• Refine Query
  • Source
  • Publication year
  • to
  • Language
  • 231
  • 23
  • 1
  • Tagged with
  • 255
  • 96
  • 40
  • 37
  • 26
  • 23
  • 23
  • 21
  • 19
  • 18
  • 17
  • 17
  • 14
  • 14
  • 13
  • About
  • The Global ETD Search service is a free service for researchers to find electronic theses and dissertations. This service is provided by the Networked Digital Library of Theses and Dissertations.
    Our metadata is collected from universities around the world. If you manage a university/consortium/country archive and want to be added, details can be found on the NDLTD website.
1

Lietuvos savivaldybių asociacijos teisinės padėties pagrindai ir jų praktiniai bei lyginamieji aspektai / Lithuania association of local authorities juridical condition fundamentals and its practical and comparative aspects

Plistkova, Alina 25 November 2010 (has links)
Magistro darbe “Lietuvos savivaldybių asociacijos teisinės padėties pagrindai ir jų praktiniai bei lyginamieji aspektai” studentė supažindina su Lietuvos savivaldybių asociacijos steigimo fenomenu, priimtais teisės aktais bei LSA administracijos veikla. Apie LSA struktūrą ir veiklą iki šiol nėra išleista jokios tiriamosios medžiagos. Daugiausiai informacijos galime rasti kassavaitiniame žurnale “Savivaldybių žinios”, kuriame daugiau pristatytos savivaldybių naujienos, problemos. Todėl šis darbas bus pirmuoju žingsniu tiriant įdomią bei aktyvią LSA veiklą. Autorė savo darbe apžvelgia istorinius LSA kūrimosi faktus, palygina su panašių asociacijų veikla užsienyje bei Lietuvoje. Pristato teisinėje praktikoje tapusias precedentais teisines bylas, susijusias su savivaldybėmis arba LSA. Ypatingą statusą turinti LSA įsteigta ne pagal galiojančius asociacijos įstatymą, o pagal 1995 metų kovo 28 dienos Lietuvos Respublikos Seimo įstatymą Nr. I-833 "Dėl savivaldybių asociacijos pagrindinių nuostatų". Toks valdžios požiūris sustiprino vietos savivaldos atstovavimą ne tik regioninėje , bet ir centrinėje politikoje. Didelį palaikymą Lietuvos savivaldybių asociacija gavo iš Europos vietos ir regionų valdžios institucijų kongreso, įvykusio 2001 metų gegužės 31 dieną Strasbūre. Savo rekomendacijose Strasbūro kongresas pritarė vietos valdžios institucijoms, kad turi būti suteikiami pilni ir išskirtiniai įgaliojimai ir, kad jų negali panaikinti ar apriboti kita centrinės ar regioninės valdžios... [toliau žr. visą tekstą] / In this master study “Lithuania association of local authorities juridical condition fundamentals and its practical and comparative aspects“ student presents a phenomenon of establishment of Lithuania municipality association (LMA), accredited law acts and an activity of LMA administration. So far there are no published any researching material about LMA structure. More information may be found on a weekly magazine “Savivaldybių žinios” which presents more news and problems of municipalities. Therefore this study is the first step in researching interesting and active LMA activity. Study authoress reviews historical facts of LMA establishment, compares the activity of similar associations abroad. Moreover authoress presents lawsuits that became precedents in juridical practice which are related with municipalities or LMA. Special status worth LMA is established not according to legislation of associations, but according to legislation of Seimas of the Republic of Lithuania “Due to the main rules of municipalities association” (1995.03.28 No. I-833). Such attitude of the authorities strengthened representation of local self-government in region and central policy. A huge support was granted to LMA from Europe local and region authority congress in Strasbourg in 2001 may 31. References of Strasbourg congress sustained local government institutions that full and exclusive authority must be given and this authority cannot be canceled or limited by central or region government... [to full text]
2

