Fotografijos paveldo Lietuvoje problematika yra labai mažai analizuota, apsiribojanti keliais straipsniais, kuriuose iškeliamos lokalios problemos, tačiau nesigilinama į jų priežastis. Tad šio darbo tikslas – kaip tik nustatyti fotografijos vietą paveldo sistemoje ir išryškinti jo specifiką bei aktualias problemas. Pagrindiniai tyrimo šaltiniai – Lietuvos Respublikos teisės aktai ir konkrečios fotografijos saugyklos. Tyrimo metu buvo analizuojama Lietuvos teisinė bazė, kurioje ieškota tiek tipinių, tiek individualių fotografiją reglamentuojančių nuostatų. Tuo pačiu buvo įvertinta ir pagrindinių paveldo saugyklų indėlis saugant fotografinius atvaizdus. / The topic of Lithuania’s photography is least analyzed. There were published only few articles which rose local problems though didn’t solve them. The point of this work is to show photography’s role in the system of heritage protection and to highlight its particularity and actual problems. The main sources of this research are acts of Lithuanian Republic and national stores of photography. During the investigation there was analyzed the basis of Lithuania’s law related to photography’s regulation. Besides that was assessed stores’ contribution toward protection of the photographic images.

Knyga – netik raidžių, žodžių prirašyti popieriaus lapai. Tai informacijos šaltinis, kuris mus saugo kad neišnyktumėm. Ir nesvarbu, ar ji molinė lentelė, ar papiruso lapas, ar paauksuotas popierius, ji iš savęs jau yra meniška. Tęsdami ir palaikydami jos gyvavimą, galime tik puoselėti ir suteikti jai vis kitą charakterį, keisdami ir tobulindami jos apipavidalinimą, neleisdami išnykti. Kad ir kaip bebūtų, juk graži knyga yra greičiau pastebima ir dažniau paimama į rankas. Knygos dizainas priklauso nuo keletos aspektų. Pirma – nuo autoriaus. Nuo jo stilistikos. Antra – nuo knygoje pateiktos medžiagos pobūdžio. Trečia – nuo finansinių galimybių ir spausdinimo technologijų pasirinkimo. Suderinus visas detales, sujungus viską į harmoningą visumą net ir paprasta knyga atrodys gražiai ir įdomiai. Diplominio darbo pavadinimas „Puslapiai iš dienoraščio“ kalba pats už save. Sukurta knyga – tai įvairių akimirkų, nuotaikų, emocijų, jausmų rinkinys. Sudarytas iš trijų skyrių. Pirmame – artimiausi žmonės su savo mintimis. Antrame – tektinė kūryba, eilėraščiai, mintys. Ir pabaigai, trečias skyrius skirtas mėgstamiausiam užsiėmimui – fotografijai. / A book is not only the pages of paper written with letters, words. It is a source of information, which protects us against evanescence. And it does not matter whether it is a fictile plate or a sheet of papyrus, or a gold-plated paper, it is itself artistic. Continuing and maintaining its existence, we only may cherish it and give it another character by changing and improving its typography, not allowing vanishing. However, a nice book is more noticeable and is more often taken into hands. The design of a book depends on several aspects. First of all – on the author, his/her stylistics. Secondly – on the nature of the material presented in the book. Thirdly - on financial possibilities and selection of printing technologies. Having harmonised all the details, having integrated everything into a harmonious completeness, even a simple book will look nicely and interesting. The title of the diploma paper “Puslapiai iš dienoraščio“ (Pages from a Diary) speaks for itself. The created book is the collection of various moments, moods, emotions, feelings. It is made of three chapters. In the first chapter, there are the closest people with their minds. In the second, there are casual creations, poems, ideas. And in conclusion, the third chapter designated to the most favourite activity – photography.

Magistro darbo objektas – Lietuvos fotomenininko Antano Sutkaus kūryba. Darbo tikslas – išnagrinėti A. Sutkaus kūrybą komunikacijos, antropologijos, meno, socialiniame ir pasaulinės fotografijos kontekstuose. Pagrindiniai darbo uždaviniai: pristatyti darbui aktualius, fotografijos istoriografiją ir požiūrį į ją įtakojančius mokslo ir meno kontekstus; peržvelgti vaizdavimo žanrų savybes; rasti A. Sutkaus kūrybos paraleles su Vakarų šalių fotografijos tradicija, sovietinių fotografų darbais, lietuviška fotografijos mokykla; atlikti įvairiapusę (kiekybinę ir kokybinę) A. Sutkaus darbų analizę. Naudojant bibliografinį, lyginamąjį, kiekybinės fotografijų analizės, kokybinės parodinių bei spaudos nuotraukų analizės metodus, taip pat interviu su A. Sutkum buvo prieita prie išvados, kad įvairių kontekstų įtakojamoje A. Sutkaus kūryboje dokumentiškumas ir meniškumas ne tik nesukelia tarpusavio prieštaravimų, bet ir sukuria sąveikos mechanizmą, kas suteikia privalumų fotomenininko dar sovietmečio fotoreporterio veiklai ir savitumą jo meninei fotografijai. Pastaraisiais metais ginčai dėl to, ar fotografija yra menas, laikomi neracionaliais, o jos naudojimas ir reikšmingumas įvairiose žmogaus veiklos srityse, iškelia būtinybę tirti fotografiją platesniuose kontekstuose. Be socialinio, antropologijos ir komunikacijos mokslų bei meno kontekstų, fotografijos kūrinius taip pat įtakoja skirtinga geografinė ir ideologinė aplinka. Todėl negalima ignoruoti fakto, kad A. Sutkaus kūrybai įtakos... [toliau žr. visą tekstą] / It is inexpedient now to talk about is photography an art, or it isn’t. It’s a result of the concordance that there are some kind of symbiosis between artistry and documentary in photography. Additionally, photography has modified the protocol with industry, with science, with advertising, with journalism, with communication, with art, with everyday life… Consequently photography can’t yet be studied as an autonomous discipline. It is more productive to look at it in its applications in other fields. For this reason it is necessary to analyze the photographs of Antanas Sutkus, the famous Lithuanian photographer, in the fields of anthropology, of social and communication sciences and of art. The other problem is that various European countries, to say nothing of whole continents (for example so called Third World), have been left on the fringes of the histories of photography. To avoid this mistake it is purposeful to look at the photographs of Antanas Sutkus also in the context of the Western countries that have their own photographic traditions. Furthermore, there are some principal filters – cultural, ideological and political – that have determined the dominant historiographic models and the photographic tradition itself. The major part of Antanas’ Sutkus’ photographs were made when Lithuania was the constituent of the Soviet Union. Consequently it is imperative to talk about Soviet ideology that carried authority on the creation of Antanas Sutkus and on the entire... [to full text]

