Šio darbo tema: ,,Proporcingumo aiškinimas pagal Europos Bendrijos Teisingumo Teismo praktiką“. Aptariamas šio principo atsiradimo ištakos ir jo įtvirtinimas Europos Bendrijos teisėje: nuo Europos anglių ir plieno sutarties iki Sutarties dėl Konstitucijos Europai. Proporcingumo principo įtvirtinimas į Sutartį nulemia Bendrijos kompetencijos ir įstatymų leidybos galių kontekste. Nuo Europos Vadovų Tarybos susitikimo Edinburge 1992 metais gruodžio mėnesį, Komisija kasmet turi pranešti Europos Vadovų Tarybai apie subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymą, kaip numatyta Europos Bendrijos Steigimo Sutarties 5 straipsnyje. Prie Amsterdamo sutarties prideda¬mame Protokole dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo yra įtvirtinta, kad kiekviena institucija, vykdydama jai suteiktus įgaliojimus, privalo garantuoti, kad būtų laikomasi subsidiarumo, taip pat ir proporcingumo principų. Proporcingumo principo, kaip teisingumo koncepcija, išaiškino Europos Bendrijos Teisingumo Teismas. Remiantis principo kriterijais, kurie kartais dar vadinami proporcingumo testu, kurie reikalauja, kad siekiant teisėtų tikslų taikomos tinkamos priemonės ir jos yra būtinos, sprendžiant kylančius Europos Bendrijoje ginčus. Ypatingą vietą proporcingumo principo taikymas užima vertinant Europos Sąjungos valstybių narių elgesį, joms veikiant Bendrijos teisės ribose, kai svarstomos nacionalinės priemonės, kurias suteikia ir leidžia jomis naudotis Europos Bendrijos Sutartis. Šių nacionalinių priemonių... [toliau žr. visą tekstą] / THE INTERPRETATION OF THE PRINCIPE OF PROPORTIONALITY IN THE PRACTICE OF THE EUROPEAN COURT OF JUSTICE SUMMARY The topic of this thesis is: the interpretation of the principle of proportionality pursuant to the practice of the European Court of Justice. It discusses the very beginning of this principle and its establishment in the law of the European Union: from the 1951 Treaty of Paris to the Treaty establishing a Constitution for Europe. The European Court of Justice explains the principle of proportionality as a concept of justice. The Court uses this principle’s criteria, which are sometimes also called a test of proportionality, in its practice. These criteria demand that suitable measures, necessary in settling the disputes that arise in the European Union, are used in the pursuance of lawful aims. The use of the principle of proportionality occupies a special place in evaluating the behaviour of the member states when they operate at the limits of Community law and when national measures, which the Consolidated Treaty of the European Union grants and allows them to use, are debated. The use of these national measures restricts the exercise of the freedoms of contract, i.e. the free movement of services, goods, people, and capital. By interpreting and following the principle of proportionality in the practice of the European Court of Justice, the granted freedoms are guaranteed and the behaviour of the states evaluated in pursuing the set aims of the European Union. The... [to full text]

