Perpelių (Alosa fallax (Lacèpéde)) gausumas, biologija ir ekologinės ypatybės Kuršių marių ekosistemoje Toma Žemgulytė Vilniaus universitetas SANTRAUKA Kuršių mariose perpelių gausumas smarkiai pradėjo augti nuo 1994 m. Tyrimams buvo naudojami įvairaus ilgio ir akytumo tinklaičiai, bendras migravusių perpelių kiekis kiekvienais metais į Kuršių marias (2003-2007 m.) siekė 250-400 tūkstančių individų. Pati intensyviausia migracija pastebėta gegužės-birželio mėnesiais. Dažniausiai neršė 1,5-2,5 m gylyje. Pagal mitybos būdą perpelės, kaip ir kitos silkiažuvės, priskirtinos prie rega besivadovaujančių zoofagų. Suaugusios žuvys priešnerštinių migracijų ir santalkų metu beveik nesimaitina. Perpelė daugiausia minta zooplanktonu (54,7 %) bei chironomidais (39,6 %). Žuvų jaunikliai (daugiausiai kuojų lervutės) sudarė tik 5,7 %. Perpelių patelių kūno ilgis svyravo nuo 34,5 iki 51 cm, dažniausiai pasitaikė 41-47 ilgio cm (L) patelės. Patinų kūno ilgis svyravo nuo 29 iki 49,2 cm, dažniausiai pasitaikė 35-45 cm. Eksperimentinių sugavimų metu sugautos patelės dažnai ilgiu, svoriu ir metais lenkė patinėlius. Vykdant tyrimus kasmet buvo stebimas perpelių vidutinio amžiaus, ilgio ir masės didėjimas. Tai liudija, kad į Kuršių marias migruojanti perpelių populiacija yra stabili, verslinės žvejybos įtaka dar nėra ypač didelė. Rekomendacija - Siekiant, kad perpelių gausumas ir toliau didėtų, pagrindinėje perpelių nerštavietėje rekomenduojama ir ateityje drausti žvejybą marinėmis gaudyklėmis... [toliau žr. visą tekstą] / Abudance, biology and ecology characteristic of Twaite shad (Alosa fallax (Lacèpéde)) in ecosystem of Curonian Lagoon Toma Žemgulytė Vilnius university SUMMARY The abundance of twaite shad in the Curonian Lagoon has been steadily increasing since 1994. According to investigations made by net set with different mesh sizes (Neuman et al., 1997), the total amount of twaite shad migrating to the Curonian Lagoon reached 250–400 thousands individuals every year in 2003–2007. The most intensive migration was observed in May–June. The spawning was most intensive in the depths 1.5–2.5 m. Like other, by way of feeding twaite shad is attributed to zoophages with eyesight dominated. Whereas mature fish during pre-spawning migrations and accumulations majority almost do not feed. Twaite shad was feeding mainly on zooplankton (54.7 %) and chironomids (39.6 %). Fish, mainly roach, made only 5.7 % of food composition. The body length of twaite shad females varied from 34.5 to 51 cm, the most common body length ranging from 41–47 cm (L). The body length of males varied from 29 to 49.2 cm, males in the body length range 35–45 cm prevailing. In experimental catches females reliably differed from males in greater mean length, weight and age. These differences became apparent as males most often reach maturity a year earlier than females. The dynamics of age structure of twaite shad in different years indicates the stability of twaite shad population. Recomendation - To ensure further growth... [to full text]

TITNAGDUMBLIŲ BENDRIJŲ ERDVINIS HETEROGENIŠKUMAS KURŠIŲ MARIŲ LAGŪNOS (LIETUVOS DALIS) PAVIRŠINĖSE DUGNO NUOSĖDOSE Santrauka Kuršių marių (Lietuvos dalis) dugno nuosėdose 2003 ir 2005 m. aptiktos 212 titnaginių dumblių rūšys ir vidurūšiniai taksonai, 18 apibūdinta iki genties. Centricae klasei priklauso 42 rūšys, Pennatae – 170. Didžiausia rūšių įvairove išsiskyrė gentys Navicula – 39 rūšių, Fragilaria – 21, Achnanthes – 17, Nitzschia – 14, Stephanodiscus – 11, Cyclotella – 11 rūšių. Bendras titnaginių dumblių gausumas paviršinėse dugno nuosėdose buvo 7,8–43 mln. tekų/g orasausių nuosėdų, nuosėdų kolonėlėse 6,9–43 mln. tekų/g. Didžiausi