Mažeikiai Region Inhabitants Dialect and Common Language Interaction.

Lietuvoje yra apie 300 miestų ir miestelių. Lietuvių kalbos žodynuose fiksuota 370 gyventojų pavadinimų (įtraukiami dariniai pagal tarmines ir topografines vietoves). Dauguma šių gyventojų pavadinimų yra ir moteriškosios giminės, todėl galima teigti, kad apytiksliai lietuvių kalbos žodynuose yra apie 740 gyventojų pavadinimų. Lietuvos gyventojams pagal kilmės ir gyvenamąją vietovę vadinti vartojami du būdai: nusakomasis ir darybinis. Nusakomieji pavadinimai esti ne vienažodžiai, bet sudaryti iš kelių žodžių, t. y. junginiai. Jie būna dviejų rūšių: 1) kelių daiktavardžių, kurių vienas yra vietovardžio kilmininkas (norint tiksliai nusakyti asmens gimimo ar gyvenamąją vietą). Pvz.: Aš pati esu Švėkšnos gimimo LKŽ III 308 (Šv). Ji Nemunaičio parapijos gimimo Alv. 2) junginiai su prielinksniais. Pvz.: Ar iš tolo esi kilimo? – Kilimo aš iš Švėkšnos LKŽ V 778 (J. Jabl). Jis paeina iš Kybartų LKŽ II 1093 Šnekamojoje kalboje asmens gyvenamoji vieta dažniau nurodoma nusakomuoju būdu. Todėl galima teigti, kad šis būdas yra senesnis, tarminis. Darybinių pavadinimų skyriuje analizuojami asmenų pavadinimai pagal jų kilimo bei gyvenamąją vietą, t. y remtasi tikrinių gyvenamųjų vietų vardais. Taigi derivaciniai vienažodžių Lietuvos gyventojų pavadinimų būdai yra tokie: 1) daiktavardiniai priesagų vediniai, pvz.: pakruojietis, -ė, veliuonytis, -ė, salantiškis, -ė. 2) daiktavardiniai galūnės -is vediniai, pvz.: ariogalis, -ė, šeduvis, -ė, širvintis, -ė. Visoje Lietuvoje, gal kiek mažiau... [toliau žr. visą tekstą] / Names of places or geographical names plany an important part in our living and cultural surroundings. Geographical names help us to identify the location, its features, good and bad sides, which were or are seen by people living there. The shosen topic „Lithuanien and Latvian Citizens‘ Names“ (Comparatyve aspect) is actuale, because people‘s names are litlle researched. In bilingual Lithuanian – Latvian dictionaries this topic is not researched either. The aim of the work is to examine and deseribe citizens‘ names which are fixed in Lithuanian dictionaries and compare them with Latvian citizens‘ names. The material was being analysed by using word building analysis, mathematic methods. The examples were analysed by analytical, descriptyve and coparatyve methods. There are about 300 towers and seflements in Lithuania. In Lithuanian dictionaries are 370 citizens‘names fixed (compounds from dialects and topographic places being included). The majority of these citizens‘ names are of feminina genda thes we can slate that aproximately there are 740 citizens‘ names there. Lithuanian people according to their origin and living place are named in two ways: descriptive and compound. Descriptyve names are made of a few words, i. c. they are compounds. Lithuanian people‘s names are made not only from geographical names and words used in dialectical areas but from topographical objects too Names of such Type are mostly understandable to local people of a concrete area, especialy if the... [to full text]