Teorinėje darbo dalyje analizuojamos mokslinėje literatūroje pateiktos inovacijų sampratos ir inovacijų klasifikacija bei sklaida, įsisavinimo modeliai ir barjerai, trukdantys įsisavinimo procesui, bei aptariami inovacijų paradoksai. Pateikiamos vartotojų elgesio strategijos, susidūrus su inovacija. Analitinėje baigiamojo darbo dalyje pateikiami ir analizuojami rezultatai tyrimo, atlikto anketinės apklausos būdu apklausiant fotografijos įrangos vartotojus. Nustatomi pagrindinai veiksniai, darantys įtaką vartotojų elgsenai įsisavinant technologinę inovaciją. Projektinėje darbo dalyje pateiktas įtakos darymo vartotojams planas, padėsiantis skatinti vartotojus įsisavinti fotografijos įrangą. / The theoretical part of the scientific literature examines the concept of innovation and classification, including innovation diffusion, adoption models and barriers that interfere in the adoption process. Also discusses innovation paradoxes and consumer behavior strategies. The final analytical section provides an analysis of the results obtained from a questionnaire completed by consumers of photographic equipment. Also determines the key factors affecting consumer behavior while adopting technological innovation. The project results are: a plan to influence a consumer behavior in the technological innovation adoption process.

Magistro darbe ,,Humanistinio portreto raida Lietuvos fotografijoje 20 a. II p.“ aptariama šeimos mito samprata ir sampynos su fotografija. Atskleidžiamas psichologinis bei fotografijos estetinis poveikis žmogui: parodoma kūrybiškumo ir šeimos mito sąveika istoriniame, laiko, vietos ir meniniame kontekste. Tiriamas Lietuvos fotografinis kontekstas bei lyginama su Vakarų Europos ir Amerikos fotografiniu istoriniu archyvu. Šeimos mitas laikomas žmonijos asmeniniu lauku, kur susiduria tradicijos, taisyklės, kultūros, interesai, vyriškas ir moteriškas pradai. Tyrimas parodė, kad šios sritys (fotografija ir šeima) turi kai kurių persipinančių bruožų ir idėjų yra susiję ir papildo viena kitą. Skirtumas tik tas, kad sąveikauja du skirtingi reiškiniai – fotografija kaip procesas, pranešimas ir žmogus kaip procesų – šeimos mito vykdytojas arba laužytojas. Moksliniame darbe pateikiama humanizmo samprata Vakaruose ir Lietuvoje, humanistinio portreto Lietuvos fotografijoje raida, raiška ir savitumai. Humanizmas akcentuojamas kaip esminis stilistinį fotografijos klodą nulėmęs bruožas. Tačiau šio bruožo laikėsi senoji (A. Sutkus, A. Kunčius, A. Macijauskas, R. Rakauskas) fotomenininkų karta, kuri puoselėjo Lietuvos fotografijos mokyklos (LFM) humanistines tradicijas. Šiuolaikinė fotografija apsigyvena kitose meno terpėse – medijose, kur sunku atskirti fotografiją nuo garso, vaizdo, šviesos ir kitų efektų. Šiame darbe bus apmąstoma ir svarstoma ne tik fotografija, bet ir sociologija... [toliau žr. visą tekstą] / In this master’s paper “The development of the humanistic portrait in Lithuanian photography in the 2nd half of the 20th century” the concept of the family myth and its entanglement with photography is discussed. The psychological and aesthetical effects of photography on a person are revealed; the interplay of creativity and the mythic family in contexts of history, time, space, and the arts is shown. The context of Lithuania’s photography is analysed and compared with a historical photography archive of Western Europe and America. The family myth is deemed to be an intimate field of humanity, where traditions, rules, cultures, interests, feminine and masculine natures collide. Research showed that these domains (photography and family) have some intertwining features and ideas which complement each other. The only difference is that two distinct phenomena are at work here – photography as process and information, and a person as a process of ministry or destruction of the family myth. The concept of humanism in Lithuania and the West, the development, expression, and particularities of the humanistic photography portrait in Lithuania are provided in this research paper. Humanism is accented as a trait that fundamentally determined the style of photography. However, this trait was followed by the old generation of photographers (A. Sutkus, A. Kunčius, A. Macijauskas, R. Rakauskas), who fostered the humanistic traditions of the Lithuanian photography school (LPS)... [to full text]