Summarized data of investigations of nine Saxifraga hirculus L. populations in Lithuania are presented. The regularities of S. hirculus distribution and ecological affiliation were determined. Demographic structure of populations was studied. S. hirculus populations of Lithuania are characterized by moderate plasticity level of morphological features in generative individuals. The importance of generative and vegetative reproduction of S. hirculus for regeneration of populations was estimated. In natural populations, majority of S. hirculus individuals are of vegetative origin. The main reasons for the rarity of generative individuals are small number of generative shoots, mass damages of the shoots prior to seed formation, and lack of suitable sites for seedling appearance. For the first time in Lithuania research on multi-annual dynamics of S. hirculus, considering changes in population parameters and potential for regeneration under conditions of ecological stress (increased water level), was performed. In addition to traditional ecological research methods, the data of molecular genetic analysis were used for assessment of S. hirculus populations. Results of exhaustive complex research were summarized; the current status of the populations of this endangered species in Lithuania was estimated, and the strategy for its conservation was prepared. / Disertacijoje pateikti apibendrinti duomenys apie 10 Saxifraga hirculus populiacijų tyrimus Lietuvoje. Nustatyti S. hirculus paplitimo ir ekologinio prieraišumo dėsningumai. Ištirta S. hirculus populiacijų demografinė struktūra. S. hirculus populiacijoms Lietuvoje yra būdingas generatyvinių individų morfologinių požymių vidutinio lygmens plastiškumas. Įvertinta generatyvinio ir vegetatyvinio dauginimosi svarba S. hirculus populiacijų atsinaujinimui. Dauguma S. hirculus individų gamtinėse populiacijose yra vegetatyvinės kilmės. Pagrindinės generatyvinės kilmės individų retumo priežastys yra mažas generatyvinių ūglių skaičius mūsų krašto populiacijose, masiniai tokių ūglių pažeidimai iki sėklų susiformavimo ir tinkamų daigams atsirasti vietų stoka. Pirmą kartą Lietuvoje atlikti S. hirculus daugiametės dinamikos tyrimai, įvertinant populiacijos rodiklių pokyčius ir atsikūrimo galimybes ekologinio streso (vandens lygio pakilimo) sąlygomis. Greta tradicinių ekologinių tyrimų metodų S. hirculus populiacijų vertinimui panaudoti molekulinių genetinių tyrimų duomenys. Apibendrinti įvairiapusiški kompleksinių S. hirculus tyrimų rezultatai ir objektyviai įvertinta šios saugomos rūšies augalų populiacijų būklė Lietuvoje bei parengta jų apsaugos strategija.

L'étude qualitative et quantitative du mode de développement des plantes envahissantes est actuellement considérée comme une étape clef dans la compréhension des phénomènes d'invasion. L'objectif de ce travail est de préciser les relations qui existent entre la structure architecturale des buissons et leur caractère proliférant. Nous avons sélectionné cinq espèces buissonnantes (Cornus sericea L., Cornaceae ; Prunus virginiana L., Rosaceae ; Rhamnus cathartica L., Rhamnaceae ; Rhus typhina L., Anacardiaceae ; Zanthoxylum americanum Mill., Rutaceae) qui sont connues pour leur aptitude à bloquer la succession végétale sous certaines conditions au Sud du Québec (Canada). L'analyse architecturale a permis chez ces espèces de caractériser les unités structurelles et leurs modifications ontogéniques. Ces modifications ontogéniques doivent être prise en compte afin d'obtenir une description complète de la plasticité phénotypique chez ces espèces. L'analyse des différentes unités structurelles révèle qu'elles ne possèdent pas la même signification fonctionnelle : les niveaux d'organisation les plus grands sont responsables majoritairement des capacités de plasticité phénotypique de la plante et de sa compétition. Ces analyses ont abouti à la définition de trois stratégies architecturales correspondant à des comportements individuels et qui sont également pertinentes pour expliquer la prolifération des populations

