Disertacijoje analizuojama Lietuvių katalikių moterų draugija jos ideologiniame kontekste. Nagrinėjama, kaip ši konservatyvi katalikiška draugija įtraukė eilines moteris į visuomeninį gyvenimą, padarydama jų ir jų bendruomenės gyvenimą įvairesnį, kartu sutankinant pilietinės visuomenės tinklą Lietuvoje. Šiandieninėje Lietuvoje, kai pilietinės visuomenės silpnumas aiškiai jaučiamas, yra aktualūs tarpukario visuomeninių organizacijų tyrinėjimai. Retos studijos, skirtos moterų istorijai Lietuvoje, paskatino imtis LKMD analizės. Pirmoje dalyje pristatomas feminizmo bei socialinės katalikybės atsiradimo Europoje kontekstas bei įtaka katalikių moterų judėjimui Lietuvoje. Antrojoje dalyje atsekamas draugijos įkūrimas, katalikių moterų pastangos įsitraukti į politinį gyvenimą, bendradarbiavimas su kitomis moterų organizacijomis. Trečioje dalyje analizuojama katalikių moterų spauda, susikoncentruojant į to meto moters vietos supratimą šeimoje, profesijoje bei visuomenėje. Paskutinėje, ketvirtoje, dalyje aptariamas praktinis organizacijos veikimas, atkreipiant dėmesį į organizacijos plėtr��, skyrių veiklą ir pastangas pagerinti moterų bei vaikų sveikatos priežiūrą. Katalikių atsargūs priminimai viešoje spaudoje apie moterų teisių suvaržymus, skurdo problemą liudijo, kad jos buvo aktyvios visuomeninių reiškinių stebėtojos. Pagaliau sąjungininkų ieškojimas katalikiškajai idėjai įgyvendinti ne vien tarp katalikų, bet ir tarp liberalių moterų rodė, kad katalikės, susiorganizavę į LKMD... [toliau žr. visą tekstą] / This dissertation presents Lithuanian Catholic Women’s Organization (LKMD) in its ideological context, discussing how this organization involved unsophisticated women in society, enriching their lives and that of their communities while expanding civic involvement in Lithuania. As the limitations of Civil Society are still felt in Lithuania, it is worth paying attention to interwar public organizations in search of civil society structures during modern Lithuania’s first independence. The work was motivated by the rarity of studies on Lithuanian women’s activities. The first chapter features the emergence of feminism and Catholic social thought in Europe and their influence on ideas of Lithuanian Catholics. The second chapter covers the establishment of LKMD, Catholic women’s engagement in political life of independent Lithuania and cooperation with other organizations. The third chapter contains an analysis of how women’s role in their families, profession and society were understood in the Catholic women’s press. The fourth chapter investigates activities of LKMD, the development of its branch network, festivals and provision of care institutions. Catholic women’s social engagement shows an understanding of the necessity of civic activity in support of civil society. Raising attention, however cautious, to discrimination and women’s susceptibility to poverty highlights an awareness of pressures in society. Looking for cooperation not only with Catholic but also with liberal... [to full text]

Bendrosios arba vidaus rinkos pagrindas yra keturių pagrindinių laisvių garantija. Laisvė teikti paslaugas yra viena pagrindinių laisvių. Pagrindinės paslaugų judėjimą vidaus rinkoje reglamentuojančios nuostatos įtvirtintos EB Sutartyje. Ši nuostata suteikia garantiją EB įmonėms įsisteigti ir laisvai teikti paslaugas kitos šalies, negu yra įsisteigęs paslaugų teikėjas, teritorijoje. Laisvo paslaugų judėjimo principas buvo aiškinamas ir vystomas Europos Teisingumo teismo daugelio metų praktikoje. Tačiau, nežiūrint į tam tikrus pasiekimus atskiruose paslaugų sektoriuose, paslaugų vidaus rinka nefunkcionuoja taip, kaip turėtų. Šios darbo tikslas yra atskleisti teisės laisvai teikti paslaugas teisinį turinį nagrinėjant naujausią Europos Teisingumo teismo praktiką laisvo paslaugų judėjimo srityje bei analizuojant EB Sutarties nuostatų, reguliuojančių laisvą paslaugų judėjimą, interpretaciją ankstesniuose sprendimuose. Paslaugų teikimas Europos Sąjungoje yra dinamiška ir