Tyrimo tikslas - Išanalizuoti pacientų, po kepenų persodinimo operacijos, gyvenimo kokybės pokyčius. Tyrimo uždaviniai: Ištirti, kaip pacientai, po kepenų persodinimo operacijos, vertina savo fizinę sveikatą. Ištirti pacientų, po kepenų persodinimo operacijos, psichinę ir socialinę sveikatą. Išanalizuoti pacientų, po kepenų persodinimo operacijos, problemas. Aprašyti pacientų patirtį po kepenų persodinimo operacijos. Tyrimo populiacija: VUL Santariškių klinikų 8 pacientai po kepenų persodinimo operacijos. Tyrimo metodai: Tyrimui buvo pasirinktas kokybinis tyrimo metodas. Tyrimo tikslui ir uždaviniams įgyvendinti, buvo pasirinktas tyrimo instrumentas – pusiau struktūrizuotas giluminis interviu. Duomenys analizuoti taikant kokybinę turinio (interviu atsakymų) (ang. content) analizę. Darbo rezultatai ir išvados: Šis tyrimas parodė, kad pacientai prieš kepenų persodinimo operaciją gyvenimo kokybę vertino blogiau beveik visose (išskyrus tarpusavio santykius šeimoje) srityse. Gyvenimo kokybė žymiai pagerėja, ir pokyčiai stebimi jau per pirmus tris mėnesius po operacijos. Pagerėjimas daugiausiai stebimas fizinės sveikatos srityje. Nustatyta, kad prieš operaciją blogėjo gyvenimo kokybės vertinimas, ypatingai fizinės sveikatos srityje: pacientus vargino įvairūs klinikiniai ligos simptomai, sumažėjęs fizinis aktyvumas, blogiau vertinama bendra sveikata. Galima teigti, kad ilgėjant ligos trukmei blogėjo sergančiųjų fizinė sveikata, ir gyvenimo kokybė. Vertinant pokytį po operacijos –... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the research work was to investigate the life quality changes in patients after liver transplantation. Research goals: To examine how patients evaluate their own physical state. To study the patients’ mental and social health after liver transplantation. To describe the patients’ experience after liver transplantation. Patients and methods: The study was a review of 8 patients after liver transplantation (Vilnius University Hospital, Santariskiu Clinics). A quantitative research method has been used for this study. To achieve the objectives and goals of this study, in-depth follow-up interviews have been used. Content analysis has been used for data processing. Results: The study has shown that the patients before liver transplantation evaluated their quality of life as negative in all areas except for interpersonal family relations. The life quality rises dramatically, with observable changes already during a three month period after surgery. It is especially noticeable in physical state. A fall in life quality evaluation is shown before surgery, particularly the physical state: the patients experienced different clinical symptoms, decrease in physical activity, worse assessment of a general state. It is possible to claim, that the longer the illness was, the worse the patients‘quality of life and the physical states were. There were no signs of symptoms after surgery. Although, patients have to keep certain restrictions in their everyday life in order to keep... [to full text]

Darbe nagrinėjama priklausomų nuo psichoaktyviųjų medžiagų asmenų gyvenimo kokybė: psichologinė gerovė (pozityvios gerovės pojūtis, savikontrolė, bendrasis sveikatingumas, gyvybingumas, nerimas, depresiška nuotaika), kasdienio gyvenimo fizinė sveikata, psichologinis kūno įvaizdis ir išvaizda, socialiniai ir asmeniniai santykiai, aplinka ir materialiniai ištekliai. Tyrimo tikslas - atlikti priklausomų nuo psichoaktyviųjų medžiagų asmenų, baigusių Lietuvos priklausomybės ligų reabilitacijos centrų ilgalaikes programas, gyvenimo kokybės analizę. Naudotos metodikos: Psichologinės gerovės klausimynas, Pasaulio sveikatos organizacijos Gyvenimo kokybės klausimynas (WHOQOL-BREF). Tyrime dalyvavo 86 ilgalaikę PRP (priklausomybių reabilitacinę programą) baigę asmenys: 68 vyrai ir 17 moterų bei 1 nenurodęs savo lyties asmuo, kurių amžius yra nuo nuo 19 iki 51 metų. Duomenų analizė parodė, kad PRP programą baigusių asmenų, palyginus su reabilitacijos bendruomenėje besigydančiais asmenimis, gyvenimo kokybė yra labiau pozityvi: a) jų geresnė psichologinė gerovė – jie jaučia mažiau nerimo, depresiškos nuotaikos; jaučia turintys daugiau savikontrolės, gyvybingumo; jų