Šiame darbe nagrinėjamas laisvo prekių judėjimo rūšis – paralelinis importas ir visos su juo kylančios problemos Europos Sąjungoje. Šis prekių judėjimo rinkos viduje būdas yra ypatingas tuo, kad jis yra itin mažai reglamentuotas Europos Bendrijos institucijų išleistais teisės aktais. Pagrindinis šaltinis darbe nagrinėjamai temai aptarti yra Teisingumo Teismo jurisprudencija, kuri taip yra nevienareikšmė ir pasikeitusi per daugelį metų nuo pirmos bylos, susijusios su paralelinio importo teisinio reglamentavimo problematika. Kadangi ginčai Teisingumo Teisme susiję su paraleliniu importu per pastaruosius 40 metų dažniausiai kyla dėl to, kad egzistuoja intelektinės nuosavybės teisių pasibaigimo problema, pirmoje dalyje nagrinėjamos teorijos, turinčios įtakos intelektinės nuosavybės teisių pasibaigimui, bei aptariamos paralelinio importo problemos, susijusios su atskiromis prekių rūšimis. Pažymima tai, kad medikamentų paralelinio importo reglamentavimas yra išskirtinis, kadangi šioms prekės reikalinga ypatinga valdžios institucijų priežiūra, todėl atsiranda papildoma problema – paralelinių importuotojų importuojamų medikamentų licencijavimo skirtumai atskirose valstybėse narėse. Antroje dalyje nagrinėjamos pagrindinės teisinio reglamentavimo problemos, susijusios su intelektinės nuosavybės teisių pasibaigimu. Pažymima, kad atskirų teisės aktų, ypač EB Sutarties ir Prekių ženklų direktyvos nuostatos palieka daug laisvės jų interpretavimui, kurį atlieka Teisingumo Teismas. Tačiau ne... [toliau žr. visą tekstą] / This thesis is devoted to special type of free movement of goods – parallel import and all problems related to it. It is special because of lack of regulation under European Community law. The implication is that the main objective of thesis is jurisprudence of European Court of Justice, which decisions are subject to regular changes. The great number of disputes that have arisen in the Common Market over past forty years point to a lack if certainty as to how intellectual property owners’ rights are exhausted through use. Considering this the first part of thesis is dedicated to analysis of different doctrines of exhaustion and problems related to different types of goods movement. Further the chapter concerns the parallel import if medicaments – goods that are special because of particular attention from national authorities of member states that is through licensing system. Concentrating to particularities of exhaustion of intellectual property rights, the second chapter explains the grounds for legal start for parallel import. It should be noted that articles of EC Treaty and the Trade marks directive leaves in confusion because of lack of certainty how particular clauses needs to be explained. Further the chapter considers useful theories of intellectual property law, such as common origin doctrine, that the courts might have developed as a basis for evaluating all instances of parallel importation. In this chapter the problem with different level of protection of... [to full text]

ES vidaus rinka suprantama kaip teritorija be sienų, kurioje be kitų laisvių užtikrinamas ir laisvas prekių judėjimas. Laisvas prekių judėjimas yra labiausiai išplėtota iš vadinamųjų keturių „laisvių“ ir bene sėkmingiausiai veikianti Europos Bendrijos sritis. Automobilių pirkimas-pardavimas taip pat patenka į laisvo prekių judėjimo principų reguliuojamą sritį, nes autmobiliai taip pat yra „Prekės“. Taigi automobilių registravimo draudimas yra akivaizdus laisvo prekių suvaržymo pavyzdys, nes joks žmogus nebus suinteresuotas pirkti automobilį žinodamas, kad negalės jo registruoti ir naudoti. Tyrimo tikslas buvo išsiaiškinti, ar toks Lietuvoje taikomas draudimas nepažeidžia laisvo prekių judėjimo principų. Visų pirma, svarbiausio laisvam prekių judėjimui taikomo proporcingumo principo. Jis reikalauja, kad naudojamos priemonės atitiktų tą tikslą, kurio jomis siekiama. Taigi nukrypti nuo bendrosios taisyklės leidžiama tik tiek, kiek yra būtina keliamiems tikslams pasiekti. Tyrimo rezultatai parodė, kad Lietuvos institucijų veiksmai nėra proporcingi siekiamiems tikslams. Visų pirma, proporcingumo principas nereikalauja Bendrijos šalių atsisakyti naudoti laisvą prekių judėjimą varžančias priemones. Antra, taikomas „dešiniavairių“ automobilių registracijos draudimas, nepagrindžiant moksliniais