Baigiamajame magistro darbe aprašyta apvaliosios medienos rietuvių fotonuotraukų analizė, siekiant įvertinti medienos rietuvių glaudumo koeficientą. Darbo tikslas – Įvertinti fotometrinio metodo taikymo apvaliosios medienos rietuvių glaudumo koeficiento nustatymui galimybes. Uždaviniai: • Įvertinti atsitiktinių ir sisteminių paklaidų dydžius, gaunamus apvaliosios medienos rietuvių glaudumo koeficientą, nustatant fotometriniu metodu. • Įvertinti fotometrinio metodo paklaidų priklausomybę nuo sortimentų rūšies. • Įvertinti paklaidų priklausomybę nuo medienos rietuvių glaudumo. Tyrimo objektas – į transporto priemonę sukrauti apvaliosios madienos popiermedžiai. Tyrimo metodika Darbe naudoti mokslinio tyrimo metodai: • Dokumentų analizė; • Vaizdų analizė; • Statistinė analizė; • Loginė analizė. Darbo rezultatai – mano pasirinktas fotometrinis metodas, apvaliosios madienos rietuvių glaudumo koeficientui įvertinti, gali būti taikomas. Paklaidos yra daromos tačiau jos nėra esminės. Iš pasirnktų trijų analizuojamojo vaizdo išskyrimo būdų tiksliausi rezultatai buvo stačiakampio forma išskirtas vaizdas. / Digital photographs of spruce and birch bundles were analised by photometric method using ArcView GIS 3.2. program to determine stacking coefficient of wood in the work. The main aim – to determine ability of photometric method to avaluate stacking coefficient of bundles. The main tasks: • To determine randon and systematic bias of photometric method to estimating stacking of wood bundles. • To determine volume of bias, using photometric method, dependents of roundwood species. • To aveluate dependense of errors in stacking coefficients of bundles volume. Research object. –solid wood which is loaded in a bundles of a truck. Methods: • Dokument analysis; • Image analysis; • Statistic analysis; • Logical analysis. Calculations were made using software ArcView GIS 3.2., STATISTICA v6.0 and EXCEL. The main results. photometric method can be applied to timber stacking precision ratios. Articularly accurate are obtained with the bundle of analyzing image maked rectangle.

Baigiamajame magistro darbe pateiktos pagrindinės prielaidos, kurios priimamos analizuojant klijų kontaktą tarp medienos ir metalo. Aptartos plačiausiai taikomos plieninių sriegtų strypų įklijavimo medienoje technologijos. Apibendrinti plieninių sriegtų strypų įklijavimo medienoje technologijos kontrolės metodai. Išanalizuota mokslinė literatūra, susijusi su plieninių sriegtų strypų įklijavimu medienoje. Tiriamojoje dalyje surasti ir išnagrinėti Pasaulinės patentų sistemos „esp@cenet“ 11 patentų, kuriuose pateikiami montažiniai medienos elementų mazgai, sukonstruoti panaudojant plieninius įklijuojamus strypus. Pateikti pagrindiniai standžių montuojamųjų mazgų konstravimo principai. Eksperimentinėje dalyje laboratoriniais bandymais ištirta sąveika tarp medienos ir plieninio sriegto strypo, kai kontaktas tarp jų užtikrinamas klijais. Atlikti eksperimentiniai tyrimai: plieninių sriegtų strypų takumo bei stiprumo įtempių nustatymas; medienos tankio ir drėgnio nustatymas; plieninių sriegtų strypų ištraukiamojo atspario nustatymas. Aptarti pagrindiniai gamybos netikslumai, kurie turi įtakos jungties elgsenai ir laikomajai galiai. Išanalizuota pavienio plieninio strypo, įklijuoto medienoje, gniuždomojo ir tempiamojo atspario skaičiavimo metodika, pateikiama projektavimo normose STR ir Eurokode 5. Bandymų rezultatai palyginti su teorinėmis išraiškomis, pateikiamomis projektavimo normose. Remiantis eksperimentinių bandymų rezultatais ir ankstesnių autorių tyrimų... [toliau žr. visą tekstą] / In this master degree thesis submitted general assumtions which are being adopted while analysis of glued joint between timber and steel. Discussed the main technologies of glueing in steel rod into timber. Summarized technolgy control methods of glueing in steel rods process. Overviewed the scientific literature which is related to the steel rods glued in timber. In research part of the work submitted 11 patents of esp@cenet patent base of rigid joints in which construction used glued in steel rods. Given the main principles of construction of rigid joints with glued in steel rods. In experimental part of the work investigated the behavior of the timber – steel joint which contact is ensured by glue. Experimental studies were done: yield and strength stress determination of threaded steel rods; determination tests of timber moisture content and density; determination of tensile carrying capacity of threaded steel rod glued in glulam. Reported production inaccuracies and its influence on joint‘s behavior and final carrying capacity. The results are compared with theoretical expressions provided by the design rules. Based on the experimental results of the test and study reports of previous authors, submitted proposals for design rules of the addition of comments. Structure: introduction, the concept of the matter, literature review, experimental studies, conclusions and suggestions, references. Thesis consist of: 100 p. text without appendixes, 64 pictures, 20 tables, 43... [to full text]

