Bausmių skyrimas yra ypatingas baudžiamosios teisės institutas, nes skiriant bausmę nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui yra realiai įgyvendinama baudžiamoji teisė ir jos paskirtis. Todėl bet kokia kaltininkui skiriama bausmė turi būti teisinga bei tinkamai individualizuota. Iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. 2 dalies nuostatų matyti, jog vienas iš tokių skiriamos bausmės individualizavimą įtakojančių veiksnių yra baudžiamajame kodekse įtvirtintos atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Parodydamos teismui tam tikrus momentus, mažinančius nusikalstamos veikos pavojingumą ir leidžiančius švelninti tokią veiką įvykdžiusio asmens baudžiamąją atsakomybę, šios aplinkybės tampa neatsiejama bausmių skyrimo, kaip bene svarbiausio bei sudėtingiausio baudžiamojo proceso etapo, dalis. Atsižvelgdamas į tiesiogiai Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 str. 1 dalyje įtvirtintas ar, vadovaujantis to paties straipsnio 2 dalies nuostatomis, tik konkrečioje byloje lengvinančiomis pripažintinas aplinkybes, teismas gali paskirti kaltininkui švelnesnę iš atitinkamoje baudžiamojo kodekso specialiosios dalies normos sankcijoje numatytųjų bausmės rūšį ar mažesnį tokios bausmės dydį. Be to, remdamasis baudžiamąją atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, teismas taip pat gali paskirti nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui švelnesnę, nei numatyta tokioje sankcijoje, bausmę (baudžiamojo kodekso 54 str. 3 d., 62 str. 1 – 2 d.) ar net apskritai atleisti minėtą asmenį nuo... [toliau žr. visą tekstą] / Imposing of penalties is a special institution of the criminal law because the criminal law and its assignment are practically implemented while imposing the penalty on the person, who has committed the criminal deed. Thus, any penalty, imposed on the culprit, should be just and appropriately individualized. According to the provisions of part 2 of art.54 of the Criminal Code of the Republic of Lithuania, the circumstances, which facilitate amenability and are fixed in the Criminal Code, are among the factors, which influence individualization of the penalty to be imposed. By revealing certain moments to the court, which reduce gravity of the criminal deed and permit to mitigate the criminal amenability of the person, who committed this deed, these circumstances become a constituent part of imposing penalties, serving as the most important and the most complex stage of the criminal process. With taking into consideration the provisions, fixed directly in part 1 of art.59 of the Criminal Code of the Republic of Lithuania, or being ruled by the provisions, fixed in part 2 of the same article, which acknowledge the facilitating circumstances in the definite lawsuit, the court may impose a more mitigated type of the penalty, foreseen in the appropriate sanction of the norm, defined in a special part of the Criminal Code, on the culprit. Moreover, referring to the circumstances, which mitigate the criminal amenability, the court may also impose a more mitigated penalty on the... [to full text]

Bausmės skyrimas – tai toks procesas, kai teismas parenka konkrečią baudžiamajame įstatyme numatytą prievartos priemonę asmeniui, pripažintam kaltu dėl jo padarytos nusikalstamos veikos. Kartu teismas siekdamas bausmės tikslų privalo paskirti teisingą bausmę t.y. ją individualizuoti. Skiriant asmeniui konkrečią bausmę, atsižvelgiama į bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje. Prie tokių pagrindų, turinčių įtakos bausmės skyrimui, yra priskiriamos ir atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių sąrašas yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 60 straipsnyje. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tokios aplinkybės, kurios apibūdindamos kaltąjį asmenį ir jo padarytą veiką, teismui parodo tas bylos aplinkybes, kurios didina nusikalstamos veikos bei kaltojo asmens pavojingumą ir leidžia griežtinti baudžiamąją atsakomybę. Teismui nustačius tokias aplinkybes, kaltininko teisinė padėtis yra griežtinama. Teismas kaltinamajam skiria griežtesnės bausmės rūšį ar dydį. Be to, atsakomybę sunkinančios aplinkybės turi įtakos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto taikymui. Darbe aiškinama atsakomybę sunkinančių aplinkybių samprata, jas reglamentuojančių baudžiamosios teisės normų istorinė raida. Taip pat atskleidžiamas kiekvienos atsakomybę sunkinančios aplinkybės turinys, taikymas praktikoje. Be to, palyginamas mūsų šalies baudžiamajame įstatyme įtvirtintas atsakomybę sunkinančių aplinkybių sąrašas su kitų... [toliau žr. visą tekstą] / The imposition of punishment is a process when the court selects a specific coercive measure provided by the law for a person, who was pleaded guilty. Because of the purposes of the punishment, the court must impose a fair punishment i.e. individualize it. Also the court must consider the grounds of imposition of punishment defined in the article 54 of the Criminal Code. Circumstances aggravating responsibility and circumstances extenuating responsibility are one of these grounds. The list of circumstances aggravating responsibility is established in the article 60 of the Criminal Code. Circumstances aggravating responsibility are those circumstances that aggrandize the danger of the criminal and his act committed and thus indicate a greater level of criminal responsibility. If the court determines such circumstances, legal status of criminal will be strengthened. The court will impose stricter type of penalty or size of penalty. Moreover, circumstances aggravating responsibility influence the application of the institution of exemption from criminal liability. This master paper clarifies the definition of circumstances aggravating responsibility and discusses the historical development of legal norms of criminal law. Also it explains content of the each one circumstance aggravating responsibility and application of those in practice. Finally, this master paper compares the list of circumstances aggravating responsibility applicable in Lithuania with the list of other... [to full text]

Šiame magistriniame darbe atskleidžiamas Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytų baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių turinys, šio instituto aiškinimas baudžiamosios teisės teorijoje ir teismų praktikoje, identifikuojami teorijos ir praktikos neatitikimai ir pagrindinės kylančios problemos. Magistrinio darbo tikslas yra ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių instituto reikšmės bausmės skyrimui išsamus ištyrimas ir aprašymas bei pagrindinių kylančių problemų analizė. Taip pat šiame darbe tiriami naujuoju LR BK įvesti atsakomybę lengvinančių aplinkybių reglamentavimo pakeitimai, jų priežastys, atliekant lyginamąją analizę su senuoju (1961 m.) baudžiamuoju kodeksu, nagrinėjama kaip šis institutas aprašomas kitų valstybių baudžiamuosiuose kodeksuose bei kitose LR teisės šakose. / Criminal code of Lithuanian Republic, article number 59 regulates mitigating circumstances. In this yearly paper, author tries to find out the main specific features of this article, the evolution of it, comparing to old criminal code, and the main principles, which courts have created, when trying of this kind of cases.

Proceso atnaujinimas – ypatingai svarbi procesinė stadija, užtikrinanti, kad teisinėje sistemoje nebūtų paliktų galioti neteisėtų ir nepagrįstų teismo sprendimų, kai paaiškėja tokios reikšmingos naujos faktinės aplinkybės, kurias žinojus dar bylos nagrinėjimo metu, būtų priimtas visišai priešingas sprendimas. Pažymėtina, kad Lietuvoje šio teisinio instituto reglamentavimas nuolat kito, ilgą laiką proceso atnaujinimas buvo siejamas su kasaciniu institutu, kas visiškai neatitiko jo sampratos ir paskirties, taip pat keitėsi ir naujai paaiškėjusios aplinkybės samprata. Išskyrus šį institutą i atskirą stadiją ir sureglamentavus naują jo taikymo tvarką, kyla poreikis išanalizuoti proceso atnaujinimo taikymą ir kylančias problemas praktikoje. Magistriniame darbe atlikta pastarųjų metų teismų praktikos analizė rodo, kad naujai paaiškėjusios aplinkybės samprata nagrinėjamose