SANTRAUKA Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceseso kodekso 320 straipsnyje yra įtvirtintos nagrinėjimo apeliacinės instancijios teisme ribos, kur reglamentuojama, jog – „byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėjama apeliacinio skundo ribose, kurias apibrėžia nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas“. Šiame magistro darbe analizuojamos bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos, kurių nustatymas yra svarbus ne tik bylos nagrinėjimui, o visam baudžiamajam procesui – kurio tikslas yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenes ir valstybės ir valstybes interesui greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamą veiką ir atitinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Nagrinėjant bylą tiek pirmosios, tiek apeliacinėje, tiek ir kasacinėje instancijose labai svarbu tiksliai apibrėžti bylos nagrinėjimo teisme ribas. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas nustato apelianto paduotas apeliacinis skundas. Teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Tiksliai suformuluoti konkretūs prašymai paprastai nustato aiškesnes apeliacinio skundo ribas nei bendresnio pobūdžio prašymai. Nustatant ribas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas šiandieninis... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY The ambits of the remanding the case of the appeal instance are confirmed in Criminal Process Code of Lithuania, Art. 320. It is regulated that the case remanded of the appeal instance is heard in the ambits of the appeal claim. The ambits are determined by the motives of the appeal, the appellant’s requests, their nature, precision and concreteness. The ambits of the remanding the case of the appeal instance are analysed in this master’s paper. The determination of the ambits is not only very important to the hearing of the case, but also to the whole criminal process. The aim of the criminal process is to reveal the criminal acts and to use the law properly in order to punish the criminal and not the non-guilty person. All this must be done by protecting the civic duties and freedom of the people. It is very important to determine the ambits of the case when analysing it in the court of the first, appellate or cassation instance. The ambits of the case remanded of the appeal instance are determined by the appeal. The court checks the case as far as the appeals and people, who submitted them, are concerned. Precisely formulated complaints determine more coherent ambits of the appeal. The today’s appeal process which is regulated by the criminal law is not perfect. Consequently, in this master paper the attention is drawn to some indeterminations of Criminal Process Code and a few problems of the appeal process application. Whereas, many discussion arise because of... [to full text]

Per savo veiklos metus Europos žmogaus teisių teismas ne tik išnagrinėjo šimtus bylų, kuriose ieškovai iš įvairių Europos valstybių skundėsi dėl savo šalyje pažeistų jų teisių, bet ir sukūrė savitą, visame pasaulyje pripažintą jurisprudencijos mokyklą bei tradicijas, kaip vertinti žmogaus teisių pažeidimus ir kaip spręsti tokio pobūdžio bylas. Tačiau kyla klausimas, kokia Teismo sprendimų reikšmė nacionalinei teismų jurisprudencijai ir teisei ? Darbe analizuojami Europos žmogaus teisių teismo sprendimai, priimti bylose prieš Lietuvą. Siekiant atskleisti kiek svarbūs ir kokią reikšmę Lietuvos baudžiamajam procesui ir visai teisės sistemai turi Teismo sprendimai, lyginamos baudžiamojo proceso kodekso normos galiojusios iki minimų sprendimų priėmimo ir po jų priėmimo, kai buvo nustatyti žmogaus teisių pažeidimai. Darbe aptariami dažniausiai pasitaikantys žmogaus teisių pažeidimai: sulaikymo ar suėmimo teisėtumo problema, suėmimo ar sulaikymo trukmės pažeidimai, galimybė ginčyti suėmimo teisėtumą, suimtojo teisė į gynybą, teisė į greitą bylos išnagrinėjimą, nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimai. Rašant darbą remtasi Lietuvos baudžiamojo proceso įstatymais bei kitais teisės aktais, baudžiamojo proceso, tarptautinės teisės specialistų mokslo darbais, straipsniais teisinėje literatūroje, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika baudžiamosiose bylose, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimais ir išvadomis, Europos