2923 in I storey and 1995 in II storey live spruce trees from Lithuanian national forest inventory were selected using criteria formed in advance. It was assessed that the height class varies marginally in a 5 year period. The value of the spruce wood is more determined by assortment yield than by the volume. The wood volume stock increased by 17,8% and the value increased by 26,6% in a 5 year period.The biggest mean value variation was estimated in site type Lc and reaches 0,76 Lt/m3 in one year period.

Tyrimo tikslas – ištirti medienos džiovyklos, kūrenamos biokuru, energijos sąnaudas ir energinį efektyvumą. Tyrimo uždaviniai – išanalizuoti biokuro katilinės technologinį procesą, nustatyti biokuro charakteristikas ir biokuro poreikius medienos džiovinimui, sudaryti džiovinamos medienos elektros ir šiluminės energijos sąnaudų skaičiavimo metodiką. Eksperimentinio tyrimo metu nustatytas biokuro (pjuvenų) šilumingumas (9,3 MJ/kg) ir jo drėgnis (47,0 %). Nustatytos katilinės elektros įrenginių ir medienos džiovyklos suminės energijos sąnaudos, kurios siekia 686 MJ/m3 išdžiūvusios medienos. / The aim – to investigate wood drying, burning biofuels, energy consumption and energy efficiency. Objectives of the study – to analyse the biofuel boiler process that determine the characteristics of biofuels and biofuel needs of timber drying, consist of dried wood of electrical and thermal energy cost calculation methodology. Results of experimental investigation shows that calorific value of biofuel (saw dust) is 9,3 MJ/kg and humidity – 47,0 %. The total energy consumption of electrical installations and wood drying machine has been determined, which shows the total energy input of 686 MJ/m3 dried wood.

Recently more and more buildings of light structures have been built in Lithuania as well as in other European and world countries. Nevertheless, timber products are not widely used for floors in this share of construction market. Traditional light timber frame floors are characterized by vibrations, acoustic transmission and low fire resistance. The above-mentioned problems can be rationally solved by using timber-concrete composite (hereinafter TCC) floors. In comparison with entirely timber floors such type of floors are characterised not only by increased strength and stiffness but also by increased fire resistance and better sound insulation. In comparison with reinforced concrete floors manufactured of non-regenerative sources TCC floors are lighter and more economic. These characteristics stimulate usage of TCC floors in newly built buildings. It should also be noted that usage of timber in building structures instead of concrete or steel could substantially decrease energy demand and emission of carbon dioxide during production. In this work author presents TCC structural solution when thin-webbed beams (I-joists) used for timber floor beams instead of solid or glued rectangular beams. Thin-webbed beams are without upper flange of structural timber. Embedding in concrete a part of web of oriented strand board (hereinafter OSB) connects the OSB web and the concrete slab. This concept allows to save structural materials and production costs. Nevertheless, not so many... [to full text]