yra didesnis pozityvios gerovės pojūtis bei bendrasis sveikatingumas; b) jie savo gyvenimo kokybės visumą bei sveikatos būklę suvokia kaip geresnes; c) jie geriau vertina kasdieninio gyvenimo fizinę sveikatą, socialinius ir asmeninius santykius, aplinką ir materialinius išteklius. PRP programą baigusių asmenų gyvenimo kokybė... [toliau žr. visą tekstą] / The thesis analyses the quality of life of the people with addictive disorders. The quality of life includes their psychological well-being (positive sensation of well-being, self-control, general health, viability, anxiety, and depressed mood), everyday physical health, psychological body image and appearance, social and personal relationships, physical environment and financial resources. The goal of this study was to perform the analysis of the quality of life of the people who have finished long-term addiction rehabilitation programmes in Lithuanian therapeutic communities. The following instruments were used: Psychological General Well-being Schedule, WHO Quality of Life Questionnaire (WHOQOL-BREF). 86 residents of therapeutic communities who have finished a long term ARP (the Addiction Rehabilitation Programme), i.e. 68 men and 17 women and 1 person of an unidentified gender with age ranging from 19 to 51 participated in this study. The data analysis showed that the quality of life of the people who have finished the ARP programme compared to the patients in the same rehabilitation is more positive: a) their psychological well-being is better - they feel less anxiety, depressed mood; they feel more self-control, vitality; they have a greater sensation of positive well-being and general health; b) they perceive their whole quality of life and health status as better; c) they have a better assessment of their everyday physical health, social and personal relationships... [to full text]

Pasaulinės sveikatos organizacija, rūpindamasi žmonių sveikata, siekia užtikrinti galimybę visiems žmonėms siekti geresnės gyvenimo kokybės. Žmonių gerovė glaudžiai susijusi su jų sveikata. Fizinės, psichinės ir socialinės gerovės būsenos individas turi optimalias galimybes būti visuomenėje, dalyvauti visuomeniniame gyvenime, dirbti ir realizuotis (Juozulynas ir kt. 2005). Gyvenimo kokybė – tai individo savos pozicijos gyvenime suvokimas jo tikslų, lūkeščių, interesų bei kultūros vertybių sistemoje, kurioje jis gyvena (Kalėdienė ir kt. 1999). (Puzaras ir kt.) vieni pirmųjų Lietuvoje ištyrė ir nustatė gyvenimo kokybės, sveikatos ypač dvasinės bei religingumo sąsajas (Puzaras ir kt. 2000). Gyvenimo kokybę nulemia daugybė veiksnių ir aplinkybių : būstas, užimtumas, pajamos, gyvenimas šeimoje, socialinė parama, stresai, sveikata, sveikatos priežiūros galimybės ir kt. (Ašmenskas ir kt. 1997). Tyrimo tikslas – nustatyti ir įvertinti senyvo amžiaus žmonių gyvenimo kokybę. Įgyvendinant šio tyrimo tikslą buvo sprendžiami tokie pagrindiniai darbo uždaviniai : 1. Įvertinti senyvo amžiaus vyrų ir moterų bendrą gyvenimo kokybę lyties aspektu. 2. Įvertinti senyvo amžiaus vyrų ir moterų bendrą gyvenimo kokybę išsilavinimo aspektu. 3. Įvertinti senyvo amžiaus vyrų ir moterų bendrą gyvenimo kokybę šeimyninės padėties aspektu. Tyrimas buvo atliekamas AB Birštono sanatorija ,,Versmė“ 2009 m. lapkričio mėn. tarp tenai atvykusių senyvo amžiaus vyrų ir moterų. Tyrime naudotas... [toliau žr. visą tekstą] / World Health Organization, taking care of human health and to ensure access for all people to seek a better life quality. Human welfare is closely related to their health. Physical, mental and social well – being of the individual states have the optimum opportunity to be in society, participate in social life, work and realized (Juozulynas ir kt. 2005). Quality of life - a life of the individual's perception of their position to achieve its objectives, expectations and cultural values of the system where it resides (Kalėdienė ir kt. 1999). (Puzaras ir kt.) Lithuania were among the first investigated and found the quality of life, especially mental health and religious links (Puzaras ir kt. 2000). Quality of life is determined by many factors and circumstances: housing, employment, income, family life, social support, stress, health, health care facilities etc. (Ašmenskas ir kt. 1997). The study objective - to identify and assess older people's quality of life. Implementation of this study was addressed in the following major tasks : 1. Rate of elderly men and women in the overall quality of life by gender. 