žmogaus teisių teismo jurisprudencija. / During its years of activity, the European Court of Human Rights has tackled hundreds of cases where plaintiffs from various European countries complained about their rights violations in their own countries. Moreover, the Court created a specific and globally acknowledged jurisprudence school and traditions on the way the human rights violations should be assessed and how this kind of cases should be dealt with. Still, the question remains: what is the importance of the Court’s decisions to the national courts jurisprudence and the Law? The work analyses decisions of the European Court of Human Rights taken in court cases against Lithuania. In order to disclose the importance and significance of the Court’s decisions for the Lithuanian penal process and the legal system in general, a comparison has been made between the norms of the penal process code in force before and after the relevant Court’s decisions when the human rights violations were identified. The work discusses the most frequent human rights violations, such as the problem of the legality of detention and arrest, violations of the period of arrest or detention, the possibility of litigation of the arrest legality, the right of the arrested for defense, the right for fast case trial, and the violations of the presumption of innocence. The author based her work on the laws of the Lithuanian penal process and other legal acts, on the scientific works and articles in legal literature by the specialists in the penal... [to full text]

Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų yra keturiasdešimties metų pastangų harmonizuoti tarpvalstybinio bankroto jurisdikcijos taisykles Europos Sąjungos kontekste rezultatas. Derinant dviejų tarptautinio bankroto reguliavimo modelių – universalaus ir teritorinio – principus, reglamente įtvirtinamos skirtingos jurisdikcijos taisyklės priklausomai nuo to, ar keliama pagrindinė ar šalutinė (teritorinė) bankroto byla. Magistriniame darbe aptariamas jurisdikciją iškelti pagrindinę bankroto bylą lemiančio kriterijaus – pagrindinių turtinių interesų vietos – turinys. Darbe daroma išvada, jog reglamente nėra nustatyta aiškaus pagrindinių turtinių interesų vietos turinio. Tai skatina nevienodą reglamento nuostatų, susijusių su teismo jurisdikcija iškelti skolininkui pagrindinę bankroto bylą, aiškinimą ir taikymą Europos Sąjungos valstybėse narėse. Jurisdikcijų kolizijos problema reglamente sprendžiama įtvirtinant pirmumo taisyklę, pagal kurią sprendimas iškelti bankroto bylą turi būti automatiškai pripažįstamas visose kitose valstybėse narėse nuo tada, kai sprendimas įsiteisėja bankroto bylą iškėlusio teismo valstybėje narėje. Darbe aptariamos palankesnės teisinės padėties ieškojimo galimybės. Autorius daro išvadą, jog pasirinktu reguliavimu vienas iš reglamento tikslų – panaikinti tiesines prielaidas palankesnės teisinės padėties ieškojimui perkeliant turtą ar teismo procesą iš vienos valstybės narės į kitą – nėra iki galo pasiektas. Šią prielaidą lemia dvi... [toliau žr. visą tekstą] / Council Regulation 1346/2000 on Insolvency Proceedings is the outcome of forty years of efforts to harmonize the rules regarding the jurisdictional issues on cross-border insolvency in the context of European Union. By combining the two models of international insolvency proceedings – universality and territoriality – the Regulation provides different jurisdictional rules on cross-border insolvency proceedings depending on whether the main insolvency proceedings or the secondary insolvency proceedings are going to be opened. The Master thesis deals with the content of the category determining the jurisdiction to open the main insolvency proceedings, i.e. the centre of main interests. As a result the Thesis concludes that the Regulation does not provide the explicit content of the centre of main interests’ category. Therefore it encourages the different interpretation and application of Regulation’s provisions related to the opening the main insolvency proceedings by the courts of Member States. Regulation deals with issue regarding the jurisdictional conflicts by determining the priority rule under which the judgment opening the insolvency proceeding should be automatically recognized in all other Member States from the time that it becomes effective in the State of the opening of proceedings. Master thesis deals with the issues regarding the seeking to obtain a more favorable legal position (forum shopping). The Author concludes that on of the main aims of this Regulation –... [to full text]