Lietuvos baudžiamosios teisės šaltiniai / Sources of the lithuanian criminal law

Tverskaja, Natalija 25 November 2010 (has links)
Darbo santrauka Kiekvienoje valstybėje, taip ir Lietuvoje, egzistuoja tam tikra tarpusavyje susijusių baudžiamosios teisės šaltinių visuma, kurią sudaro gausybė ne tik norminių teisės aktų, bet ir kitų įvairių dokumentų, raštų, mokslinių darbų. Vieni jų sprendžiant su baudžiamąją teise susijusį klausimą taikomi tiesiogiai, kiti priešingai – tik aiškina ar konkretina tiesiogiai taikomų teisės normų turinį, prasmę. Todėl svarbu tiksliai žinoti ir apibrėžti Lietuvos baudžiamosios teisės šaltinius, esamą jų sistemą, dėl kurios, beje, vieningos nuomonės nėra. Teisės teorijoje teisės šaltiniai yra klasifikuojami pagal įvairius kriterijus, tačiau analizuojamos temos prasme Lietuvos baudžiamosios teisės šaltiniai išskirti į dvi dideles grupes, t.y. pirminius ir antrinius baudžiamosios teisės šaltinius, nes taip aiškiau galima atskleisti ir parodyti jų ne tik teorinę, bet ir praktinę reikšmę, kadangi kiekvienas subjektas, oficialiai taikantis ar besiremiantis tam tikra baudžiamosios teisės norma, gali lengviau pasirinkti tinkamą elgesio variantą. Taigi, šiame darbe kalbama apie baudžiamosios teisės šaltinio sampratą, rūšis, sistemą bei jų istorinę raidą Lietuvoje. Pati darbo struktūra susideda iš trijų dalių, kurios tarpusavyje yra logiškai susijusios ir viena kitą papildo bei leidžia geriau atskleisti nagrinėjamos temos praktinę reikšmę, nes, pradžioje susitarus kas bus laikoma baudžiamosios teisės šaltiniais bei aptarus jų istorinius formavimosi etapus, lengva suvokti dabartinę... [toliau žr. visą tekstą] / Sources of the Lithuanian Criminal Law SUMMARY The certain whole complex of interdependent of the criminal law consisting not only of a lot of statutory acts but also of other different documents, papers and treatises exists in each country and in Lithuania, too. Some of them are applied directly when a problem related to the criminal law is solved, others on the contrary – only explain and concretize the contents and meaning of rules of law applied directly. Therefore it is important specifically to know and define the sources of the Lithuanian criminal law, the system to which they exist and on which by the way there is no one opinion. The sources of law are classified according to different criteria in the theory of law. However, in the sense of the topic analyzed the sources of the Lithuanian criminal law are divided into two major groups, i.e. primary and secondary sources of criminal law as both theoretical and practical importance of them may be revealed and demonstrated in a more explicit way because each entity officially applying or citing a certain rule of the criminal law more easily choose a proper variant of behavior. Thus, the project deals with the conception, types, system of the sources of the criminal law and also their historical development in Lithuania. The project structure itself consist of three parts that are logically interrelated, complement one another and allow better revealing of the practical importance of the theme analyzed because at the... [to full text]
3

Nepriklausomos Lietuvos lenkakalbės spaudos požiūris į Lietuvos - Lenkijos santykius ir šalies politinę raidą 1922 - 1926 metais / Attitude of polish press of independent lithuania towards the lithuanian-polish relations and state political development in 1922-1926

