Magistro darbe “Pirkėjų rinkos galios vertinimas piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi bylose” analizuojamas vienas iš galimų konkurencinio spaudimo, tariamai dominuojančiam ūkio subjektui, būdų, t.y. pirkėjų rinkos galia. Pirmoje darbo dalyje pateikiamas dominavimo sąvokos teisinis įtvirtinimas atskleidžia pirkėjų rinkos galios vertinimo svarbą. Pateikiamoje ekonominėje pirkėjų rinkos galios analizėje atskleidžiama, kad priklausomai nuo susidariusios rinkos struktūros yra skiriami du pirkėjų rinkos galios tipai: monopsonijos galia ir derybų galia. Būtent pastaroji yra svarbi vertinant pirkėjų daromą konkurencinį spaudimą dominuojantiems pardavėjams. Darbe atskleidžiami veiksniai įtakojantys derybinės pirkėjų galios stiprumą yra ypatingai svarbūs Konkurencijos institucijų ir teismų praktikoje nagrinėjant piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi bylas. Pateikiamos pirkėjų rinkos galios poveikio konkurencijai analizės pagrindu atskleidžiama, kad kompensuojamoji pirkėjų derybinė galia daro poveikį ne tik atitinkamai tiekėjų rinkai, bet ir atitinkamai vartotojų rinkai. Tai atskleidžia reglamentavimo tikslingumą, jog pirkėjų daromas konkurencinis spaudimas dominavimo vertinimo atveju bus pripažįstamas pakankamu, jei ši kompensuojamoji galia apsaugos visus pirkėjus nuo dominuojančio ūkio subjekto elgesio rinkoje. Darbe pateikiami konkrečių bylų pavyzdžiai, kuriuose buvo vertinama pirkėjų rinkos galia. Taip pat analizuojant konkrečias bylas parodoma, jog Konkurencijos institucijos ir... [toliau žr. visą tekstą] / In this Master’s thesis “Buyer market power assessment in cases of dominant position abuse” you’ll find an analysis of one of many possible competitive pressure types, i.e. buyer’s market power. In the first part, lawful term “domination” unfolds how important evaluation of buyer’s market power is. Economic analysis of buyer market power shows that depending on market structure there are two types of buyer power: monopsony power and bargaining power. The most important evaluating buyer’s pressure on dominant seller is bargaining power. This thesis provides factors that impacts strength of buyer bargaining power which are important to Competition Agencies and case law when analyzing abuse of dominant position. From the analysis of buyer market power effects on competition we can see, that countervailing buyer power affects not only supply market, but also consumers market. This shows regulation expediency, that if this countervailing buyer power will protect all consumers from the dominating firm behavior in the market, then competitive buyer pressure in the cases of dominance will be considered sufficient. This paper presents examples of real cases associated with buyer power assessment. Also this analysis demonstrates reluctance of Competition Agencies and Courts to admit that buyer market power is sufficient to force pressure on dominating firm in a market. These examples of cases unfold important factors that play crucial role in buyer power assessment. Also, this paper... [to full text]

Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų (piktnaudžiavimo pirkėjo rinkos galia) draudimas šiuo metu yra aktuali tema Lietuvoje – 2009 03 12 buvo patvirtinta naujo Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo koncepcija, taip pat diskusija vyksta ir kitose pasaulio šalyse. Susirūpinimą kelia reiškinys, kai mažmeninės prekybos tinklas produkcijos pirkimo santykiuose su savo verslo partneriais – tiekėjais ir gamintojais, gali grasinti pastariesiems dideliais nuostoliais, kai tuo tarpu patys dėl savo veiksmų nuostolių nepatirtų, arba jie būtų santykinai nedideli. Pirkėjo rinkos galia manomai atsiranda dėl daugelio objektyviai susiklosčiusių aplinkybių ir dažniausiai pasireiškia įmonei neužimant dominuojančios padėties rinkoje. Sukauptą pirkėjo rinkos galią mažmeninės prekybos įmonės yra linkusios nesąžiningai naudoti – piktnaudžiauti. Įvairių užsienio šalių praktikoje išskiriama nemažai skirtingų piktnaudžiavimo būdų, dažniausiai susijusių su nepagrįstais reikalavimais ar mokesčiais. Daugelis