sparčiai besivystanti ekonominė veikla, kuri sąlygoja ir Europos Teisingumo teismo praktikos laisvo paslaugų judėjimo srityje kitimą. Naujausioje Europos Teisingumo teismo praktikoje įvardinta daug teisinių, administracinių bei praktinių kliūčių laisvam paslaugų judėjimui. / The very core of the common or internal market was and it is guarantee of the four fundamental freedoms. The freedom to provide services is one of the fundamental freedoms. The central principles governing the internal market for services are set out in the EC Treaty. This guarantees to the EU companies the freedom to estblishe and freedom to provides services on the teritory of another Member state other than the one in which they are established. The principles of free movement of services have been clarified and developed over years through the case law of the European Court of Justice. However, despite progress in some specific service sectors, the overall internal market for services is not working as well as it should be. The aim of this Paper is to disclose the legal content of the EU provision by examining the recent case law of the European Court of Justice on free movement of services and analysing interpretation of the EU Treaty provisions the freedom to provide services in it‘s early judgements. Provision of services within EU is very dinamyc and fast developing economic activity, that is a reason for developing the European Court of justice case law on free movemet of services. Many legal, administrative and practical obstacles were identified in recent case law of European Court of Justice.

Šio darbo pagrindinis tikslas – įvertinti filantropijos teisinį reglamentavimą valstybėse – ES narėse bei jos teisinę aplinką Europos Sąjungoje siekiant nustatyti kaip ši aplinka galėtų būti pagerinta ateityje. Darbas susideda iš trijų pagrindinių dalių. Visų pirma, apibrėžiama filantropijos samprata ir sąryšis su kitomis teisės aktuose naudotinomis sąvokomis. Toliau pateikiama bendra, sisteminta informacija apie pagrindinius filantropijos subjektus, jos santykį su mokestinėmis lengvatomis bei jai valstybių nustatomus ribojimus. Antrojoje dalyje nuodugniai vertinami atskirų valstybių narių teisiniai rėžimai, daugiausiai mokestinio pobūdžio, kurie savo ruožtu sudaro filantropijos nacionalinius rėžimus. Iš pradžių aptariama nacionalinės bei tarpvalstybinės filantropijos reglamentavimo status quo valstybėse narėse, galiausiai yra apžvelgiamos kokios yra tokio reglamentavimo tendencijos bei galimos priežastys. Trečioji darbo dalis – kurioje analizuojama filantropijos teisinė aplinka Europos Sąjungoje – apima du aspektus. Pirma, ieškoma nacionalinių teisinių rėžimų sąsajų su Europos Bendrijų teise, antra – gilinamasi į procesus, kurie jau vyksta ar dar tik galėtų vykti kuriant palankią teisinę tarpvalstybinei filantropijai aplinką ES mastu. Dėl tokio plataus pobūdžio analizės, analizuojamos ES materialinės, institucinės, konstitucinės bei konkurencinės teisės normos. Bendrai, darbe yra daug dėmesio skiriama ne pelno juridinių asmenų vietai tarp kitų ūkio subjektų bei jų... [toliau žr. visą tekstą] / This paper aims to discuss trans-national philanthropy‘s regulations in the EU member states, as well as legal environment for this phenomenon in the whole European Union. This leads to defining its legal perspectives and naming possibilities how the environment just mentioned could be improved. The paper is constructed of free major parts. Firstly, it provides the legal definition of philanthropy and establishes its connection in comparison with other similar legal terms. Further on, the characterization of trans-national philanthropy and its parties is given, whereas these are followed by conceptual analysis of tax exemptions relevant to philanthropy and its legal limits, established by the state. Second part of the paper is all intended to analyze legal regimes of member states, mostly those of fiscal origin. It starts with the analysis of the current situation both within the regulation