tyrimais ar skaičiavimais, negali būti pateisinamas tik dėl galinčio kilti pavojaus kitiems eismo dalyviams, žmonių sveikatai ir visuomenės saugumui. Išanalizavus kitų šalių praktiką... [toliau žr. visą tekstą] / The free movement of goods is the most successful project in European Community. It is an important part of the internal market described in EC treaty as follows: the internal market shall comprise an area without internal frontiers in which the free movement of goods, persons, services and capital is ensured in accordance with the provisions of this Treaty. It is necessary to ensure the appropriate application of principles of free movement goods in European Community. Only this way it is possible to ensure fair competition among states companies and keep internal market competitive to the rest of the world. For the majority of products, EU countries have adopted the principle of mutual recognition of national rules. Any product legally manufactured and sold in one member state must be allowed to be placed on the market in all others. Articles 34 and 35 of the Treaty on Functioning of European Union deals with the prohibition of quantitative restrictions and measures having an equivalent effect to quantitative restrictions on imports and exports. Measures having an equivalent effect to quantitative restrictions mean laws, regulations, administrative provisions, administrative practices, and all instruments issuing from a public authority including recommendation which have similar effect to quantitative restrictions. These articles are a leading tool to deal with elimination of technical barriers which are the most dangerous to free movement of goods notion. Only on the... [to full text]

Tradiciškai sveikatos apsaugos sistemos veikia pagal teritorinį principą, todėl pacientams paliekama galimybė naudotis nemokamomis sveikatos priežiūros paslaugomis tik savoje šalyje. Nepaisant to, teisė į sveikatos apsaugą užtikrinama tiek tarptautinės, tiek ir Europos Sąjungos teisės aktais. Žmogaus teisė į sveikatos apsaugą, kaip viena iš socialinių teisių, įpareigoja valstybes nares užtikrinti, kad visi asmenys turėtų vienodas galimybes gauti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Nors Europos Sąjungoje sveikatos apsaugos sistemų organizavimas priklauso valstybių nacionalinei kompetencijai, yra nemažai antrinio reguliavimo institutų egzistuojančių Bendrijoje, kurie netiesiogiai, bet reikšmingai įtakoja šios socialinės sferos teisinį pagrindą. Europos Bendrijų Teisingumo Teismas taip pat prisidėjo prie teisės į sveikatos apsaugą užtikrinimo, nuspręsdamas, kad sveikatos paslaugos ir medicinos gaminiai patenka į vidaus rinkos veikimo sferą. Darbe analizuojama Europos Bendrijų Teisingumo Teismo praktika, siekiant atskleisti, kaip Europos Sąjungoje gyvenančių asmenų teisės gauti sveikatos priežiūros paslaugas buvo išplėstos, papildant ES pagrindines laisves. Dėl to aptariama paslaugų ir prekių samprata, jų požymiai, ribojimai ir galimi pateisinimo pagrindai sveikatos apsaugos kontekste. Darbe taip pat nagrinėjamos valstybių narių ir ES kompetencijos ribos, atskleidžiant ribotą valstybių narių diskreciją teisinėmis priemonėmis izoliuoti nacionalines sveikatos apsaugos... [toliau žr. visą tekstą] / Essentially health protection systems operate on the principle of territoriality, therefore allowing patients to use free health care services only in their home country. Nonetheless, the right to health protection is secured both by international and European Union (hereinafter referred – EU) law. Right to health protection, as one of social rights, obligates member states to ensure that every person has equal opportunities to get access to high quality health care. Although in EU health care falls within the national competence of the member states, a number of secondary legal regulation institutes exist in the Community, which indirectly, but substantially affect the legal basics of this social sphere. The Court of Justice of the European Communities has also highly contributed to ensuring the right to health protection by concluding that health services and medical products fall within the sphere of the internal market. The work analyses the Court of Justice of the European Communities practice with the intention to reveal how the opportunities to get access to health care cervices for patients living within the EU were expanded thus complementing the fundamental freedoms of the EU. To that end, the concepts of services and goods, their elements, limitations and possible justifications in the sphere of health care are discussed. The work also deals with the competence limits of the member states and the EU, revealing limited discretion of the member states to isolate, by... [to full text]

