Bausmės tikslai (paskirtis) bendriausiu požiūriu tai galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Bausmės tikslai priklauso ne tik nuo baudžiamosios politikos kryptingumo ir vyraujančių bausmės teorijų, tačiau svarbu yra ir nusikalstamumo būklė ir dinamika. Bausmės tikslų įtvirtinimas baudžiamajame įstatyme lemia atskirų bausmių turinį, leidžia sudaryti minėtus faktorius atitinkančią bausmių sistemą, nustatyti atskiroms bausmių rūšims keliamus tikslus, sudaryti esmines teisines bausmių vykdymo sąlygas taip pat ir įvertinti bausmių efektyvumą Vienas iš visuotinai pripažintų ir pagrindinių baudžiamosios teisės principų yra atsakomybės neišvengiamumo principas - jis reiškia, kad kiekvienas padaręs nusikalstamą veiką asmuo privalo susilaukti bausmės arba kitokių baudžiamojo teisinio poveikio priemonių, kurias numato baudžiamasis įstatymas. Bausmės tikslai sudaro nuoseklią ir vieningą sistemą, kuri reiškia, kad visi tikslai turi būti įgyvendinami kompleksiškai. Gali būti ir kiekvienas tikslas pasiekiamas atskirai priimant vienokį ar kitokį nuosprendį, tačiau pastarasis gali prieštarauti visai bausmės tikslų sistemai. Bausmės tikslai yra suformuoti remiantis bausmės teorijomis. Šiuo metu vieni tarptautiniai teisės aktai skatina valstybes perimti reabilitacijos teorijoje keliamus tikslus, kituose yra akcentuojamas retributyvizmas ir atgrasymo teorijos, taip pat tų tikslų realizavimo priemones ir žinoma, tai yra būtina įgyvendinti nacionaliniuose... [toliau žr. visą tekstą] / The important topic of criminal law is examined in the mater thesis – the problems of application of criminal punishment purpose. This thesis encapsulates the analysis of appropriate purposes of criminal punishment and would ensure the effective prevention of crime. Punishment is compulsory measures applied to the person who executed a crime or misdemeanor those are appointed by the country’s court by applying conviction and thus circumscribing liberty of a convict. Punishment purpose is an ultimate result that the country pursues by assigning and applying penalties. Punishment purpose depends not only on singleness of the criminal policy and dominant punishment theories but also on the state and dynamics of the criminality in the country. Consolidation of punishment purpose in the criminal law determines content of separate penalties, enables to frame penalty system corresponding to mentioned factors, determines objectives for separate sorts of penalties, creates legal constitutive conditions of applying penalties and measures effectiveness of penalties. Punishment purpose structures the consequent and solid system that ensures that all purposes are implemented. A new Criminal code article 41 points out such purposes of a penalty: 1) to prevent persons from committing criminal acts; 2) to punish persons that have committed criminal acts; 3) to deprive a convict of an opportunity to commit new criminal acts or to limit the opportunity; 4) to influence persons that have... [to full text]

SANTRAUKA Įsigaliojus naujam BK buvo išskirtas naujasis skyrius reglamentuojantis nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumams, kuris nulėmė taikomų bausmių ir auklėjamo poveikio priemonių sistemos bei kitų specialiai jiems įstatyme skirtų bendrųjų taisyklių išimčių įtvirtinimą. Šis išimtinumas yra siejamas su visapusiškų nepilnamečių amžiaus, fizinių, psichinių ypatumų, dėl kurių jauniesiems nusikaltėliams ne visada būtina taikyti pačias griežčiausias bausmes, įvertinimu. Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai, tai ‒ siauresnis skiriamų bausmių sąrašas įtvirtintas baudžiamajame įstatyme, auklėjamojo poveikių priemonių alternatyvus sąrašas, šių bausmių ir auklėjimo poveikio priemonių skyrimo ypatybės nepilnamečiams, teistumo termino sutrupinimo galimybė, švelnesnės atleidimo nuo bausmės vykdymo sąlygos. Šių ypatumų paskirtis yra tam tikrų gairių, nuostatų nurodymas, kurių turi laikytis teismas skirdamas bausmes nepilnamečiams. Bausmė yra griežčiausia prievartos priemonė, kuri labiausiai suvaržo nepilnamečių laisves, teises bei sukelia sunkiausius padarinius. Bausmės paskyrimu yra siekiama ne vieno tikslo, o visų tikslų numatytų baudžiamajame įstatyme visumos. Tai ne tik nubaudimas, tačiau ir siekimas pakeisti nepilnamečio gyvenimo būdą, elgesį, šalinti neteisėto elgesio priežastis bei sulaikyti nepilnametį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl teismas vertindamas konkrečias bylos aplinkybes... