Laisvas kapitalo judėjimas kartu su kitomis pagrindinėmis laisvėms sudaro pagrindą vidaus rinkos, kurioje yra užtikrinamas laisvas prekių, paslaugų, asmenų ir kapitalo judėjimas. Laisvė perkelti tam tikras kapitalo rūšis praktiškai yra sąlyga veiksmingam naudojimuisi ir kitomis Sutartimi garantuojamomis laisvėmis, ypač įsisteigimo teise, laisvo paslaugų judėjimo laisve. Darbas yra skirtas analizei laisvo kapitalo judėjimo teisinių pagrindų pagal Europos Sąjungos teisę. Darbe yra aptariama kapitalo judėjimo laisvės liberalizavimo ypatumai, analizuojama kapitalo judėjimo laisvės taikymo sritis ir įvairių priemonių patekimas į Sutarties 56 straipsnio taikymo sritį, taip pat laisvo kapitalo judėjimo teisės santykis su kitomis pagrindinėmis laisvėmis. Yra aptariami kriterijai, kuriais galima vadovautis atskiriant laisvo kapitalo judėjimo laisvę nuo laisvo prekių, paslaugų ir asmenų judėjimo. Darbe yra aptariama įvairios nacionalinės priemonės, kurios gali sudaryti laisvo kapitalo judėjimo apribojimus - leidimo išdavimo sistemos, valstybės specialių teisų turėjimas privatizuotose bendrovėse, priemonės galinčios sudaryti papildomas išlaidas ir taip sulaikyti laisvą kapitalo judėjimą. Remiantis Sutarties nuostatomis ir Teisingumo Teismo praktika, darbe yra aptariamos nuo laisvo kapitalo judėjimo leidžiančios nukrypti nuostatos, susijusios su bendrojo intereso reikalavimais, viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimu, nacionalinių teisės aktų pažeidimų išvengimu, galimybės... [toliau žr. visą tekstą] / Free movement of capital with other fundamental freedoms constitute base of internal market in which is secured free movement of goods, of persons, of capital ant freedom to provide services. Free movement of capital is the condition for effective eojoyment of other freedom which is secured by Treaty specifically right of establishment, right to provide services. Work is designed for analysis of legal grouns of free movement of capital under European Union Law. In work is discussed the liberalisation of free movement of capital, is talk about the field of appilcation of free movement of capital and different regulation of means under the 56 article of Treaty. In work is discussed the relation of free movement of capital with other fundamental freedoms. In work is discussed different national measures which can constitute the restrictions of free movement of capital - the system of authorization, the enjoyment of special rights in company, the measures which can constitute additional costs. In work is talk about the restrictions of free movement of capital accordingly by necessity to take measures which are justified on grounds of public policy or public security or to take all requisite measures to prevent infringements of national law and regulations.

The purpose of this paper is to compose reduced proper motion diagram (RPMD) and to perform its analysis. The stars that has MKK system or those belonging to the group of subdwarf, white dwarf and metal-deficient. From possessed data catalog known binary stars were excluded. Color excess EB-V in this paper was calculated in the following two ways: •Using MKK system; •Using Shlegel method (including distance to the star). Color excess average that was calculated from EB-V results found using two above presented ways was used for 1-5 luminosity classes. calculated according to Shlegel method was used for subdwarf and metal-deficient stars. Taking into account that white dwarfs are near stars, EB-V was equated to 0. Following parameters were calculated in this paper: interstellar extinction AV, reduced proper motion HV, and absolute magnitude MV. Accuracy of used parameters was analysed. Having composed RPMD separately for each luminosity class, distribution areas of the stars were localysed by two intersecting lines. Obtained RPMD was compared to the Jones reduced proper motion diagram. Identified relation between MV and HV was approximated with line.

