Lietuvos Respublikos Prekybinės laivybos įstatymas pateikia laivo sąvoką: :laivas- bet kurio tipo savaeigis ar nesavaeigis plaukiojantis statinys, kuris yra ar gali būti naudojamas laivybai. Laivai, išskyrus karo laivus, pakrančių apsaugos laivus, registruojami vidaus arba jūrų laivų registruose. Rašant šį darbą pirmiausiai reikėjo išspręsti klausimą, kokios rūšies laivai bus šio darbo objektas. Dėl skirtingo šių laivų teisinio reglamentavimo šio darbo apimtis būtų per didelė. Todėl rašysime tik apie jūrinius laivus, kuriuos Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas pripažįsta nekilnojamaisiais daiktais. Kitas kriterijus, kodėl nagrinėsime tik jūrinius laivus yra jų vertė. Jūriniai laivai lyginant su vidaus vandenų laivais yra žymiai didesnės vertės. Naujų laivų vertė siekia net milijonus litų. Sandoriai, kurie susiję su jūriniais laivais turi būti sudaromi labai apgalvotai, iki smulkmenų numatant sutarčių sąlygas, nes ateityje kilsiantys ginčai gali sukelti didelių nuostolių šalims. / Ships are goods, which participate in shipping industry as the most powerfull subjects. Contracts with ships are regulated all over the worl, mostly in marine countries. Ship mortgages, sale and purchase agreements are most risky contracts which needs strong financial support. Without some kind of security, investors will never enter into risky market. Ship are goods with great value tahts why law of ship mortages and sale need to be regulated properly with national and international legislation. This issue will focus on the law of ship mortages and sale contract in Lithuania. It will take a comparitive legal approach, comparison with the laws of the most developed common law countries in both marine legislation and shipping.-Canada, U.K.,USA And civil law countries Germany, Russian Federation.

Hipotekos sąvoka yra kilusi iš graikų kilmės žodžio „hypotheke“, reiškiančio daikto įkeitimą, kai įkeičiamas daiktas paliekamas valdyti skolininkui. Nors įkeitimo teisės gimtine yra laikomas Babilonas, hipotekos institutas vakarų teisės tradicijos valstybėse atsirado kaip romėnų teisės recepcijos padarinys. Kaip ir Senovės Romoje, Lietuvoje hipoteka perėjo keletą raidos etapų – nuo 1818 m. Ipotekos įstatų priėmimo iki reformuotos hipotekos sistemos įgyvendinimo šiuo metu galiojančiuose CK ir CPK. Nors įsigaliojus naujiems civiliniams įstatymams hipotekai buvo priskirtas daiktinis teisinis režimas, dvejopa nekilnojamojo turto įkeitimo teisės prigimtis neleidžia jos laikyti griežtai daiktine teise, todėl magistro baigiamajame darbe analizuojama hipotekos teisinės prigimties problematika, nagrinėjamas hipotekos, kaip daiktinio prievolių įvykdymo užtikrinimo būdo, santykis su kitomis prievolių užtikrinimo priemonėmis. Darbe prieinama išvados, jog daiktiniai hipotekos požymiai lemia hipotekos patikimumą, nes hipotekos objektu yra materialus daiktas, kuris išlieka ir tuomet, kai skolininkas miršta, išlaiko savo vertę, kai skolininkas tampa nemokus. Hipoteka galima užtikrinti būsimos, preliminarios sutarties įvykdymą, hipotekos kreditorius gali nukreipti skolos išieškojimą į įkeistą turtą, nepriklausomai nuo to, ar jis yra pas skolininką, ar pas trečiuosius asmenis, nekilnojamojo turto realizavimas praktiškai visados yra garantuotas, be to, hipotekos kreditoriaus reikalavimai iš... [to full text] / The concept of mortgage originated from a Greek word “hypotheke” that means a thing in mortgage but the thing is still left for the owner to posses. Although the homeland of lien is considered to be Babylon, the legal institute of mortgage appeared as the result of Roman law reception in the states of western law tradition. In Lithuania, like in the ancient Rome, mortgage progressed from one developmental stage to another, i.e. from 1818 when the regulations of mortgage were accepted till the implementation of reformed mortgage system in Civil Code and Code