of national and transnational philanthropy. It continues by stressing the tendencies for regulations that are present in the analyzed states and trying to name the reasons why the philanthropy nowadays is “landlocked”. Third part –analysis of EU legal environment in this field – is conducted in two major ways. To start with, it gives characteristics of national philanthropy regimes in accordance to the EC law. Further on, it talks about the processes that are going on and might be going on in the EU, in order to create the enabling legal environment. As the analysis is overwhelming and... [to full text]

Moksliniame tiriamajame darbe nagrinėjamos laisvo asmenų judėjimo teisinio reguliavimo problemos Lietuvoje įstojus į Europos Sąjungą ir prisijungus prie Šengeno acquis. Autorė, remdamasi dokumentų analizės metodu siekia atskleisti Europos Sąjungos aktuose įtvirtintus, Europos Teisingumo Teismo išaiškintus, laisvo asmenų judėjimo teisės principus. Europos Sąjungos bei Šengeno susitariančiųjų valstybių teritorijoje laisvo asmenų judėjimo idėja buvo sukurta tam, kad būtų įgyvendinama laisvos rinkos politika. Tam, kad būtų pasiektas šis tikslas, kiekviena valstybė narė turi siekti tinkamo Europos Sąjungos aktų įgyvendinimo. Deja, Lietuva čia dar tik naujokė. Vykdant Europos Sąjungos aktuose numatytus nurodymus, juos perkeliant į Lietuvos Respublikos teisės aktus, dėl tradicijų pasikeitimo ir ankstesnių įpročių atsiranda netikslumų, neteisingų interpretacijų, ko pasekoje iškyla įvairių problemų. Šiuo atveju, nagrinėjamos problemos, susijusios su Sąjungos piliečių, jų šeimos narių ir kitų asmenų, turinčių Sąjungos piliečių statusą, judėjimu bei buvimu valstybių narių teritorijoje. Aptariant, Europos Sąjungos aktus, Europos Teisingumo Teismo praktiką, LR teisės aktus bei įvairių valstybių narių, tame tarpe ir Lietuvos, institucijų veiklą, pasinaudojant lyginamojo, loginio, taip pat analitinio kritinio metodų pagalba, darytina išvada, jog Lietuvoje laisvo asmenų judėjimo teisinio reguliavimo problemos tikrai egzistuoja: vidaus sienos atvertos, tačiau, remiantis statistika, gana... [toliau žr. visą tekstą] / The scientific research had been made in order to analyse the legal regulation of the free movement of persons in Lithuania after entering the European Union and accesing to the Schengen acquis. There was identified and investigated problems, associated with the Union citizens and their family members and other persons having the status of EU citizens, and with their movement and stay in the union’s territory. The author using the method of document’s analysis explored the main legal regulations of European Union and also the laws of Lithuanian Republic on the matter of implementation of free movement of persons. According to the observations of practitioners and experts the author described existing situation in the area of freedom of movement in Lithuania, which appeared to be innapropriate. Although the internal borders are considered to be not controled, on the basis of statistic, checks on persons are carried out quite often. Moreover, Lithuanian legislation is lacking the rule of reasonable time period for the persons who do not carry the right documents to prove that they have the right for the free movement of persons. In addition, individuals who do not carry the appropriate travel documents are not admitted to the territory, expeled or fined in accordance with such provisions which are intended for external border regime and its illegal crossing, as well as persons from third countries lawlessly crossed external borders. First of all, there should be made... [to full text]

Brain drain has been the object of much policy discussion in the gobal context for many years; however, in Lithuania it is a new phenomenon. The assessment of the brain drain scope in the country is not possible because of the lack of systematic data sources. This research discusses the brain drain issue in the context of free movement of persons after the EU enlargement.