Ukrinaitė, Jurgita 09 July 2011 (has links)
Lietuva kaip ir kitos Europos šalys yra daugiatautė valstybė. Joje nuo seno gyvena įvairių tautybių, skirtingų kultūrų, religijų, papročių žmonės. Ypač margaspalvės valstybė buvo XX a. pr, po pirmo pasaulinio karo Europoje sugriuvus didžiosioms to meto imperijoms. Nepriklausomoje Lietuvoje 1923 m. visuotinio gyventojų surašymo duomenimis (be Vilniaus ir Klaipėdos krašto) gyveno virš 2 mln. gyventojų, tarp kurių lenkų tautybės žmonės sudarė 3,2 % visų gyventojų. Tarpukario Lietuvos lenkakalbę spaudą galime laikyti lenkų tautinės mažumos nuomonės ir požiūrio reiškėja. Jos nagrinėjimas suteikia galimybę kitos tautos akimis pažiūrėti į šalies vidaus politinę, ekonominę, socialinę raidą bei į santykius tarp Lietuvos ir Lenkijos. Užbėgdami įvykiams prieš akis, reikėtų pasakyti, kad tas požiūris nuolat buvo neigiamas. Vilniaus krašto problema per visą aptariamąjį laikotarpį sudarė vieną svarbiausių Lietuvos užsienio politikos klausimų. Lietuvos ir Lenkijos tarpusavio santykiams lenkų spauda teikė didelį dėmesį, ir visada palaikė Lenkijos pusę. Jie neigiamai vertino Lietuvos P. Hymanso projektų atmetimą. Anot lenkų, taip pasielgusi Lietuva daugiau pralaimėjo, nei laimėjo. Vilniaus kraštas t. y. „Vidurinioji Lietuva“ Tautų Sąjungos sprendimu buvo ilgesniam laikui prijungta prie Lenkijos. Lietuvos lenkų nuomone, dėl Vilniaus krašto praradimo buvo kaltas lietuvių nacionalizmas, nes dar 1920 m. sugrįžę iš Kauno į Vilnių Lietuvos politiniai veikėjai prakalbo į vilniečius Muravjovo ir... [toliau žr. visą tekstą] / Lithuania just like other countries of Europe is a multinational country. It’s been a long time this country is occupied by people of diverse culture, religion and customs. It especially can be noticed in the beginning of the 20th century after the First World War in Europe when the greatest empires of that time have collapsed. At that time when Lithuania was independent in 1923 there were over 2 million residents in the country according to the universal data compilation (excluding the city of Vilnius and Klaipėda) and 3,2 % of all population were polish people. Polish press that was issued between the World Wars can be firmly called the expression of polish national minority’s attitude and opinion. The investigation of the polish press provides an opportunity to take a look at the country’s inner political, economic and social evolution as well as the relationship between Lithuania and Poland the way polish nation saw all of it. We should emphasize in advance that this attitude has always been negative. The problem of Vilnius’ territory at that time was one of the most significant questions of Lithuanian foreign policy. Polish press has always expressed a huge attention concerning Lithuanian and Polish mutual relationship and always was supporting the Polish side. Their opinion was not positive regarding the fact that Lithuania has denied the projects of P. Hymans. Lithuania has lost much more than it has won because of that – polish people thought. The territory of Vilnius... [to full text]
4

Lietuvos baldų pramonės konkurencingumo įvertinimas / Evaluation of lithuanian furniture industry competitiveness

Budrys, Raimundas 08 September 2009 (has links)
Magistratūros studijų baigiamajme darbe nagrinėjami Lietuvos baldų pramonės konkurenciniai pranašumai, jų išsaugojimo ir sustiprinimo būdai, galimos grėsmės ir galimybės jų išvengti. Darbas susideda iš trijų dalių: teorinės, analitinės ir rezultatų. Teorinėje dalyje pabrėžiama konkurencingumo palaikymo svarba, apžvelgiamos įvairios konkurencingumo teorijos, pradedant Smito tarptautinės prekybos teorijomis ir jos modernizavimo raida, o baigiant Porterio penkių konkurencinių jėgų modeliu ir jo tolimesnio vystymo keliais. Antrojoje darbo dalyje pateikiama situacijos šiuolaikinėje Lietuvos baldų pramonėje analizė, jos raida iki šio laiko, vystymosi tendencijos bei perspektyvos. Pateikiami statistiniai duomenys apie įmonių skaičių, pagrindines įmones, gaminamą produkciją, gamybos ir eksporto apimtis ir jų kitimo dinamiką. Čia taip pat apžvelgta ir bendra situacija Europos baldų pramonėje, bei trumpai apžvelgta atskirų ES šalių baldų pramonė. Pateikta Lietuvos baldų pramonės SSGG analizė. Trečiojoje - rezultatų dalyje, pristatytas atliktas tyrimas, jo metodika, išanalizuoti gauti duomenys. Kadangi situaciją baldų rinkoje geriausiai žino jos dalyviai, čia pateikiama baldų gamybos įmonių vadovų apklausa, kurios metu buvo nustatytos pagrindinės konkurencinės jėgos veikiančios Lietuvos baldų pramonėje, jų išsaugojimo ir sukūrimo keliai. Išvadose pateikiami keliai baldų pramonės konkurenciniaims prašamumams stiprinti bei esamiems išlaikyti. / This graduation work emphasis competitiveness issues and perspectives of Lithuanian furniture industry enterprises. Research object - Lithuanian furniture industry companies competitiveness. Research aim is to analyze Lithuanian furniture industry enterprises competitiveness, discover main forces at which are based competitive factors, find possibilities to sustain and develop new competitive factors and possibilities. Work is divided in three main parts. In the first part is given analysis of development theoretical conception of competitiveness from the Smith theories of absolute competitive advantages of countries till the later theories. Analyzed macroeconomics factors influence for industry competitiveness. Section ends with M.Porter model of five competitive forces and his further development. In the second part is analyzed Lithuanian furniture industry current situation and statistics, it’s main development trends, studied strengths and weaknesses (SWOT analysis). Also is given analysis of European Union and world furniture situation. In the third part is presented methodology and results of performed survey, the main obstacles influencing development and sustaining of competitive forces, which are best known by furniture industry enterprises representatives. Main result of this research is established main factors on which Lithuanian furniture industry competitiveness is based. As for today main competitive factor is low production costs, however this factor is... [to full text]
5