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY Entry into force of the new Criminal Code has been isolated a new chapter which is regulating the peculiarities of criminal responsibility of juveniles. This new chapter due the consolidation of punishments, sanctions on educational system and other specially exemptions of juveniles. This exclusivity is associated with the assessment of comprehensive juveniles age, physical and mental peculiarities for which is not always necessary to determine the most severe punishment to the young offenders. The peculiarities of criminal responsibility of juveniles are narrower list of punishments imposed which is consolidated in a new criminal law, the alternative list of education measures, the peculiarities of determining punishments and education measures to the juveniles, the term reduction of criminal opportunity and the milder conditions of exemption from execution. The purpose of these speculiarities is to indicate some guidelines and provisions which the court have to follow when is determining the punishment for juveniles. The punishment is the most severe coercive measure which restricts the juveniles freedoms, rights and cause the most difficult consequences. The sentencing is aimed not at the one goal, but all the goals of the whole, which are provided in the new criminal law. It is not only the punishment, but also the ambition to change juveniles lifestyle, behavior, the elimination of unlawful conduct causes and the juvenile suppression of the new criminal offenses... [to full text]

Baudžiamoji atsakomybė yra pati griežčiausia teisinės atsakomybės forma, sukelianti nusikaltusiam asmeniui griežčiausias teisines pasekmes ir paliečianti svarbiausias žmonių teises ir laisves. Jos turinį sudaro visos teisinės pasekmės, kylančios po apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo. Šiame darbe analizuojama bausmė ir teistumas, kaip baudžiamosios atsakomybės realizavimo formos. Visais laikais bausmės nagrinėjimui buvo skiriamas ypatingas dėmesys, nes ja paliečiamos svarbiausios prigimtinės žmogaus teisės ir laisvės, tokios kaip gyvybė, laisvė ar sveikata. Todėl nieko keista, kad istorijos bėgyje ne kartą buvo keliamas klausimas ar valstybė turi teisę bausti žmogų. Tačiau idėjos, siekiančios paneigti pačios bausmės legitimumą, reikšmingos tik istoriniame lygmenyje, ir vėlesnių laikų mokslininkų visai nebeplėtotos, pripažįstant šią valstybės teisę nekvestionuojama ir būtina, dėmesį sutelkiant į bausmei keliamų tikslų problematiką, jos paskirtį ir kitus klausimus. Todėl toliau darbe ir analizuojamas bausmės paskirties klausimas, kurio pagrindu istorijos raidoje susiformavo ne viena bausmės teorija, turinti įtakos ir šiais laikais, sprendžiant šį klausimą. Per ją atsiskleidžia pati bausmės esmė ir jos realizavimo tikslai, kurių nuosekli sistema ir sudaro paskirtį. Bausmė išsiskiria iš kitų teisės šakų atsakomybės rūšių tuo, kad sukelia ypatingus teisinius padarinius – teistumą. Tai tam tikra ypatinga asmens teisinė padėtis, kuriam įsiteisėjo teismo priimtas apkaltinamasis... [toliau žr. visą tekstą] / Criminal charge is the most severe legal form of responsibility causing a criminal the hardest legal consequences and affecting the most important civil rights and liberties. Its content is composed of all legal consequences rising after conviction. The thesis of master’s work is analysis of punishment and conviction as forms of realization of criminal charge. In all times major attention was paid to investigation because it touches most important natural civil rights and freedom likewise life, liberty and health. The issue if a state has a right to punish a person was covered in due course of history several times. Though ideas negotiating criminal legitimating become more important on historic background and later on stopped being developed and questioned by scientists. The focus is the problems of punishment, its purpose and other questions. The question of penalty is analyzed on which bases not a single theory of punishment has been established to have influence still in current times on judgment this question. It helps to cover the point of punishment and issues of its realization. Penalty is different from the rest branches law because it causes serious legal sequence – conviction that is a situation in which summary conviction has already become effective. The consequences caused by conviction are separated into legal that appear only after misdemeanor and other legal sequences resulted by other code of law. It is approached to the conclusion that conviction is one of... [to full text]