Ii dieser Magisterarbeit werden Beschreibebungen der Vegetationsorgane des Sprosses, der Blattspreite und des Blattstengels dargeboten. Die in der Orangerie von VPU züchtender Stegel von Ficus L. Arten sind steil. Die Blätter sind spiral verteilt. Das Periderm bedeckt den Stengel identisch. Das Perdiderm von F. lyrata ist schuppig, der übrigen Arten gestreift. In Stengeln gibt es schizogene Drüsen und gabelförmige miteinander verbindende Milchröhren. Es gibt eine umfangreiche Formvielfalt von Blattspreiten. Die Blätter aller geforschten Ficuse sind einfach, stielig und gleichseitig. Die Blätter von F. carica sind handförmig gespaltet, die von F. lyrata im Gegenteil sind eiförmig. Die Blätter von F. binnendijkii sin elliptisch, die von F. pumila sind herzförmig. Die Blätter von F. triangularis und F. lingua haben die Form eines umgekippten Dreiecks, verbreitete Spitze und elliptischen Grund. Ficus L. – Art – Pflanzen unterscheiden sich von den anderen in ihrer Blattfläche. Sie beträgt von 4,7 mm² (bei F. pumila) bis 348 mm² (bei F. triangularis). Nach der Forschung der anatomischer Struktur der Blattspreite von zehn Ficus L. Arten, wurde festgestellt, dass die Epidermiswände in ihrer Wellenartigkeit unterscheiden. Stark wellenartige Wände sind typisch für F. carica, F. lingua, F. pumila und F. lyrata. Die Epidermiswände der anderen übrigen Ficuse sind weniger wellenartig. In zweiter Schicht der oberen Epidermis von Ficus L. Arten sind Cystoliten verteilt, deren... [to full text]

2004 – 2005 m. Alytaus AB „Vilda“ gamybinėse gluosnių ir karklų plantacijose įrengtose lauko kolekcijose buvo atlikta gluosnio žilvičio (S. viminalis L.) ir kai kurių jo kultivarų bei hibridų klonų (S. viminalis kl. 04116, S. viminalis `Americana` žaliažievė forma kl. 9972, S. viminalis `Americana` kl. 9976, S. viminalis `Tordis`, S. purpurea x S. viminalis kl. 9714 ir kl. 04141) morfobiologiniai ir produktyvumo tyrimai. Nustatyta, kad I – II auginimo metais tirtųjų taksonų krūmai skiriasi pagal jų aukštį, atžalinių ūglių ir stiebų skaičių krūme, atžalinių ūglių vidutinį ilgį bei jų skersmenį ir nulaibėjimo pobūdį, lapų formą ir dydį, medienos ir šerdies plotį ūglio skerspjūvyje. Daugiausiai atžalinių ūglių (vytelių) antraisiais auginimo metais išaugino S. viminalis `Americana` žaliažievė forma kl. 9972 (649,8 tūkst.vnt./ha) ir S. purpurea x S. viminalis kl. 9714 (609,9 tūkst.vnt./ha). Intensyviausiu atžalinių ūglių krūmų augimu I-II-aisiais auginimo metais išsiskyrė S. viminalis `Tordis`, S. viminalis `Americana` kl. 9976 ir S. viminalis `Americana` žaliažievė forma kl. 9972. Didžiausią krūmo atžalinių ūglių masę I-II-aisiais auginimo metais išaugino S. viminalis `Americana` žaliažievė forma kl. 9972 (2004 m. – 17,1 t/ha,2005 m. – 44,4 t/ha), S. viminalis `Americana` kl. 9976 (2004 m. – 14,6 t/ha, 2005 m. – 48,9 t/ha), S. viminalis `Tordis` (2004 m. – 13,5 t/ha, 2005 m. – 34,8 t/ha). Didžiausią vieno krūmo vidutinė dvimečių... [toliau žr. visą tekstą] / In 2004 – 2006, in plantation of Alytus join stock company “Vilda”, there were researched and valued morphological characteristics and productivity of basket willow (Salix viminalis L.), some of its cultivares and clones of hybrids (S. viminalis cl. 04116, S. viminalis `Americana` green bark form cl. 9972, S. viminalis `Americana` cl. 9976, S. viminalis `Tordis`, S. purpurea x S. viminalis cl. 9714 and cl. 04141). It has been proved some differences between S. viminalis L., its cultivares and clones of hybrids in number and mass of sprouts and stems on a bush, the height of bushes, their diametre lenght and yield of twigs. The most valuable taxa of clones regarding productivity are S. viminalis `Americana` cl. 9972 (649,8 thou.unit/ha) and S. purpurea x S. viminalis cl. 9714 (609,9 thou.unit/ha). S. viminalis `Tordis`, S. viminalis `Americana` cl. 9972, S. viminalis `Americana` cl.9976 are the most intensively growing bushes and have the longest sprouts. In the field collections the highest mass of regrowth sprouts and stems are found by the clone 9976 of S. viminalis `Americana`(1828,9 gram) and S. viminalis `Tordis` (1774,9 gram). It has been discovered that within the period of 3 years taxa of S. viminalis L. reach the stated mass of dry stems per one ha: S. viminalis cl. 04116 – 35,5 t/ha, S. viminalis `Americana` žaliažievė forma cl. 9972 – 44,2 t/ha, S. viminalis `Americana` cl. 9976 – 50,1 t/ha, S. viminalis `Tordis` – 49,6 t/ha.