Bendroji prekybos politika yra viena iš geriausiai integruotų ES šalių narių bendradarbiavimo sričių ir yra vienas iš svarbiausių ekonominio augimo veiksnių. Prekybos santykių liberalizavimas sąlygojo konkurencingumo augimą, įgalino imtis tokių projektų, kurių pavienės valstybės savarankiškai įvykdyti būtų nepajėgios. ES teisyne numatytomis priemonėmis tarp valstybių narių buvo panaikinti tarifiniai ir netarifiniai barjerai, fizinės laisvo prekių kliūtys, įteisintas abipusio pripažinimo principas davė naują postūmį vidaus rinkos liberalizavimui. Šalių narių patirtis bei statistiniai duomenys rodo, kad prisijungimas prie ES prekybinio regioninio darinio duoda dideles naudos. Tai iliustruoja ir Lietuvos ekonominio augimo rodikliai. Prekybos politikos negalima atskirti nuo kitų ES šalių narių gyvenimo sričių integracijos. Prekybos veikėjai dinamiškoje rinkoje susiduria su naujais iššūkiais (naftos kainų augimu, demografiniais pokyčiais, konkurencijos augimu ir t.t.), kurie veikia prekybos politiką, daromus sprendimus. Prekybos politika apima platų spektrą problemų, kurios turi būti sprendžiamos drauge su kitų vykdomų politikų problemomis. / Common trade policy is one of the best integrated spheres of cooperation between EU member states. It is one of the most important factors of economic growth. Liberalization of trade relations predetermined the development of competitiveness, enable to undertake projects which would be too complex to implement by one individual state. EU acquis establishes measures for the elimination of tariffs and non-tariff barriers, physical barriers to trade between the member states, mutual recognition gave a fresh power for further liberalization of the single internal market.

It is emphasized, that both fiscal (tariff) export restrictions and non–fiscal (non–tariff) export restrictions shall be prohibited between Member States. Fiscal (tariff) export restrictions are customs duties on exports and charges having equivalent effect. Measures having equivalent effect can be distinguished to distinctly and indistinctly applicable measures and discriminatory and non–discriminatory measures. Only discriminatory measures, which usually are distinctly applicable, are forbidden. But the possibility, that even indistinctly applicable measures can be discriminatory and distinctly applicable measures can be non–discriminatory, is not discounted.

Darbas skirtas EB teisės nuostatų, įtvirtinančių laisvo prekių judėjimo ir paslaugų teikimo laisvės veikimo sąlygas, bei Europos Teisingumo Teismo jurisprudencijos ir EB teisės doktrinos, padedančios atskleisti minėtų laisvių teisinio turinio panašumus ir skirtumus, lyginamajai analizei. Pirmame darbo skyriuje aprašomi laisvo prekių judėjimo ir paslaugų teikimo laisvės prigimtis, tikslas ir turinys, išskiriami pagrindiniai prekės ir paslaugos požymiai, pateikiama Teisingumo Teismo praktikos, iliustruojančios nagrinėjamų laisvių atskyrimo problematiką, pavyzdžiai. Antrame skyriuje analizuojami pagrindiniai Sutarties nuostatų, susijusių su laisvu prekių judėjimu (28 straipsnis) ir paslaugų teikimo laisve (49 straipsnis), taikymo asmenų ir erdvės atžvilgiu principai ir sąlygos. Trečiame darbo skyriuje atskleidžiama minėtų laisvių ribojimo problematika, ES valstybių narių sukurtų kliūčių pobūdis ir apimtis bei su tuo susijusi Teismo jurisprudencijos apžvalga, išskiriant nagrinėjamoms laisvėms bendrus požymius. Ketvirtame skyriuje aptariami EB Sutartyje įtvirtinti bei Teisingumo Teismo suformuluoti ribojimus pateisinantys pagrindai, proporcingumo principas ir jų taikymo mechanizmas. Penktame skyriuje trumpai apibūdinamos vidaus rinkos harmonizavimo priemonės tiek, kiek jos susijusios prekių ir paslaugų judėjimo laisvių įgyvendinimu, konkrečiai Techninių standartų ir reglamentų direktyva (1998 m.) ir Paslaugų direktyva (2006 m.). Šiuo darbu patvirtinama, kad laisvas prekių... [toliau žr. visą tekstą] / This text