iš piktnaudžiavimo praktikų laikomos sutrikdančiomis konkurenciją rinkoje, pažeidžiančiomis viešąjį interesą ir sukeliančios žalą vartotojui, bei patiems rinkos dalyviams. Lietuvoje ši problema, taip pat dažnai iškeliama, įvairios produkcijos gamintojai ir tiekėjai skundžiasi nesąžiningais prekybos tinklų veiksmais. Tuo tarpu mūsų teisinėje sistemoje nėra teisės akto, ar jų sistemos, kuri visiškai galėtų išspręsti piktnaudžiavimo pirkėjo rinkos galia problemą, nors... [toliau žr. visą tekstą] / The problem of unfair practices of the retail companies (abuse of buyer power) at present is a very important issue in Lithuania – recently (2009 03 12) a conception of a new law on prohibition of retail companies’ unfair practices was announced. Discussions on abuse of buyer power are still continuing in other countries too. A concern is showed to the situations when retailers are able to threaten their business partners – manufacturers and suppliers – significant losses, at the same time experiencing relatively no losses themselves. The buyer power supposedly occurs because of many objective circumstances and most often a company may have buyer power without holding a dominant position in the market. The accumulated buyer power is likely to be unfairly used (abused) by the retailers. Manny different ways to abuse a buyer power, mostly related to unreasonable demands or fees are listed in other countries. Most of these practices are held being obstructive to competition, contradicting the public interest, harmful to users and other participants of the market. In Lithuania this problem is also raised more and more often, the producers and retailers complain about unfair actions of retailers. Meanwhile there is no legislation in Lithuania designed to cope with the problem of abuse of buyer power, although some of the existing laws can be partly used for this matter. After the analysis of positions of European Union and examples of such countries like Canada, United Kingdom... [to full text]

Magistro baigiamajame darbe siekta įvertinti verslo įmonių vadovų naudojamas galias, kaip darbuotojų motyvacijos veiksnį, teoriniu bei empiriniu aspektais. Teorinėje darbo dalyje atskleistos galių bei motyvacijos sampratos ir esmė, išanalizuoti motyvaciją sąlygojantys veiksniai, išskirtos svarbiausios vadovų galios bei jų poveikis darbuotojų motyvacijai. Praktinėje darbo dalyje, remiantis kiekybiniais ir kokybiniais metodais, pateikiami vadovų galių naudojimo motyvuojant darbuotojus tyrimo rezultatai. Juose atsispindi, kaip verslo įmonių vadovai naudoja savo formalią, atsilyginimo, baudimo, ekspertinę ir patrauklumo galias motyvuoti darbuotojus dirbti. Atlikus tyrimą nustatyta, kad vadovų naudojamos galios, ypač formali, baudimo ir ekspertinė skatina darbuotojų motyvaciją. Išnagrinėjus teorinius ir praktinius vadovų galių naudojimo motyvuojant darbuotojus aspektus, pateikiamos baigiamojo darbo išvados ir rekomendacijos. / In this master thesis it was striven to assess powers used by business companies’ managers as the factor for employees’ motivation in the theoretical and empirical aspects. Conceptions and essence of powers and motivations have been revealed, factors predetermining motivation have been analysed and the most significant powers of managers and their impact on employees’ motivation have been emphasized in the theoretical chapter. In the practical chapter of the thesis, referring to quantitative and qualitative methods, the research results related to the use of managers’ powers when motivating their employees have been provided. They reflect how business companies’ managers use their formal, remuneration, punishment, expert and attraction powers in order to motivate their employees for work. After having completed the research it was established that powers used by managers and especially formal, punishment and expert ones encourage motivation of the employees. Having analysed theoretical and practical aspects related to the use of managers’ powers in motivation of their employees, conclusions and recommendations have been provided in the thesis.