Tyrimo objektas – Lietuvos žemdirbystės instituto, energetinėje plantacijoje augantys augalai: sida (Sida hermaphrodita), drambliažolė (Miscanthus x gigantus), sachalininės ir japoninės rūgtys (Reynoutria sachalinensis FR., Reynoutria japonica Houtt.), geltonžiedis legėstas (Silphium perfoliatum L.) bei topinambai (Helianthus tuberosus L.). Tyrimo tikslas – pateikti dekoratyvinių augalų, naudojamų energetiniams tikslams, augimo ir vystymosi rodiklius. Uždaviniai: 1. Nustatyti augalų vegetacijos bei intensyvaus augimo pradžias. 2. Nustatyti azoto trąšų įtaką augalų augimui. 3. Įvertinti pasėlių būklę, vystymąsi ir nustatyti metinį biomasės derlių spalio mėnesį. 4. Įvertinti dekoratyvinių augalų auginimo energetiniams tikslams tinkamumą ir galimybes. Darbo metodai: augalai buvo vertinami pagal augalo aukštį (augalas matuojamas nuo žemės paviršiaus iki aukščiausiojo jo taško), stiebų skaičių (stiebų skaičius skaičiuojamas viename augalo kere) ir skersmenį (augalas matuojamas nuo žemės paviršiaus 15 cm). Skirtinga augalų rūšis matuojama pasirenkant iš kiekvieno laukelio po 5 augalus. Iš gautų duomenų vedamas vidurkis. Augalų žalia masė nustatoma nupjovus derlių ir jį pasvėrus. Augalų sausa masė nustatoma pasvėrus išdžiovintą žalią masę. Išanalizavus tyrimo duomenis paaiškėjo, jog iš visų tirtų augalų energetiniams tikslams tikslinga auginti sidas ir topinambus, kadangi sausos biomasės duomenimis konkurencingumo skalėje pirmumą tenka pripažinti būtent šiems augalams... [toliau žr. visą tekstą] / Object of the research comprises the plants growing in energetic plantation in Lithuanian Institute of Agriculture, namely Sida hermaphrodita, Miscanthus x gigantus, sachalin and Japanese species (Reynoutria sachalinensis FR., Reynoutria japonica Houtt.), Silphium perfoliatum L. and Helianthus tuberosus L.). Aim of the research is to provide the indicators related to growing and development of the plants used for energetic purposes. Tasks: 1. To establish the beginning of vegetation and intensive growing of the plants. 2. To establish the impact of nitrogen over the plant-growing. 3. To estimate the condition of crop, development as well as to establish annual yield in October. 4. To assess suitability and opportunities related to growing of decorative plants for energetic purposes. Work methods: the plants were assessed according to their height (a plant is measured from the soil surface up to the highest point), number of stems (number of stems calculated on one patula of the plant) and diameter (a plant is measured from the soil surface 15 cm). Different species of the plants were measured when selecting 5 plants from every field. An average was calculated referring to the data obtained. Green mass of the plants was established after having cut and having weighted the yield. Dry mass of the plants was established having weighted the dried green mass. Upon the analysis of the research data is was ascertained that out of all plants it is purposeful to grow Sida... [to full text]

XX a. labai išpopuliarėjo svetimžemių rūšių augalus veisti ne tik parkuose, miškuose, tikintis ekonominės naudos, bet ir auginti darželiuose dėl dekoratyvių savybių. Svetimžemių augalų skverbimasis yra globalus reiškinys, sukeliantis nemažai ekologinių problemų ir pridarantis ekonominių nuostolių. Lietuvoje dabar užregistruota 548 svetimžemių augalų rūšys. Iš jų 281 rūšis yra introdukuota, auginta ir sulaukėjusi. Introdukuoti augalai, auginami įvairiuose želdynuose, neretai sulaukėja ir išplinta į natūralias buveines. Svarbiausiais sulaukėjusių augalų židiniais laikomi sodų bendrijos, parkai, kapinės, sąvartynai, sodybvietės. Šio bakalauro tikslas – nustatyti Rokiškio rajono apleistose sodybvietėse išlikusių kultūrinių augalų rūšių įvairovę ir paplitimą. Darbo tikslui pasiekti iškelti šie darbo uždaviniai: nustatyti Rokiškio rajone apleistose sodybvietėse aptinkamų rūšių įvairovę; įvertinti išlikusių dekoratyvinių augalų gausumą; nustatyti sodybvietėse išlikusių dekoratyvinių rūšių įvairovę lemiančius veiksnius. Darbo objektu pasirinktos Rokiškio rajono kaimuose esančios apleistos sodybvietės, ir jose išlikę kultūriniai augalai. Tyrimai buvo atliekami 2010 metų liepos ir rugpjūčio mėnesiais. Viso buvo ištirtos 35 sodybvietės, esančios 15 Rokiškio rajono kaimų. Buvo tiriamos tik apleistos sodybvietės. Buvo nustatomas apytikslis sodybvietės plotas, aprašoma sodybvietės aplinka. Taip pat fiksuota, ar yra išlikusių pastatų pėdsakų, ar išlikęs vaismedžių sodas, ar matoma darželio... [toliau žr. visą tekstą] / In the 20th century it became very popular to breed the non-native species plants not only in the parks and forests in order to get an economic profit but also to grow in the gardens for their ornamental properties. The non-native plants penetration is a global phenomenon which causes quite a lot of economic problems or economic loss. Nowadays in Lithuania it is registered 548 non-native plant species. 281 species of all are introduced, cultivated and finally got wild. The most important source on alien plants are considered to be the community gardens, parks, cemeteries, dumps and homesteads. The aim of this research is to revieal the variety and spread of survived cultivated plants in abandoned homesteads of Rokiškis district. In order to reach the aim of the research it was set these objectives, as follows: to set the variety of species in Rokiškis district abandoned homesteads; to evaluate the abundance of survived ornamental plants; to set the variety of survived ornamental species causing factors in homesteads. The chosen object of the research is the abandoned homesteads in the countryside of Rokiškis district and the cultivated plants survived in there. The research was being done in July and August 2010. In total 35 homesteads were being investigated. They are in the countryside of Rokiškis district. It was investigated only the abandoned homesteads. It was set the approximate area of the homesteads and it was described the environment of the homestead. It was also... [to full text]

Rykštenės (Solidago L.) gentis, priklausanti astrinių (Asteraceae Dumort.) šeimai, apima apie 100 rūšių, daugiausiai paplitusių Šiaurės Amerikoje. Tik kelios genties rūšys paplitusios kituose žemynuose. Lietuvoje yra trys svetimžemės rykštenių rūšys: kanadinė (S. canadensis L.), aukštoji (S. altissima L.) ir vėlyvoji (S. gigantea Ait.). Darbo tikslas – nustatyti svetimžemių rykštenės genties augalų įvairovę Lietuvoje ir įvertinti rūšių morfologinių požymių variaciją populiacijose. Darbo uždaviniai: 1. Nustatyti rykštenės genties rūšių įvairovę ir paplitimą Lietuvoje; 2. Ištirti rykštenių populiacijų tankumą ir sudėtį; 3. Įvertinti rykštenių morfologinių požymių variaciją populiacijose; 4. Nustatyti svetimžemių rykštenių rūšių patikimiausius skiriamuosius morfologinius požymius. / The genus goldenrod (Solidago L.), belonging to the Asteraceae Dumort. family, includes about 100 species distributed mainly in North America. A few af species are distributed in other continents. Three alien species of this genus are registered in Lithuania: Solidago canadensis L., S. altissima L. and S. gigantea Ait. The aim of the investigation was to evaluate diversity of alien Solidago species in Lithuania and to estimate variation of morphological characteristics in their populations. Following tasks were formulated: (1) to estimate diversity and distribution of Solidago species in Lithuania; (2) to investigate density and structure of populations; (3) to reveal variabilityy of morphological characters in populations; (4) to reveal the most reliable diagnostic features for species identification.