Tiek europinio, tiek nacionalinio lygio diskusijos darbo laiko reguliavimo klausimais paskatino atlikti detalesnę šio instituto analizę. Ilgą laiką tik tarptautiniame lygmenyje įtvirtinti darbo laiko standartai, palaipsniui tapo ir EB vykdomos socialinės politikos objektu. 1993 m. lapkričio 23 d. priimtas pagrindinis dokumentas darbo laiko reguliavimo klausimais - Tarybos direktyva 93/104/EB dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų. Direktyva 93/104/EB buvo iš dalies keista direktyva 2000/34/EB, o pakeitimus kodifikavusi direktyva 2003/88/EB dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų galiausiai panaikino iki tol galiojusią direktyvą 93/104/EB. Nauja direktyva nebuvo keičiamos esminės su darbo laiku susijusios nuostatos, todėl pripažįstama, jog praėjus daugiau nei dešimt metų po pirmos darbo laiko direktyvos priėmimo, būtina modernizuoti darbo laiko reguliavimą EB. Šiame darbe daugiausiai ir analizuojamos minėtų direktyvų nuostatos, jų įgyvendinimo valstybėse narėse klausimai, direktyvos taikymo laikotarpiu kilusios problemos ir pagrindinės darbo laiko reguliavimo EB reformos kryptys. Be šio, minimalius darbo laiko standartus EB įtvirtinančio teisės akto, stengiamasi susipažinti ir su kitais EB teisės aktais darbo laiko reguliavimo srityje. Tai visų pirma minimalią apsaugą nėščioms ar su nėštumu susijusioms darbuotojoms garantuojančios Direktyvos 92/85/EEB nuostatos bei Direktyva 94/33/EB dėl dirbančio jaunimo apsaugos. Be kitų, šiose direktyvose randame ir su darbo... [toliau žr. visą tekstą] / The current discussions on working time at national and regional level encouraged revealing the principle aspects of the regulation of work time in the European Community. For a quite a long period the working time standards used to be regulated only at the international level. But it is not the case anymore, because gradually the regulation of work time became a part of the European Community social policy. Directive 93/104/EC of 23 November 1993 is the main legal act on issue and lays down minimum requirement with regard to the organisation of working time. Directive 93/104/EC was amended by Directive 2000/34/EB to cover sectors and activities excluded from Directive 93/104/EC. Finally the new directive 2003/88/EC was adopted to codify all the amendments made. Nevertheless the principle provisions of the old directive have not been changed. There are no doubts that some of them need to be revised. The analysis is being focused mainly on the provisions of the mentioned Directive, their implementation in the member states and the problems occurred using them. The thesis also contains a part in witch the proposed amendments of the directive are evaluated. Beside the main Directive concerning certain aspects of the organization of working time, some related legal acts are also examined in the current study. It mainly concerns young workers directive, pregnant workers directive and part-time directive.

Magistro darbe nagrinėjamos naujausios įsisteigimo laisvės reglamentavimo bei jau esamų teisės aktų interpretavimo kryptys, atskirai jas analizuojant fizinių bei juridinių asmenų įsisteigimo laisvės kontekste. Siekiant atskleisti tiriamą temą, darbe nagrinėjama įsisteigimo laisvės koncepcija, analizuojami pokyčiai, susiję su pirminio ir antrinio fizinių asmenų įsisteigimo laisvės samprata, nagrinėjami fizinių asmenų įsisteigimo laisvės ribojimai, atskleidžiantys naujas reglamentavimo bei jau esamų teisės aktų interpretavimo kryptis. Atsižvelgiant į tai, kad EB Sutartis įsisteigimo laisvės kontekste paraleliai traktuoja fizinius ir juridinius asmenis, kiek tai įmanoma atsižvelgiant į jų skirtingą teisinę prigimtį, šiame darbe, analogiška tvarka, kaip ir nagrinėjant fizinių asmenų įsisteigimo galimybes bei jų ribojimus, tiriamas ir juridinių asmenų įsisteigimas: analizuojami pokyčiai juridinių asmenų pirminio bei antrinio įsisteigimo laisvės sampratos kontekste, taip pat tiriamos juridinių asmenų pasinaudojimo įsisteigimo laisve apribojimo naujausios tendencijos. Atsižvelgiant į magistro darbe nagrinėjamus klausimus, pateikiamas naujų įsisteigimo laisvės krypčių vertinimas. / The final paper of Master analyses the recent trends of freedom of establishment. These trends are researched individually in the fields of establishment of natural and legal persons. The main points of discussion in this final paper of Master are the concept of freedom of establishment and changes within the sphere of primary and secondary establishment of natural and legal persons. While laboring freedom of establishment of natural persons, a great consideration is given to primary and secondary establishment of natural persons, the restrictions of the freedom of establishment, that are applicable for natural persons and which reveal the newest directions of the regulation and interpretation of the freedom of establishment. Considering that EC Treaty makes parallel between natural and legal persons while regulating the freedom of establishment, questions, related to the establishment of freedom of legal persons are researched using the same order as it was done while discussing the freedom of establishment of natural persons. The final paper of Master analyzes the conception of primary and secondary establishment of legal persons and also gives a strong consideration to the problems of the restrictions of the use of freedom of establishment that are applicable for companies or firms within the EU. The recent trends of freedom of establishment are assessed taking in consideration to the questions that are surveyed in the final paper of Master.