Darbo objektas – Gaisravietė Zarasų miškų urėdijos Salako girininkijos 48 kvartalo 10 sklype. Darbo tikslas – nustatyti žemutinių miško ardų: pomiškio, trako, žolinės augalijos ir samanų kaitą, metinį medienos prieaugio kitimą po pažeminio gaisro pušyne Nb augavietėje. Darbo metodai – gaisravietėje buvo parinkta 1 m pločio ir 20 m ilgio juostos. Apskaitos aikštelių pradžia ir pabaiga pažymėta natūroje. Vieno kv. m. (1m x 1 m) apskaitos aikštelėse nustatytas degavietės padengimas trako ir pomiškio augalų, žolių bei samanų danga procentais, suskaičiuoti medžių daigai, registruotos žolių ir samanų rūšys, įvertinant jų padengimą procentais. Šiame darbe pateikiami 2006-2011 m duomenys. Iš 20 pušų I ir II klasės pagal Krafto klasifikaciją, naudojant Pressler grąžtą 1,3 m aukštyje buvo paimti mėginiai metiniam medienos prieaugiui nustatyti. Metiniam medienos prieaugio matavimui buvo naudojama LINTAB medžių matavimo sistema ir TSAP programų rinkinys. Darbe pateikiami 1990 – 2010 metų medienos prieaugio kitimai. Duomenys kaupiami duomenų bazėje panaudojant programą EXCEL. Darbo rezultatai. Po pažeminio miško gaisro pušyne Nb augavietėje pomiškis išnyko, o trako augalų kiekis nežymiai sumažėjo ir išnyko prieš tai augęs paprastasis šermukšnis. Pažeminis miško gaisras padidino gaisravietės ploto padengimą žoliniais augalais ir žolinės dangos rūšinę sudėtį. Gaisravietėje nustatyta 16 žolių rūšių, o kontroliniame medyne 9 žolių rūšys. Po pažeminio miško gaisro atsirado 9 naujos o... [toliau žr. visą tekstą] / The object – 10th plot of 48th block of Zarasai state forests’ Salakas forestry. The aim – to determine the lower forest quarrel: the change of undergrowth forest, underbrush, herbaceous and moss, also, variation of annual timber increment after the ground-level fire in a pine forest Nb habitat. The methods – there were chosen bands of 1 meter wide and 20 meters length in the fire place. A beginning and an end of the accounting sites were marked at a ground. In a one square meter (1 m x 1 m) accounting sites there were determined percentage of the fire place’s coverage by the underbrush, undergrowth forest, grass and moss cover. In addition, there were counted tree seedlings, there were registered grass’ and moss’ species evaluating their coverage in percentage. This paper presents data from 2006 till 2011. According to Kraft classification, there were taken samples from the 20 pines of the first and the second classes, using Pressler drill in the height of 1,3 meters, to determine the annual increment. For a measuring of the annual timber increment there was used LINTAB tree measuring system and TSAP program set. This paper presents a variation of timber growth in 1990-2010. The data are stored in a data base using the EXCEL program. The results. After the ground-level forest fire in the pine forest Nb habitat the undergrowth forest disappeared and the underbrush plants slightly decreased, moreover, a rowan, which grew before the fire, disappeared. The... [to full text]

In Lithuania the energy production from the forest wood comprises up to 90% of the total biomass derived energy. Increasing use of wood fuel increases the removal of the plant essential nutrients from the ecosystem because the branches, tops and needles/leaves contain relatively higher amount of the nutrients than stems. If to compare with the removal of the stems-only, the nutrient losses from the forest ecosystem increase up to 5 times. One way to return nutrients to the ecosystem is to apply forest fuel waste – wood ash - as fertilizers. In this study the effects of the differential wood ash fertilization and ash fertilization in complex with nitrogen on the ground vegetation structure (species composition, abundance), biomass and chemical composition in Pinus sylvestris stands (forest type – Vaccinio-Pinetum) was estimated. For the first time, the long-term impact of nitrogen as well the influence of the high nitrogen doses on ground vegetation structure and abundance in Scots pine stands growing on infertile sandy soils (Haplic Arenosols) were studied in Lithuania. The spreading of the nitrophylous plant species in the ground vegetation in pine stands during 20 years period were detected. The role of the trees competition in the soil rhizosphere zone on ground vegetation was analysed. The following soil and ground vegetation parameters were estimated: soil moisture, pH and chemical composition, also the biomass of vascular plants, coverage, biomass and chemical... [to full text] / Lietuvoje iki 90% energijos gamybai naudojamos biomasės sudaro mediena. Iš miško išvežant visas miško kirtimo atliekas, o ne paliekant natūraliam suirimui, maisto medžiagų nuostoliai miško ekosistemoje padidėja iki 5 kartų. Kompensuojamasis miškų tręšimas medienos kuro pelenais – tai vienas iš būdų grąžinti maisto medžiagas į miško ekosistemą. Darbe įvertintas kompensuojamojo tręšimo medienos kuro pelenais diferencijuotas ir kompleksinis (kartu su azotu) poveikis brukninių pušynų gyvosios dirvožemio dangos struktūrai bei biomasės cheminei sudėčiai. Pirmą kartą Lietuvoje tiriamas ilgalaikio tręšimo azotu bei didelių azoto dozių poveikis brukninių pušynų, augančių nederlinguose smėlžemiuose, gyvosios dirvožemio dangos rūšių sudėčiai bei gausumui. Nustatytas foninių azoto iškritų sąlygotas nitrofilinių augalų rūšių išplitimas brukninių pušynų (Vaccinio-Pinetum) gyvojoje dirvožemio dangoje. Ištirtas miško ekosistemos edifikatorių konkurencinis poveikis rizosferoje: dirvožemio drėgniui, pH bei cheminei sudėčiai, žolių/krūmokšnių padengimui bei biomasei, gyvosios dirvožemio dangos dominanto bruknės (Vaccinium vitis-idea L.) biomasei bei biomasės cheminei sudėčiai. Atlikti tyrimai leidžia daryti išvadas, kad samanų rūšims tiek medienos kuro pelenų, tiek azoto poveikis yra neigiamas, tuo tarpu žolių/krūmokšnių rūšims – teigiamas. Visgi, azoto poveikis žolių/krūmokšnių rūšims priklauso ne tik nuo dozės, bet ir nuo patekimo į miško ekosistemą dažnio. Brukniniuose pušynuose... [toliau žr. visą tekstą]