Lietuvos ekonomikai vystantis rinkos sąlygomis, kiekvienas verslas patiria didesnę ar mažesnę riziką. Nei viena įmonė nėra garantuota, kad jos veikla visą laiką bus tęstina, jos paslaugos ar prekės nuolat turės paklausą, o dėl paklausos svyravimų nereikės keisti veiklos masto, atleisti darbuotojų, daryti papildomų išlaidų ir pan. Per pastarąjį laikotarpį išaiškėjo gana pavojingų dalykų liudijančių, kad įstatymų autoriai ir leidėjai nevisiškai įvertino svarbią ir sudėtingą rinkos ekonomikos bankroto funkciją. Tai nėra paprasta teisinė ir finansinė procedūra, bet svarbus ūkio valdymo ir jo efektyvumo didinimo svertas. Bankrotai tapo vos ne masišku reiškiniu, ir, svarbiausia, dauguma jų baigiasi ūkio subjektų likvidavimu. Bankroto procedūros dažniausiai atlieka ne atstatomąją, o likvidacinę funkciją, kurią lemia nepagrįstai ilgas bankroto bylos nagrinėjimo laikotarpis, bei netinkamas ir nekvalifikuotas administravimas. Šiame darbe, atlikti tyrimai bei pateiktos nuomonės /išvados remdamasis ir asmenine, bankrutuojančių įmonių administratoriaus patirtimi, todėl šis darbas ir jame pateikta analitinė, teisinė bei praktinė informacija gali būti panaudojama bankrutuojančių įmonių administratorių ir kreditorių atstovų, dalyvaujančių bankroto bylų nagrinėjime, veikloje. Vienas iš esminių ypatumų, nagrinėjant bankroto bylas, skiriančių šią bylų kategoriją nuo ginčo teisenos, yra administratoriaus kaip proceso dalyvio ypatingas teisinis statusas, bei jo funkcijos užtikrinant... [toliau žr. visą tekstą] / While Lithuanian economy continues to develop under market conditions, every business is experiencing major or minor risk. In the latter period rather dangerous things have been clarified, which point out that authors and publishers of laws haven‘t completely estimated important and complicated bankruptcy function of market economy. It is not a simple legal and financial procedure, but an important management of economy and it‘s efficiency expansion lever. Bankruptcies became nearly massive phenomenon and, above all, most of them end in liquidation of economic entities. This paper includes the carried out research and presented conclusions / estimations . Therefore practical, legal and analytical information presented in this paper could be used by administrators of bankcruptcy companies and representatives of creditors, who participate in the activity of hearing bankcruptcy cases. One of the essential peculiarities in hearing bankcruptcy cases, what distinguishes the category of these cases from dispute proceedings, is particularly legal status of an administrator as a member of a process and his functions in safeguarding the interest balance of debtors and creditors. In compliance with this situation the ultimate attention in this paper is given to the administrator to reveal his functions and problems he comes across in hearing the case. Bankcruptcy cases are heard according to the Regulations defined in the Civil Process Code of the Republic of Lithuania , but... [to full text]

Bankroto teisinius santykius reguliuojančius teisės aktus galima laikyti vienais iš svarbiausių aktų, reguliuojančių ūkio subjektų tarpusavio santykius rinkos ekonomikos sąlygomis. Visų pirma, kiekvienos įmonės bankrotas yra susijęs su daugelio kreditorių reikalavimais, todėl bankrutavusios įmonės likvidavimas daro tiesioginę įtaką visai valstybėje vykstančiai civilinei apyvartai. Antra, koncentruotai, operatyviai ir ekonomiškai vykdomas bankroto procesas užtikrina ne tik bankrutuojančios įmonės skolininkės kreditorių, bet ir jos pačios bei valstybės socialinių interesų apsaugą. Bankroto bylų nagrinėjimo sudėtingumą lemia dažna teisės aktų, reglamentuojančių bankroto teisinius santykius, kaita, poreikis ginti viešąjį interesą, taip pat specifinė bankroto proceso struktūra. Todėl, nagrinėjant bankroto bylas teisme iškylanti problematika ir jos įveikimo būdai yra labai aktualūs. Šio mokslinio tyrimo objektas - bankroto teisiniai santykiai bei bankroto bylų nagrinėjimo teisme ypatumai, bankroto procedūrų istorinė kilmė, raida, teisinė