Uosialapis klevas (Acer negundo) vienas iš 5 invazinių naikintinų augalų Lietuvoje. Dėl jo agresyvaus skverbimosi į vandens pakrančių bendrijas ir daromos žalos bioįvairovei pradėti tyrimai kuriais siekiama išsiaiškinti uosialapio klevo ekologines ir biologines savybes, populiacijų sudėtį ir daromą poveikį aplinkai. Darbo tikslas – nustatyti uosialapio klevo derėjimo ir vaisių morfologinių požymių priklausomybę nuo medžių amžiaus ir buveinės sąlygų. Darbo uždaviniai: 1. Nustatyti tirtų uosialapio klevo populiacijų moteriškųjų individų brandos amžių; 2. Įvertinti uosialapio klevo kekių dydžio priklausomybę nuo medžio amžiaus ir buveinės sąlygų; 3. Nustatyti vaisių morfologinių požymių priklausomybę nuo medžio amžiaus ir buveinės sąlygų; 4. Ištirti uosialapio klevo vaisių morfologinių požymių įvairovę. / Ash-leaf maple (Acer negundo) is listed among 5 alien invasive plant species in Lithuania. Because of intense invasion to the habitats of river banks and negative influence on biodiversity, investigations on this species biological and ecological caracteristics were started in order to reveal its impact on natural environment. The aim of the work was to reveal fecundity and variation of fruit parameters in relationship with tree age and habitat characteristics. Following tasks were formulated: (1) to reveal age of fecundity of female individuals of ash-leaf maple; (2) to estimate dependence of raceme parameters upon tree age and habitat characteristics; (3) to reveal relationships of fruit morphological parameters with tree age and habitat characteristics; (4) to investigate variation of fruit parameters in and among populations.

Astro (Aster L.) gentis priklauso astrinių (Asteraceae) šeimai. Astro gentyje yra 250–300 rūšių. Lietuvoje savaime auga 1 astro rūšis, plačiau auginamos 6–8 introdukuotos rūšys. Astro genčiai priklauso daugiamečiai šakniastiebiniai augalai, užaugantus 15–150 cm aukščio. Žiedai susitelkę graižais, tuščiaviduriai ir pilnaviduriai, įvairių spalvų. Graižai įvairaus dydžio, pavieniai arba susitelkę į sudėtinius žiedynus. Lapai pražanginiai, lygiakraščiai, dantyti arba rinčiuoti. Darbo tikslas – išanalizuoti astro (Aster) genties įvairovę Šiaulių miesto gėlynuose ir išnagrinėti jų panaudojimo galimybes. Darbo tikslui pasiekti iškelti šie darbo uždaviniai: 1. Ištirti astro (Aster) genties augalų įvairovę Šiaulių miesto želdynuose; 2. Nustatyti astro (Aster) genties rūšių gausumą ir dažnumą želdynuose; 3. Įvertinti astrų gausumą skirtingų tipų želdynuose; 4. Įvertinti astrų panaudojimo galimybes želdynuose. Tyrimai atlikti 2011 m. liepos–rugsėjo mėnesiais. Pasirinktuose tyrimų vietose tirti visi želdyne (gėlynus ar kapavietėje) esantys žoliniai augalai. Tirta augalų sudėtis, nustatyta, kokią dalį gėlyne sudaro astro genties augalai. Tyrimų metu vertintas kiekvienos astrų rūšies gausumas, dekoratyvumas, registruojamas žydėjimo laikas ir trukmė, augalų aukštis. Astro genties augalai daugiausia auginami kapinėse. Viešosiose erdvėse esančiuose gėlynuose ir prie daugiabučių namų astrai naudojami negausiai. Jie sodinami nedidelėmis grupelėsmis, pavieniui ir eilutėse... [toliau žr. visą tekstą] / The genus aster (Aster L.), belonging to the Asteraceae family, includes from 250 to 300 species. In Lithuania one species of this genus is native and 6–8 introduced species are widely cultivated in ornamental plantations. Plants of the Aster genus are rootstock perennials, growing from 15 cm to 150 cm tall. Capitulae of the Aster genus have one to many whorls of ligular florets. Ligular florets are of various colours. Capituale of various sizes, single or clustered into compound inflorescences. Leaves are arranged alternately, simple, usually with serrated leaf-edge. The aim of this research was to evaluate diversity of the Aster genus in ornamental plantations of Šiauliai