Ekonominės integracijos šerdis yra vieninga vidaus rinka, kurios valstybės narės ėmėsi siekdamos sukurti vientisą ekonominę erdvę, nedalijamą jokių muitinių ar prekybinių kliūčių. Vieninga rinka laikosi ant keturių esminių ramsčių: laisvų prekių, asmenų paslaugų ir kapitalo judėjimo. Ji visų pirma sudaro sąlygas nevaržomai augti šalies ekonomikai. Pagrindinis Lietuvos integracijos į ES tikslas – mažinti regionų išsivystymo skirtumus ir skatinti menkiau išsivysčiusių regionų plėtrą, kurių bendras vidaus produktas vienam gyventojui yra mažesnis nei 75 proc. Europos Sąjungos vidurkio. Integracijos į ES poveikis Lietuvai yra svarbiausia ir aktualiausia šių dienų tema tiek socialiniu, tiek ekonominiu aspektu. Todėl baigiamojo darbo temą pasirinkau – integracijos į ES poveikio Lietuvos ekonomikai vertinimas. Tyrimo objektas – integracijos į ES poveikis Lietuvos ekonomikai. Tyrimo tikslas – įvertinti integracijos į ES poveikį Lietuvos ekonomikai. Tyrimo uždaviniai: 1. Teoriškai išnagrinėti pagrindinius ekonominės integracijos etapus ir jų bruožus. 2. Išnagrinėti Lietuvos integracijos į ES procesą ir susijusius teisinius, institucinius, politinius, ekonominius ir socialinius aspektus; 3. Išanalizuoti ES struktūrinės paramos Lietuvai šaltinius, apimtis, įsisavinimo rezultatus ir iššūkius; 4. Atlikti integracijos į ES poveikio Lietuvos ekonomikai tyrimą, remiantis statistinių makroekonominių rodiklių analize ir anketiniu gyventojų nuomonės tyrimu. Norint įvertinti integracijos į ES... [toliau žr. visą tekstą] / Integration to the EU includes elimination of barriers to free movement of goods, services, capital and persons, implementation of general principles and specific rules of the EU policy, delegation of making decisions and supervision of their implementation to the EU institutions as well as the right to participate in structures of making common decisions and influence further development of the EU. Achievements of Lithuanian economics are concurrent with progressing economic integration into the EU. Lithuanian economic integration covers several stages: Free Trade Area, Customs Union, Single market as well as Economic and Monetary Union. Lithuania, after becoming member of the European Union, experienced fast social, economic and political transformation. Significant structural changes in economics took place, related to changes in foreign trade. Financial support of the EU allows Lithuania enhance its role on the European and international stage. From the economic point of view, participating in the single market of Europe helped to improve level of trade and welfare. Lithuania, after becoming member of the European Union, not only receives support from the European Union, but also has new possibilities in the market. The period of programming 2004-2006 was rather short, so we had to make significant change in economics during the short period, in order to achieve social and economic cohesion in Lithuania. During 2004-2006 and 2006-2013 great investments of Lithuanian and... [to full text]

Magistro darbe nagrinėjamas 2002 m. birželio 13 d. Tarybos Pamatinio sprendimo dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos įgyvendinimas Lietuvos teisės sistemoje. Darbe apžvelgiamas Europos arešto orderio instituto atsiradimas ir raida, nagrinėjami Europos arešto orderio vykdymo arba atsisakymo jį vykdyti pagrindai ir sąlygos, Europos arešto orderio išdavimo ir vykdymo procedūros, orderio formai ir turiniui keliami reikalavimai. Darbe analizuojamas ir vienas aktualiausių klausimų - probleminis Pamatinio sprendimo perkėlimas į nacionalinę teisę kai kurių Europos Sąjungos valstybių narių atveju. Taip pat pateikiamos atskiros autorių nuomonės dėl Europos arešto orderio ir jį įgyvendinančių teisės aktų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos reikalavimams. Be to, vaizdingai pateikiami ir analizuojami statistiniai duomenys, atspindintys Lietuvoje išduotų Europos arešto orderių skaičiaus pokytį bei išduotų Europos arešto orderių ir perduotų asmenų į Lietuvą santykį, atliekama jų lyginamoji analizė. Geresniam temos supratimui visame darbe pateikiami pavyzdžiai iš Lietuvos teismų ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros praktikos bei aptariamos pastebėtos Europos arešto orderio taikymo praktikoje tendencijos. Darbo pabaigoje pateikiamos apibendrintos išvados bei pasiūlymai dėl esamos teisinės bazės, reglamentuojančios asmens perdavimą pagal Europos arešto orderį, tobulinimo. / The author studies a legal measure, which was introduced by a type of European Union law known as Framework Decision, adopted in June 2002 by the European Union Council of Ministers. Lithuania has implemented the Framework Decision on the European Arrest Warrant by making modifications to the national Criminal Code and the Code of Criminal Procedure. It should be noted, that the European Arrest Warrant is the first European instrument, implementing the principle of mutual recognition. The master‘s thesis deals with the concept and system of the European Arrest Warrant, it’s historical development, examines mandatory and discretionary grounds for non execution of the European Arrest Warrant, legal procedure, requirements of the form and content of the European Arrest Warrant. The author also focuses on some obstacles and problems found at national level during implementation of the Framework Decision. Furthermore, the author analyzes the statistical rates of issuing European Arrest Warrant and the surrendered persons to Lithuania. Aditionally, the master’s thesis is illustrated by practical application of the European Arrest Warrant. Finally, the author gives summarized conclusions and makes particular suggestions for improving existing legal norms, which regulate the European Arrest Warrant.