provides comparative analysis of the EC provisions, establishing the terms of the free movement of goods and freedom to provide services, as well as of jurisprudence of the European Court of Justice and doctrine of EC law, revealing the differences and similarities of the legal content of the relevant freedoms. The first chapter of the text describes the nature, aim and legal content of the free movement of goods and freedom to provide services followed by the examples from the case-law, which illustrate the distinction of the freedoms considered. The second chapter introduces the comparative analysis concerning the conditions of the territorial scope of the EC Treaty provisions on the free movement of goods (Article 28) and freedom to provide services (Article 49) as well as persons bound by the latter rules. The third chapter deals with the topical issues in respect of the restrictions of the relevant freedoms, in particular the nature and scope of the barriers, adopted by the Member States. The fourth chapter of the text focuses on the justification of the freedoms, in particular on the EC Treaty exceptions, judicially created exceptions as well as the principle of proportionality and the application mechanism of the latter in the comparative manner of the freedoms. Finally, the fifth chapter provides the brief introduction of the harmonisation measures as much as they concern with the implementation of the relevant freedoms, particularly Directive on technical... [to full text]

The present master thesis provides the reader with overall and detailed review of jurisdiction of the CJEU in correlation with primary and secondary law of the European Union regarding justification of restrictions on imports or exports of goods on the grounds of the protection of health and life of humans, animals or plants pursuant to the art.36 of TFEU. The very first part deals with the essence of the free movement goods. It explains the concept of the prohibition on custom duties on imports and exports and charges having equivalent effect and quantitative restrictions on imports and exports and all measures having equivalent effect. Simultaneously this part demonstrates the application of the art.36 of TFEU and presents mandatory requirements and their purpose. The second part clarifies the concept of goods according to the European Union law, examples and provides proper definition. The third part presents the core of the thesis. It is subdivided into more than 10 parts. It contains explanations regarding principle of proportionality, protection of health and life of humans, total bans, precautionary principle, sufficiently rigorous risk assessment doctrine, protection of health and life of animals, prohibition on use, labeling requirements, or protection of the environment. The most relevant and most widely-known cases were chosen and analyzed in order to present the approach of the CJEU to the disputable measures and their justifications. / Šis baigiamasis magistro darbas suteikia skaitytojui bendrą, visaapimančią ir išsamią ESTT jurisdikcijos apžvalgą dėl importo ir eksporto prekių ribojimo pagrįstumo sąlygų žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatos bei gyvybės apsaugos tikslais pagal SESV 36 straipsnį, remiantis pirminiais bei antriniais Europos Sąjungos teisės aktais. Pirmojoje dalyje kalbama apie laisvo prekių judėjimo esmę. Čia paaiškinama importo ir eksporto muitų bei lygiaverčio poveikio mokėjimų bei kiekybinių importo ir eksporto apribojimų bei lygiaverčio poveikio priemonių draudimo koncepcija. Taip pat, ši dalis pademonstruoja SESV 36 str. veikimą, pabrėžiant privalomuosius reikalavimus bei jų tikslus. Antrojoje dalis paaiškina prekių sampratą remiantis Europos Sąjungos teise,pateikia pavyzdžių bei deramą apibrėžimą. Trečiojoje dalyje pateiktas baigiamojo magistro darbo pagrindas. Ši dalis yra suskirstyta į daugiau kaip 10 dalių. Čia yra sutelkti paaiškinimai dėl proporcingumo principo, žmonių sveikatos ir gyvybės apsaugos, visiško draudimo, atsargumo principo, pakankamai griežtos rizikos vertinimo doktrinos, gyvūnų sveikatos ir gyvybės apsaugos, naudojimo draudimo, ženklinimo reikalavimų bei aplinkos apsaugos. Siekiant pristatyti ESTT požiūrį į abejotinas priemones bei ribojimo pagrįstumo sąlygas yra analizuojamios aktualiausios ir plačiausiai žinomos bylos.