Darbas siekia dviejų lygiagrečių tikslų – visų pirma analizuojamos tautinius judėjimus nagrinėjančios teorinės kryptys bei siekiama nustatyti, kaip vystėsi tautiniai judėjimai Lietuvoje ir Estijoje nuo XIX a. iki 1918 metų. Teorinėje dalyje teigiama tautinius judėjimus esant tarp susikertančių trijų dimensijų: socialinio judėjimo, nacionalizmo bei tautinio kolektyvinio veikimo. Šios dimensijos aptariamos atskirai, aptariamos skirtingos nacionalizmo, tautinio identiteto kilmės teorijos. Daroma išvada, jog tautinius judėjimus gali mobilizuoti etninė priklausomybė tam tikrai tautinei grupei, bet taip pat etniniai judėjimai gali būti ir naujų suverenių teritorijų atsiradimo pasekmė. Siekiant surasti galimus naujus požiūrio į tautinius judėjimus taškus – apžvelgiamos pagrindinės teorijos, analizuojančios tautinių judėjimų klausimą, susintetinamos keturios pagrindinės dimensijos tolimesniam darbo tyrimui: kultūrinė/socialinė; ekonominė; vidaus politikos bei tarptautinė – iškeliami kiekvienai dimensijai esminiai klausimai. Antroje darbo dalyje analizuojami Lietuvos ir Estijos tautiniai judėjimai. Pradžioje apžvelgiamas istorinis kontekstas iki XIX amžiaus, vėliau analizuojamas periodas suskaidomas į tris smukesnius periodus, analizuojamus teorinėje dalyje išskirtomis dimensijomis. Darbo eigoje nustatomas esminis vokiečių ir estų antagonizmo poveikis formuojantis estų tautiniam judėjimui, aptariamos lietuviško identiteto dvilypumo problemos – etninis identitetas prieš politinį. ... [toliau žr. visą tekstą] / Study aims at two parallel goals. The first part of the study focus on theories analysing national movements. The second part consists of comparative analysis of Lithuanian and Estonian national movements from XIX century up to the year 1918. In theoretical part research argues that national movements are in the intersection of social movements, ethnic collective action and nationalism. Each of these dimensions are studied separately, also different origins of nationalism national identity are discussed. Statement is made that national identity can be formed on ethnic bases, but also it is possible for national identity to be formed out of sovereignty of certain territories. The main aim of the research focuses on finding new approaches to the national movement studies, therefore most important theoretical frames are examined. Following analysis four dimensions are synthesized in order to be used in the empirical part of the research. Dimensions are: social/cultural; economical; internal politics; international system – each of these dimensions are characterized by some specific questions. Second part of the study analyses Lithuanian and Estonian national movements. At first historical context is determined, later on whole period of the study is divide in to three part, and each is analysed through four main dimensions. The study finds strong antagonism between Baltic Germans and Estonians as one of the main catalyst for the formation of Estonian identity also shows dual... [to full text]

Darbo jėgos migracija yra teigiamas reiškinys, padedantis spręsti nedarbo bei darbo jėgos trūkumo problemas. Dėl to svarbu tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu mastu užtikrinti darbuotojų migrantų apsaugą. Šiame darbe daugiausiai dėmesio skiriama darbo jėgos migracijai Europos Sąjungoje ir laisvo darbuotojų judėjimo suteikiamoms teisėms. Laisvo darbuotojų judėjimo laisve gali naudotis Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, kurie yra pripažįstami darbuotojais. Asmenys priskiriami darbuotojams remiantis Europos Bendrijos, o ne Lietuvos (nacionaline) teise. Europos Teisingumo Teismas darbuotoją apibrėžia kaip asmenį, atliekantį nesavarankišką veiklą, kuris už šią veiklą gauna nustatytą atlyginimą. Dirbamas darbas turi būti efektyvus ir tikras. Svarbiausi laisvo darbuotojų judėjimo turinio elementai yra teisė įsidarbinti, teisė laisvai judėti ir apsigyventi valstybės narės teritorijoje, teisė pasilikti valstybės narės teritorijoje pasibaigus darbui joje. Draudžiama tiek tiesioginė, tiek netiesioginė darbuotojų migrantų diskriminacija dėl pilietybės. Darbuotojų migrantų teisės Europos Sąjungoje taip pat užtikrinamos nustačius socialinės apsaugos koordinavimo sistemą, taip pat užtikrinant abipusį profesinių kvalifikacijų pripažinimą. Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, Lietuvos Respublikos piliečiams taikomos laisvo darbuotojų judėjimo nuostatos laikantis pereinamojo laikotarpio nuostatų pagal metais nuo stojimo dienos skaičiuojamą formulę 2+3+2. Pažymėtina, jog pereinamojo... [toliau žr. visą tekstą] / Labour migration is a positive phenomenon that helps to solve unemployment or lack in labour force problems. Therefore it is very important to protect the rights of migrant workers in national as well as international level. The major part of this work is dedicated for labour migration in European Union. Free movement of persons is one of the fundamental freedoms guaranteed by Community law. It is one of the most important right under Community law for individuals, and an essential element of European citizenship. The concept and implications of this freedom have been interpreted and developed by the case-law of the European Court of Justice, including the concept of worker itself. The European Court of Justice has interpreted the concept of worker as covering a person who undertakes genuine and effective work under the direction of someone else for which he is paid. This freedom is laid down in article 39 of the EC Treaty and it entails: the right to look for a job in another Member State, the right to work in another Member State, the right to reside there for that purpose, the right to remain after the work relations are finished. Every migrant worker has the right to equal treatment in respect of access to employment, working conditions and other advantages. After the recent EU enlargement Lithuania became a member of EU, this means that the freedom of free movement of workers applies also to Lithuanian workers, with exceptions assessed in the Act of Admission. This Act... [to full text]

Šio darbo objektas – laisvo darbuotojų judėjimo teisinis turinys. Darbuotojų judėjimo laisvė yra vienas esminių pagrindų, sudarančių laisvą asmenų judėjimą, kurį sąlygoja ES pilietybės turėjimas, bei ES vidaus rinką. Visų pirma aptariamas teisinis darbuotojų judėjimo laisvės pagrindas, kuris įtvirtina darbuotojams garantuojamas teises, taikant nediskriminacijos dėl pilietybės principą. Toliau darbe remiantis EB sutarties 39 straipsniu, EB antrine teise bei EBTT praktika, kuri turi nemažą įtaką atskleidžiant laisvo darbuotojų judėjimo teisinį turinį, bandoma išskiriamos ir detaliai analizuojamos tiek darbuotojo asmeninės teisės, tiek teisės, suteikiamos kartu apsigyvenantiems šeimos nariams, atskirai aptariant šeimos narių, ne valstybių narių piliečių padėtį bei, remiantis naujausia Teisingumo Teismo praktika, kylančias problemas naudojantis EB teise garantuojamomis teisėmis. Atskleidžiant laisvo darbuotojų judėjimo teisinį turinį, būtina aptarti ir šiai teisei taikomus apribojimus. Pirmiausia aptariama pereinamųjų laikotarpių, kurie nustatyti po 2004 metų ES plėtros senosioms valstybėms išreiškus baimę dėl masiško darbuotojų antplūdžio iš naujųjų valstybių narių, reikšmė. Be to, pats EB sutarties 39 straipsnis numato tam tikrą sritį, kada pati valstybė narė gali apriboti darbuotojų judėjimo laisvę, būtent dėl darbo valstybės tarnyboje. Tačiau vis labiau šis klausimas perduodams į Bendrijos kompetencijos ribas, siekiant šį klausimą spręsti remiantis funkciniu metodu. Darbo... [toliau žr. visą tekstą] / The subject of the analysis in this final paper is the legal content of the free movement of workers within EU. The free movement of workers is a fundamental principle of the EC Treaty and central to the achievement of the overall objectives of the single market of EU. It is also one of the four pillars underlying the creation of the Single Market set out in the Treaty. The legal basis is the Article 39 of the Treat, where the free movement of workers is