Laisvės apribojimas – tai kriminalinė bausmė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Laisvės apribojimas yra nauja, savarankiška kriminalinė bausmė, kuri pradėta vykdyti nuo 2003 m. gegužės 1 d., įsigaliojus naujam baudžiamajam įstatymui. Laisvės apribojimas nuo kitų kriminalinių bausmių, kuriomis apribojama nuteistųjų laisvė, išsiskiria tuo, kad jos taikymo metu netaikoma nuteistojo fizinė izoliacija nuo visuomenės. Magistro darbo tyrimo tikslas – atskleisti ir įvertinti laisvės apribojimo bausmės, įteisintos Lietuvos teisės aktuose, vykdymo racionalumą ir efektyvumą, atsižvelgiant į tarptautinių ir nacionalinių dokumentų nuostatas, taip pat pažangią užsienio valstybių probacijos formų teisinę reglamentaciją ir patirtį jos realizacijos srityje. Šiam darbe buvo išnagrinėta: bausmės paskirtis ir aptartos jos rūšys, laisvės apribojimo bausmės atlikimo sąlygos; šią bausmę vykdančių institucijų kompetencija; laisvės apribojimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems skiriamos paskatinimo priemonės ir nuobaudos; atleidimas nuo laisvės apribojimo bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimas; laisvės apribojimo bausmės taikymas nepilnamečiams; šios bausmės pakeitimas kitomis bausmėmis. Laisvės atėmimo bausmės taikymo praktika ir atlikti kriminologiniai tyrimai paneigė vyravusį tikėjimą laisvės atėmimo bausmės efektyvumu ir tuo pačiu įrodė, kad alternatyvios baudžiamosios atsakomybės realizavimo formos (probacijos... [toliau žr. visą tekstą] / The Penalty of the Restriction of Liberty SUMMARY The restriction of liberty is the criminal penalty, which is imposed by the conviction to the person committed a crime or a penal transgression. The restriction of liberty is new, independent criminal penalty, which was started to perform since the 1 May 2003, after inuring of the new penal law. The restriction of liberty differs from the other criminal penalties, by which the freedom of the convict is restricted, by fact that while applying the penalty, the physical isolation of the convict from the society is not applied. The purpose of analysis of the master work is to reveal and estimate the rationality and efficiency of the penalty of the restriction of liberty, which is valid in the legal acts of Lithuania, considering the rules of the international and national documents, also the advanced legal regulation of the forms of probation of the foreign countries and the experience of its realization. This work analyzed: the purpose of the penalty and its kinds were disputed, the conditions of performing the penalty of the restriction of liberty; the competence of the institutions performing this penalty; the incentive means and punishments applied to the convict serving their sentence of the restriction of liberty; the absolution from the penalty of the restriction of liberty and the appointment of the means of the penal action; the application of penalty of the restriction of liberty to the under-age; the replacement of this... [to full text]

Darbe nagrinėjami bausmės tikslai ir jų įgyvendinimo problemos. Atskleidžiama bausmės samprata, pateikiama kaip bausmės sąvokos įtvirtinamos Lietuvos ir užsienio šalių baudžiamuosiuose įstatymuose. Apžvelgiamos bausmių teorijos ir jų kritika bei tai, kokią įtaką jos turi Lietuvos baudžiamajai politikai. Aptariami bausmės požymiai, esmė, turinys ir elementai. Didelis dėmesys skiriamas bausmės tikslams apibrėžtiems baudžiamajame įstatyme, nagrinėjamos jų teorinės bei praktinės problemos. Atskleidžiama bausmės tikslų samprata Lietuvos ir užsienio šalių baudžiamuosiuose įstatymuose. Atskirai nagrinėjami baudžiamajame įstatyme įtvirtinti bausmės tikslai. Pateikiama kaip teismam skiriant bausmes pavyksta įgyvendinti teisingumo principą bei kaip šis tikslas atsispindi teismų praktikoje. Nagrinėjama kokią įtaką bausmės vykdymas turi bausmės tikslų pasiekimui, kaip teismas skirdamas bausmes sieja jas su bausmės tikslai. / The master this is concentrates on the aims of punishment and their implementation issues. The concept of punishment is disclosed. The theories of punishment and their criticisms are overviewed, their impact on Lithuanian criminal policy is considered. Separate characteristics and elements of punishment as well as its essence and contents are discussed. Close attention is paid to the aims of punishment defined in the criminal law; their theoretical and practical problems are discussed. The concept of punishment aims foreseen in the criminal law is disclosed. All punishment aims foreseen in the criminal law are overviewed and problems related to their implementation discussed. It is also analyzed what influence the enforcement of the punishment has on the achievement of the punishment aims, how the court applying the punishment links it with the aims of the punishment.