titnagdumblių kiekiai paviršinėse dugno nuosėdose ir kolonėleje buvo nustatyti šiaurinėje Kuršių marių dalyje Klaipėdos sąsiauryje. Dugno nuosėdose didžiausi kiekiai buvo betosinių titnaginių dumblių. Paviršinėse dugno nuosėdose jų kiekiai buvo 46,9–58 % bendro dumblių gausumo. Dugno nuosėdų kolonėlėse 38–72 %. Didžiausi kiekiai bentosinių titnaginių dumblių buvo nustatyti Klaipėdos sąsiauryje. Planktoninės rūšys paviršinėse dugno nuosėdose sudarė 42–54 % bendro dumblių gausumo, dugno nuosėdų kolonėlėse 26–62 %. Didžiausi planktoninių dumblių kiekiai paviršinėse nuosėdose nustatyti centrinėje marių dalyje ties Juodkrante, kolonėlėje – Klaipėdos sąsiauryje. Visuose dugno nuosėdų mėginiuose dominavo gėlavandenės-druskėtos ir druskėtos-gėlavandenės titnaginių dumblių rūšys. Paviršinėse nuosėdose jų kiekiai buvo 81,9–95,6 % bendro dumblių... [toliau žr. visą tekstą] / Heterogeneity of diatom assemblages in the surface sediments of Curonian Lagoon (Lithuanian part) SUMMARY Totally 212 species and varietes of diatoms were indentified in Curonian Lagoon surface sediments (in 2003) and five sediments core (in 2005). Systematically 42 diatom species belong to Centricae class. The pargest specines amount were from genus Navicula – 39, Fragilaria – 21, Achnanthes – 17, Nitzschia – 14, Stephanodiscus – 11, Cyclotella – 11. The total amount of diatoms varied from 7,8 mln. to 43 mln. valves/g in surface sediments and from 6,9 to 43 mln. valves/g in the cores. The largest amounts were found in the Klaipėda Strait. In diatoms assemblages benthic specines prevailed. Their amount reached 46,9 % - 58 % of total diatoms amount in the surface sediments and 38 - 72 %. in the cores. The lagest amount of benthic diatom was found in the Klaipėda Strait. Planktonic diatoms amount varied from 42 to 54 % in the surface sediments and 26 - 62 % in the cores. Lagest amount the largest amount was found in Juodkratė and Klaipėda Strait core. In all sediments samples dominanted brakish - freshwaters water species. Their amount varied from 81,9 to 95,6 % in the surface sediments and 78 – 94 % in the sediments cores. Marine species in all samples formed till 2,3 % and fresh waters specines – no more than 1,98 %. Typical species of eutrophicated waters constituted 40 % of the total number of species. The most abundant species were: Actinocyclus normanii, A. normanii var... [to full text]

Dans les trois recueils de nouvelles publiés par Marios Hakkas (1931-1972) entre 1966 et 1972, la disparité entre les textes est manifeste. Trop souvent ignorée des critiques, elle s’explique par une diversité des approches énonciatives : les nouvelles-discours s’imposent au détriment des nouvelles-récits. Formellement construite comme un récit, la nouvelle prend de plus en plus la forme d’un discours à la première personne. L’objectif de la thèse a dès lors été d’étudier ce qui détermine une évolution faisant passer de la forme narrative, parfois convenue et idéologiquement marquée, à un type de discours non dogmatique, centré sur le sujet et libéré des contraintes formelles du récit.L’hétérogénéité des formes narratives est liée tant à la mutation des acteurs du récit que sont le narrateur et les personnages qu’au recentrage de la nouvelle sur la quête d’un savoir. Car c’est un énonciateur-sujet qui prend la relève du narrateur sans qu’on sache toujours très bien s’il s’agit de l’auteur lui-même, atteint d’un cancer, ou d’un être de fiction. Menant un travail d’interprétation dans le chaos des signes où il manque de disparaître, il tente de saisir sa propre identité, contribuant ainsi à refonder la nouvelle. Ce genre finit par s’enraciner dans une matière et sur une