XIX a. antroji pusė siejama su nacionaliniais sąjūdžiais įvairiose šalyse. Šiuo laikotarpiu nemažai lietuvių emigravo iš gimtojo krašto. Lietuvių emigraciją lengvino tas faktas, jog Lietuva buvo Rusijos ir Vokietijos pasienyje. Daugiausia lietuviai emigravo į Jungtines Amerikos Valstijas (daugiausia per Vokietijos ir Liepojos uostus). Lietuvių emigracija į Ameriką yra gana plačiai nagrinėta, gausūs istoriniai šaltiniai pasakoja apie lietuvių socialinį, kultūrinį, politinį bei kasdienį gyvenimą už Atlanto. Tačiau nereikėtų pamiršti to fakto, kad lietuviai emigravo ne tik į JAV. Pastačius geležinkelio linijas atsirado patogesnės susisiekimo su kaimyninėmis šalimis galimybės. Tuo pasinaudoję lietuviai keliavo į pramoninius Latvijos miestus, tokius kaip Rygą Liepoją ir Jelgavą ieškodami darbo, nes tuo metu Lietuva vis dar buvo neišvystytas agrarinis kraštas. Daugiausia lietuvių susibūrė tuometinės Lifliandijos gubernijos centre Rygoje, kur buvo gana plačios galimybės čia esančioms tautinėms mažumoms atsiskleisti tiek kultūrinėje, tiek švietimo srityse. Lietuviai pasinaudoję šiomis galimybėmis ėmė burtis į grupeles, kurios palaipsniui peraugo į gausias Lietuvių draugijas, pasižymėjo iškiliais atstovais, aktyvia veikla bei nuopelnais tiek Latvijai, tiek Lietuvai. Šiuo metu gerokai stokojama išsamių tyrinėjimų apie lietuvių draugijų veiklą Latvijoje. Tiesa, keletą tyrimų yra atlikę tiek Latvijos, tiek Lietuvos tyrėjai. Tačiau juose tik bendrai apibūdinamas lietuvių gyvenimas... [toliau žr. visą tekstą] / The second half of the 19th century is related to national movements in different countries. During this period many Lithuanians left their homeland. The fact that Lithuania was situated between Russia and Germany facilitated their emigration. The largest number of Lithuanians migrated to the USA (mainly from the ports of Germany and Liepaja). The emigration of Lithuanians to America is a rather widely discussed topic. There are numerous historical sources about their social, cultural, political and everyday life beyond the Atlantic ocean. However, we should not forget that the U.S.A. was not the only place Lithuanians migrated to. As the railway lines were built, communication with the neighbour states became more convenient, therefore, Lithuanians moved to industrial Latvian cities, such as Riga, Liepaja and Jelgava, seeking job as at that time Lithuania was still an underdeveloped agrarian country. The biggest number of Lithuanians gathered in Riga – the centre of the governorate of Livland at that time, where local ethnic minorities had quite good opportunities to express themselves in culture and education. Having these conditions Lithuanians began to form groups, which later became large fellowships with prominent representatives, active movement and merits to both Latvia and Lithuania. At present there is a lack of thorough researches about the activity of Lithuanian fellowships in Latvia. Nevertheless, a few researches were made by both Latvian and Lithuanian... [to full text]

1944 m Lietuvoje prasidėjo partizaninis karas. Daugelis vyrų išejo į miškus kovoti su okupantais. Šioje kovoje neliko nuošalyje ir moterys, jų vaidmuo buvo labai svarbus. Prireikus jos, petys petin kovojo su vyrais prieš enkavedistų būrius, slaugė sužeistuosius, palaikė ryšius tarp skirtingų partizanų apygardų. Ryšininkės perduodavo svarbę slaptą informaciją: apie susitikimo vietas, slaptažodžius, naujai įsikūrusius bunkerius – slėptuves, perduodavo slaptus dokumentus. Kad jų nesuciuptų ir neperimtų slaptos informacijos, moterys perduodamus laiškelius slepdavo. Jos buvo išradingos. Lankydamasi druskininkų rezistencijos ir tremties muziejuje sužinojau, jog laiškeliai buvo slepiami ir plaukuose. Ši istorija mane sužavejo, tad nusprendžiau šią idėją perteikti magistro baigiamajame darbe. Savo kūrinyje vaizduoju 9 lietuvaitėms būdingas ilgų plaukų šukuosenas, kuriose paslepiu savają žinutę. Mano perduodamoje žinutėje įrašyti žodžiai iš „Tauro“ apygardos ryšininkės žvalgės Julijos Čepaitytės – Simanaitienės slapyvardžiu Undinė sukurtos baladės apie partizano likimą. Ši baladė skirta partizanui „Kovui“ Jonukui Stačiokui atminti. Po balade autorė parašė. „ Šias eilutes sukūriau 1950 m. liepos 10-11 d., pati būdama be namų ir laisvės, netekusi savo pirmosios tikrosios meilės ir karštai mylinčio tikro draugo, kuris buvo tarsi švyturys pavergtoje tėvynėje. Tavęs aš niekad nepamiršiu.“ Manau baladė puikiai atskleidžia priežastis dėl ko Lietuvos moterys taip pat išėjo į miškus kariauti... [toliau žr. visą tekstą] / In 1944 the partisan war in Lithuania began. The most of the men went to woods to fight against occupants. In this fight the woman’s role was also very important. They were fighting against NKVD the same strong as men do; they also were nursing injured people, keeping connection between different partisans’ counties as postal workers (signallers). Signallers were transmitting very important confidential information: about meeting places, passwords, newly constructed hiding places – bunkers, transferring secret documents. In fact that women could be caught and secret information taken, they were hiding all mails. And women were very resourceful. Visiting ‘’Resistance and Deportation Museum’’ in Druskininkai I’ve got news that secret mails were hiding in women hair. This history improved me so much so I decided to convey this idea in my Master's thesis. In my work you can see nine different long hairdressings what characteristic of Lithuanian women. In all these hairdressings I hide my secret message. In my transmitting message there are words from ballad about partisan’s destiny which was created by signaller Julija Cepaityte – Simantiene (known as Undine) from “Tauras” county. This ballad is dedicated to partisan Jonukas Staciokas “Kovas”. After the ballad writer wrote: “These lines I created in 1950, July 10-11. itself being without a home and freedom, lost my first true love and real hot loving friend who was like a beacon subjugated homeland. I will never forget you." In... [to full text]