The right to life has properly been characterized as an inherent and as the supreme human right, since without effective guarantee of this right, all other rights of the human being would be devoid of meaning. One of the most controversial issues related to this right is the one of the death penalty. For a very long time death penalty was considered as one of the exceptions to the right to life. Therefore, when most of the universal and regional human rights documents were adopted death penalty was still used as a form of punishment in most of the countries worldwide. While attention to the protection of human rights has recently increased, the status of death penalty in international law became very ambiguous. The aim of this thesis is firstly to analyze and compare the content of the right to life in the documents of the different human rights systems. Secondly, to answer the question whether there is universal understanding of this fundamental right. This thesis consists of the introduction, three chapters and the conclusions. The first chapter deals with the general features of the right to life and its position in the context of the other rights. In addition, it approaches the problem of the death penalty. The second chapter consists of the comparative analysis of the universal and regional (European and Inter – American) human rights systems. In the third chapter, decisions of the supreme courts of different countries, which represent different human right systems, are... [to full text]

Nepilnamečių nusikalstamumo lygis daugelyje šalių yra pakankamai aukštas, todėl ši problema yra aktuali tiek Lietuvoje, tiek kitose užsienio šalyse. Dėmesys, kurį Europos visuomenė teikia jaunimo nusikalstamumui, reiškia, kad turi būti rastos veiksmingos reagavimo priemonės, paremtos trimis principais – prevencija, baudžiamosiomis auklėjamosiomis priemonėmis ir nepilnamečių bei jaunų pažeidėjų socialine integracija ar reintegracija. Magistro darbe pasitelkiant įvairius mokslinius metodus siekiama atskleisti nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus ir pagrindinius principus, priežastis, kas sąlygojo ypatingą teisinį reguliavimą, palyginti Lietuvos ir įvairių šalių baudžiamuosius įstatymus, reglamentuojančius nepilnamečių justiciją, išnagrinėti nepilnamečiams taikomų baudžiamųjų teisinių sankcijų paskirtį, bausmės ir auklėjamojo poveikio priemonių skyrimo ypatumus. Nepilnamečių baudžiamoji atsakomybė yra išimtinė. Šis išskirtinumas siejamas su visapusiškais jų amžiaus, fiziniais ir psichiniais ypatumais, dėl kurių paaugliams ne visuomet būtina taikyti pačias griežčiausias baudžiamojo poveikio priemones. Kiekvienas konkretus atvejis, svarstant nepilnamečio baudžiamosios atsakomybės klausimą, turi būti individualizuotas ir iš pradžių pagal galimybes turi būti taikomos alternatyvios, pagalbą teikiančios poveikio priemonės. Daugelyje šalių vyksta baudžiamųjų sankcijų nepilnamečiams ir visos nepilnamečių baudžiamosios justicijos išskyrimas, pirmiausiai pabrėžiant jos... [toliau žr. visą tekstą] / The rate of juvenile delinquency is fairly high, therefore this problem is topical in Lithuania as well as in other countries. The attention European society pays to juvenile delinquency leads to the effective means of response based on three principles – prevention, punitive measures of education and social integration and reintegration of juvenile offenders. The purpose of this Master degree paper is to initiate the peculiarities of criminal responsibility of juveniles and display the main principles and reasons, which condition specific juridical regulation, to compare Lithuanian and foreign criminal law that regulates the juvenile justice, to analyze the purpose of punitive legal sanctions applied to juveniles, to study the peculiarities of prescription of penalty and educational sanctions. To execute the purpose different scientific methods will be invoked. Criminal responsibility of juvenile is exceptional. This oneness is related to versatile singularities of their age, physical and mental health. Regarding these singularities, harsh punishment is not always necessary applied to juveniles. Considering questions of criminal responsibility, every particular case needs to be individualized and firstly the alternative sanctions that provide help and assistance should be applied. Many countries accentuate the punitive sanctions for juveniles and the entire justice of criminal responsibility of juveniles. The specific educational nature is amplified. Educational and not... [to full text]