bylose taikoma nevienareikšmiškai: tie patys juridiniai faktai susilaukia skirtingo teismų vertinimo. Stebima tendencija nepagrįstai plėsti naujai paaiškėjusios aplinkybės sampratą: tam tikrais atvejais tai iš esmės sujaukia nagrinėjamo instituto prasmę. Išsamiai tyrinėjamos pareiškėjų piktnaudžiavimo, proceso vilkinimo galimybės, o kartu ir realios galimybės apginti savo pažeistas teises. Nagrinėjama, ar pasiteisino įstatyme sutrumpinti terminai prašymams dėl proceso atnaujinimo procesą buvo efektyvūs, ar atitinka šių dienų realijas. Teismų praktikoje iškylančios problemos skatina ieškoti galimų sprendimo būdų... [toliau žr. visą tekstą] / Reopening of proceedings is a procedural stage of fundamental imporatance ensuring that no baseless or illegitimate judicial decisions would be neglected in the legal system when newly discovered considerations of such great importance appear that known before would have resulted the opposite decision in the case. It should be noted that legal regulation of this institute was constantly changing, reopening of proceedings was considered to be part of cassation institute for a long time which was inappropriate to its essence and purpose. The conception of newly discovered consideration was also constantly changing. After reopening of proceedings has been separated from cassation into separate institute and the new legal regulation was based, there arises the necessity to analyse the application of reopening of proceedings to practice and its attendant problems. The analysis of the latest practise of Lithanian courts shows that the conception of newly discovered consideration is being practised diversely, the same facts are being judged differently. Mainstream tendention noticed in the decisions of the courts is to extend the conception of newly discovered conception ungroundedly – in some cases the essence of analysed institute is being denied fundamentally. Comprehensive investigation is made on the opportunities of declarants to overuse and delay the civil proceedings, and also practicable chances to defend their violated rights. The research is also made to estimate if the... [to full text]

Sudarydami sandorius asmenys siekia tam tikro teisinio rezultato: sukurti naujas, pakeisti ar panaikinti turimas civilines teises ir pareigas. Laisva asmenų valia ir sutikimas su visomis konkretaus sandorio sąlygomis yra esminė kiekvieno sandorio galiojimo prielaida. Tačiau tai yra tik siekiamybė, kadangi praktikoje ne visuomet ir ne visi sandoriai sudaromi esant teisingai išreikštai šalių valiai dėl sandorio objekto, terminų, atlygintinumo, sandorio įvykdymo pobūdžio ar kitų būtinųjų sąlygų. Nors kiekviena demokratinė teisinė valstybė įstatymais ir kitais teisės aktais stengiasi užtikrinti sandorių bei tarp sandorio šalių susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą, ji taip pat privalo nustatyti sąlygas, kuriomis šalis, sandoriu neišreiškusi tikrosios savo valios ar išreiškusi ją klaidingai, įgyja teisę visiškai ar iš dalies atsisakyti ir paties sandorio, ir iš jo kylančių teisių bei pareigų. Tiek civilinės teisės tradicijos valstybėse, tiek ir bendrosios teisės tradicijos valstybėse tarp tokių sandorio pripažinimo negaliojančiu pagrindų kaip apgaulė, prievarta, asmens neveiksnumas, įgaliojimų viršijimas bei kitų yra ir vienos ar abiejų sandorio šalių suklydimas. Kaip ir kitų sandorio pripažinimo negaliojančiu pagrindų atveju, taip ir esant suklydimui, teismo sprendimas priklauso ne tik nuo teisingo faktinių aplinkybių nustatymo ir įvertinimo, bet ir nuo tinkamo aktualių teisės normų išaiškinimo bei pritaikymo. Suklydimo doktriną ir jos sąsają su sandorių... [toliau žr. visą tekstą] / When entering into contracts persons expect some kind of legal result: either to create new civil rights and duties, or to change or withdraw those they already have. Free will of the persons and consent towards all provisions set out in a particular contract is the essence of the validity of that contract. However, it can only be considered to be an aim, whereas in practice not each and every contract