Lietuvos ir Vokietijos teisės aktų, reglamentuojančių darbuotojų materialinę atsakomybę, lyginamoji analizė / A comparative analysis of the lithuanian and german legislation governing pecuniary liability of employees

Lobkova, Natalja 09 July 2011 (has links)
Lietuvos ir Vokietijos teisės aktų, reglamentuojančių darbuotojų materialinę atsakomybę, lyginamoji analizė. Daugeliui žmonių darbas yra vienintelis pragyvenimo šaltinis, todėl darbuotojo materialinės atsakomybės praktiniai aspektai yra svarbus ne tik vieno konkretaus darbuotojo taikymo atžvilgiu, bet ir įtakoja socialines taikos visuomenėje užtikrinimą, dėl to labai svarbu, kad reglamentavimas būtų teisingas ir atitiktų ne tik darbuotojo arba darbdavio interesus, tačiau abiejų šalių interesus Pagrindinis darbo lyginamosios analizės objektas yra darbuotojo materialinės atsakomybės institutas ir jo reglamentavimas Lietuvos ir Vokietijos teisėje, teoriniai ir praktiniai taikymo aspektai, teismų praktika. Darbe apžvelgiama teoriniu ir praktiniu aspektu Lietuvos ir Vokietijos darbuotojo materialinės atsakomybės instituto panašumai ir skirtumai, jų reglamentacijos ypatumai darbo teisėje ir civilinėje teisėje. Taip pat lyginami Lietuvos ir Vokietijos teisės aktų, reglamentuojančių darbuotojų materialinę atsakomybę, privalumai ir trūkumai. / A Comparative Analysis of the Lithuanian and N EU Member State’s Legislation Governing Pecuniary Liability of Employees. Emploeeyment working relationship is the main and the only source of living for lots of people. Therefore pecuniary liability has a significant impact not only on a single employee but also on the whole society. It is of primary importance to have such a regulation that is towards both employee and employer. The main subject of the comparative analysis performed is regulation of pecuniary liability in Lithuania and Germany. The paper deals with employees pecuniary liability as it regulated in Lithuanian labour law and german civil law. The law systems of both countries are compared.
6

Rizikingiausio Lietuvos akcijų rinkos sektoriaus identifikavimas neuroninių tinklų metodu / The identification of lithuania risky stock market sector by neural network method

Januškevičiūtė, Jūratė 25 November 2010 (has links)
2008 metais vykusi JAV nekilnojamo turto krizė peraugo į pasaulinę finansinę krizę palietusi ir Lietuvos akcijų rinką. Šiame darbe sukurta metodika padės išsiaiškinti veiklos sektorius, kuriuos krizė palietė labiausiai ir kuriuose ji pasireiškė anksčiausiai. Darbe nagrinėjant dirbtinio intelekto neuroninius tinklus parodyta, kad finansų sektorius yra rizikingiausias investicinis sektorius. O krizinis akcijų vertės sumažėjimas anksčiausiai pasireiškė statybų ir finansų sektoriuose. Naudojant įvairius paaiškinamuosius kintamuosius (akcijos pelningumas, vidurkis, dispersija, akcijų pirkimo/pardavimo kiekis, apimtys, sandoriai) nustatyti faktoriai jautriausiai reaguojantys į krizės pasireiškimus. / The theme of this Master’s degree paper is the Identification of Lithuanian Risky Stock Market Sector by Artificial Intelligence Techniques. The object of this job is the implement for Lithuania market risk. In 2008, held in the U.S. real estate crisis has grown into a global financial crisis affecting the Lithuania stock market. The main goal of the paper is identification the risky sector of Lithuania stock market in 2008 using Neural Network method. The main tasks to reach this goal are: divide all Lithuania stock market in to a groups. Write a program using Borland C++ Builder, based on neural network algorithm. Methodology developed in this work will help to identify the sectors of activity, which the crisis affected the most. With the help of artificial intelligence neural networks, it is shown that the financial sector is a risky investment sector. Using various explanatory variables (share profitability, average, dispersion, transactions amount and volumes), factors were identified, which had the most sensitive response to the crisis in the market. The length of this paper is 61 pages; there are 25 pictures and 28 tables in this paper.
7