Lietuvoje iki 90% energijos gamybai naudojamos biomasės sudaro mediena. Iš miško išvežant visas miško kirtimo atliekas, o ne paliekant natūraliam suirimui, maisto medžiagų nuostoliai miško ekosistemoje padidėja iki 5 kartų. Kompensuojamasis miškų tręšimas medienos kuro pelenais – tai vienas iš būdų grąžinti maisto medžiagas į miško ekosistemą. Darbe įvertintas kompensuojamojo tręšimo medienos kuro pelenais diferencijuotas ir kompleksinis (kartu su azotu) poveikis brukninių pušynų gyvosios dirvožemio dangos struktūrai bei biomasės cheminei sudėčiai. Pirmą kartą Lietuvoje tiriamas ilgalaikio tręšimo azotu bei didelių azoto dozių poveikis brukninių pušynų, augančių nederlinguose smėlžemiuose, gyvosios dirvožemio dangos rūšių sudėčiai bei gausumui. Nustatytas foninių azoto iškritų sąlygotas nitrofilinių augalų rūšių išplitimas brukninių pušynų (Vaccinio-Pinetum) gyvojoje dirvožemio dangoje. Ištirtas miško ekosistemos edifikatorių konkurencinis poveikis rizosferoje: dirvožemio drėgniui, pH bei cheminei sudėčiai, žolių/krūmokšnių padengimui bei biomasei, gyvosios dirvožemio dangos dominanto bruknės (Vaccinium vitis-idea L.) biomasei bei biomasės cheminei sudėčiai. Atlikti tyrimai leidžia daryti išvadas, kad samanų rūšims tiek medienos kuro pelenų, tiek azoto poveikis yra neigiamas, tuo tarpu žolių/krūmokšnių rūšims – teigiamas. Visgi, azoto poveikis žolių/krūmokšnių rūšims priklauso ne tik nuo dozės, bet ir nuo patekimo į miško ekosistemą dažnio. Brukniniuose pušynuose... [toliau žr. visą tekstą] / In Lithuania the energy production from the forest wood comprises up to 90% of the total biomass derived energy. Increasing use of wood fuel increases the removal of the plant essential nutrients from the ecosystem because the branches, tops and needles/leaves contain relatively higher amount of the nutrients than stems. If to compare with the removal of the stems-only, the nutrient losses from the forest ecosystem increase up to 5 times. One way to return nutrients to the ecosystem is to apply forest fuel waste – wood ash - as fertilizers. In this study the effects of the differential wood ash fertilization and ash fertilization in complex with nitrogen on the ground vegetation structure (species composition, abundance), biomass and chemical composition in Pinus sylvestris stands (forest type – Vaccinio-Pinetum) was estimated. For the first time, the long-term impact of nitrogen as well the influence of the high nitrogen doses on ground vegetation structure and abundance in Scots pine stands growing on infertile sandy soils (Haplic Arenosols) were studied in Lithuania. The spreading of the nitrophylous plant species in the ground vegetation in pine stands during 20 years period were detected. The role of the trees competition in the soil rhizosphere zone on ground vegetation was analysed. The following soil and ground vegetation parameters were estimated: soil moisture, pH and chemical composition, also the biomass of vascular plants, coverage, biomass and chemical... [to full text]