The topic of this thesis is the preliminary ruling institution found in article 234 EC and contemporary its problems. This institution is based on a co-operation between the ECJ and national courts giving each of the two types of courts their own tasks and responsibilities. The co-operative approach entails a mutual respect for the other type of court’s function and a focus on dialogue as a driving force in the development of Community law through preliminary rulings. The second chapter of the thesis focuses on the review of the activity of Community courts taking part in the mechanism of the preliminary ruling. This activity is meant to ensure that the same Community law act is equally comprehended and applied and in the case of the act violation it is defended by referring of the national court to the European Court of Justice. The right and obligation of the national court to refer to the ECJ is possible only in two cases because of the interpretation and validity of the Community legal act. The European Court of Justice has determined that to it should refer not only the last instance national courts according to the EC Treaty article 234 (3), but also the lower instance national courts when there arises the question of the Community law validity. The European Court of Justice has also determined conditions according to which the last instance national courts are discharged from the obligation to refer according to the EC treaty Article 234 (3). The conclusion made at... [to full text]

Šiame darbe pateikiama Lietuvos narystės Europos pinigų sąjungoje privalumų ir trūkumų analizė, įvertinant šiuo metu vykstančias diskusijas, ir esamą Lietuvos padėtį. Skirtingai nei kai kuriose kitose naujosiose ES narėse, Lietuvoje veikiantis valiutų valdybos modelis palengvina šalies įsijungimą į euro zoną. Temos aktualumas. Nors Lietuva Stojimo į ES sutartyje įsipareigojo tapti euro zonos nare, tačiau principinis klausimas apie narystės joje privalumus ir trūkumus išlieka svarbus ir aktualus, galintis nurodyti galimas grėsmes ir naudą, susijusias su įsijungimu į bendrosios valiutos zoną. Stojimo į euro zoną ekonominis pagrindas būtų išnaudoti vienos valiutos naudojimo teikiamus privalumus, leidžiančius pasiekti aukštesnį ekonominės integracijos ir konvergencijos lygį. Euro įvedimas turės ženklų poveikį Lietuvos ekonomikai, todėl yra būtina atlikti Lietuvos narystės euro zonoje pasekmių analizę, įverti pagrindinius šio žingsnio privalumus ir trūkumus, lyginant su egzistuojančia sistema. Tyrimo tikslas – atlikti Lietuvos narystės euro zonoje įtakos ekonomikai analizę, apžvelgti galimus integracijos privalumus ir trūkumus, bei įverinti pasekmes Lietuvos ekonomikos plėtrai. Tikslui pasiekti iškelti šie uždaviniai: 1. Išanalizuoti pinigų sąjungų istorinę patirtį ir buvusių bei šiuo metu veikiančių pinigų sąjungų esminius bruožus, atskleisti pinigų sąjungos esmę ir tikslus bei siekius. 2. Apibūdinti ekonominę ir pinigų sąjungą Europoje. 3. Išnagrinėti esamą Lietuvos... [toliau žr. visą tekstą] / When Lithuania became an EU member, a legal obligation set in the memorandum of association of European Commission in the future to adopt common currency euro entered into power. This paper presents the analysis of pros and cons of Lithuanian membership in European Monetary Union, taking into account the ongoing discussions during the transitional period to euro zone and the current situation of Lithuania. The object of research is the economic benefit of European Monetary Union. The hypothesis of research is that the membership of Lithuania in euro zone will have more positive than negative consequences. The purpose of the paper is to make the analysis of the influence of membership of Lithuania in euro zone to economy, to review possible pros and cons and to evaluate consequences to the development of economy of Lithuania. If Lithuania entered the euro zone our gain would be smaller in comparison to other Central and Eastern European states because Lithuania has already linked its currency to Euro contrary to, for instance, Poland, the Check Republic and Hungary. The latter states would gain more adopting euro because the majority of them have got the so called ,,regulated floating“ currency rate regime and for that pay the price of not only higher interests but also of indefinite currency rate. Although the future change of currency has met a lot of discussions in the country, the specialists have got no doubts as to the benefit of membership in EMU to the economy of... [to full text]