of Civil Procedure that are available now. However when new civil laws became operative, a material legal regime was attached to mortgage, the dual nature of mortgage law cannot be considered strictly the right in rem, so in the Master thesis one analyses the topic of mortgage legal nature, researches mortgage, as a real security device, and relationship with other security devices. In the work one makes conclusions that material features of mortgage determine the reliability of mortgage, because the object of mortgage is a material thing that remains even when a debtor dies and sustains its value when a debtor becomes insolvent. Mortgage can assure the fulfillment of future, tentative agreement, the creditor of a hypothec can direct the recovery to a mortgaged property, independent of the fact whether a debtor or third party has it, the realization of realty is practically always guaranteed, moreover, the hypothec... [to full text]

Suinteresuotiems asmenims, siekiantiems sudaryti hipotekos ar įkeitimo sandorį, ir tuo pačiu norintiems, kad nebūtų apribotos įkeičiamo turto savininko teisės laisvai valdyti, naudoti ir tam tikrais atvejais disponuoti įkeičiamu turtu, neišvengiamai teks susidurti su tokį jų sandorį tvirtinsiančiu notaru, teisėtą civilinę apyvartą privalančiu užtikrinti valstybės įgaliotu asmeniu. Notaras, vadovaudamasis visais su hipotekos ir įkeitimo teisiniais santykiais susijusiais teisės aktais bei atsižvelgdamas į aktualią teismų praktiką, privalo: įsitikinti, kad įkeičiamas turtas priklauso suinteresuotam asmeniui nuosavybės ar patikėjimo teise; įsitikinti, kad hipotekos ar įkeitimo sandoris apskritai gali būti sudarytas; taip pat užtikrinti, kad hipotekos ir įkeitimo lakštas yra užpildytas laikantis teisės aktų reikalavimų. Atlikęs minėtuosius veiksmus, surinkęs visus šiam sandoriui būtinus dokumentus, notaras, laikydamasis Lietuvos Respublikos notariato įstatyme įtvirtintų reikalavimų, tvirtina sandorį. Kadangi hipotekos ir įkeitimo galiojimas yra siejamas su šių teisių įregistravimu hipotekos registre, tai dabar notaras yra tarsi pirminė grandis, kurios atliktą teisėtumo užtikrinimo darbą patikrina už hipotekos ir įkeitimo registravimą atsakingas hipotekos teisėjas. Kadangi tokia dvigubo patikrinimo sistema turi daugiau trūkumų nei privalumų, jau 2008 metais bus pradėta įgyvendinti svarbi reforma, kurios pasekoje bus panaikinti hipotekos skyriai, nebeliks hipotekos teisėjų, o... [toliau žr. visą tekstą] / Each concerned person willing to enter into a mortgage/ pledge agreement, under which no rights of the ownership (to control, use and at times to dispose) shall be restricted, will inevitably come across with a notary – a person duly authorised by the state to ensure the legitimate civil circulation. A notary, while following the statutory regulations and case law on mortgage and pledge, is obliged to: ascertain the collateral is definitely owned by/ trusted to the concerned person; ascertain that the mortgage/ pledge agreement can be concluded at all; ensure the mortgage/ pledge bond is filled properly. As follows, after receiving the necessary documentation, a notary confirms the agreement according to the requirements of the Notary Act of the Republic of Lithuania. Since the registration is a stringent condition for mortgage and pledge to take effect, the notarial confirmation of the agreement is more likely regarded as an initial step. Whereas the hypothecary judge is the one to scrutinize the works already performed by the notary. As one might expect, the above mentioned system of double-checking has more disadvantages than advantages. Which is of course why the year 2008 brings essential changes, resulting in the refusal of functions performed by hypothecary judges and, naturally, the amplification of the role of a notary in the process of perfection and registration of mortgage and pledge agreements.