Research report on deformation of annual rings is given in the thesis. Aim of the work - to perform an analysis of deformation of annual rings during obsolescence of tree. Tasks of the work - to perform a comparative analysis using borings made in 2004 and 1985 – 1986. To evaluate statistical reliability of deformation of annual rings. Object of the work - trees of Scotch pine (Pinus sylvestris L.). Methods of the work – methods of verification of statistical hypotheses and analysis of variance were used for data processing. Content of the work – verification of hypothesis that annual rings of pine is shrinking during the obsolescence of trees. Results: - difference of annual rings width is statistically reliable at two point of the interval investigated: nearby bark and in the central part of the stem, at the margin where sapwood is converting to heartwood. The shrinking reaches 0.2 mm within 5 annual rings. The biggest influence on shrinking of annual rings has distance of annual rings from the bark and age of tree.

Magistro darbe tiriami brandžių medynų tūrio nustatymo metodai. Medynų tūris nustatomas pagal : 1) atrankinio medžių matavimo metodo duomenis (miškotvarkos metu nustatytas medyno tūris), 2) ištisinio medžių matavimo nustatytą tūrį, 3) tūris nustatytas pagal pagamintą medienos produkciją (pridedant biologinės įvairovės bei sėklinių medžių tūrius, taip pat pridedant atliekas pagal „Medžių tūrio struktūros“ lenteles ). Darbo objektas - Tytuvėnų miškų urėdijos, Kelmės krašto IV miškų grupės brandūs medynai. Tikslas – įvertinti kertamų medynų likvidinės medienos tūrio nustatymo tikslumą ir pasitaikančių skirtumų priežastis. Darbo metodai – medienos tūrio paklaidų, gautų lyginant ištisinio medienos matavimo duomenis su miškotvarkos metu nustatytu tūriu ir pagamintos produkcijos duomenimis, analizė. Palyginti skirtingais metodais apskaičiuotą medienos tūrį. Darbo rezultatai: Įvertinus kertamų eglynų tūrį, pagal ištisinį medžių matavimo metodą, gauti rezultatai parodė, kad vidutinis medienos tūris yra 0,7 % didesnis lyginant su miškotvarkos duomenimis (atrankinis medžių matavimo metodas). Medynuose, pagal atskiras medžių rūšis, didžiausi skirtumai pušies 8,7 % ir liepos 8,2 % medžių tūriuose. Įvertinus Tytuvėnų miškų urėdijos brandžius medynus pagal ištisinį medžių matavimo metodą (etalonas) ir pagamintą medienos produkciją (pridedant biologinės įvairovės ir sėklinius medžius, pridedant atliekų tūrį) nustatyta, kad biržėse prikertama daugiau nei planuota, vidutiniškai 0,2 %... [toliau žr. visą tekstą] / In Master thesis investigate mature stand volume determination. Stands must be determined by: a) a selective method for measuring tree data (at the forest stand volume), 2) continuous measurement of the volume of trees, 3) the volume of manufactured wood products (by adding bio-diversity and tree seed volumes, as well as the addition of waste under "Medienos tūrio struktūros” tables.) Object of research - Tytuvėnai forest enterprises Kelmė region IV group mature trees. Aim of research - to assess crossed stand merchantable timber volume and accuracy in common reasons for the differences. Methods of research - the timber volume errors, obtained by comparing the continuous measurement of wood in the forest data set in the volume and output data analysis. Compare the different methods produce timber volume. Results of the research: The assessment of the spruce volume crossed by a continuous method of measuring the trees, the results showed that the average wood volume is 0.7 % higher compared with the forest data (selective tree method). Stands under different tree species, the largest differences between pine 8,7 % and lime 8,2 % tree volumes. The assessment of forest enterprises Tytuvėnai mature stands of trees under the continuous measurement method (standard) and made of wood products (by adding bio-diversity and tree seedling, plus the volume of waste) finds that cut down more than expected, on average 0.2% increase.