Šiame darbe buvo siekiama ištirti Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio susiformavimą Šiaulių ir Trakų rajonuose, keliant klausimą, ar Sąjūdžio mikro tinklas susikūrė ant anksčiau egzistavusių socialinių tinklų pagrindo ir kas lėmė jo spartų išsiplėtimą. Sąjūdžio organizacinės prielaidos tiriamos remiantis socialinių tinklų analizės metodologine prieiga. Sąjūdžio susiformavimas tiriamas dviem analizės pjūviais: mikro tinklo ir individo lygmeniu. Mikro tinklo analizės pjūvis padės išsiaiškinti, kokių socialinių tinklų pagrindu kūrėsi Sąjūdžio rėmimo grupės, tarybos Trakų ir Šiaulių rajonuose. Pravartu tirti mikro tinklų lygmeniu, nes jis parodo vidinę kolektyvinio veiksmo dinamiką ir tarp tinklo narių esančią tarpusavio santykių konfigūraciją Šis analizės lygmuo parodo, kaip iš gana statiško socialinės struktūros transformuojamasi į dinamišką kolektyvinį veiksmą. Individo lygmuo padeda suvokti sąjūdiečių įsitraukimo į masinio judėjimo mikro tinklą motyvus, socialinės aplinkos patirties reikšmę (atsižvelgiant į baimės, pasitikėjimo faktorius) mikro tinklo vaidmenis, Šiaulių ir Trakų rajonų vietos specifikos įtaka mikro tinklo kūrimuisi.. Remiantis socialinių tinklų teorija tiriama mikro tinklo formavimosi pradiniame etape vidinė struktūra bei pačių sąjūdiečių vaidmuo, ryšių tipų įtaka. Darbe buvo keliama hipotezė, jog periferijos vietovėse gana ankstyvą Sąjūdžio mikro tinklų susikūrimą lėmė anksčiau egzistavę vietos problemos tinklai, o gana vėlyvą mikro tinklo susiformavimą įtakojo... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of this work was to analyze The Formation of Lithuanian Reform Movement by raising a question whether the Reform Movement micro-network formed on the preexisting network basis and what had a reason for its extention. The assumptions of the Reform Movement are analyzed through the methodological access of the social network analysis. The formation of the Reform Movement is analyzed in two sections: the micro-network and individual level. Micro-network analysis section will help to examine on what social network The Reform Movement support groups were forming in Šiauliai and Trakai districts. It is worthwhile to investigate the micro-level network because it reflects the internal dynamics of collective action among network members and the relationship between existing configuration. This level of analysis shows how the relatively static social structure transforms into a dynamic collective action. The individual level helps to find out the reasons of involvement in the mass movements of micro-network, social environment practises (taking into account the fear, confidence factors), also helps to find out the impact of Šiauliai and Trakai districts for micro-network formation. The structure of micro-network formation and the role of people acting in the movement were analyzed using the social network theory. In this work there was hypothesized that the formation of micro-networks was influenced by early local network problems and interpersonal networks. Social network... [to full text]

Tradiciškai sveikatos apsaugos sistemos veikia pagal teritorinį principą, todėl pacientams paliekama galimybė naudotis nemokamomis sveikatos priežiūros paslaugomis tik savoje šalyje. Nepaisant to, teisė į sveikatos apsaugą užtikrinama tiek tarptautinės, tiek ir Europos Sąjungos teisės aktais. Žmogaus teisė į sveikatos apsaugą, kaip viena iš socialinių teisių, įpareigoja valstybes nares užtikrinti, kad visi asmenys turėtų vienodas galimybes gauti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Nors Europos Sąjungoje sveikatos apsaugos sistemų organizavimas priklauso valstybių nacionalinei kompetencijai, yra nemažai antrinio reguliavimo institutų egzistuojančių Bendrijoje, kurie netiesiogiai, bet reikšmingai įtakoja šios socialinės sferos teisinį pagrindą. Europos Bendrijų Teisingumo Teismas taip pat prisidėjo prie teisės į sveikatos