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso pateikiamą bausmės apibrėžimą, logiškai – sistemiškai laisvės apribojimo bausmė yra viena iš baudžiamosios teisės nustatytų bausmių, kuri yra skiriama teismo nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką. Šia bausme kaltininkui nustatomos tam tikros pareigos ir jo elgesio galimybes varžantys draudimai bei įpareigojimai. Tai bausmė, kuria siekiama kontroliuoti nusikaltusį asmenį ir kartu suteikti jam pagalbą. Laisvės apribojimo bausmė Lietuvoje yra pakankamai nauja, savo atsiradimu (2003 m.) ji užpildė iki tol buvusią vidutinio griežtumo bausmių tuštumą. Tai vienintelė bausmė, kurios turinys gali priklausyti ir nuo teismo proceso dalyvių, tai yra, teismas gali paskirti ir įstatyme nenumatytus įpareigojimus ar draudimus. Darbas susidaro iš trijų pagrindinių dalių: laisvės apribojimo bausmės sampratos, jos vykdymo tvarkos ir sąlygų aptarimo bei problemų, kylančių laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu, apžvalgos. Pirmojoje dalyje trumpai aptariama laisvės apribojimo bausmės bei jos vykdymo paskirtis, vieta bausmių sistemoje, atvejai, kada ji gali būti taikoma. Pažymėtina, kad nuo pat savo atsiradimo laisvės apribojimas skiriamas vis dažniau, jo taikymas, lyginant visų skiriamų bausmių procentinę dalį, nuo 2004 m. išaugo daugiau nei du kartus. Taip pat aptariamas laisvės apribojimo bausmės turinys, jo nesilaikymo pasekmės. T. Mackevičius išskiria dvi bausmės dalis – bendruosius apribojimus, skiriamus visiems nuteistiesiems... [toliau žr. visą tekstą] / According to the definition of penalty given by the Penal Code of Lithuanian Republic, the restriction of liberty is, logically and systemically, one of the penalties stated by Penal Law, which may be assigned by tribunal sentence to a person who committed crime. With this penalty the sentenced is charged by some obligations, duties and prohibitions which limit his behavior. The target of this penalty, is both to control and assist the sentenced. The Restriction of Liberty is pretty young in Lithuania, and with its appearance (in 2003) it has been covered the lack of middle severity penalties. This penalty is the only one which might depend on the attendant to the trial, which means that the court may sentence even non-codified obligations or prohibitions. The present work is divided in three main parts: the concept of Restriction of liberty, the path of execution and the discussion of its conditions and the review of the problems during the execution of the penalty. In the first part it is briefly discussed the purpose penalty of the restriction of liberty and the target of its execution, its collocation in the system of penalties, the cases in which it is applicable. It is to be remarked that since its introduction, the restriction of liberty it has been applied more and more frequently: since 2004, its application has more than doubled. Also it is discussed the essence of the restriction of liberty and the outcomes of incompliance to its prescriptions. T. Mackevičius... [to full text]

Disertacijoje, remiantis Vilniaus pavieto pavyzdžiu, nagrinėjami smurtiniai bajorijos nusikaltimai ir bausmės XVIII a. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Darbe atkleidžiama nusikaltimų struktūra: statistika, priežastys, erdvė, socialinė aukų bei nusikaltėlių sudėtis, smurto laipsnis, bausmių teorija ir praktika. Per bajorijos kaip valdančiojo luomo nusikalstamumo tyrimą siekiama pažvelgti į to meto visuomenę, tiriami jos konfliktai ir jų sprendimų būdai, bajorijos santykiai tarpusavyje ir su kitais luomais. Pagrindinis darbo šaltinis – Vilniaus pavieto pilies ir žemės teismų knygos. Disertacijoje nagrinėjami smurtiniai nusikaltimai: gyvybės atėmimo, kūno sužalojimo, skausmo suteikimo nusikaltimai (nužudymai, sumušimai, dvikovos ir kiti), nelegalus įkalinimas, seksualinė prievarta, valdų antpuoliai, miesto namų užpuolimai, plėšimas. Tiriamos garbės atėmimo, ištrėmimo, bokšto kalėjimo, mirties bausmės. Nustatyta, kad aukščiausias nusikalstamo pakilimas buvo penktame ir devintame XVIII a. dešimtmečiuose, mažiausiai nusikaltimų užfiksuota aštuntame dešimtmetyje. Daugiausia nusikaltimų vyko kaimo erdvėje. Paskutiniame amžiaus trečdalyje nusikaltimų Vilniuje skaičius smarkiai išaugo. Nustatyta, kad dažniausi nusikaltimai buvo gyvybės atėmimo, kūno sužalojimo, skausmo suteikimo nusikaltimai bei valdų antpuoliai, kiti buvo retesni. Nors Lietuvos Statuto nuostatos buvo griežtos, teisminė ir policinė kontrolė šalyje nebuvo stipri. Daugelis nusikaltimų nebūdavo išaiškinami, o... [toliau