Šiuolaikinėje teisėje hipoteka apibūdinama, kaip esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo įvykdymą užtikrinantis nekilnojamojo daikto įkeitimas, kai įkeisto daikto savininkui paliekama nuosavybės teisė. Vienas iš specifinių hipotekos skirtumų nuo kitų prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų yra tai, kad hipotekos objektu gali būti tik nekilnojamieji daiktai. Daiktai, esantys savarankiškais civilinių teisinių santykių objektais ir dalyvaujantys civilinėje apyvartoje. Pagal įstatymą, įmonė taip pat yra pripažįstama civilinių teisinių santykių objektu. Ji yra laikoma nekilnojamuoju daiktu. Vadinasi galime preziumuoti, kad skolininkas norėdamas užtikrinti savo prievolės įvykdymą, galėtų tai padaryti, įkeisdamas jam priklausančią įmonę. Tačiau ar teisė „leidžia“ tą daryti? Ar įmonė gali būti hipotekos objektu? Į šiuos svarbius ir aktualius klausimus, remiantis Lietuvos bei kitų valstybių „įmonės“ sąvoką reglamentuojančiomis teisės normomis, teisinėje literatūroje išdėstytomis mokslininkų nuomonėmis bei taikoma teisine praktika bandyta atsakyti šiame darbe. / In modern time law a mortgage is defined as an existing and prospective note of obligatory performance warranted by mortgaging of an immovable asset, when an owner of the mortgaged asset keeps ownership to it. One of the specific distinctions of the mortgage from the other patterns of the obligations is that the object of the mortgage can be only immovable assets that are separate objects of civil rights and freely participates in civil circulation. In conformity with legal acts of Lithuania an enterprise as well is admitted as the subject of civil rights. It is considered as immovable asset. Thus we can presume, that the debtor wished to secure the performance of his obligation, could successfully do that, mortgaging the enterprise as his possession. However is that so is tolerated by the law? Whether enterprise can be treated as the object of the mortgage? This is the legal issue pending in this research work.

Sparčiai vystantis kreditavimo santykiams, taip pat bankams bei kitoms kredito įstaigoms aktyviai plečiant įvairialypio finansavimo politiką, neišvengiamai susiduriama su efektyvių prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų ieškojimu. Tačiau šiuo ekonominiu laikotarpiu ypatingai kreipiamas dėmesys ne tik į patikimiausius bei efektyviausius prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus, bet ir į procedūras, taikomas išieškant iš įkeisto turto. Būtent šio darbo objektas yra išieškojimo iš įkeisto turto procesas, tokio proceso problematika. Darbe iškeliamas tikslas išanalizuoti išieškojimo iš įkeisto turto procesą, nustatyti kylančias problemas, apsunkinančias efektyvią kreditorių interesų apsaugą bei skolininkų interesų garantiją, pasiūlyti galimus sprendimo būdus. Tikslo pasiekimas įgyvendinamas šiais uždaviniais: palyginti išieškojimo iš įkeisto turto procesą su išieškojimo procesu bendra tvarka, atlikti išsamią išieškojimo iš įkeisto turto procesą reglamentuojančių teisės normų analizę, nuodugniai išstudijuoti susiformavusią teismų praktiką taikant teisės normas, reglamentuojančias išieškojimą iš įkeisto turto. Pirmajame darbo skyriuje nustatomi išieškojimo proceso iš įkeisto turto ir išieškojimo proceso bendra tvarka esminiai skirtumai ir panašumai. Vadovaujantis nustatytais esminiais skirtumais ir panašumais, atskleidžiamas minėtų išieškojimo procesų tarpusavio ryšys. Antrajame darbo skyriuje analizuojamas išieškojimas iš įkeisto nekilnojamojo turto. Skyrius suskirstytas į du poskyrius... [toliau žr. visą tekstą] / The effective kinds of security of performance of obligations are becoming more important not only in the period of rapidly developing credit intercourses, but also as banks and other credit institutions are actively expanding their miscellaneous credit policy. At this economically dramatic period not only kinds of security of performance of obligations are targeted, but also the procedures which are applied in order to recover from collateral. Thus the object of this master degree thesis is the process of the recovery from collateral, the issues of such recovery process. The aim of the final master degree thesis is to deliver an exhaustive analysis of the process from collateral, to ascertain the problems, which compound the effective security of creditor’s interests and the appropriate guarantee of debtor’s interests, also propose possible solutions of determined problems. The above goals are achieved through the comparison of recovery process from collateral and recovery process in general, the analysis of rules of law, regulating the recovery from collateral, the exhaustive analysis of application of aforementioned rules of law in practice. The first section of the thesis discusses the essential differences and similarities of the recovery process from collateral and recovery process in general. By discussing it the intercourse of these processes is determined. The second section gives an analysis of the recovery process from the mortgaged assets. The section is divided... [to full text]