structure mobiles, se détournant de toute forme prédéterminée et univoque, privilégiant en tout cas une organisation ouverte aux affects et aux possibles. La nouvelle reprend vie et devient un énoncé vivant. / In the three collections of short stories published by Marios Hakkas (1931-1972) between 1966 and 1972, the discrepancy between the texts is obvious. Too often overlooked by critics, it can be explained by a wide range of enunciative approaches: discourse-short stories establish themselves at the expense of narrative-short stories. Formally built as a narrative, the short story looks more and more like a first-person speech. The aim of the thesis has been from then on to study what determines the evolution from the narrative form, sometimes conventional and ideologically committed, to a non-dogmatic speech, focused on the subject and relieved from the narrative’s formal constraints. The heterogeneity of narrative forms is related to both the transformation of story actors, namely the narrator and the characters, and to the short story being focused on a search of knowledge. For it is a subject-enunciator who takes over from the narrator without being clearly known whether he is the author himself, affected by a cancer, or a fictional being. Engaging in an interpretation through the chaos of signs where he nearly disappears, he tries to grasp his own identity, thus contributing to the short story’s rebuilding. This genre ends up taking root in a material and on a structure, that are both mobile, turning away from any predetermined and unequivocal form, privileging in any case an organization which is open to affects and to the possible. The short story comes back to life and becomes a living utterance.

1959 m. užtvenkus Nemuną ir pastačius hidroelektrinę, susidarė didžiausias dirbtinis vandens telkinys Lietuvoje – Kauno marios, kurios greitai tapo pagrindine Kauno ir aplinkinių vietų gyventojų trumpalaikio poilsio vieta. Siekiant racionaliai tvarkyti ir organizuoti esamą ir būsimą poilsio ir turizmo mastą, viena pirmųjų šioje srityje 1973 m. Lietuvos statybos ir architektūros mokslinio tyrimo institute buvo paruošta kompleksinė Kauno marių poilsio zonos planavimo schema. 1992 m. įkurto Kauno marių regioninio parko viena iš paskirčių – sudaryti sąlygas plėtoti rekreacinę veiklą, pažintinį turizmą bei poilsiavimą tam tikrose vietose. Kauno marių pakrantėse vyrauja bendrosios rekreacijos formos: savaitgalio iškylavimas, stovyklavimas be nakvynės, maudymasis, pasivaikščiojimas. Kitos populiarios rekreacijos formos – pažintinė rekreacija ir ekskursijos. Kauno mariose palankios sąlygos įvairioms vandens rekreacijos formoms. Baigiamajame darbe išanalizuoti Kauno marių regioninio parko rekreaciniai ištekliai. Taip pat trumpai apžvelgiami Arlaviškių kadagyno, Rumšiškių miško, Vaišvydavos apylinkių bei Kamšos miško gamtotvarkos planai. Parko aplinkosauginė reikšmė yra išsaugoti gamtinės ekosistemos stabilumą, biotos komponentus, savitą augaliją ir gyvūniją, svarbias vandens paukščių perėjimo ir poilsio migracijų metu vietas. Gamtos apsaugos sprendiniai įvertinami, regioninio parko teritorijos dalims parengtais gamtotvarkos planais. / The essential accent of Kauno marios regional park is Kauno marios (6350 ha), established in 1959 by damming up the river Nemunas. Kauno marios regional park was established in 1992 with the purpose to protect the unique lower landscape of Kauno marios, it nature ecosystem, cultural heritage and to manage such values in the right way. The purpose of this regional park: to protect the unique landscape complex of Kauno marios, the greatest rock exposures and flooded outfalls of the river