžiamosios teisės sferoje. Atsižvelgiant į pastarąsias aktualijas darbo pagrindiniu tikslu tapo Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso ir Katalik����� bažnyčios kanonų teisės apibrėžiamų bausmių bei numatomų jų taikymo praktikų palyginimas. / Active collaboration between institutions of Catholic Church and Republic of Lithuania implies importance of coordination between those legislation systems. The foundation for such cooperation ensures the Treaty between the Holy Seat and Republic of Lithuania, which determines the juridical aspect of the collaboration. Also Canon Law of the Church contains the provision that Civil Law, which is mentioned in Canon Law, obtains the same consequences when Civil Law makes no objection to Canon Law. It is especially important to expose the compatibility in field of Criminal Law. Considering the late events the main objective of the work is the comparison of penalties and applications of Penal Code of the Lithuanian Republic and the penalties of the Code of Canon Law. To reach the goal of the work it was juxtaposed the concepts of “penalty” and “offense”. Also it was examined and compared the variety of sanctions in civil and ecclesiastical law. It was established principal similarities and differences between civil and canon law definitions and penalty applications for some particular crimes.

Šiame darbe analizuojamos nusikalstamų veikų daugeto formos ir jų įtaka bausmės skyrimui. Tačiau turint omenyje tai, jog nusikalstamų veikų daugetas ne retai suprantamas skirtingai, o nuo jo priklauso formų išskyrimas, šiame darbe pirmiausia siekiama apibrėžti daugeto sampratą, parodyti jog daugetas nėra vien tik situacijos, kai asmuo padaro kelias nusikalstamas. Siekiant įvertinti daugeto formų įtaką bausmės skyrimui, pirmiausia apžvelgiamos įvairios daugeto teorijos pateikiamos įvairiuose doktrinos šaltiniuose ir pagrindžiamas idealiosios ir realiosio sutapties kaip daugeto formų išskyrimas tiek teorijoje, tiek galiojančiame Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse. Nors pavienė nusikalstama veika yra nusikalstamų veikų daugeto komponentas, kai kurios pavienės veikos išoriškai yra panašios į daugetą. Dėl to siekiant aiškiai apsibrėžti daugeto formas, šiame darbe pateikiami pavienių tęstinių, trunkamųjų ir sudėtinių nusikalstamų veikų skirtumai nuo jų daugeto, taip pat atskleidžiami jų charakteringi bruožai. Atlikus išsamią šio instituto analizę, darbe plačiai vertinama jo įtaka bausmės skyrimui. Apžvelgiamos tiek pagrindinės bausmių už kelias asmens padarytas nusikalstamas veikas skyrimo sistemos, tiek ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsniuose įtvirtintos taisyklės. Iš esmės atkreiptinas dėmesys, jog konkrečios formos nustatymas asmens padarytų veikų daugete nulemia tai, kokios bausmių bendrinimo taisyklės jo atžvilgiu bus taikomos. Atsižvelgiant į BK... [toliau žr. visą tekstą] / This thesis provides a detailed analysis of existing forms of multiple criminal acts and their significance the sentencing. Having in mind that the institute of multiple criminal acts is often interpreted in various different ways this work attempts to define this institute as much more complex than a situation when a person commits more than one criminal act. The definition has a major influence in the understanding of different forms of multiple criminal acts, therefore, in order to comprehend the influence of multiple criminal acts to sentencing various theories of multiple criminal acts are discussed in this work. In this discussion the author presents the forms of multiple criminal acts not only from various doctrinal sources but also from the penal code of the Republic of Lithuania. Even though an individual criminal act is a constitutive part of multiple criminal acts, some individual criminal acts are similar to multiple criminal acts. For this reason, in order to define the two forms of multiple criminal acts, the author attempts to provide a solid analysis of those single criminal acts which have similar features to the forms of multiple criminal acts. After this analysis the work depicts a full picture of the influence of the forms’ of multiple acts significance to sentencing according to both the penal code of the Republic of Lithuania and foreign systems of sentencing. The general idea is that the form which is constituted by the offender’s multiple criminal acts... [to full text]