is concluded having as a pre-condition correctly expressed will with regard to the object, terms, nature of execution or other material provisions of the contract. Even though each democratic judicial state is aiming at securing the stability of contracts, civil rights and duties of persons, it also has to determine rules when and under what conditions persons having mistakenly expressed their will are entitled to fully or partially rescind the contract as well as rights and duties arising out of it. Both, civil law countries and common law countries among such grounds as fraud, duress, incapability, entitling one to make the contract voidable, also have a ground called mistake, whether it be unilateral or mutual. Law with regard to doctrine of mistake is very complex and not always clear. Courts not just have to interpret and apply those unclear laws correctly, they also have to find the balance between two conflicting basic statutory principles: principle stating that “contract is valuable, therefore if there is a possibility not to declare it invalid, it should be left as... [to full text]

Subject of the dissertation research – analysis of the body of murder without circumstances aggravating and mitigating its gravity provided for in Part 1 Art. 129 of the Criminal Code of the Republic of Lithuania as well as analysis of theoretical and practical problems that arise upon qualifying these criminal acts. The goal of this research is to reveal a concept of murder without circumstances aggravating and mitigating its gravity where punishment is imposed in accordance with Part 1 Art. 129 of the CC of the Republic of Lithuania, to analyse attributes of this criminal act, to raise theoretical and practical problems of qualification of the analysed criminal act and to make proposals for solution of these problems. / Disertacijos tyrimo dalykas – nužudymo be jo pavojingumą didinančių ir mažinančių aplinkybių, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – LR BK) 129 str. 1 d., sudėties analizė bei teorinių ir praktinių problemų, kylančių kvalifikuojant šias nusikalstamas veikas, tyrimas. Disertacijos tyrimo tikslas – atskleisti nužudymo be jo pavojingumą didinančių ar mažinančių aplinkybių, už kurį kyla baudžiamoji atsakomybė pagal LR BK 129 straipsnio 1 dalį, sampratą, išanalizuoti šios nusikalstamos veikos požymius, iškelti nagrinėjamos nusikalstamos veikos teorines ir praktines kvalifikavimo problemas bei pateikti pasiūlymus šių problemų sprendimui.

Vadovaujantis pacta sunt servanta principu, iš esmės kiekvienas sutarties neįvykdymas, lygiai kaip ir netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį atsakingas skolininkas. Tačiau ši taisyklė turi išimtį – ji netaikoma tuomet, kai sutarties vykdymui trukdo po sutarties sudarymo atsiradusios tam tikros teisiškai reikšmingos aplinkybės, nepapuolančios į nė vienos iš šalių rizikos sritį. Tokioms situacijoms spręsti užsienio, tarptautinėje ir nacionalinėje praktikoje įtvirtinami ir taikomi sutarties vykdymo neįmanomumo dėl iš esmės pasikeitusių aplinkybių ir sutarties vykdymo apsunkinimo dėl iš esmės pasikeitusių aplinkybių teisiniai institutai, įvairiais aspektais tiriami šiame magistriniame darbe. Pirmoje darbo dalyje nagrinėjamos sutarčių vykdymo pasikeitus aplinkybėms problemai spręsti skirtų teisinių institutų ištakos, samprata, pagrindiniai požymiai ir tarpusavio santykis. Nustatyta, kad institutai yra savarankiški, todėl negali būti taikomi paraleliai ar subsidiariai. Antroje dalyje istoriniu – lyginamuoju aspektu tiriami Vokietijos, Prancūzijos ir Anglijos pasirinkti sutarčių vykdymo pasikeitus aplinkybėms problemos sprendimo būdai. Analizė parodė, kad šiose valstybėse sutarčių vykdymo neįmanomumo dėl iš esmės pasikeitusių aplinkybių situacijos sprendžiamos labai panašiai. Tačiau valstybių požiūris į sutarties vykdymo apsunkinimo dėl iš esmės pasikeitusių aplinkybių teisinį institutą yra ganėtinai skirtingas. Trečioji darbo dalis skirta Lietuvai reikšminguose... [toliau žr. visą tekstą] / According to principle pacta sunt servanta, commonly each non-fulfilment