prigimtis, tikslai bei paskirtis. Darbe siekiama kompleksiškai ištirti bankroto bylų nagrinėjimo teisme ypatumus, surasti esamus bankroto santykių teisinio reglamentavimo trūkumus ir pateikti jų tobulinimo pasiūlymus ir rekomendacijas; analizuojamos bankroto proceso ištakos ir raida (bankroto proceso užuomazgos romėnų teisėje, bankroto proceso raida viduramžiais, naujaisiais ir naujausiais laikais, Lietuvos bankroto procedūrų raidai)... [toliau žr. visą tekstą] / Legal acts governing bankruptcy legal relationships may be considered amongst the most important legislation that regulates mutual relationships between economic entities under market economy conditions. First of all, bankruptcy of any company is associated with numerous requirements of the creditors, that why liquidation of a bankrupted enterprise makes a direct impact on civil turnover in process of the state. Second, bankruptcy proceedings executed in an intense, effective and economical manner ensure protection not only of the interests of creditors of the enterprise-debtor that is under bankruptcy but also the interests of the enterprise itself and social interests of the state. Complexity of bankruptcy cases’ investigation is reasoned by frequent change of legal acts ruling bankruptcy legal relationships, the need to protect public interest, specific structure of bankruptcy procedure. Because of the listed reasons research of bankruptcy procedure becomes extremely vital. The object of this research – bankruptcy legal relationships and specific features of judicial investigation of bankruptcy cases, historical origin, development, legal origin, objectives and the essence of bankruptcy procedures. This research seeks to study in a complex manner specific features of investigation of bankruptcy cases in courts, to detect drawbacks of the existing legal regulations and to make proposals and recommendations for their improvement. Also the author of this research analyses... [to full text]

EB teisės aktų tiesioginio ir netiesioginio veikimo principo taikymo trūkumai, ypač Direktyvų įgyvendinimo kontekste, peržvelgiant praktiką, leido ETT išvystyti trečiąjį ir atskirą principą Francovich byloje - valstybės atsakomybės principą. Teismas laikė, kad jei valstybė nepajėgė įgyvendinti Europos Bendrijos Direktyvos, tai ji privalo asmeniui atlyginti žalą, jei jie nukentėjo dėl valstybės nesugebėjimo įgyvendinti Direktyvos ir jei yra tenkinamos atitinkamos sąlygos. Tai yra, kur: • Direktyva apibrėžia teises, suteiktas asmenims, • tų teisių turinys Direktyvoje turi būti aiškiai apibrėžtas, ir • turi būti priežastinis ryšys tarp valstybės padaryto pažeidimo ir asmenų patirtos žalos. Teismo aiškinimas buvo pagrįstas valstybių narių įsipareigojimu įgyvendinti Direktyvas pagal EB Sutarties 249 str. (ex 189) ir bendrą įsipareigojimą pagal EB Sutarties 10 str. (ex 5) „imtis visų reikiamų priemonių..., kad garantuotų vykdymą“ įsipareigojimų pagal Bendrijos teisę. Klausimai kurie buvo nagrinėjami Teismo nagrinėjant Braserie/Factortame bylas: a) valstybės atsakomybės principas neturi būti apribotas nepasisekimu įgyvendinti Europos Bendrijos Direktyvas: turi būti įtraukti ir kiti Bendrijos teisės pažeidimai, apimant nesėkmes ir įgyvendinant normas b) Žalos atlyginimas, pagal Francovich sampratą, turi būti įmanomas-efektyvus, nepriklausomai nuo priemonių, pagal kurias Bendrijos teisės galėtų būti užtikrintos, tai yra viena iš tiesioginio ar netiesioginio veikimo principo sąlygų. c)... [toliau žr. visą tekstą] / The shortcomings of the principles of direct and indirect effects, particularly in the context of enforcement of Directives, as outlined above, led the Court to develope a third and separate principe in Francovich, the principe of State liability. The Court held that where, as here, a State had failed to implement an EC Directive it would be obliged to compensate individuals for damage suffered as a result of its failure to implement the Directive if certain conditions were satisfied. That is, where: • The directive involved rights confered on individuals, • The content of those rights could be identified on the basis of the provisions of the Directive, and • There was a causal link between the State`s failure and the damage suffered by the persons affected. The Court`s reasoning was based on member States