Orientador: Ruy de Oliveira Andrade Filho / Banca: Ana Paula Tavares Magalhães / Banca: Germano Miguel Favaro Esteves / Resumo: A pesquisa pretende abordar a cristianização da Provença na Antiguidade Tardia, momento que os povos germânicos ocuparam progressivamente o sul da Gália e começaram a se misturar à população galo-romana. Mais especificamente, procuramos analisar esse processo nos meios rurais da cidade de Arles - disputada por visigodos, francos, borgonheses e ostrogodos - no final do século V e início do VI. Para concretização de tal tarefa, analisaremos diversas fontes, com destaque para o Sermo ad populum de Cesário de Arles (470-542). Tal fonte, como outras tantas do período, evidência uma moral religiosa pregada para o cotidiano do homem medieval e, tendo-se em conta a forte religiosidade da época, mostra os elementos que o cristianismo de Niceia teve que combater, adaptar e se sobrepor aos ritos divergentes à sua ortodoxia ainda incipiente. Desse modo, ao observarmos o processo de cristianização e o combate às práticas religiosas consideradas pagãs pela Igreja, podemos apresentar algumas das questões nascidas dessa simbiose dos elementos cristãos, romano e galo-romano na Gália no período de transição da Antiguidade para a Idade Média / Abstract: The present research intends to approach the Christianization of Provence in the Late Antiquity, when the germanic peoples progressively occupied southern Gaul and began to mingle with the gallo-roman population. More specifically, we try to analyze this process in the rural areas of the city of Arles - disputed by visigoths, franks, burgundians and ostrogoths - in the late fifth and early sixth centuries. To accomplish this task, we will analyze several sources, with emphasis on the Sermo ad populum of Cesário of Arles (470- 542). Such a source, like so many of the period, evidences a religious moral preached for the daily life of the medieval man and, taking into account the strong religiosity of the time, shows the elements that the christianity of Niceia had to fight, to adapt and to overlap to the rites divergent from their incipient orthodoxy. Thus, in observing the process of christianization and the struggle against religious practices considered pagan by the Church, we can present some of the issues arising from this symbiosis of christian, roman and galloroman elements in Gaul during the period of transition from antiquity to the Middle Ages / Mestre

„Valstybės įvaizdžio formavimo politikų koncepcijos raida ir perspektyvos Lietuvoje nuo 1991 m. Jų įtaka Lietuvos užsienio politikai” studija tiria valstybės įvaizdžio formavimo problematikai. Darbo objektas šalies įvaizdis, kaip švelniosios galios (soft power) įrankis siekiant įgyvendinti strateginius valstybės tikslus. Iš esmės kietoji (hard power) šiandieniniame pasaulyje užleidžia vietą švelniosios (soft power) metodams. Ir nors švelnioji ir kietoji galios visada veikė ir, mano manymu, veiks kartu, tačiau šiuo metu akivaizdi persvara švelniosios galios pusėje. Dauguma šalių tarsi vienoje rinkoje prekiaujančios įmonės, kurios siūlo tuos pačius produktus (demokratiją, laisvę, žmogaus teisių apsaugą ir pan.). Sugebėjimas parduoti savo prekes (valstybių atveju tam tikrus interesus) priklauso nuo gebėjimo sukurti tinkamą savo įvaizdį. Iš to išplaukia pagrindinė tarptautinės politikos ir šalies įvaizdžio sąsaja. Remiantis A. Wendt socialinio konstruktyvizmo teorija, tvarką pasaulyje lemia ne tiek materialių pajėgumų pasiskirstymas, kiek intersubjektyvios idėjos, kurios formuoja valstybių identitetą ir elgesį. Labai svarbu pažymėti, kad konstruktyvistinės teorijos viena iš kertinių idėjų ta, kad valstybė, pirmiausia turi suvokti kas yra, tik tuomet galės suvokti kur lik ji galėtų judėti ir kaip tai padaryti. Tam pasitarnauja identitetas. Tyrimo tikslas išanalizuoti Lietuvos įvaizdžio formavimo politiką per pagrindinius įvaizdžio formavimo elementus, aiškinantis įvaizdžio... [toliau žr. visą tekstą] / ‚Politicians’ Concept Evolution and Prospects of the Formation of the State Image in Lithuania since 1991. Their Impact on Lithuanian Foreign Policy’ analyses the topic of the image formation in the country. The object of the work is the image of the country as a soft power tool in order to realize the strategic nation’s goals. Basically nowadays the hard power resigns the place to the methods of the soft power. It goes without saying that both powers always functioned and, in