Tarptautinis turizmas yra ne tik aktyvus turizmo produkto, bet ir įvairių kitų ūkio šakų gaminamų prekių tarptautinių mainų generatorius. Tarptautinio turizmo plėtra skatina infrastruktūros kūrimą, todėl tarptautinį turizmą reikėtų tirti siejant su atskirų šalių ekonominiais santykiais. Šiame darbe pateikiama Lietuvos turizmo plėtros galimybių teorinė samprata ir analizė, atliekama lyginamoji Lietuvos turizmo plėtros rodiklių analizė. Literatūros apžvalgoje aprašyta tarptautinio turizmo reikšmė ekonomikos plėtrai bei atskirų šalių ekonominiams pokyčiams. Taip pat pateikiamas galimas tarptautinio turizmo poveikis ekonominei ir sociokultūrinei; pateikiama turizmo plėtros samprata, nagrinėjami teoriniai turizmo plėtros vystymosi modeliai, nusakantys jų vertinimo aspektus. Aiškinami turizmo ekonominio poveikio analizės ypatumai. Aptariamas turizmo kaip paslaugos vertinimas bei turizmo paslaugų kokybės vertinimo aspektai. Antra darbo dalis skirta tyrimo metodikai bei organizavimui aprašyti. Trečioje dalyje analizuojamos Lietuvos turizmo rinkos veiklos plėtojimo prielaidos ir perspektyvos, pateikiamos Lietuvos turizmo plėtros tendencijos, nusakomos turizmo plėtros tikslinės sritys bei naudojant SSGG analizę, išskiriamos prioritetinės turizmo vystymo kryptys. Nagrinėjama Lietuvos ekonominių rodiklių ir turizmo plėtros rodiklių priklausomybė ir atliekama turizmo plėtros tendencijų prognozė. Paskutinėje dalyje pateikiamos darbo išvados. Darbą sudaro 83 puslapiai, pateikiama 27... [toliau žr. visą tekstą] / International tourism is active generator of international exchange of commodities produced by various branches of national economies. Development of international tourism stimulates building of infrastructure therefore international tourism should be subject for research in conjunction with economic relations among individual countries. The purpose of this paper is to present a theoretical the analysis and conception of Lithuanian tourism possibilities and shows the comparative analysis of Lithuanian tourism development indexes. The first part introduces with the importance of international tourism to economical development and growth, to separate countries economical alterations. Also is presenting the meaning of tourism development, are investigating expansion models, which define the peculiarity of them value. Also explaining about tourism economical influence analyze peculiarity. There are discussing about tourism evaluation, as service sphere and also aspects of tourism service quality evaluation. Also are analyzed the perspectives and premises development of Lithuanian tourism market. Therefore, first part explains possible international tourism influence to economical, physical, cultural and social environment. The second part of the paper is to explain the methods of analysis and to describe the organization. The third part provides the analysis of Lithuanian tourism tendencies and definitions of proposal spheres using SWOT analyse, the priority directions of... [to full text]