apsaugą užtikrinimo, nuspręsdamas, kad sveikatos paslaugos ir medicinos gaminiai patenka į vidaus rinkos veikimo sferą. Darbe analizuojama Europos Bendrijų Teisingumo Teismo praktika, siekiant atskleisti, kaip Europos Sąjungoje gyvenančių asmenų teisės gauti sveikatos priežiūros paslaugas buvo išplėstos, papildant ES pagrindines laisves. Dėl to aptariama paslaugų ir prekių samprata, jų požymiai, ribojimai ir galimi pateisinimo pagrindai sveikatos apsaugos kontekste. Darbe taip pat nagrinėjamos valstybių narių ir ES kompetencijos ribos, atskleidžiant ribotą valstybių narių diskreciją teisinėmis priemonėmis izoliuoti nacionalines sveikatos apsaugos... [toliau žr. visą tekstą] / Essentially health protection systems operate on the principle of territoriality, therefore allowing patients to use free health care services only in their home country. Nonetheless, the right to health protection is secured both by international and European Union (hereinafter referred – EU) law. Right to health protection, as one of social rights, obligates member states to ensure that every person has equal opportunities to get access to high quality health care. Although in EU health care falls within the national competence of the member states, a number of secondary legal regulation institutes exist in the Community, which indirectly, but substantially affect the legal basics of this social sphere. The Court of Justice of the European Communities has also highly contributed to ensuring the right to health protection by concluding that health services and medical products fall within the sphere of the internal market. The work analyses the Court of Justice of the European Communities practice with the intention to reveal how the opportunities to get access to health care cervices for patients living within the EU were expanded thus complementing the fundamental freedoms of the EU. To that end, the concepts of services and goods, their elements, limitations and possible justifications in the sphere of health care are discussed. The work also deals with the competence limits of the member states and the EU, revealing limited discretion of the member states to isolate, by... [to full text]

Bendroji prekybos politika yra viena iš geriausiai integruotų ES šalių narių bendradarbiavimo sričių ir yra vienas iš svarbiausių ekonominio augimo veiksnių. Prekybos santykių liberalizavimas sąlygojo konkurencingumo augimą, įgalino imtis tokių projektų, kurių pavienės valstybės savarankiškai įvykdyti būtų nepajėgios. ES teisyne numatytomis priemonėmis tarp valstybių narių buvo panaikinti tarifiniai ir netarifiniai barjerai, fizinės laisvo prekių kliūtys, įteisintas abipusio pripažinimo principas davė naują postūmį vidaus rinkos liberalizavimui. Šalių narių patirtis bei statistiniai duomenys rodo, kad prisijungimas prie ES prekybinio regioninio darinio duoda dideles naudos. Tai iliustruoja ir Lietuvos ekonominio augimo rodikliai. Prekybos politikos negalima atskirti nuo kitų ES šalių narių gyvenimo sričių integracijos. Prekybos veikėjai dinamiškoje rinkoje susiduria su naujais iššūkiais (naftos kainų augimu, demografiniais pokyčiais, konkurencijos augimu ir t.t.), kurie veikia prekybos politiką, daromus sprendimus. Prekybos politika apima platų spektrą problemų, kurios turi būti sprendžiamos drauge su kitų vykdomų politikų problemomis. / Common trade policy is one of the best integrated spheres of cooperation between EU member states. It is one of the most important factors of economic growth. Liberalization of trade relations predetermined the development of competitiveness, enable to undertake projects which would be too complex to implement by one individual state. EU acquis establishes measures for the elimination of tariffs and non-tariff barriers, physical barriers to trade between the member states, mutual recognition gave a fresh power for further liberalization of the single internal market.