Investicijų į finansinius instrumentus pelningumo tyrimas Lietuvos rinkoje / Investment in financial instruments in the profitability of the investigation the lithuanian market

Armonaitė, Vitalija 09 July 2011 (has links)
Žmonėms uždirbant daugiau negu išleidžiant atsiranda poreikis panaudoti turimas laisvas lėšas. Investavimas yra viena iš galimybių ir yra neatsiejamas nuo tokių charakteristikų kaip pelningumas ir rizika. Nuolat kintanti finansų rinkos situacija verčia ieškoti naujų, tobulesnių būdų investicijoms įvertinti ir sumažinti galimą riziką. Tikslus rizikos įvertinimas leidžia išvengti galimų nuostolių. Žmonėms pasiryžusiems turimus laisvus pinigus investuoti svarbu tinkamai pasirinkti finansines priemones, tačiau jie dar neturi pakankamai žinių, kas stabdo investavimo priemonių pasirinkimą. Suprantama, kad kiekvienas investuotojas siekia gauti teigiamą ir kuo didesnę investicijų grąžą. Tačiau reiktų atsižvelgti ne tik į laukiamą pasirinkto finansinio instrumento pelningumą, bet ir į galimą riziką ir į tai, kad grynoji investicijų grąža kartais gali būti neigiama. Dažniausiai kuo didesnio pelningumo tikimės iš instrumento, tuo su didesne rizika jis yra susijęs. Mažiausios rizikos galime tikėtis nebent laikydami savo santaupas taupomojoje banko sąskaitoje, tačiau juk ir bankai gali bankrutuoti. Mokslinė problema - kaip pasirinkti geriausiai tinkantį finansinį instrumentą, atsižvelgiant į riziką ir pelningumą? Problemos ištyrimo lygis. Svarbu pažymėti, kad Lietuvoje dar labai mažai dėmesio skiriama finansinių instrumentų pelningumo tyrimams ir galima išskirti keletą su šia sritimi susijusių tyrimo krypčių. Konkretūs metodai įvertinti investicijų rizikai, investicijų projekto efektyvumo... [toliau žr. visą tekstą] / Main purpose of the paper is to perform research of the profitability dynamics in Lithuanian financial instruments and to suggest investment expert system. Most important goals are to analyze and evaluate use of financial instruments in Lithuania, perform comparative analysis of the financial instruments, their profitability and risk. Also to sift profitability dynamics for the financials instruments in Lithuania, to suggest expert system for investment after evaluating financial instruments profitability and risk. And the last goal is to create expert systems prototype. Literature analysis, synthesis, description, comparison, generalization was the methods of the evaluation used for the financial instrument and their profitability and risk analysis. For the results processing was used statistical analysis, comparison and generalization. Sometimes people earn more then they spend and want to use these money. Investing is one of the possibilities and it is associated with profitability and risk. It is important that people chose right financial instruments before investing. People have to evaluate not only profitability but also take risk into consideration because otherwise their investment return will be negative. After analyzing financial instruments used in Lithuania and comparing investment portals it was decided to suggest investment evaluation method. This method uses two types of information: from investors and from financial markets. Investor has to give information... [to full text]
8

Darbo teisės subjektų lygybės nepaisant jų lyties principas Lietuvos darbo teisėje / The principle of equal and fair treatment of subjects regardless of gender in the labour law of lithuania