2. Rate of elderly men and women in the overall quality of life in educational terms. 3. Rate of elderly men and women in the overall quality of life for the family aspect of the situation. The study was carried out in SC Birštonas sanatorium ,,Versmė” 2009 November. arrived there between older men and women. The survey used to determine the quality of life and evaluate... [to full text]

Measuring quality of life is currently at the forefront of the various fields of science. In spite of a growing interest in the concept and measurement of quality of life, the issue remains difficult and unresolved. Scientific problem of this dissertation is formulated by the question: how to perform integrated measurement of quality of life in the country by identifying and classifying economic and other factors determining it. The aim of the research – to identify economic and other factors determining quality of life, to specify the concept of quality of life and to formulate a universal integrated model for measurement of quality of life. The main aim of the dissertation and objectives set in order to reach it are reflected in three parts of the dissertation. / Gyvenimo kokybė ir jos vertinimas tampa vis aktualesnė ir labiau diskutuotina tema įvairiose mokslo kryptyse. Nepaisant šiuo metu didėjančio susidomėjimo gyvenimo kokybės koncepcija ir jos vertinimu, gyvenimo kokybės konceptualizavimas ir jos vertinimas lieka sudėtingas ir neišspręstas. Gyvenimo kokybė, kaip tarpdisciplininis, kompleksinis reiškinys, integruojantis platų mokslinių sričių ir empirinių tyrimų spektrą, akcentuojant ekonominį aspektą, analizuota nepakankamai. Disertacijoje keliama mokslinė problema: kaip kompleksiškai įvertinti gyvenimo kokybę šalyje, nustatant ir sugrupuojant ją lemiančius ekonominius ir kitus veiksnius. Darbe tikslinama gyvenimo kokybės samprata, identifikuojami gyvenimo kokybę lemiantys ekonominiai ir kiti veiksniai, atliekama egzistuojančių gyvenimo kokybės vertinimo matų analizė ir sudaromas universalus, kompleksinis gyvenimo kokybės vertinimo modelis.

Magistro studijų baigiamasis darbas, 63 puslapiai, 20 paveikslų, 10 lentelių, 57 literatūros šaltiniai, 6 priedai, lietuvių kalba. Tyrimo objektas – kultūrinis turizmas kaip žmonių gyvenimo kokybės veiksnys. Tyrimo tikslas – įvertinti kultūrinio turizmo vystymo įtaką Jurbarko rajono gyventojų gyvenimo kokybei bei parengti kultūrinio turizmo vystymo stiprinimo priemonių planą, orientuotą į gyventojų gyvenimo kokybės gerinimą. Tyrimo uždaviniai: 1. Išanalizuoti gyvenimo kokybės ir kultūrinio turizmo teorinius dėsningumus. 2. Atlikti kultūrinio turizmo vystymo įtakos gyventojų gyvenimo kokybei empirinį tyrimą. 3. Pateikti Jurbarko rajono kultūrinio turizmo vystymo stiprinimo priemonių planą. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros, dokumentų analizė ir sintezė, kokybinis vertinimas, anketinės apklausos ir pusiau struktūrizuoto interviu metodai, indukcija, dedukcija, grafinis vaizdavimas. Tyrimo rezultatai. Pirmoje darbo dalyje atlikta gyvenimo kokybės ir kultūrinio turizmo teorinių dėsningumų analizė: nustatyta, kad kultūrinis turizmas gyventojų gyvenimo kokybę teigiama arba neigiama linkme labiausiai įtakoja per socialinę, ekonominę, kultūrinę ir aplinkosauginę sritis. Antroje darbo dalyje, remiantis empiriniu kiekybiniu ir kokybiniu tyrimu, įvertinta kultūrinio turizmo vystymo įtaka Jurbarko rajono gyventojų gyvenimo kokybei. Trečioje darbo dalyje, remiantis teorinės analizės ir empirinio tyrimo rezultatais, parengtas kultūrinio turizmo stiprinimo priemonių planas, orientuotas į... [toliau žr. visą tekstą] / Final work of University Postgraduate studies: 63 pages, 20 figures, 10 tables, 57 references, 6 appendixes, in Lithuanian. Research object - cultural tourism as a factor of human life quality. Research aim – to estimate the impact of cultural tourism development on life quality of Jurbarkas district residents, to prepare plan for strengthening cultural tourism development, focused on improving residents’ life quality. Objectives: 1. To analyze the theoretical concepts of cultural tourism and quality of life. 2. To conduct empirical analysis of the impact of cultural tourism development on life quality of Jurbarkas district residents. 