Galima teigti, jog ilgą laiką filosofija kino atžvilgiu buvo nusiteikusi priešiškai. Filosofai bei menininkai abejojo kino priklausomybe meno sričiai, nes kinas, anot jų, neturi savitos ir unikalios kalbos, o režisieriai piktinosi, jog filosofai, interpretuodami tam tikrus filmus, jiems primeta savas teorijas, taip atimdami iš kinematografinio meno jo unikalumą. Šio darbo tikslas – pažvelgti į kinematografinį meną iš filosofinės perspektyvos, o, tiksliau, kokias prielaidas interpretuojant kiną gali pasiūlyti filosofija. Aptariant tokius konceptus kaip – laikas, trukmė, kinematografinis mechanizmas, vaizdas, vaizdinys-judėjimas, vaizdinys-laikas, momentinės nuotraukos, montažas ir kt. – nuo filosofinės disciplinos pereinama prie kinematografinio meno, bei bandoma įrodyti, jog kinas, bent jau kartais, turi nemažai bendro su filosfinėmis teorijomis. Kino kuriami vaizdiniai gali tapti iliustracijomis filosofijos kuriamų konceptų. / We can say, that for a very long time, philosophy was bad-minded in regard to cinema. Philosophers and artists had doubts about cinema‘s subordination to art, because, in their opinion, cinema doesn‘t have his own, unique language, and film directors were in anger, because philosophers, in their interpretations of certain films, tried to enforce their own theories to cinema, by taking away its unique being. The aim of this work - to look into cinematic art from philosophical perspective, more precise, what assumptions of cinema interpretation can offer philosophy. Discussing concepts like – time, duration, cinematic mechanism, image, image-movement, image-time, snapshot, montage – we move from philosophical discipline to cinematic art, by trying to prove, that cinema has something common with philosophical theories. Images composed by cinema, can become illustrations of philosophical concepts.

Magistriniame darbe, naudojant mokslinės literatūros, aprašomąjį analitinį, teisės aktų ir dokumentų analizės metodus, analizuojamas ES Laisvo darbo jėgos judėjimo principo įgyvendinimas, apibrėžiama laisvo darbo jėgos judėjimo sąvoka, jos taikymo sritis, išskiriami pagrindiniai trukdžiai laisvam asmenų judėjimui ir įsteigimo laisvės įgyvendinimui. Siekiant atsakyti į iškeltus uždavinius pirmoje darbo dalyje pristatomos Europos integracijos teorijos: neofunkcionalizmas, liberalusis ir realistinis tarpvyriausybiškumas, taip pat paaiškinamos viršvalstybiškumo ir tarpvyriausybiškumo sąvokos. Antroje darbo dalyje supažindinama su sąvokos “darbuotojas” taikymo sritimi, jos apibrėžimu ir apžvelgiama kaip laisvas darbo jėgos principas apibrėžtas Europos Sąjungos teisės aktuose. Šioje darbo dalyje taip pat plačiau pristatoma Bosmano byla, kuri panaikino visas kliūtis profesionalių sportininkų iš Europos Sąjungos narių valstybių judėjimui bei taip pakeitė profesionalų sportą. Trečioje darbo dalyje apžvelgiami Europos Teisingumo Teismo sprendimai bylose, kuriose buvo įvardinamos pagrindines laisvės veikimo sritį pažeidžiančios, diskriminuojamosios priemonės, neutralios priemonės, apskritai trukdančios patekti į rinką, pristatomos problemos, kylančios iš valstybių teisės skirtybių. Ketvirtoje darbo dalyje apžvelgiamos socialinės apsaugos nuostatos, jų taikymas ir veikimo sritys. Pristatomi pereinamieji laikotarpiai naujoms Europos Sąjungos valstybėms narėms, jų taikymo sąlygos, taip... [toliau žr. visą tekstą] / The master thesis, using the scientific literature, descriptive analytical and document analysis methods analyses the implementation of the principle of free movement of workers in the EU, describes „free movement“ notion, its fields of action, excepts the most important disturbances for its implementation. Seeking to fulfill the set tasks, in the first part of the theoretical part are presented theories of European integration: neofunctionalism, liberal and realistic intergovernmental theories. In the second part is discribed „employee“ notion and its use, also is presented legislation of the EU, which controls the implementation of the principle of free movement of workers. In this part also is presented Bosman case. This case changed football transfer markets, because football players from the EU members are allowed play where they want without any limitation. In the third part are presented verdicts of the European Court of Justice which related with discrimination of workers from others members of the EU. In the fourth part are discribed social policy of the EU, its use and fields of action. In this part also are presented the National measures to new members of the EU, its fields of action and mechanism how contries can instal the National measures, its terms. Regulation of free movement of workers in the EU is very specific, because are important verdicts of the European Court of Justice, Treaty of Rome and other legislation of the EU.