defined more precisely. It entails the abolition of any discrimination based on nationality as regards employment, remuneration and other conditions of work and employment. Subject to limitations justified on grounds of public order, public security or public health, the freedom of movement for workers entails the right to accept offers of employment actually made and to move freely within the territory of Member States for this purpose. It also gives them the right to stay in a Member State for the purpose of employment and to remain in that State after having been employed there. However, the Treaty excludes certain posts in the public service from the provisions on the freedom of movement, insofar as they entail the exercise of official authority. The rights of the family members, third countries nationals are discussed separately in this master paper. The basic Regulation (EEC) No 1612/68, in its interpretation of the Treaty, attaches great importance to the principle of equality of treatment for national workers and for... [to full text]

Šiame darbe analizuojama valstybės teroro samprata akademiniame, teisiniame ir politiniame lygmenyse. Tyrimo metu atsiskleidė, jog analizuojant valstybės terorą susiduriama su trimis problemomis: a) konceptualizacijos problema - valstybė gali teisėtai naudoti jėgą, siekdama įgyvendinti priimtus sprendimus, todėl sudėtinga nubrėžti ribą tarp legalių ir neteisėtų valstybės veiksmų. b) emocinė problema – tarptautinei bendruomenei sunku suprasti arba vengia suprasti valstybės teroro idėją, t.y. pripažinti, kad moralinį autoritetą tarptautinių santykių sistemoje įgijusios šalys gali būti susijusios su valstybės terorizmu; c) informacijos trūkumas - informacija apie vidinės represijas yra slapta arba sunaikinama, o išorinių asmenų vykdomi tyrimai traktuojami kaip kišimasis į šalies vidaus reikalus Atsižvelgiant į tai, kad valstybės teroras iki šiol nėra aiškiai apibrėžtas nei viename iš minėtų diskursų, konstruojamas konceptualus valstybės teroro apibrėžimas. Magistro darbe teigiama, jog dėl nepakankamo teisinio valstybės teroro konceptualizavimo trūksta mechanizmų neutralizuoti valstybės terorą, todėl kovos su terorizmu kontekste valstybės teroro legitimizacija tampa itin lanksti. Valstybės teroro teisinio apibrėžimo problema nėra išspręsta ne tik kad nacionaliniu, bet ir tarptautiniu lygmeniu: teisiškai neapibrėžta, kas yra valstybės teroras, kas turi su juo kovoti, kaip ir kokiomis priemonėmis kovoti ir t.t. Valstybės teroro atvejais kyla pagrindiniai klausimai: kodėl... [toliau žr. visą tekstą] / In the times of global war on terror there are no paid considerable attention for a state terror, even if this term is used more and more in political discourse defying a single states as being terroristic. Therefore the main research question is why in the era of global war on terror the international community are not fighting with a state terror, which undermines the same human lifes, rights and values as „terrorism“ does? In this study, titled “State Terror in the Context of Global War on Terror: Case Study of US relations with Egypt and Uzbekistan”, the author analyses the concept of state terror in academic, political and juridical level. The main goal of this study is to analyze, why in the context of global war on terror the states are divided into separate categories: some states become enemies, others avoid criticism, even if they can be treated as state terror systems.. In order to carry out the tasks set, the study has been divided into six chapters: In the first chapter there was determined a problem of state terror conceptualization. It was concluded that there are three main reasons: conceptualization, emotional and lack of information or data about state terror. The second chapter analyzed a juridical definition of state terror. The analysis of UN conventions and other counter terrorism law data proved that there is no legal definition of state terror and therefore any preventive instruments of fighting against it become neutralized. The study has thus... [to full text]