of the contract as well as undue fulfilment is considered as an infringement, for which the promisor is liable. However, this rule has an exception – it is not applied, when performance of a contract is impeded by particular legally significant circumstances, which occurred after conclusion of a contract and the risk thereof was not assumed by either party. Such situations in foreign, international and national practice are dealt by applying legal institutes of impossibility of performance due to change of circumstances and hardship of performance due to change of circumstances, the various aspects whereof are analysed in the master thesis. First part of the thesis analyses origins, concepts, main features and correlation between the legal institutes, developed to deal with the problem of performance of contracts under changed circumstances. It has been found out that they are independent and, thus could not be applied simultaneously or subsidiary. In second part the author historically-comparatively reviews, how the problem of performance of contract under changed circumstances is dealt in Germany, France and England. The study has shown that these countries solve problem of impossibility to perform the contract due to changed circumstances in a very similar way. However, they have quite a different approach towards the legal institute of hardship of performance due to change of circumstances. Third... [to full text]

Im Strafprozess sind diese Funktionen erfuellt: Ermitlungsverfahen-, Anklage-, Verteidigung-, gerichtliche Verhandlung- oder Gerechtigkeitfunktionen. Diese Funktionen mit eigene Besondrheiten sind im Wiederaufnahmeverfahren wegen neuen eklaerten Umstaenden ausfueren. Die Ermitunngs- und Anklagefunktion kann der Staatsanwalt oder Ermitlungsbehoerde (die Beamte der Ermitlungsbehoerde) im Wiederaufnahme des Verfahren erfuellen. Die Verteidigungsfunktion erfuellt der Verteidiger, teilweise die Person, wegen dem, das Wiederaufnahmeverfaren begonnen ist. Die Gerichtigkeiterfuellung ist das Prerogativ des Gerichtes.

Magistro darbo tema – Sutarties pakeitimo dėl iš esmės pasikeitusių sutarties vykdymo apinkybių galimybės ir Lietuvos teismų praktika. Darbe analizuojamos galimybės pateisinti sutarties nevykdymą dėl pasikeitusių aplinkybių įtakos remiantis skirtingose teisės sistemose įtvirtintu reglamentavimu. Tyrime analizei pasirinktos tų valstybių nacionalinės teisės sistemos, kuriose įtvirtintas reglamentavimo modelis buvo pavyzdžiu kitoms valstybėms. Darbe analizuojamos Prancūzijos, Vokietijos, Anglijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų teisėje įtvirtintos sutarties vykdymo pasikeitus aplinkybėms instituto reglamentavimo variacijos. Taip pat darbe analizuojami skirtinguose tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtinti pasikeitusių aplinkybių instituto reglamentavimo modeliai, analizei buvo pasirinkti šie tarptautiniai teisės aktai: Vienos konvencija Dėl tarptautinių sutarčių teisės, UNIDROIT Tarptautinių komercinių sutarčių principai, Europos sutarčių teisės principai ir Jungtinių tautų konvencija Dėl tarptautinio prekių pirkimo – pardavimo sutarčių. Ketvirtąjame darbo skyriuje yra analizuojamos sutarties vykdymo pasikeitus aplikybėms instituto taikymo sąlygos, atskleidžiamas jų turinys ir išskiriami reikalavimų tenkinimo vertinimo kriterijai. Prieinama išvados, kad esminiu gali būti pripažintas tik toks sutarties vykdymo suvaržymas, kuris ne tik iš esmės padidina sutarties įvykdymo kainą arba sumažina gaunamą įvykdymą, bet ir itin komplikuoja suvaržymą patiriančios šalies galimybes toliau... [toliau žr. visą tekstą] / Thesis of the paper – Probability to adjust the contract terms regarding to changed circumstances and the analysis of Lithuanian courts practice. The paper analyzes the justification for the failure to perform on the basis of changed circumstances. The study selected for analysis the national legal systems, which maintained regulatory model has been followed by other countries. The paper examines French, German, British and United States law of contract and