Tobulėjant kompiuterinėms technologijoms tobulėja ir žemėlapių sudarymas, todėl atsiranda poreikis ir užrašams, taikomiems kartografijoje, analizuoti. Naujai apžvelgiama užrašų ir jų šriftų tradicijos, specifika bei komponavimas, kas ir lemia informacijos kiekį kartografiniame kūrinyje. Per didelis arba per mažas užrašų kiekis žemėlapyje, t.y. ne optimali žemėlapio tekstinė apkrova, tik apsunkina žemėlapio informacijos suvokimą. Atlikti tyrimai parodė, kad kartografinių kūrinių tekstinė apkrova užrašais nors ir yra aktuali tema, ypač leidyboje, bet Lietuvoje bei Europoje praktiškai nenagrinėta ir jokie tyrimai šia kryptimi nebuvo atliekami. Išanalizavus faktorius lemiančius žemėlapio tekstinę apkrovą, buvo sukurta metodika ir atlikti praktiniai šios metodikos tyrimai. Tyrimo metu gauti rezultatai bei jų analizė leido sukurti automatizuotą sistemą (kompiuterinę programą), kurios pagalba galima greitai įvertinti jau esamų bei naujai kuriamų žemėlapių tekstinės apkrovos laipsnį. / With the development of computer technologies, the mapping also progresses; therefore there is a need to analyze the notes used in cartography. The traditions of records and their fonts, their specifics and compilation, which determines the amount of information in the cartographical work, are being newly overviewed. Too big or too little amount of notes in the map, i.e. not optimal text load, only makes it more difficult to understand the information. Studies have shown that the topic of text load with notes of the cartographical works virtually was not analyzed neither in Lithuania nor Europe and no research was carried out, even though it is important topic, especially in publishing. After analyzing the factors which determine the text load of the map, the methodology was created and practical analysis of this methodology was performed. The results obtained in this research and their analysis, allowed to create an automated system (computer program) which helps to quickly assess the level of text load of maps, both newly created and existing ones.

Santrauka: Teminėje kartografijoje Lietuvos kultūros paveldo vertybių kartografavimas retas reiškinys. Teminių žemėlapių pastarąja tematika išleidžiama vienetai. Nekilnojamojo kultūros paveldo vertybių kartografinė raiška dažnai tampa tam tikrų žemėlapių turinio kompleksine dalimi, tačiau ne esmine informacija. Lietuvoje gausu išlikusių įvairaus tipo ir paskirties kultūros paveldo objektų (siekia keliolika tūkstančių). Nauji moksliniai tyrimai didina ir taip gausų nekilnojamojo kultūros paveldo vertybių skaičių. Atsiranda poreikis informaciją pristatyti visuomenei tiek pažintiniais, tiek mokslo tikslais, bei siekiant plėtoti kultūrinį turizmą. Todėl darbo tema „Nekilnojamojo kultūros paveldo objektų vaizdavimo ypatumai teminėje kartografijoje“ – aktuali šių laikų realijoms. Mokslinio darbo tikslas – atlikti nekilnojamojo kultūros paveldo objektų vaizdavimo teminiuose žemėlapiuose analizę ir įvertinti šios informacijos kartografinės raiškos galimybes teminių žemėlapių sudaryme ir leidyboje. Analizę sudarė paveldosaugos raidos etapų apžvalga, egzistuojančios kultūros paveldo vertybių informacinės sistemos vertinimas (neigiami ir teigiami jos aspektai), kartografinių leidinių, kuriuose kartografuojamos kultūros paveldo vertybės apžvalga, kultūros paveldo objektų kartografinės raiškos įvertinimas (ženklų sudarymo principai, stilistiniai ypatumai, būdingos sudarymo klaidos, ženklų atpažinimo vertinimas ir t.t.), teminio kultūros paveldo žemėlapio sudarymo tyrimas (kultūros paveldo... [toliau žr. visą tekstą] / Summary: The cartography of objects of the immovable culture heritage in the thematic cartography is a rare phenomenon. Very few thematic maps on the latter topic have been issued. The cartographic expression of the immovable culture heritage often becomes a complex part of content of particular maps, yet not an essential piece of information. There is quite a few different type and purpose cultural heritage objects (their amount reaches several thousand). New scientific research increases the plentiful number of valuables of the immovable culture heritage. A need arises to introduce the information to society both, for educational and scientific purpose, seeking to develop cultural tourism. Therefore the topic of the paper “The peculiarities of presentment of objects of the immovable culture heritage in the thematic cartography” remains relevant for the realities of the present times. The goal of the scientific paper is to carry out an analysis of the presentment of objects of the immovable culture heritage in the thematic maps. The analysis consisted of an overview of stages of the heritage protection process, the assessment of existing information system of valuables of the cultural heritage, the assessment of cartographic presentment of objects of the cultural heritage (principles for forming signs, stylistic peculiarities, characteristic mistakes, assessment of the recognition of signs, etc.), an investigation into the formation of a thematic map of the cultural heritage... [to full text]