obligations to implement Directives under Article 249 (ex 189) and their general obligation under Article 10 (ex 5) of the EC Treaty to „take all appropriate measures... to ensure fulfilment of“ their obligations under Community law. Questions were refered to Court of Justice for interpretation in Braserie/Factortame: a) the principe of State liability should not be confined to failure to implement EC Directives: it should attach to other failures to comply with Community law, including legislatives failures. b) A remedy under Francovich should be available whether or not there were other means by which Community rights might be enforced, that is, on the principles of... [to full text]

Teisės magistro baigiamojo darbo tema yra aktuali, nes iki šiol Lietuvoje nebuvo pakankamai nuodugniai nagrinėti administracinės bylos proceso dalyvių instituto teisinės padėties aspektai. Problema slypi tame, kad rengiamame Administracinio proceso kodekso projekte žadama reglamentuoti tiek administracinės bylos proceso dalyvių teisinę padėtį, tiek administracinių teisės pažeidimų bylos proceso dalyvių teisinę padėtį. Tuo tarpu šių administracinių bylų kategorijų skirtumai yra pernelyg akivaizdūs, o egzistuojančios teisinio reglamentavimo spragos ir neaiškumai - realūs. Neatskleidus šių bylų proceso dalyvių teisinio statuso bei teisinės padėties ypatumų, bus pažeisti daugelis administracinės teisės ir administracinio proceso principų. Darbo tyrimo objektas – administracinės bylos proceso dalyvių teisinę padėtį sąlygojantys veiksniai. Tyrimo dalykas –administracinės bylos proceso dalyvių ir administracinių teisės pažeidimų bylos proceso dalyvių teisinę padėtį sąlygojančių veiksnių visuma. Tyrimo hipotezė – administracinės bylos proceso dalyvių teisinę padėtį sąlygoja administracinio proceso teisinio reglamentavimo diskodifikavimas, aktyvaus teismo vaidmuo administraciniame procese ir administracinės bylos proceso dalyvių teisiniai apribojimai pasirinkti procesinę elgseną. Tyrimo tikslas – nustatyti administracinės bylos proceso dalyvių teisinės padėties sąlygotumą nuo tam tikrų veiksnių ir ištirti, kaip, pasitelkus šiuos veiksnius, galima keisti teisinę padėtį taip, kad... [toliau žr. visą tekstą] / Topic of the MA in Law thesis is relevant, whereas legal status aspects of the parties to the administrative proceedings yet have not been scrutinized in sufficient detail in Lithuania. The problem is that the draft Administrative Process Code, which is currently under preparation, intends to regulate legal status of both the parties to the administrative court proceedings and the parties to the administrative offence proceedings. Meanwhile, class differences between the said types of administrative cases are self-evident and gaps and obscurities of the existing legal regulation are factual. In case of failure to display peculiarities of legal status and position of the parties of such cases many principles of administrative law and administrative process shall be violated. Research subject of the thesis is factors determining legal status of the parties to the administrative court proceedings. Object of the research is factors determining legal status of the parties to the administrative court proceedings and the administrative offence proceedings as a whole. Research hypothesis: legal status of the parties to the administrative court proceedings is conditioned by legal regulation of administrative process, role of court in the administrative process and process role selected by the very parties of such proceedings. Aim of the research is to evaluate how particular factors affect legal status of the parties to the administrative court proceedings and to explore how to... [to full text]