city and to estimate possibilities of their use for ornamental purposes. Following tasks were formulated: (1) to investigate diversity of the Aster genus in ornamental plantations of Šiauliai city; (2) to reveal frequency and abundance of Aster species in ornamental plantations of Šiauliai city; (3) to estimate abundance of Aster species in different types of ornamental plantations; (4) to evaluate possibilities of Aster use for ornamental purposes. The research was carried out during July–September, 2011. All herbaceous plants were registered in the selected areas (ornamental plantations and graves). Abundance of each aster species was estimated in an individual ornamental plantation as well as their height, ornamental value, time and duration of flowering were evaluated. Plants of... [to full text]

The peculiarities of gravisensing of hypocotyls and roots of the same seedling for the first time were compared under different gravistimulation conditions. Indirect experimental method, i.e. quantitative analysis of the dependence of amyloplast statics and kinetics on the direction and magnitude of gravitational force, was applied to assess the cytoskeleton role in the maintenance of polarized root and hypocotyl statocyte structure and amyloplast movements during seedling gravistimulation. The experiments were performed with garden cress (Lepidium sativum L.) seedlings in the dark by using original devices ‒ in-flight centrifuge ‘Neris-5’ (biosatellite ‘Bion-10’) in space and centrifuge-clinostat (a device with two orthogonal axes) in the Earth for modelling of altered gravity and gravitropic stimulation conditions. The magnitude of the gravitational force was changed from microgravity (real in space or simulated by horizontal clinostat) to 1-g (simulated by centrifugation in space or natural Earth's gravity) and its action direction was changed at 90° or 180° inversion with respect to the longitudinal axis of the seedlings. It was determined that the action of gravitational force is not an essential factor for the formation of gravisensing tissues in hypocotyl and root of garden cress seedlings; however, under real and simulated microgravity the growth of endodermal cells in hypocotyls is slower, the location of amyloplasts changes significantly with respect to the... [to full text] / Pirmą kartą buvo palyginti to paties daigo šaknies ir hipokotilio gravitacijos jutimo savitumai skirtingomis gravitacinio dirginimo sąlygomis. Netiesioginiu eksperimentiniu metodu, t.y. kiekybiškai analizuojant amiloplastų statikos ir kinetikos priklausomybę nuo gravitacinės jėgos veikimo krypties ir dydžio, buvo įvertinta citoskeleto reikšmė poliarizuotos šaknų ir hipokotilių statocitų struktūros palaikymui ir viduląsteliniams amiloplastų judesiams daigų gravitacinio dirginimo metu. Eksperimentai atlikti su sėjamosios pipirnės (Lepidium sativum L.) daigais tamsoje, gravitacijos pokyčių generavimui naudojant originalius prietaisus – borto centrifugą „Neris-5“ kosminio skrydžio sąlygomis (biopalydovas „Bion-10“) ir dviejų ortogonalių ašių centrifugą-klinostatą. Gravitacinės jėgos dydis buvo keičiamas nuo mikrogravitacijos lygmens (reali kosmose arba imituota horizontaliu klinostatavimu) iki 1 g (imituota centrifugavimu arba natūrali Žemės gravitacija), o jos veikimo kryptis buvo keičiama 90° arba 180° kampu daigo išilginės ašies atžvilgiu. Nustatyta, kad gravitacinės jėgos buvimas nėra būtina sąlyga sėjamosios pipirnės daigų šaknų ir hipokotilių gravisensorinio audinio formavimuisi, bet jai neveikiant (reali ir imituota mikrogravitacija) sulėtėja hipokotilių endodermio ląstelių augimas, pakinta gravisensorinių ląstelių poliškumas dėl esminio amiloplastų pakilimo ląstelių centro kryptimi. Nuolatinio gravitropinio dirginimo metu, kuomet sėjamosios pipirnės daigus šaknies... [toliau žr. visą tekstą]