žr. visą tekstą] / Based on the example of Vilnius district, the thesis attempts to analyse violent crimes and punishments of the nobility in the Grand Duchy of Lithuania in the 18th century. It reveals the structure of crimes: statistics, motives, criminal environment, social composition of victims and criminals, level of violence, theory and practice of punishments. The study of criminal conduct of the nobility as the leading social class provides the opportunity to take a glance at the society of that time; the thesis analyses its conflicts and ways of their solving, relations within the noble class and with other social classes. The major source of the thesis is castle court and land court books of Vilnius district. The thesis analyses violent crimes: homicide, bodily injury, pain infliction (murders, contusions, duels and others), illegal imprisonment, sexual violence, estate raids, city household attacks, robbery. Sentences of deprivation of honour, exile, tower imprisonment, capital punishment fall under the scope of the thesis. It has been determined that the peak of criminal conduct was reached in the 1740s and 1780s, whereas the lowest number of crimes was recorded in the 1770s. The rural environment featured a higher prevalence of criminal activity. However, a number of crimes committed in Vilnius significantly increased in the final third of the century. The study revealed that the most common crimes were homicide, bodily injury, pain infliction and domain raids; others were less... [to full text]

Bausmės skyrimas – tai toks procesas, kai teismas parenka konkrečią baudžiamajame įstatyme numatytą prievartos priemonę asmeniui, pripažintam kaltu dėl jo padarytos nusikalstamos veikos. Kartu teismas siekdamas bausmės tikslų privalo paskirti teisingą bausmę t.y. ją individualizuoti. Skiriant asmeniui konkrečią bausmę, atsižvelgiama į bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje. Prie tokių pagrindų, turinčių įtakos bausmės skyrimui, yra priskiriamos ir atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių sąrašas yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 60 straipsnyje. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tokios aplinkybės, kurios apibūdindamos kaltąjį asmenį ir jo padarytą veiką, teismui parodo tas bylos aplinkybes, kurios didina nusikalstamos veikos bei kaltojo asmens pavojingumą ir leidžia griežtinti baudžiamąją atsakomybę. Teismui nustačius tokias aplinkybes, kaltininko teisinė padėtis yra griežtinama. Teismas kaltinamajam skiria griežtesnės bausmės rūšį ar dydį. Be to, atsakomybę sunkinančios aplinkybės turi įtakos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto taikymui. Darbe aiškinama atsakomybę sunkinančių aplinkybių samprata, jas reglamentuojančių baudžiamosios teisės normų istorinė raida. Taip pat atskleidžiamas kiekvienos atsakomybę sunkinančios aplinkybės turinys, taikymas praktikoje. Be to, palyginamas mūsų šalies baudžiamajame įstatyme įtvirtintas atsakomybę sunkinančių aplinkybių sąrašas su kitų... [toliau žr. visą tekstą] / The imposition of punishment is a process when the court selects a specific coercive measure provided by the law for a person, who was pleaded guilty. Because of the purposes of the punishment, the court must impose a fair punishment i.e. individualize it. Also the court must consider the grounds of imposition of punishment defined in the article 54 of the Criminal Code. Circumstances aggravating responsibility and circumstances extenuating responsibility are one of these grounds. The list of circumstances aggravating responsibility is established in the article 60 of the Criminal Code. Circumstances aggravating responsibility are those circumstances that aggrandize the danger of the criminal and his act committed and thus indicate a greater level of criminal responsibility. If the court determines such circumstances, legal status of criminal will be strengthened. The court will impose stricter type of penalty or size of penalty. Moreover, circumstances aggravating responsibility influence the application of the institution of exemption from criminal liability. This master paper clarifies the definition of circumstances aggravating responsibility and discusses the historical development of legal norms of criminal law. Also it explains content of the each one circumstance aggravating responsibility and application of those in practice. Finally, this master paper compares the list of circumstances aggravating responsibility applicable in Lithuania with the list of other... [to full text]