Šiame darbe nagrinėjamas laisvo prekių judėjimo rūšis – paralelinis importas ir visos su juo kylančios problemos Europos Sąjungoje. Šis prekių judėjimo rinkos viduje būdas yra ypatingas tuo, kad jis yra itin mažai reglamentuotas Europos Bendrijos institucijų išleistais teisės aktais. Pagrindinis šaltinis darbe nagrinėjamai temai aptarti yra Teisingumo Teismo jurisprudencija, kuri taip yra nevienareikšmė ir pasikeitusi per daugelį metų nuo pirmos bylos, susijusios su paralelinio importo teisinio reglamentavimo problematika. Kadangi ginčai Teisingumo Teisme susiję su paraleliniu importu per pastaruosius 40 metų dažniausiai kyla dėl to, kad egzistuoja intelektinės nuosavybės teisių pasibaigimo problema, pirmoje dalyje nagrinėjamos teorijos, turinčios įtakos intelektinės nuosavybės teisių pasibaigimui, bei aptariamos paralelinio importo problemos, susijusios su atskiromis prekių rūšimis. Pažymima tai, kad medikamentų paralelinio importo reglamentavimas yra išskirtinis, kadangi šioms prekės reikalinga ypatinga valdžios institucijų priežiūra, todėl atsiranda papildoma problema – paralelinių importuotojų importuojamų medikamentų licencijavimo skirtumai atskirose valstybėse narėse. Antroje dalyje nagrinėjamos pagrindinės teisinio reglamentavimo problemos, susijusios su intelektinės nuosavybės teisių pasibaigimu. Pažymima, kad atskirų teisės aktų, ypač EB Sutarties ir Prekių ženklų direktyvos nuostatos palieka daug laisvės jų interpretavimui, kurį atlieka Teisingumo Teismas. Tačiau ne... [toliau žr. visą tekstą] / This thesis is devoted to special type of free movement of goods – parallel import and all problems related to it. It is special because of lack of regulation under European Community law. The implication is that the main objective of thesis is jurisprudence of European Court of Justice, which decisions are subject to regular changes. The great number of disputes that have arisen in the Common Market over past forty years point to a lack if certainty as to how intellectual property owners’ rights are exhausted through use. Considering this the first part of thesis is dedicated to analysis of different doctrines of exhaustion and problems related to different types of goods movement. Further the chapter concerns the parallel import if medicaments – goods that are special because of particular attention from national authorities of member states that is through licensing system. Concentrating to particularities of exhaustion of intellectual property rights, the second chapter explains the grounds for legal start for parallel import. It should be noted that articles of EC Treaty and the Trade marks directive leaves in confusion because of lack of certainty how particular clauses needs to be explained. Further the chapter considers useful theories of intellectual property law, such as common origin doctrine, that the courts might have developed as a basis for evaluating all instances of parallel importation. In this chapter the problem with different level of protection of... [to full text]

Magistriniame darbe aptariami laisvo paslaugų judėjimo iššūkiai Europos Sąjungos Bendrojoje rinkoje, susiejant juos su laisvo paslaugų judėjimo direktyva bei jos įgyvendinimu. Visose Europos Sąjungos valstybėse narėse paslaugų sektorius ir jo administravimas yra reikšmingas – sudaro 60-70 proc. veiklos. Siekiant sukurti tolydžią bei konkurencingą rinką, laisvas paslaugų judėjimas yra ne mažiau svarbus nei laisvas asmenų, kapitalo ar prekių judėjimas. Kartu paėmus ir pilnai įgyvendinus, šios keturios laisvės sudaro vieningos rinkos pagrindą. Laisvą paslaugų judėjimą siekiama užtikrinti panaikinant šiam judėjimui kylančias kliūtis. Tačiau tų kliūčių šalinimas nėra lengvai įgyvendinamas dėl valstybių narių siekio apsaugoti savasias rinkas. 