my opinion, will function, but this time there is a clear overbalance in the side of the soft power. In most countries lots of selling companies work in the sort of the same market and offer the same products (democratic, freedom, citizen’s relief and all that). The ability to sell their goods (certain interests in the case of the countries’) depends on the facility to create their own appropriate image. Therein lays the main connection between the international and country’s political image. With reference to Wendt’s A. social constructivism theory, the order in the world is determined not only by the distribution of the material capability, but also by inter-subjective ideas which embody the countries’ identity and treatment. It is worth to modify that the main essence of the social constructivism theory is to conceive what the country itself is and only then it can be pointed where to go and how to do this. The identity can service for this. The aim of the research is to analyze the politics of the... [to full text]

Baigiamojo darbo tema yra suprojektuoti 20 t. kieliamosios galios ožinį kraną. Variantų analizė buvo padaryta, važiuoklės pavarai, kravinių kėlimo mechanizmui ir krano tiltui. Technologinė analizė parodė, kokios įrangos reikia, pagaminti du velenus ir pirštą. Ožinio krano ekonominiai rodikliai, krano kaina ir jos galima pardavimo kaina buvo apskaičiuojama. / The final paper’s theme is to design the gantry crane which load’s capacity is 20 tones. The variant analysis was done. It revealed that chassis gear, telpher, and beam were the most suitable parts for the gantry crane. The technological analysis showed what kind of equipment was needed in order to product two shafts and the girder. The gantry crane’s economical indicators, the crane’s cost price and its possible sale-price were calculated.

Išmanioji galia visiškai naujas reiškinys tarptautiniuose santykiuose, kuris apibrėžiamas kaip sumanus kietosios ir minkštosios galių instrumentų derinimas tarpusavyje konkrečioje situacijoje, siekiant efektyvaus užsienio politikos tikslų įgyvendinimo. Išmanioji galia neatsiejama nuo JAV atvejo, kurioje net ir aukščiausi pareigūnai savo retorikoje mini išmaniąją galią kaip siekį uţsienio politikos strategijoje. Todėl reikalinga ištirti, ar JAV užsienio politikoje Kinijos atžvilgiu po 2009 metų naudoja išmaniąją galią. Darbo objektas išmaniosios galios naudojimas JAV užsienio politikoje Kinijos atžvilgiu nuo 2009 metų. Darbo tikslas yra ištirti, ar JAV naudoja išmaniąją galią kaip užsienio politikos įrankį santykiuose su Kinija po 2009 metų. Šiam tikslui įgyvendinti išsikelti 4 tikslai: pristatyti tarptautinių santykių teoriją realizmą, bei pagrindines jo idėjas ir tipus, išskiriant neoklasikinį realizmą; aptarti galios terminą tarptautiniuose santykiuose, išskiriant kietosios ir minkštosios galių tipus, bei išsamiai pristatyti išmaniosios galios koncepciją, pabrėžiant jos ištakas, apibrėžimą, taikymą ir instrumentus; atlikti JAV oficialios retorikos Kinijos atžvilgiu po 2009 metų analizę, ištiriant JAV Nacionalinę saugumo strategiją ir aukščiausių JAV pareigūnų oficialias kalbas, ir įvertinant išmaniosios galios apraiškas jose; išanalizuoti išmaniosios galios raišką JAV užsienio politikoje Kinijos atžvilgiu po 2009 metų, naudojant struktūruoto tarptautinių santykių ekspertų... [toliau žr. visą tekstą] / Smart power is a completely new phenomenon in international relations. It is defined as a smart combination of hard and soft powers„tools, which leads to effective foreign policy. Smart power is closely related with the case of the United States, in which even the highest officials in their rhetorics use the term of smart power. According to officials, smart power is an objective in foreign policy. Therefore there is a need to research if the USA uses smart power in its foreign policy towards China after 2009. The subject of this study is the use of smart power in foreign policy of the United States towards China since 2009. The aim of this study is to research if the U.S. uses the smart power as a tool of foreign policy in relations with China after the year 2009. To achieve this aim the following goals are settled: to present a theory of international relations realism, and its main ideas and types, distinguishing neoclassical realism; to discuss the term of power in international relations by distinguishing soft and hard power forms, and to present the concept of smart power by highlighting its origins, definition, application and tools; to perform an analyses of official U. S. rhetorics towards China after year 2009 by analyzing National security strategy and the speeches of the highest officials, and by evaluating the smart power evidence in those rhetorics; to analyze the smart power in U.S. foreign policy towards China after 2009 by using a structured interview method... [to full text]