Kasetinis šaudmuo – tai įprastinis šaudmuo, kurį sudaro dešimtys ar/arba šimtai mažesnių sprogmenų – kasetinio šaudmens vienetų. Kai šaudmuo yra išaunamas nuo žemės ar paleidžiamas iš oro, jo korpusas atsidaro ir jame esantys kasetinio šaudmens vienetai pabyra dideliame plote. Kasetinis šaudmuo – mirtį nešantis ginklas, dėl kurio, skaičiuojant nuo 1965 m., nukentėjo daugiau kaip 100 tūkstančių žmonių. Pažymėtina, kad 98 procentai visų nukentėjusių yra civiliai, o net kas trečias nukentėjęs – vaikas. Šiame darbe atskleidžiamos ir analizuojamos kasetinių šaudmenų techninės savybės, keliančios didžiausią grėsmę civiliams. Taip pat darbe plačiau aptariami tarptautinės humanitarinės teisės principai, labiausiai susiję su kasetinių šaudmenų reguliavimu. Didelis dėmesys darbe skiriamas naujo teisinio instrumento – Konvencijos dėl kasetinių šaudmenų, kuri visiškai uždraudžia konvencijos šalims naudoti, tobulinti, gaminti, jokiais kitais būdais įsigyti, kaupti, saugoti ir pervežti kasetinius šaudmenis, – analizei. Darbo pabaigoje atskleidžiama Lietuvos pozicija kasetinių šaudmenų atžvilgiu ir jos indėlis tarptautiniuose procesuose, siekiant uždrausti šį pavojingą ginklą. / Cluster munitions are conventional weapon containing dozens or hundreds of smaller submunitions. After being dropped from the air or fired from the ground, parent cluster munitions open in the air, releasing and dispersing their submunitions over a wide area. Cluster munitions are deadly weapons that have killed or maimed more than 100 000 people worldwide since 1965. It should be noted that 98 percent of all casualties are civilians, and every third victim is a child. The paper analyses the technical background of the cluster munitions and it looks at what causes the biggest humanitarian harm. The paper further discusses the principal rules of international humanitarian law relevant to the use of cluster munitions. The paper gives much attention to the analysis of a new legal instrument, the ‘Convention on Cluster Munitions’. The Convention prohibits the use, developing, production, acquisition, stockpiling, and transfer of cluster munitions. At the end of the paper the position of Lithuania is revealed in respect of cluster munitions and its contribution in the international processes to ban this dangerous weapon.

Kasmet augant nekilnojamojo turto rinkai, vis didesnę reikšmę įgauna kadastriniai matavimai. Darbo tikslas – ištirti Klaipėdos rajono žemės sklypų ir statinių kadastrinių matavimų kokybę. Tiriamajame darbe apžvelgiami šiai temai aktualūs teisės aktai, moksliniai straipsniai ir knygos. Nagrinėjami žemės sklypų ir statinių formavimo būdai. Darbe pritaikomas statistinės analizės metodas: nagrinėjama Valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filiale surinkta informacija apie 2013 m. atliktus nekilnojamojo turto kadastro duomenų bylų patikrinimus. Nustatomos žemės sklypų ir statinių kadastro duomenų bylose dažniausiai randamos klaidos. Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų kokybei įvertinti sudarytos dvi atskiros žemės sklypų ir statinių kadastrinių matavimų kokybės apklausos. Respondentais pasirinkti 66 žmonės, kurie po atliktų žemės sklypų ar statinių kadastrinių matavimų pateikė prašymus dėl nekilnojamojo turto kadastro duomenų pakeitimo. Kadastrinių matavimų svarbą ir reikalingumą pripažino 94% apklausoje dalyvavusiųjų respondentų. Daugiau nei pusė jų nurodė, kad kadastrinių matavimų darbai atlikti tinkamai, o pagrindiniu veiksniu, įtakojančiu kadastrinių matavimų kokybę, įvardino matininko profesionalumą ir atsakomybę. / Year by year, as real estate market is growing, the cadastral measurements take on a higher value. The main objective of this thesis is to analyse the quality of cadastral measurements of Klaipėda district sites and buildings. In the theoretical part of the thesis the relevant legislation, scientific articles and books are discussed. Sites and buildings forming techniques are disclosed. Statistical analysis method is applied in the thesis: information on checks carried out in 2013 on the real estate cadastral data files collected by the State Enterprise Centre of Registers of Klaipėda branch is analysed. Commonly found errors in sites and buildings cadastral data files are identified. In order to assess the quality of real estate cadastral measurements two separate cadastral measurements quality surveys of site and buildings were designed. 66 respondents were chosen, which submitted applications for the real estate cadastral data change after sites or buildings cadastral measurements were carried out. 94% of survey respondents in attendance recognized the importance of cadastral measurements and their need. More than half of them indicated that the cadastral measurements task was done properly, and surveyors professionalism and responsibility was named as the main factor determining the quality of the cadastral measurements.