Dėl ypatingos savo padėties laivės atėmimo bausmę atliekantys asmenys yra išskirtinė socialinė grupė. Nors jie, kaip ir kiti žmonės, turi prigimtines teises, kurių niekas negali nei atimti, nei apriboti, tačiau jas realizuoti dėl savo riboto veiksnumo gali tik iš dalies. Nors kalinių teises bei pareigas ir jų įkalinimo sąlygas privalo užtikrinti net kelios institucijos, kyla klausimas, ar šios institucijos tinkamai vykdo savo funkcijas. Net ir praėjus kiek daugiau nei devyniolikai metų po Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo, įkalinimo sąlygos Lietuvoje, tarptautinių nepriklausomų institucijų vertinimu, yra itin prastos. Kaliniai – tai žmonės, sąmoningai ar nesąmoningai, pažeidę taisykles arba jų nepaisantys. Ši grupė asmenų iš anksto nustatytą laikotarpį privalo išbūti įkalinimo įstaigoje atlikdami bausmę ir siekdami sėkmingai grįžti į laisvę. Dažnai už grotų patenka ne tik sąmoningai nusikaltimą padarę asmenys, bet ir atsitiktinai, ne iš blogos valios nusikaltę ar suklydę žmonės. Būtent jiems ir yra sunkiausia išgyventi laisvės atėmimo vietose, kur galioja savos taisyklės, savos vertybės ir normos, savi įstatymai. Teigiamas laisvę atliekančių asmenų požiūris į įkalinimo įstaigą, sėkminga jo socialinė integracija ir adaptacija visuomenėje, grįžus į laisvę, yra vienas pagrindinių tikslų, užtikrinant tinkamą įkalinimo įstaigų sistemos funkcionavimą Lietuvoje. Šio mokslo tiriamojo darbo eigoje bandoma nustatyti, kokie esminiai veiksniai formuoja asmens (kalinčiojo... [toliau žr. visą tekstą] / Lithuanian prisoners, as group of people, are a very special social group that requires intensive care and protection. On the one hand prisoners is a social group that should be under special care, but on the other hand, situation of the protection of children rights got worse and is under close observation. Although rights of the prisoners, should be secured by several governmental institutions, the question is, if these institutions are capable to ensure them functions and duties. Even though more then nineteen years have passed since the restitution of Lithuanian independence, conditions of imprisonment are still very poor on the basis of evaluation of independent international institutions. Prisoners are people, which deliberately or undeliberately committed a crime or violated the social rules. This group of people which is forced to stay a fixed term in a prison while serving sentence, and which have to complete successful social integration and adaptation into society. It often happens that people which are not guilty of committing a crime are forced to serve one’s sentence. It is extremely difficult for this type of people to survive in prison, which has it’s own informal rules, values and customs. Positive view to the prison, successful social integration and adaptation into society after coming back to freedom, is one of the most important targets of proper working of the system of prisons and other detention institutions of Lithuania. The essential points this... [to full text]

Tenka pripažinti, jog juridinių asmenų baudžiamoji atsakomybė vis dar kelia daugybę problemų bei palieka daug neatsakytų klausimų. Dėl šios priežasties, magistro darbe, visų pirma analizuojama juridinio asmens, kaip baudžiamosios atsakomybės subjekto, problema. Pristatomos įvairių teisės mokslininkų nuomonės šiuo klausimu. Aptariamos pagrindinės juridinių asmenų baudžiamosios atsakomybės doktrinos. Be abejo, skirta dėmesio juridinių asmenų baudžiamosios atsakomybės nuostatų ištakoms. Atlikta išsami Baudžiamojo kodekso 20 straipsnio analizė. Pateiktas, tame straipsnyje numatytų, juridinių asmenų baudžiamosios atsakomybės sąlygų komentaras. Taipogi atskleidžiama juridinio asmens kaltės nustatymo problema. Magistro darbe analizuojamos juridiniams asmenims taikomos bausmės ir badžiamojo poveikio priemonės. Aptariama konkrečių bausmių veiksmingumo problematika bei pateikiami pavyzdžiai iš teismų praktikos. Darbo pabaigoje suformuluojamos išvados ir pateikiami tam tikri pasiūlymai Lietuvos Respublikos įstatymų leidėjui. / Man muss anerkennen, dass die strafrechtliche Verantwortlichkeit juristischer Personen für litauischen Juristen noch sehr problematisch ist. Darum versuche ich in der Magisterarbeit noch einmal überzeugen, dass solche Verantwortlichkeit sinnvolle Sache ist. In der Arbeit habe ich unterschiedliche Standpunkte und Meinungen zu diesem Thema beschrieben. Danach bespricht man die Schuldfähigkeit der juristischen Person und grundlegende Lehren. In der Abschlussarbeit gibt es auch ausführliche Analyse 20 Artikel des litauischen Strafgesetzbuches. Selbstverständlich gibt es hier auch ein kurzer historischer Überblick. In der Magisterarbeit analysierte ich Sanktionsmittel gegen juristische Person im geltenden Strafrecht. Am Ende der Abschlussarbeit habe ich entsprechende Schlussfolgerungen gemacht. Natürlicherweise entwickelte ich einige konkrete Vorschläge für den Gesetzgeber, wie man jetzige Situation verbessern kann.