Vėlutis, Jonas 26 June 2014 (has links)
Lyčių lygybės principas yra kertinis darbo teisės principas, kurio svarba pabrėžiama tiek nacionaliniu, tiek Europos Sąjungos bei tarptautiniu lygmeniu. Moterų ir vyrų lygybė yra viena iš pagrindinių žmogaus teisių, bendra Europos Sąjungos vertybė ir būtina sąlyga ekonomikos augimo, užimtumo ir socialinės sanglaudos tikslams pasiekti. Kiekviena Europos Sąjungos valstybė narė, tarp jų ir Lietuva, privalo suderinti nacionalinius teisės aktus su Europos Sąjungos teisės aktais, įskaitant ir lyčių lygybės principo darbo teisėje reglamentavimą. Šiame darbe nagrinėjamas asmenų lyčių lygybės principo taikymas sudarant, vykdant, įskaitant apmokėjimą už darbą, bei nutraukiant darbo sutartį Europos Sąjungos teisėje ir nacionalinėje darbo teisėje, tokiu būdu siekiant identifikuoti minėto principo teisinio reguliavimo nacionalinėje darbo teisėje spragas ir pateikti galimas sprendimų kryptis. Be to, siekiama išnagrinėti ir įvertinti asmenų lyčių lygybės principo įgyvendinimo užtikrinimą nacionalinėje darbo teisėje, nagrinėjant asmenų, patyrusių diskriminaciją lyties pagrindu, pažeistų teisių gynybos būdus, taip pat teisės į žalos atlyginimo, įrodinėjimo naštos perkėlimo bei veiksmingų, proporcingų ir atgrąsančių sankcijų nustatymą Lietuvos darbo teisėje. Lyčių lygybės principo pasireiškimas ir įgyvendinimas Lietuvos darbo teisėje yra nagrinėjamas kompleksiškai apžvelgiant esamą Europos Sąjungos ir nacionalinį teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, teisės doktriną, įvairius kitus... [toliau žr. visą tekstą] / Gender equality is the cornerstone of the labor law, which stresses the importance of both the national and the European Union and international level. Gender equality is a fundamental human right, the total value of the European Union and a precondition for economic growth, employment and social cohesion objectives. Each European Union Member States, including Lithuania, must harmonize its legislation with European Union legislation, including gender equality in labor law regulations. This thesis addresses the people of gender equality through the application, enforcement, including payments for work and leaves the European Union law and national labor law, in such a way as to identify the principle of regulatory gaps in the national labor law and the possible direction of the decision. In addition, to examine and assess individuals on gender equality enforcement of national labor law, the examination of persons who have suffered gender discrimination, would violate the rights remedies, as well as the right to damages, the burden of proof and the transfer of effective, proportionate and dissuasive sanctions of the Lithuanian Labour law. Manifestation of gender equality and the implementation of the Lithuanian labor law is dealt with comprehensively reviewing the existing European Union and national legal regulations, case law, legal doctrine, various other documents and estimates of the Lithuanian legislation.
9

Lietuvos pensijų sistemos struktūra ir ypatumai / The structure and distinctive features of the system of pensions in lithuania

Adutavičius, Darius 26 June 2014 (has links)
Valstybinio socialinio draudimo pensijų sistema ypatingai paplitusi Vakarų šalyse prieš gerą šimtmetį yra paremta visuomenės narių solidarumo principu, kas reiškia, kad darbo santykiuose dalyvaujantys ir atitinkamą darbo užmokestį gaunantys visuomenės nariai jų mokamais mokesčiais išlaiko nedirbančią visuomenės dalį, tuo įgydami teisę į analogišką paramą ligos, senatvės ar laikino nedarbingumo atveju. Kaip savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, ši sistema, kuri neretai vadinama socialinio solidarumo, nepanaikina paties asmens atsakomybės už savo rytojų, todėl ji tinkamai egzistuoti gali tiktai tais atvejais, kuomet ir pats asmuo rūpinasi savo santaupomis senatvės ar ligos atvejais. Pagal šiuo metu galiojančius teisės norminius aktus Lietuvoje valstybinis socialinis pensijų draudimas yra privalomas. Įstatymų leidėjas visus šios rūšies socialiniu draudimu draudžiamus asmenis yra įtvirtinęs Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme. Asmenys teisę į kiekvieną Valstybinio socialinio draudimo įstatyme nurodytą pensiją įgyja tik esant tam tikroms aplinkybėms, kaip antai, įvykus draudžiamajam įvykiui ir turint atitinkamos rūšies pensijai paskirtą minimalų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą. Pagrindinis veiksnys, lemiantis vienos ar kitos rūšies pensijos dydį, yra konkretaus asmens įgytas stažas, jo trukmė ir atitinkamu laikotarpiu gautos pajamos, nuo kurių yra sumokėtos įstatymų nustatytos privalomos valstybinio socialinio pensijų draudimo... [toliau žr. visą tekstą] / Lithuanian social insurance pension system particularly prevalent in Western countries a century ago is a good society based on solidarity. It means that the working relationships involved wages receive members of the public taxes paid outside keeps the population, gaining the right to support illness, old age or temporary incapacity. The Constitutional Court has repeatedly held that a person have to own responsibility for their tomorrow, so it can properly exist only in cases in which and the person taking care of their retirement savings or disease. Under current legislation, Lithuanian social pension insurance is compulsory. All of socially insured persons are embodied in the Law of State’s social insurance pensions. Persons gain to any of state’s social insurance pension only when there are certain circumstances, such as an insured event and the type of pension allocated to the minimum state social pension insurance record. A key factor in determining one or another type of pension is the individual's experience acquired by its duration and the corresponding period of the revenues from which are paid by the statutory mandatory state social insurance contributions. Various allowances are granted and paid exclusively in cases when the person does not receive other payments and is not entitled to other benefits for failure to comply with the statutory requirements. The pension (for example, state pensions, social assistance pensions, etc.) and allowance (social assistance... [to full text]
10