Šiame darbe nagrinėjamas tarptautinių veikėjų elgesys, anksčiau įprastas laikyti iracionaliu. Išanalizavus lošimų teorijos logiką, tiriamos galimybės atskirus lošimo teorijos modelius taikyti dviejų valstybių sąveikų, kuriose mažesnės santykinės ir struktūrinės galios valstybė siekia didinti savo struktūrinę galią santykyje su didesnės santykinės ir struktūrinės galios valstybe. Išnagrinėjus ribotos informacijos ir sąveikos dalyvių nepasitikėjimo vienas kito racionalumu implikacijas sprendimų priėmimui ir sąveikos rezultatams, daroma išvada, kad dviejų minėtų veiksnių pagalba gali būti tikslingai sukuriama netikrumo situacija kaip priemonė, ribojanti didesnės santykinės ir struktūrinės galios valstybės gebėjimą priimti racionalius sprendimus ir leidžianti mažesnės santykinės ir struktūrinės galios valstybei pasiekti trokštamą sąveikos rezultatą – padidinti savo struktūrinę galią. / International relations can be considered as a set of interactions between the actors of international system. As a result of these interactions some actors gain a reputation of reliable and stable while the others perform as irrational and unpredictable. The main goal of these masters’ theses was to identify when and how should the seemingly “irrational” behavior of the international actor be considered as a rational strategy aiming at some certain objectives. The subject of this research is the interactions between two states in which the structural and comparative power of the one state is lower than the one of the other. Under these circumstances the state which possesses lower power seeks to raise it in relation to the stronger state. The author of this research hypothesizes that the aim of the behavior which seems irrational to the other players of the international system may be the creation of the conditions of uncertainty. The later can be used as a means of rising structural power of the actor who necessitated it. The Author approaches the logic of the theory of rational choice as well as examines the prospects of using the particular models of game theory as a tool of analyzing the abovementioned interactions of two states the structural and comparative power of which is notably unequal. After analyzing the impact of imperfect information as well as the mistrust in the rationality of the partners of the game, the Author comes to conclusion that the abovementioned... [to full text]

Magistro darbe „Ginčas dėl Arkties teritorijų: teisiniai, politiniai ir geopolitiniai valstybių interesai“ tiriamas XXI amžiaus pradžioje vykstantis ginčas dėl Arkties teritorijų, kuriame dalyvauja penkios arktinės valstybės: Danija, JAV, Kanada, Norvegija ir Rusija. Darbe atskleidžiama ginčo dėl Arkties teritorijų problematika. Tai daroma aiškinantis penkių arktinių valstybių interesus Arktyje, kurie tiesiogiai susiję su iškylančiais valstybių tarpusavio nesutarimais Arkties regione. Taip pat analizuojamas šių valstybių tarpusavio bendradarbiavimas regione, kuris prisideda prie tarpusavio nesutarimų išsprendimo ir ginčo konfliktiškumo sumažinimo. Tyrimo pabaigoje apžvelgiami galimi ginčo dėl Arkties sprendimo būdai. Darbo tikslu laikomas siekis išsiaiškinti ar įmanomas greitas ginčo dėl Arkties teritorijų išsprendimas. Tikslas įgyvendinamas atliekant išsikeltus penkis uždavinius, kurių kiekvienas yra tiesiogiai susietas su atitinkamu darbo skyriumi. Pirmoje darbo dalyje analizuojama Arkties regiono geopolitinė kaita. Remiantis Tradicinės geopolitikos teorijomis nustatyta, kad Arktis gali būti traktuojama didžiųjų valstybių kovos dėl galios regionu. Didžiosios galios, JAV ir Rusija, yra labiausiai suinteresuotos Arkties teritorijų panaudojimu savo galios didinimui. JAV ir Rusijos geopolitiniai interesai neaplenkia ir likusių ginčo dalyvių: Danijos, Kanados ir Norvegijos, kurios visada dominuojamos didžiųjų galių, todėl formuodamos savo geopolitinius interesus turi atsižvelgti... [toliau žr. visą tekstą] / In a Master thesis „Battle for the Arctic: Juridical, Political and Geopolitical Interests