the variety of regulatory variations regarding changed circumstances. It also analyzes the regulatory models of hardship established in different international legal instruments. For the analysis were selected following international instruments: the Vienna Convention on the Law of Treaties, the UNIDROIT Principles of International Commercial Contracts, the Principles of European Contract Law and United Nations Convention on Contracts for the International Sale of Goods. The fourth chapter analyzes the requirements for the situation in order to claim hardship. This chapter revealed the content of requirements and identifies the assessment criteria for declaring the fulfilment of the conditions. Analysis leads to the conclusion, that the substantial restriction of the contract can be recognized only in cases, which not only substantially increases the price of the performance or reduce the resulting performance, but also substantially complicates and burdens the possibilities of affected contractor to continue performing... [to full text]

Ieškinio senaties atnaujinimo pagrindų taikymas Lietuvos teismų praktikoje Šiame magistro darbe nagrinėjamas ieškinio senaties atnaujinimo pagrindų taikymas Lietuvos teismų praktikoje. Teismų praktika nagrinėjama nuo 2002 m. gruodžio mėn. 20 d. iki 2012 m. kovo mėnesio. Darbas pradedamas nuo ieškinio senaties ir ieškinio senaties atnaujinimo sampratos, trumpai apžvelgiant, kodėl atsirado abu teisės institutai. Toliau nagrinėjami ieškinio senaties atnaujinimo tikslai. Nagrinėjamas susidūrimas tarp ieškinio senaties ginamų vertybių ir ieškinio senaties atnaujinimu ginamų vertybių. Antroje darbo dalyje siekiama atskleisti kitusį teismų praktikos požiūrį į ieškinio senaties atnaujinimo kriterijų išskyrimą. Ypatingas dėmesys skirtas objektyviųjų ir subjektyviųjų kriterijų išskyrimui ir šio išskyrimo svarbai, teigiamai naudai ginčų sprendime. Trečioje darbo dalyje ieškinio senaties atnaujinimo pagrindai rūšiuoti į grupes. Iš pradžių nagrinėtos bylos, kuriose ieškinio senatis buvo praleista, nes ieškovas ginčą mėgino spręsti iki teismo, nors ikiteisminis nagrinėjimas neatleidžia nuo pareigos laiku ginti pažeistas teises, tad nagrinėta, kuomet galimas senaties termino atnaujinimas. Po to, nagrinėtas ieškinio senaties nutraukimo instituto santykis su ieškinio senaties atnaujinimo institutu, atskleistas senaties atnaujinimo instituto svarbumas, jei ieškinio senaties terminas nenutrūksta. Toliau nagrinėti ieškinio senaties atnaujinimo pagrindai susiję su ieškovo asmeniu. Nagrinėta... [toliau žr. visą tekstą] / Application of Restoration Claim Limitation Period Basics in the Lithuanian Court Practice This master’s thesis analyses the application of claim limitation period basics in Lithuanian court practice. The analysis features court practice from December 2002 to March 2012. The paper starts with the definition of claim limitation period and restoration of the claim limitation period and a short overview of the reasons for the appearance of the two legal concepts. The paper proceeds with an analysis of the purposes of restoring the claim limitation period. The analysis involves a study of the contradictions between the values defended by the claim limitation period and the values defended by the restoration of the claim limitation period. The second part of the paper is dedicated to a description of changing court practice in the accentuation of the criteria for restoring the claim limitation period. Special attention is paid to distinguish objective and subjective criteria and to the importance of this differentiation and its benefits in dispute settlement. The third part of the paper contains a classification of the basics for restoring the claim limitation period. At first, the analysis features cases in which the claim limitation period expired because the plaintiff attempted to settle the dispute extra-judicially, although pre-trial consideration does not exempt the relevant party from the duty to defend infringed rights by the set deadline; the analysis therefore focuses on... [to full text]