Nemunas; to protect the unique architectural complex of Pažaislis monastery, the Palemonas mound and the museum of Lithuanian mode of life; to keep the stability of Kauno marios nature ecosystem, to protect the biotope's components, especially the valuable Gastilioniai forest; to restore damaged natural, cultural complexes and objects, to reinforce the slopes of Kaunas lagoon. This landscape reserve protects the distinct space of Kauno marios with high valley slopes of the river Nemunas, great rock exposures in Rumšiskes forest and forests characteristic for sites with such slopes (Vaisvydava and Rumsiskes forest edges). The park is very rich in vegetation and fauna, there are especially rare mammals in Lithuania – grand dormice. In the forests near 100 of bird species are nesting. Here you can find many bird species which are included into Lithuanian Kauno marios – the biggest water body (reservoir) in Lithuania by man and the most popular recreation zone of Kaunas city. The present article... [to full text]

The rapid expansion of Great Cormorant populations during the second part of the 20th century has caused many conflicts, mostly with fisheries. Cormorants are often considered as important reason for depleted fish stocks, although evidences are often insufficient. This study of the Great Cormorant diet took place in the largest Lithuanian colony near Juodkrantė. Important for the impact evaluation cormorant nutrition aspects, including diet composition, its temporal variation and feeding selectivity, were determined. The reliability of pellet analysis for quantitative dietary assessments was evaluated for the first time using a stable isotope mixing model. Great Cormorant impact on spatial fish distribution was also assessed for the first time. Long-term fish community monitoring data were used for Cormorant impact assessment in the Curonian Lagoon. The results of our study are important for providing improved assessments of the long-term effects of Cormorants on fish communities in large, complex, highly productive aquatic systems. The practical significance of this study is its evaluation of competition between cormorants and commercial fishermen, which enables to substantiate the need to regulate cormorant population. Assessments of Cormorant impact on invasive Round Goby populations is also important. / XX amžiaus antroje pusėje didžiųjų kormoranų populiacijos Europoje staigus augimas sukėlė eilę konfliktų, daugiausia su žvejais ir žuvų augintojais. Kormoranai dažnai kaltinami dėl mažėjančių žuvų išteklių, tačiau moksliniais tyrimais pagrįstų įrodymų dažnai trūksta. Šiame tyrime buvo tiriama didžiųjų kormoranų mityba didžiausioje Lietuvoje Juodkrantės kolonijoje. Darbe buvo nustatyti svarbūs kormoranų poveikio vertinimui mitybos aspektai – raciono sudėtis ir jos kitimas laike, mitybos selektyvumas. Pirmą kartą buvo įvertintas atrajų analizės metodo patikimumas raciono sudėties kiekybiniam vertinimui, naudojant stabiliųjų izotopų sudėties analizės metodą. Taip pat pirmą kartą buvo vertinamas didžiųjų kormoranų poveikis žuvų populiacijoms erdvėje. Remiantis daugiamečio monitoringo duomenimis, buvo įvertintas kormoranų poveikis žuvų populiacijoms Kuršių mariose. Šio tyrimo rezultatai leidžia geriau įvertinti didžiųjų kormoranų ilgalaikį poveikį žuvų bendrijoms didelėse sudėtingose aukšto produktyvumo vandens sistemose. Praktinę vertę šiame darbe turi kormoranų ir žvejų verslininkų tiesioginės ir netiesioginės konkurencijos įvertinimas, leidžiantis pagrįsti kormoranų populiacijos reguliavimo priemonių tikslingumą. Svarbus praktiškai yra ir kormoranų poveikio invazinio juodažiočio grundalo populiacijai įvertinimas.