Ekspedijavimo sutarties institutas Lietuvos sutarčių teisėje / Institute of freight forwarding agreement in lithuanian contract law

Poderis, Justinas 27 June 2014 (has links)
Ekspedijavimo, kaip ūkinės-komercinės veiklos, spartus augimas ir vystymasis lemia būtinybę užtikrinti pakankamą šios veiklos ir jos pagrindu susiklostančių visuomeninių santykių reglamentavimą bei tinkamą aiškinimą. Be to, ekspedijavimo veiklą galinčių sudaryti faktinių veiksmų platus mastas praktikoje dažnai sukelia problemų kvalifikuojant tarp šalių kilusius teisinius santykius ir sprendžiant dėl jų tarpusavio teisių, pareigų, atsakomybės apimties. Taigi, darbe siekiama ištirti ekspedijavimo sutarties institutą Lietuvos sutarčių teisėje, identifikuojant ekspedijavimo sutartį, jos turinį, kvalifikuojančius požymius ir jais remiantis atskleisti ekspedijavimo sutarties santykį su kitomis giminiškomis paslaugų sutartimis. Ekspedijavimo veikla pasižymi nacionalinio pobūdžio reguliavimu, kurį harmonizuoja valstybių ekspeditorių asociacijų priimtos rekomendacinio pobūdžio bendrosios ekspedijavimo taisyklės. Lietuvos Respublikoje ekspedijavimo sutartis yra savarankiška civilinė sutartis įtvirtinta Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse. Еsminė ekspedijavimo sutarties sąlyga – sutarties dalykas – tiesiogiai su krovinių pervežimu susijusių veiksmų visuma, kurios tikslas – užtikrinti tinkamą krovinių pervežimą. Ekspedijavimo sutarties dalyką sudarančių faktinių bei teisinių veiksmų kompleksinis vertinimas bei sutarties tikslo – užtikrinti krovinių pervežimą – nustatymas leidžia atriboti ekspedijavimo sutartį nuo kitų giminiškų paslaugų sutarčių. Visgi tam tikrais darbe... [toliau žr. visą tekstą] / Rapid increase and development of freight forwarding, as economic – commercial activity, influences the necessity to secure the sufficient regulation and convenient explanation of this activity and social relationships based on the activity. Moreover, in practice the large extent of factual actions which might form freight forwarding activity often causes some issues in the process of qualifying juridical international relations and deciding about the extent of their rights, duties and responsibilities. Consequently, this paper aims to investigate the freight forwarding contract institute in the Lithuanian Contract Law. The research is based on an identification of freight forwarding contract, its content and qualificatory features that are considered in order to reveal the freight forwarding contact’s relation with the other related facility contracts. Freight forwarding activity is characterised as national regulation which is arranged by common recommendatory rules of freight forwarding enacted by the associations of freight forwarders. Freight Forwarding Contract of Lithuanian Republic is independent civil contract which is firmed in the Civil Code of the Republic of Lithuania. The essential freight forwarding contract condition, contract matter, is the unit of actions directly related with the transportation of freight and it aims to secure proper freight transportation. The complex assessment of factual and juridical actions, which forms the matter of freight forwarding... [to full text]

Page generated in 0.0328 seconds