Darbo aktualumas. Šių dienų nestabili Lietuvos ekonominė padėtis, konkurencijos didėjimas, užsienio bankų skverbimasis į Lietuvos bankinę rinką verčia bankus atkreipti dėmesį ne tik į savo vystomos veiklos kokybę, bet ir spręsti uždavinius: kaip pritraukti pinigus, kad bankai galėtų užtikrinti likvidumą ir teikti paskolas klientams. Pastaroji 2007 m. krizė finansų rinkose taip pat reikalauja didesnio bankų dėmesio efektyviam banko likvidumo rizikos įvertinimui bei valdymui. ES, finansų specialistų bei mokslininkų dėmesys yra nukreiptas į naujus bankų lėšų pritraukimo būdus, siekiant užtikrinti likvidumui ir plėtoti tolimesnę veiklą. Darbo objektas – Sekiuritizacijos metodas Lietuvoje. Darbo tikslas – Nustatyti sekiuritizacijos metodo pritaikymo galimybes Lietuvos komerciniuose bankuose. Šiam tikslui pasiekti iškelti darbo uždaviniai: 1. Apibrėžus sekiuritizaciją, jos kūrimo procesą, nustatyti šio metodo naudą ir pranašumus, lyginant su klasikiniais bankų finansavimo šatiniais. 2. Atlikti sekiuritizacijos aplinkos analizę ES komercinių bankų ir finansų sistemos rodiklių pagrindu. 3. Atlikti LR teisės aktų ir VP rinkos tyrimus, išanalizuoti Lietuvos komercinių bankų finansinę padėtį, remiantis bankų likvidumo rodikliais ir pagrįsti sudaryto Sekiuritizacijos metodo pritaikymą Lietuvoje. Darbo struktūra. Darbą sudaro 3 pagrindinės dalys. Pirmojoje dalyje apžvelgiamas sekiuritizacijos metodas, principinė schema, parodanti kokiu būdu nelikvidus bankų turtas paverčiamas pinigais... [toliau žr. visą tekstą] / Work topicality. In these days, an unstable economic situation in Lithuania, increasing of competition, foreign banks' penetration in the Lithuanian banking market, forcing banks to pay attention not only to the activities developed in its quality, but also the challenges: how to raise money so the banks can provide liquidity and lending to customers. The crisis of 2007 in the financial market is also requiring for greater attention of banks for effective emphasis on banks' liquidity risk assessment and management. EU, financial professionals and researchers are focused in to new ways of raising banks assets to ensure liquidity and to develop further activities. Work object – Method of securitization in Lithuania. Work aim – Identify the opportunities to adapt the method of securitization in Lithuanian commercial banks. Work tasks to achieve this aim: 1. Define the securitization, its development process, determine the benefits and advantages of the method compared with the classical bank financing satin. 2. Make securitization environmental analysis of the EU's commercial banking and financial system based on indicators. 3. To make a research of RL legislation and securities market research, to analyze Lithuanian commercial banks 'financial position, based on banks' liquidity and justify the adaptation of the securitization method in Lithuania. Work structure. The work consists of three main parts. The first section gives an overview securitization method and of diagrams... [to full text]

Šio darbo tikslas yra atlikti galiojančio hipotekos ir įkeitimo teisinio reglamentavimo analizę ir pateikti vykdomos reformos, kuri prasidėjo nuo 2007 metų, vertinimą. Pirmoje darbo dalyje pateikiama įkeitimo nagrinėjamų institutų teisinė prigimtis. Toliau analizuojami dabar galiojančio hipotekos ir įkeitimo reglamentavimo pagrindai, suformuoti anksčiau vykdytos reformos. Taip pat aptariamos priverstinio išieškojimo naujovės tiek kilojamojo, tiek nekilnojamojo turto įkeitimo atveju. Antroji dalis skirta pagrindinių dabar galiojančio hipotekos ir įkeitimo teisinio reglamentavimo trūkumų, susijusių su institucinės sąrangos elementais, teisinės registracijos reikšme, analizei. Taip pat nagrinėjamos kilnojamojo ir nekilnojamo turto įkeitimo reglamentavimo problemos. Atskirai analizuojamos įmonės įkeitimo problemos. Trečioje dalyje analizuojami vykdomos reformos metu parengti teisės aktų projektai ir jau priimti, tačiau dar kol kas neįgyvendinami įstatymai. Pirmiausia aptariami Lietuvos Respublikos Vyriausybės Hipotekos registro vystymo koncepcija iškelti reformos tikslai. Toliau analizuojamas siūlymo atsisakyti hipotekos ir įkeitimo lakštų formos tikslingumas, siūlomas teisinės registracijos modelis, sandorių forma. Dar toliau pateikiama įmonės hipotekos ir turtinių kompleksų reglamentavimo analizė bei siūlomas priverstinio išieškojimo modelis pagal vykdomuosius įrašus. Galiausiai, darbo pabaigoje pateikiamos analize paremtos išvados ir įžvelgiamos galimos problemos. / The purpose of this master thesis is to carry out analysis of valid regulation of mortgage and pledge and to make an evaluation of the ongoing reform that has been started in 2007. The first part of thesis presents an analysis on the legal nature of the mortgage and pledge. Further there is examined the current regulation of mortgage and pledge formed by earlier reforms. Also there is considered innovations of operation over movable and immovable property. The second part is devoted to reveal the imperfection of current legal regulation of mortgage and pledge that are related to the elements of the institutional framework, the value of the legal registration procedure. The problems of regulatory issues on mortgage and pledge are also considered. The problems of enterprise mortgage are examined separately. The third section analyses draft legislation and enacted laws that still have not came into force. Firstly, there is considered the objectives formed in the Framework on Development of the Mortgage Register which was approved by the Government of the Republic of Lithuania. Then the proposal to refuse the mortgage and pledge bonds, the model of legal registration and the form of transaction are analyzed. Further, an analysis on enterprise mortgage and property complexes and the suggested model to levy an execution is presented. Finally, the end of this master thesis is summarized by conclusions and potential problems that may arise.