Disertacijoje aprašoma ekstremalių įvykių vertinimo kartografinės informacinės sistemos kūrimo metodologija. Analizuojamos pasaulyje egzistuojančios kompleksinės rizikos vertinimo sistemos išryškinami jų trūkumai ir privalumai. Atliktos analizės pagrindu sukuriama originali daugeliu duomenų šaltinių pagrįsta kompleksinio rizikos vertinimo metodologija ir aprašoma autoriaus suprojektuota informacinė sistema leidžianti vertinti ekstremalių įvykių grėsmes ir riziką. Sukurta metodologija apima kartografinės informacinės sistemos sudedamųjų dalių kūrimo ir diegimo metodiką. Aprašomi sistemos veikimui reikiamų duomenų tipai, jų surinkimas, ekstremalių įvykių duomenų bazės kaupimo principai, sukuriamas ekstremalių įvykių grėsmių skaičiavimo ir kelių grėsmių apjungimo į vieną sintetinę grėsmę modelis. Aprašomas rizikos ir grėsmės santykis ir rizikos vertinimo metodologija. Disertacijoje taip pat pateikiama visos sistemos, veikiančios Lietuvos geografinės informacijos infrastruktūroje, ir integruotos Lietuvos erdvinės informacijos portale projektas. Sistema išbandyta su Lietuvoje pasiekiamais ir realiai egzistuojančiais erdvinių duomenų rinkiniais. Pateikiami eksperimento metu gauti rezultatai, rodantys padidintų geologinių ir meteorologinių rizikos rajonus Lietuvoje. Darbo pabaigoje pateikiamos metodologinės ir praktinės išvados apie metodų ir sistemos pritaikymą, patikimumą ir atitikimą standartams. / The thesis describes the methodology of evaluation of extreme events and development of cartographic information system for this purpose. Existing complex risk assessment systems in the world are analysed highlighting their advantages and disadvantages. Author proposes original integrated risk assessment methodology based on integration of information from different geographic data sources. A cartographic information system designed by the author allows for the assessment of extreme events threats and risks. The developed methodology includes methodology of cartographic information system component development and deployment. The work describes necessary extreme events data, methods of their collection and database design principles. The created model enables the user to collect the data on extreme hazard events and to aggregate several threats into a single synthetic threat. The concepts of risks and threats and risk assessment methodology are explained. The author introduces project of an information system operating in the Lithuanian Geographic Information Infrastructure and integrated in the Lithuania spatial information portal. The system is tested with several consistent spatial data sets for Lithuania. The thesis presents experimental results that show increased geological and meteorological risk areas in Lithuania. Finally, methodological and practical conclusions about the methods and system customization, reliability and compliance with standards are presented.

Darbo tema „Šiaulių regiono gyvenviečių tinklas vėlyvajame geležies amžiuje“. Tyrimo tikslas – nustatyti intensyvaus naudojimo arealus Šiaulių apskrityje vėlyvajame geležies amžiuje ir hipotetiškai hierarchiškai juos sugrupuoti, t. y. pagal tam tikrus bruožus nustatyti, kurios regiono teritorijos tuo metu galėjo vadintis centrinėmis ekonominio ir karinio pajėgumo atžvilgiu, o kurios didesnės įtakos regionui neturėjo. Nors reikia pažymėti, kad regionas greičiausiai tuo metu dar nebuvo politiškai ir ekonomiškai organizuotas, tačiau centrinių teritorijų formavimosi procesas jau neabejotinai buvo vyko. Archaiškų bendruomenių gyvenviečių tinklui tirti visų pirma pasitelkiamas kartografinis tyrimo metodas, kuomet visi žinomi tyrinėjamo laikotarpio archeologiniai objektai, liudijantys gyvenvietės buvimą, yra sužymimi žemėlapyje, o vėliau išskiriamos jų sankaupos. Vėliau šių sankaupų sudedamos dalys nagrinėjamos pagal tam tikrus kriterijus (piliakalnių aukštis, kapų įkapių skaičius ir pan.), kurie atspindi ta vieta besinaudojusios bendruomenės pajėgumą. Tam visų pirma reikia sukurti šaltinių bazę ir ją susisteminti. / The topic is „The pattern of Šiauliai region settlements in Late Iron Age“. The aim is to exclude Šiauliai regions‘s habits of intensive use in Late Iron Age and hypothetically them hierarchically grouped. What means what according certain characteristics to determine which areas of the region at that time was called the central of economic and military strength and witch ones did not have significant impact on the region. Although should be noted that likely region of Šiauliai was not yet politically and economically orginized, but the process of central areas formation undoubtebly has been held. First of all, cartographic research method has been chosen for the investigation of the pattern of the settlements of archaic communities, when all known archeological objects of the period under investigation, demonstrating the presence of the settlement, are mapped on the map and later their accumulations are distinguished. Later the components of these accumulations are analysed according to certain criteria (height of the mounds, the number of cerements in graves and etc.), which reflect the capability of the community by which that place was used. But first of all it is necessary to develop the base of sources and to systematize it. In Lithuania this type of research has been introduced only recently thus their prospects are still large, as the base of sources is constantly being supplemented (new archeological objects are discovered and also previously found and known objects... [to full text]