of States“ is examined the battle for the Arctic in a 21st century, which includes five Arctic states: Denmark, US, Canada, Norway and Russia. The main idea of this research is to examine current situation in the Arctic Region, to discover the main interests of Arctic five in the High North and to foresee possible solutions of current disagreements. The research is implemented through fulfillment of five goals which are the basis of each chapter of this research. First chapter is committed to the analysis of the geopolitical changes in the Arctic Region. By using Traditional geopolitical theories is discovered that Arctic territories plays a huge role in great power politics. Arctic territories are like a playground for US and Russia, where they are struggling for increasing their power. In the mean time, the rest participants of the battle for the Arctic are dominated by Russia‘s and US interests. But it is noticed that Canada has a potential to compete with the great powers, Russia and US. The second chapter is an analysis of legal norms which regulates battle for the Arctic. Analysis of The United Nations Convention on the Law showed that possible solutions mainly depend from the Arctic five, because The Commission on the Limits of the Continental Shelf is only able to give its recommendations about possible sea borders delimitation. The third chapter gives broader view about Arctic... [to full text]

Magistro darbo objektas – kultūrinio imperializmo ir informacinio karo ryšys. Darbo tikslas – išanalizuoti informacinio karo ir kultūrinio imperializmo sąlyčio taškus. Darbo uždaviniai: pateikti kultūros bei imperializmo sąvokų apibrėžimus, parodyti jų sąlyčio taškus, kultūrinį imperializmą traktuojant kaip vieną iš sudedamųjų tarpkultūrinės komunikacijos elementų; išnagrinėti ryškiausias kultūrinio imperializmo apraiškas istorijos eigoje; atskleisti globalizacijos ir technologijų sklaidos reikšmę kultūrinio imperializmo ir informacinio karo sąsajai; išanalizuoti informacijos kaip galios svarbą ir pasireiškimo būdus šiandieniniame globaliame pasaulyje; atlikti kokybinį tyrimą, siekiant rasti informacinio karo bei kultūrinio imperializmo sintezės taškus. Panaudojus sisteminės mokslinės literatūros analizės, apibendrinimo bei ekspertinio interviu metodus, šiame magistriniame darbe buvo atskleista, jog gana nedaug mokslininkų akcentuoja kultūros, imperializmo ir informacinio karo sąsają medijų pramonės, valstybės informacijos valdymo galios ar populiariosios kultūros sklaidos kontekste. Būtent šiame lauke susiformuoja naujojo imperializmo, pasireiškiančio ne karinės invazijos į svetimą teritoriją būdu (kuomet tiesioginiu dominavimu siekiama keisti pamatines kultūrines bei socialines vertybes), o informacijos galios valdymu, sąvoka. Darbe parodyta, kad trečiojo pasaulio valstybėms brukami vakarietiškos kultūros (didžiąja dalimi – JAV) simboliai, vaizdiniai ir ideologijos yra... [toliau žr. visą tekstą] / The relationship between cultural imperialism and information warfare (summary) Imperialism is the tool for the most powerful changes of the world's economic and social life, it is a source reaching the oldest historical periods. Voluntarily or by coercion the people of different cultures and different regions were fed together, thus creating new communities, based not only on sharing knowledge, technology development or making people`s worldview wider, but also promoting new social inequalities and rasing new forms of conflicts. In this paper, cultural imperialism is described not only as a spread of new ideas, identity and values in the context of diffusion, when the cultural elements of one nation is superimposed in respect of other nations. The modern globalal world now can be perceived as an information power management, thus providing with new forms of obedience at the level of cultural imperialism. On the other hand information warfare is a modern world construct, first introduced as the responce of USA Department of Defence to a increased information flows and the need to control them. Information warfare was meant to protect the state‘s information space and to provide the security from information attacs. Information warfare is one of the practical implementation of cultural imperialism. It influences the appearance of the "high-voltage zones", in which the transient, but intense and powerful information warfare processes happen nevertheless affecting all... [to full text]