3. To provide plan of cultural tourism development strengthening, focusing on improving residents life quality. Research methods: analysis and synthesis of literature and documents, qualitative evaluation, questionnaire survey, semi-structured interview, induction, deduction, graphical representation. Research results. The first part analyzes theoretical concepts of cultural tourism and quality of life: cultural tourism impacts quality of human life in social, economic, cultural and environmental areas. The second part, on the basis of empirical quantitative and qualitative research, estimates the impact of cultural tourism on life quality of Jurbarkas district residents. The third part, on the basis of theoretical analysis and empirical research, prepares plan of cultural tourism development strengthening, focused on improving life... [to full text]

SANTRAUKA Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas Reabilitacijos, sporto medicinos ir slaugos institutas Slaugos magistrantūros programa PACIENTŲ SERGANČIŲ LĖTINIU VENŲ NEPAKANKAMUMU OPERACINIO GYDYMO ĮTAKA GYVENIMO KOKYBEI Slaugos magistro baigiamasis darbas Darbo autorė: Renata Grigonienė Darbo vadovas: dr. Narimantas Markevičius Vilnius, 2008 m. Pagrindinės sąvokos: lėtinis venų nepakankamumas, gyvenimo kokybė prieš operaciją, gyvenimo kokybės pagerėjimas po operacijos, CIVIQ klausimynas. Tyrimo tikslas - ištirti pacientų sergančiųjų lėtiniu venų nepakankamumu gyvenimo kokybę prieš operaciją ir po jos. Tyrimo uždaviniai. Palyginti vyrų ir moterų gyvenimo kokybę sergant lėtiniu venų nepakankamumu prieš operaciją ir po jos. Ištirti gyvenimo kokybės skausmo sritį prieš operaciją ir po jos. Ištirti gyvenimo kokybės fizinę sritį prieš operaciją ir po jos. Ištirti gyvenimo kokybės psichologinę sritį prieš operaciją ir po jos. Ištirti gyvenimo kokybės socialinių santykių sritį prieš operaciją ir po jos. Tyrimo objektas. Tirta pacientų sergančių lėtiniu venų nepakankamumu gyvenimo kokybė prieš operaciją ir po jos. Buvo apklausta 51 respondentas prieš operaciją ir po jos, iš jų 41 (80,4 %) moteris ir 10 (19,6 %) vyrų. Tyrimo metodai. Teorinė mokslinės literatūros, leidinių, publikacijų apžvalga. Pacientų sergančių lėtiniu venų nepakankamumu anketinė apklausa gyvenimo kokybei ištirti prieš operaciją ir po jos. Apklausai naudotas tarptautinis CIVIQ klausimynas. Statistinė analizė... [toliau žr. visą tekstą] / The Influence of Surgical Treatment on Quality of Live of Patients Suffering from Chronic Venous Insufficiency“ Nursing Master’s final paper Author: Renata Grigonienė Supervisor: dr. Narimantas Markevičius Vilnius, 2009 m. Keywords: chronic venous insufficiency, quality of life before surgery, quality of life improvement after surgery, chronic venous insufficiency questionnaire (CIVIQ). The aim of research: to investigate the quality of life of patients suffering from chronic venous insufficiency before and after surgery. The objectives of research: to compare the quality of life of male and female patients with chronic venous insufficiency before and after surgery; to investigate the pain domain of quality of life before and after surgery; to investigate the physical domain of quality of life before and after surgery; to investigate the psychological domain of quality of life before and after surgery; to investigate the social relations domain of quality of life before and after surgery. The subject of research: the quality of life of patients suffering from chronic venous insufficiency before and after surgery. 51 patients took part in the survey before and after surgery, including 41 female (80.4 %) and 10 males (19.6 %). The methods of research: Theoretical review of scientific literature and publications; questionnaire survey designed to investigate the quality of life of patients suffering from chronic venous insufficiency. International CIVIQ questionnaire was used for... [to full text]