Šiame magistro baigiamajame darbe išsamiai analizuojama vienos valstybės ribas peržengiančio įmonių jungimosi problematika Europos Sąjungoje ir Lietuvoje. Nagrinėjami trys vienos valstybės ribas peržengiančio jungimosi būdai: vienos valstybės ribas peržengiantis įmonių jungimasis vadovaujantis Europos Bendrijų Teisingumo Teismo sprendimu SEVIC byloje, vienos valstybės ribas peržengiantis akcinių bendrovių jungimasis pagal ES Tarybos Reglamentą 2157/2001 ir vienos valstybės ribas peržengiantis ribotos atsakomybės bendrovių jungimasis pagal Dešimtąją direktyvą ir juos įgyvendinančius nacionalinius teisės aktus. Darbą sudaro keturi skyriai. Pirmajame skyriuje aptariamos dvi vyraujančios teorijos dėl įmonėms taikytinos teisės, t.y. inkorporacijos ir realios buveinės teorijos, ir analizuojamas šių teorijų poveikis vienos valstybės ribas peržengiančiam jungimuisi. Prieinama prie išvados, jog būtent nuo to, kokios valstybės teisė bus taikoma konkrečiai įmonei, didžia dalimi, kiek to nereglamentuoja atitinkami Europos Sąjungos teisės aktai, priklausys ir pats jungimasis, t.y. tokie klausimai kaip kreditorių, akcininkų, obligacijų turėtojų ir darbuotojų teisių apsauga ir pan. Antrajame skyriuje vienos valstybės ribas peržengiantis įmonių jungimasis analizuojamas Europos Bendrijų Teisingumo Teismo sprendimo SEVIC byloje kontekste ir prieinama prie išvados, jog vienos valstybės ribas peržengiančiame jungimesi turi teisę dalyvauti visos įmonės, kaip jos apibrėžtos Europos Bendrijų... [toliau žr. visą tekstą] / The issues of company’s cross-border mergers in European Union and Lithuania are thoroughly analyzed in this master thesis. Three cross-border merger ways are scrutinized herein: cross-border mergers of the companies pursuant to the decision of the Court of Justice of the European Communities in SEVIC case, cross-border mergers of the public limited liability companies pursuant to EU Council Regulation 2157/2001, and cross-border mergers of the limited liability companies pursuant to Tenth Directive and pursuant to national legal acts implementing above European Union legal acts. The thesis is composed of four sections. Two prevailing theories on issues of applicable law to companies, i.e. incorporation and real seat theories, and its effect to cross-border mergers are discussed in the first section. It is approached herein to the conclusion that cross-border mergers largely depend exactly on the law of the state applicable to company in so far as European Union legal acts prescribe otherwise, i.e. such issues like the creditors, shareholders, debenture holders, and employees rights protection and etc. Cross-border mergers of companies in the context of the decision of the Court of Justice of the European Communities in SEVIC case are analyzed in the second section and it is approached to the conclusion herein that all companies as they are described in Article 48 of the Treaty Establishing European Community are entitled to participate in cross-border mergers with the... [to full text]