This thesis presents a description and analysis of non-canonical case-marking of core arguments in Lithuanian. It consists of an introduction and six articles, providing historical and/or contrastive perspective to this issue. More specifically, using data from Lithuanian dialects, Old Lithuanian and other languages such as Icelandic, Latin and Finnic for comparison, the thesis examines the development and current state of non-canonical case-marking of core arguments in Lithuanian The present work draws on empirical findings and theoretical considerations to investigate non-canonical case-marking, language variation and historical linguistics. Special attention is paid to the variation in the case-marking of body parts in pain verb constructions, where an accusative-marked body part is used in Standard Lithuanian, and alongside, a nominative-marked body part in Lithuanian dialects. A common objective of the first three articles is to clarify and to seek a better understanding for the reasons for this case variation. The research provides evidence that nominative is the original case-marking of body parts in pain specific construction, i.e. with verbs, with the original meaning of pain, like skaudėti and sopėti ‘hurt, feel pain’. On the contrary, in derived pain constructions, i.e. with verbs like gelti with the original meaning of ‘sting, bite’ and diegti with the original meaning ‘plant’, accusative is the original case-marking of body parts. This accusative is explained by means of an oblique anticausative and it is argued furthermore that it is extended into the pain specific construction. The three last articles focus on the comparative and contrastive perspective. Their main results include the following: Lithuanian and Icelandic differ considerably in the frequency of using accusative vs. dative marking on the highest ranked argument. Accusative is more frequently used in Lithuanian while dative is dominant in Icelandic. The semantic fields of the dative subject construction have remained very stable, suggesting that the dative subject construction is inherited. It has, however, become productive in the history of Germanic, Baltic and Slavic. The similarities in Finnic and Baltic partiality-based object and subject-marking systems are due to Baltic influence. / <p>At the time of the doctoral defense, the following papers were unpublished and had a status as follows: Paper 1: In press. Paper 2: In press. Paper 3: In press.</p>

As a result of the rapid globalization process and growth of competition, companies are fostered to expand in the international markets in order to maintain competitive advantages and keep on growing. The thesis focuses on the concepts of networking and environments which are perceived to be major factors for the internationalization process. The aim of this study is to examine the significance of networking and environmental issues for the internationalization process in the Lithuanian market. The study is carried out in the context of Born Global companies. The theoretical framework of this thesis focuses on three main points. The first approach considered within the literature review is the internationalization process. The following one is networking, considering formal and informal networks in particular. The last approach of importance for the thesis involves environmental factors regarding a particular country’s market. This theoretical framework guides the reader through the collection and analysis of empirical data, as well as concluding thoughts for the study. The single case study of the selected company from Halmstad was carried out by employing a qualitative research method. Semi-structured personal interviews enabled the author to collect the empirical data which was supplemented with the secondary data received by using web sites, documentation and scientific articles. The results of the case study indicate that networking and environmental issues influence to a considerable extent the internationalization processes. Moreover, the significance of informal networks was emphasized in particular. However, the study has not shown the obvious evidence that environmental factors affect a company’s performance within the Lithuanian market considerably. The single case study enabled me to give practical implications for a real case, considering the introduction of a particular product into the Lithuanian market.

No description available.

Analizuojant mokslinę literatūrą buvo aptarti politiniai, ekonominiai ir socialiniai veiksniai, kurie įtakoja migracijos mechanizmo vyksmą ir lemia migracijos modelius. Atgavus Lietuvos nepriklausomybę prasidėjo spartus socialinio- ekonominio mechanizmo kitimas, kuris paskatino migraciją. Lietuvos valstybė su rimta išvykstančių piliečių problema susidūrė 2005m. po įstojimo į Europos Sąjungą, kai buvo pašalintos kliūtys, kurios varžė samdomų darbuotojų judėjimą. Lietuviai ėmė emigruoti į ekonomiškai nusistovėjusią ir užtikrinančią socialines garantijas Jungtinę Karalystę. Didžiojoje Britanijoje Lietuvos emigrantai patenka į socialines klases, pagal kurias gyvena atitinkamą gyvenimo būdą. Šiuo pagrindu buvo atliktas lietuvių Anglijoje gyvenimo būdo tyrimas, kuris rėmėsi emigrantų darbo, edukacijos , buities ir laisvalaikio analize. Gauti rezultatai parodė, kad lietuviai Anglijoje priklauso darbininkų klasei bei atitinkami demografiniai faktoriai ( lytis, amžius, išsilavinimas, šeimyninė padėtis ir pragyventas laikotarpis šalyje) turi įtakos lietuvių emigrantų gyvenimo būdo raiškai. / The analysis of scientific literature discuses political, economical and social factors that influences the process of migration mechanism and determines migration models. Rapid socio- economical changes begun after Lithuania got its independence. That influenced increased migration process. After joining Euro Union in 2005, Lithuanian Government met significantly risen migration problems because of eliminated abstrictions that restricted hired manpower movement before. That is when Lithuanian people started emigrating to economically stable and socially secure England. Lithuanian emigrants in Great Britain get in to social rank stratification that determines certain life style. Considering that fact the research of Lithuanian people life style in England was accomplished. This was based on emigrants work, education, daily life and leisure analysis. The hypothesis- Lithuanian emigrants in Great Britain depend on laborers, was confirmed:  Although Lithuanian emigrants have professions and education, in England they work long hours and do physically difficult jobs that does not require education.  It is common to eat home made food and unusual to go to restaurants/ cafés. Lithuanian emigrants shop in supermarkets where food is cheaper.  They use public transport and rent accommodation that does not satisfy their needs. Another hypothesis- There is connection between the expression of emigrants life style and demographical factors( gender, age, education, family... [to full text]