Dumbliai – mikroskopiniai planktono organizmai – vienas iš pagrindinių hidroekosistemų komponentų, pirminiai organinės medžiagos producentai. Didėjant vandens telkinių trofiškumui, mažėja dumblių rūšių įvairovė, keičiasi vyraujančių rūšių kompleksas. Dažnai eutrofikuotuose vandens telkiniuose ima dominuoti prokariotiniai autotrofiniai mikroorganizmai – melsvabakterės, kurios sukelia intensyvius vandens „žydėjimo“ procesus ežeruose, jūrinėse lagūnose, jūrose bei vandenynuose. Dėl šios priežasties blogėja vandens kokybė. Pastaraisiais dešimtmečiais išsamių tyrimų objektu visame pasaulyje tampa toksiniai fitoplanktono dumbliai ir melsvabakterės. Tyrimais yra nustatyta, kad pusė iš visų vandens „žydėjimo“ atvejų yra toksiški (RAPALA, LAHTI, 2002). Pasaulyje atliekami monitoringiniai tyrimai, siekiant įvertinti toksinių dumblių ir melsvabakterių vystymosi tendencijas, priklausomybę nuo aplinkos sąlygų, toksinio vandens „žydėjimo“ priežastis. Pasitelkiant cheminius bei genetinius metodus, nustatoma toksinių medžiagų cheminė sudėtis, vertinamas jų poveikis gyviems organizmams. Šiaurinės Kuršių marių dalies vasariniame planktone 2004-2006 m. aptiktos 223 dumblių rūšys, priklausančios 5 klasėms. 97 rūšys (43 %), priklauso Chlorophyceae klasei, 71 rūšis (32 %) – Cyanophyceae, 40 rūšių (18 %) – Bacillariophyceae, 9 rūšys (4 %) – Euglenophyceae ir 6 rūšys (3 %) – Dinophyceae klasei, iš jų aptiktos 26 potencialiai toksinės dumblių ir melsvabakterių rūšys, priklausančios 3 klasėms, 14... [toliau žr. visą tekstą] / Curonian Lagoon is a shallow transitional water basin located in the south-eastern part of the Baltic Sea. The southern and central parts of the lagoon contain freshwater due to discharge from the Nemunas River, while the salinity in the northern part varies from 0 to 8 PSU, depending on winds activity affecting brackish water inflow from the Baltic Sea. The investigation was carried out in the fresh-brackish water mixing zone (Influence zone of Baltic Sea), in the central part and Nemunas River influence zone in July-August 2004 - 2006. Changes in physico-chemical parameters, chlorophyll a concentration, phytoplankton and toxic algae cell density were monitored. Totally 223 species and varieties mainly belonging to Chlorophyceae (43 %) and Cyanophyceae (32 %) were found. 26 algae species from 3 algae classes (Cyanophyceae, Chlorophyceae and Dinophyceae) were identified as potential toxic species in the northern part of Curonian Lagoon during 2004 and 2006 summer time. Dominated toxic species Ahpanizomenon flos-aquae, Microcystis aeruginosa, M. viridis, M. wesenbergii, Woronichinia compacta. Phytoplankton biomass in Curonian Lagoon surface ranged from 12,27 to 50,22 mg/l. The peak of phytoplankton (33,11 mg/l) and potential toxic algae (28,67 mg/l) biomass in 2004 summer time was observed near by Klaipeda Strait, were Aphanizomenon flos-aquae contain 36 % from total biomass. In 2005 summer time the highest phytoplankton (50,22 mg/l) and toxic algae (21.46 mg//l) biomass were... [to full text]