This study concerns the multicultural influences which shaped the architectural form and artistic decoration of the Synagogue at Dura-Europos, an ancient city located on the west bank of the upper Euphrates in Syria (244/5 C. E.) Preserving the Jewish tradition after the destruction of the Second Temple, in a location remote from Palestine, was essential in order to maintain a strong identity in the small Jewish community of Dura, engulfed by pagan and multitheistic societies. Biblical narratives were used by the Jewish community to assert their history. In chapter 1, there appears a discussion of what scholars have said about the cultural development of Dura, how the Synagogue paintings reflect it, and how these represent a Jewish identity. In chapter 2, two scenes from the frescoes will be discussed, highlighting the various cultural influences, both foreign and local. On the other hand Rabbinic literature, including the Midrash, the Mishnah and the Mekhilta de R. Ishmael, compiled by the third century C. E., gives a textual explanation for the scenes, emphasizing the strong association that the Jews of Dura had with their roots and heritage.

No description available.

Laisvas kapitalo judėjimas kartu su kitomis pagrindinėmis laisvėms sudaro pagrindą vidaus rinkos, kurioje yra užtikrinamas laisvas prekių, paslaugų, asmenų ir kapitalo judėjimas. Laisvė perkelti tam tikras kapitalo rūšis praktiškai yra sąlyga veiksmingam naudojimuisi ir kitomis Sutartimi garantuojamomis laisvėmis, ypač įsisteigimo teise, laisvo paslaugų judėjimo laisve. Darbas yra skirtas analizei laisvo kapitalo judėjimo teisinių pagrindų pagal Europos Sąjungos teisę. Darbe yra aptariama kapitalo judėjimo laisvės liberalizavimo ypatumai, analizuojama kapitalo judėjimo laisvės taikymo sritis ir įvairių priemonių patekimas į Sutarties 56 straipsnio taikymo sritį, taip pat laisvo kapitalo judėjimo teisės santykis su kitomis pagrindinėmis laisvėmis. Yra aptariami kriterijai, kuriais galima vadovautis atskiriant laisvo kapitalo judėjimo laisvę nuo laisvo prekių, paslaugų ir asmenų judėjimo. Darbe yra aptariama įvairios nacionalinės priemonės, kurios gali sudaryti laisvo kapitalo judėjimo apribojimus - leidimo išdavimo sistemos, valstybės specialių teisų turėjimas privatizuotose bendrovėse, priemonės galinčios sudaryti papildomas išlaidas ir taip sulaikyti laisvą kapitalo judėjimą. Remiantis Sutarties nuostatomis ir Teisingumo Teismo praktika, darbe yra aptariamos nuo laisvo kapitalo judėjimo leidžiančios nukrypti nuostatos, susijusios su bendrojo intereso reikalavimais, viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimu, nacionalinių teisės aktų pažeidimų išvengimu, galimybės... [toliau žr. visą tekstą] / Free movement of capital with other fundamental freedoms constitute base of internal market in which is secured free movement of goods, of persons, of capital ant freedom to provide services. Free movement of capital is the condition for effective eojoyment of other freedom which is secured by Treaty specifically right of establishment, right to provide services. Work is designed for analysis of legal grouns of free movement of capital under European Union Law. In work is discussed the liberalisation of free movement of capital, is talk about the field of appilcation of free movement of capital and different regulation of means under the 56 article of Treaty. In work is discussed the relation of free movement of capital with other fundamental freedoms. In work is discussed different national measures which can constitute the restrictions of free movement of capital - the system of authorization, the enjoyment of special rights in company, the measures which can constitute additional costs. In work is talk about the restrictions of free movement of capital accordingly by necessity to take measures which are justified on grounds of public policy or public security or to take all requisite measures to prevent infringements of national law and regulations.