Darbas tiria JAV lietuvių organizacijos, Lietuvos Vyčių, organizacinę ir identiteto istorija nuo įsikūrimo 1913 m. iki šeštojo dešimtmečio pabaigos. Unikalūs šios draugijos bruožai lietuvių išeivijos tarpe yra dvilypio identiteto raiška, bei sąsaja su amerikietiška fraternalizmo tradicija. Tyrimas apžvelgia organizacijos istoriją nuo įsikūrimo, kuomet lietuviškumas ir katalikiškumas kaip tapatumo dėmenys Vyčių tarpe buvo įtvirtinti, iki šeštojo dešimtmečio pabaigos kuomet išryškėjo amerikietiškas identitetas. Tiriama daugialypio identiteto raiška ritualo formoje, siejant ritualo tradiciją su JAV egzistavusia fraternalizmo tradicija. Įvertinama ir XIX a. siekiančių reiškinių įtaka. Darbo tikslas – ištirti Lietuvos Vyčių identiteto ir jo raiškos formų raidą, ypatingą dėmesį skiriant JAV kultūrinės ir socialinės aplinkos įtakai. Šio darbo tezėms keliami uždaviniai yra ištirti religijos kaip identiteto dėmens vaidmenį Lietuvos Vyčių įsteigimo kontekste; įvertinti JAV kultūrinės aplinkos įtaką organizacinėms Lietuvos Vyčių strategijoms; aptarti kalbos kaip tapatumo dėmens vaidmenį, Lietuvos Vyčių refleksiją asimiliacijos atžvilgiu; atsekti amerikietiško patriotizmo plėtrą ir dvilypio identiteto formavimąsi Lietuvos Vyčių tarpe; aptarti Lietuvos Vyčių dvilypio tapatumo raišką visuomeninėje ir politinėje plotmėje; ištirti tapatumo dėmenų sintezę ritualo formoje; susieti Vyčių ritualo formą su fraternalizmo reiškiniu; aptarti Lietuvos Vyčių ypatumus JAV fraternalizmo tradicijos... [toliau žr. visą tekstą] / The thesis explores the history of the Knights of Lithuania (K of L) in the USA from the time of their establishment in 1913 to the end of the 1950’s. The K of L is unique among Lithuanian-American organizations in that it consciously articulated a dual identity and can also be related to the American tradition of fraternalism. The study covers the organization’s history starting at the time of its establishment, when the Lithuanian and Catholic dimensions of their identity were firmly defined, to the end of the 1950’s, when the American element was being fully articulated. The manifestation of dual identity in ritual form is analyzed, relating this particular tradition with the phenomenon of American fraternalism. Certain influential phenomena dating back to the XIX century are also evaluated. The main purpose of this study is to analyze the historical development of identity and its forms of expression among the K of L, with particular emphasis on the influence of American cultural and social environment. The thesis is formulated by analyzing the following historical issues: the role of religion as an integral dimension of identity in the context of the K of L’s creation, the influence of the American cultural environment on the operational strategies adopted by the K of L, the changing role of language as an element of identity and conscious reflection on this process, the growth of American patriotism and the development of a dual identity among the K of L, the... [to full text]