Darbas skirtas išanalizuoti hipotekos ir įkeitimo institutų raidos Lietuvoje kryptis bei įvertinti 2007 m. pradėtos reformos tikslingumą ir pagrindines problemas. Pirmoje darbo dalyje analizuojama nuo nepriklausomybės atkūrimo iki Civilinio kodekso įsigaliojimo pradžios galiojusio teisinio reglamentavimo problematika. Ši dalis suskirstyta į du skyrius: pirmajame aptariamas 1964 m. Civilinio kodekso pagrindu funkcionavęs kilnojamojo ir nekilnojamojo turto įkeitimo modelis bei aktualios problemos, o antrajame – atskleidžiami esminiai 1998 m. įvykdytos reformos aspektai, aptariami Kilnojamojo turto įkeitimo įstatymo ir Hipotekos įstatymo privalumai bei trūkumai. Antrojoje dalyje, aptarus naujame Civiliniame kodekse ir Civilinio proceso kodekse įtvirtintus hipotekos ir įkeitimo bruožus, analizuojamos šiuo metu veikiančio teisinio reglamentavimo problemos, susijusios su hipotekos ir įkeitimo teisių atsiradimo tvarkos netobulumu, įmonės įkeitimo formos nefunkcionavimu bei kitais aspektais. Galiausiai, įvertinus naujos reformos tikslingumą, daroma išvada, kad ji reikalinga, tačiau turi būti ne skubota, o nuosekliai ir visapusiškai įgyvendinta. Trečioji dalis skirta šiuo metu vykstančios hipotekos ir įkeitimo reformos bei jos metu parengtų teisės aktų analizei, problemų įvardinimui ir galimų sprendimų siūlymui. Pirmiausia aptariama 2007 m. Vyriausybės patvirtinta Hipotekos registro koncepcija, kurios pagrindu prasidėjo ši reforma, bei jos tikslai. Taip pat nagrinėjamas siūlymo... [toliau žr. visą tekstą] / The purpose of this master thesis is to provide an analysis on the trends of pledge and mortgage regulation in Lithuania and to evaluate necessity and major problems of the reform which has been started in 2007. The first part of the thesis presents an analysis on problematic issues of legal regulation applied in the period from restoration of independence till entrance into force of the new Civil Code. This part is divided into two chapters: the first one examines the model of security interests in movable and immovable property which was based on the Civil Code of 1964 and emphasizes main problems, whereas the second chapter explains essential aspects of the reform implemented in 1998 and discusses shortcomings and advantages of the Law on Pledge of Movable Property and of the Law on Mortgage. After presenting main features of mortgage and pledge system provided for in the Civil Code and in the Civil Procedure Code, the second part deals with most important drawbacks of the present legal regulation related to creation of pledge and mortgage rights, operation of the enterprise mortgage and etc. Finally, after evaluation of the need for a new reform, the conclusion is drawn that reform is advantageous provided it is consistent and comprehensive. The third part is devoted to an analysis of the draft laws prepared during current pledge and mortgage reform, as well as to presentation of major problems and provision of possible solutions. First chapter examines the aims set in... [to full text]