2004 m. Europos Komisija pateikė Paslaugų direktyvos projektą, kuriuo buvo siekiama panaikinti administracines kliūtis, kylančias paslaugų teikėjams, norintiems teikti paslaugas kitoje valstybėje narėje. Šiame projekte numatytas šalies kilmės principo taikymas, kuriuo remdamiesi paslaugų teikėjai kitoje valstybėje narėje paslaugas gali teikti vadovaudamiesi savo šalyje galiojančių teisės aktų nuostatomis. Pasiūlytame direktyvos projekte šalies kilmės principas, “vieno langelio” principu veikianti kontaktinė institucija susilaukė daug diskusijų ir vertinimų tarp šalių narių ir jų atstovų Europos Parlamente. Direktyvos oponentai teigė bijantys atviros rinkos pigiai darbo jėgai ir nekokybiškoms paslaugoms. Po ilgai trukusių diskusijų 2006 m... [toliau žr. visą tekstą] / This master‘s theses discuss the idea of free service movement challenges in the common market of European Union, linking them with the directive of free service movement and its implementation. Service sector and its administration in all states of European Union is very significant and it makes 60-70% of activity. Trying to achieve gradual and competative market, free service movement is not less important than free movement of persons, capital and goods. Taking all them together and implementing, these four subjects form united basis of market. Free service movement is warranted by eliminating arising obstacles for it. However the elimination of obstacles can not be easily implemented because state members are trying to protect their markets. In 2004 European Committee represented the project of Service directive, with the help of this project administrative obstacles were tried to be eliminated for people who want to give service in the other member state. This project includes application of country origin‘s principle, according to it service provider can suggest services in another country, following the law acts obtained in his country. In the suggested directive project country origin‘s principle, „one window“ principle in acting contact institution received a lot of discussions and evaluations among members and their representatives in Europarliament . The opponents of directive afirmed that they were afraid of open market for cheap manpower and nonqualitative... [to full text]

ES vidaus rinka suprantama kaip teritorija be sienų, kurioje be kitų laisvių užtikrinamas ir laisvas prekių judėjimas. Laisvas prekių judėjimas yra labiausiai išplėtota iš vadinamųjų keturių „laisvių“ ir bene sėkmingiausiai veikianti Europos Bendrijos sritis. Automobilių pirkimas-pardavimas taip pat patenka į laisvo prekių judėjimo principų reguliuojamą sritį, nes autmobiliai taip pat yra „Prekės“. Taigi automobilių registravimo draudimas yra akivaizdus laisvo prekių suvaržymo pavyzdys, nes joks žmogus nebus suinteresuotas pirkti automobilį žinodamas, kad negalės jo registruoti ir naudoti. Tyrimo tikslas buvo išsiaiškinti, ar toks Lietuvoje taikomas draudimas nepažeidžia laisvo prekių judėjimo principų. Visų pirma, svarbiausio laisvam prekių judėjimui taikomo proporcingumo principo. Jis reikalauja, kad naudojamos priemonės atitiktų tą tikslą, kurio jomis siekiama. Taigi nukrypti nuo bendrosios taisyklės leidžiama tik tiek, kiek yra būtina keliamiems tikslams pasiekti. Tyrimo rezultatai parodė, kad Lietuvos institucijų veiksmai nėra proporcingi siekiamiems tikslams. Visų pirma, proporcingumo principas nereikalauja Bendrijos šalių atsisakyti naudoti laisvą prekių judėjimą varžančias priemones. Antra, taikomas „dešiniavairių“ automobilių registracijos draudimas, nepagrindžiant moksliniais tyrimais ar skaičiavimais, negali būti pateisinamas tik dėl galinčio kilti pavojaus kitiems eismo dalyviams, žmonių sveikatai ir visuomenės saugumui. Išanalizavus kitų šalių praktiką... [toliau žr. visą tekstą] / The free movement of goods is the most successful project in European Community. It is an important part of the internal market described in EC treaty as follows: the internal market shall comprise an area without internal frontiers in which the free movement of goods, persons, services and capital is ensured in accordance with the provisions of this Treaty. It is necessary to ensure the appropriate application of principles of free movement goods in European Community. Only this way it is possible to ensure fair competition among states companies and keep internal market competitive to the rest of the world. For the majority of products, EU countries have adopted the principle of mutual recognition of national rules. Any product legally manufactured and sold in one member state must be allowed to be placed on the market in all others. Articles 34 and 35 of the Treaty on Functioning of European Union deals with the prohibition of quantitative restrictions and measures having an equivalent effect to quantitative restrictions on imports and exports. Measures having an equivalent effect to quantitative restrictions mean laws, regulations, administrative provisions, administrative practices, and all instruments issuing from a public authority including recommendation which have similar effect to quantitative restrictions. These articles are a leading tool to deal with elimination of technical barriers which are the most dangerous to free movement of goods notion. Only on the... [to full text]

This dissertation presents Lithuanian Catholic Women’s Organization (LKMD) in its ideological context, discussing how this organization involved unsophisticated women in society, enriching their lives and that of their communities while expanding civic involvement in Lithuania. As the limitations of Civil Society are still felt in Lithuania, it is worth paying attention to interwar public organizations in search of civil society structures during modern Lithuania’s first independence. The work was motivated by the rarity of studies on Lithuanian women’s activities. The first chapter features the emergence of feminism and Catholic social thought in Europe and their influence on ideas of Lithuanian Catholics. The second chapter covers the establishment of LKMD, Catholic women’s engagement in political life of independent Lithuania and cooperation with other organizations. The third chapter contains an analysis of how women’s role in their families, profession and society were understood in the Catholic women’s press. The fourth chapter investigates activities of LKMD, the development of its branch network, festivals and provision of care institutions. Catholic women’s social engagement shows an understanding of the necessity of civic activity in support of civil society. Raising attention, however cautious, to discrimination and women’s susceptibility to poverty highlights an awareness of pressures in society. Looking for cooperation not only with Catholic but also with liberal... [to full text] / Disertacijoje analizuojama Lietuvių katalikių moterų draugija jos ideologiniame kontekste. Nagrinėjama, kaip ši konservatyvi katalikiška draugija įtraukė eilines moteris į visuomeninį gyvenimą, padarydama jų ir jų bendruomenės gyvenimą įvairesnį, kartu sutankinant pilietinės visuomenės tinklą Lietuvoje. Šiandieninėje Lietuvoje, kai pilietinės visuomenės silpnumas aiškiai jaučiamas, yra aktualūs tarpukario visuomeninių organizacijų tyrinėjimai. Retos studijos, skirtos moterų istorijai Lietuvoje, paskatino imtis LKMD analizės. Pirmoje dalyje pristatomas feminizmo bei socialinės katalikybės atsiradimo Europoje kontekstas bei įtaka katalikių moterų judėjimui Lietuvoje. Antrojoje dalyje atsekamas draugijos įkūrimas, katalikių moterų pastangos įsitraukti į politinį gyvenimą, bendradarbiavimas su kitomis moterų organizacijomis. Trečioje dalyje analizuojama katalikių moterų spauda, susikoncentruojant į to meto moters vietos supratimą šeimoje, profesijoje bei visuomenėje. Paskutinėje, ketvirtoje, dalyje aptariamas praktinis organizacijos veikimas, atkreipiant dėmesį į organizacijos plėtrą, skyrių veiklą ir pastangas pagerinti moterų bei vaikų sveikatos priežiūrą. Katalikių atsargūs priminimai viešoje spaudoje apie moterų teisių suvaržymus, skurdo problemą liudijo, kad jos buvo aktyvios visuomeninių reiškinių stebėtojos. Pagaliau sąjungininkų ieškojimas katalikiškajai idėjai įgyvendinti ne vien tarp katalikų, bet ir tarp liberalių moterų rodė, kad katalikės, susiorganizavę į LKMD... [toliau žr. visą tekstą]