Gražutės regioninis parkas yra šiaurrytinėje Lietuvos dalyje – Zarasų ir Ignalinos savivaldybių teritorijose. Regioninio parko plotas pagal patikslintas (naudojant skaitmenines technologijas) ribas yra 29 471 ha. Šio darbo tikslas - ištirti Gražutės regioninio parko savaiminės dendrofloros botaninę įvairovę, sudaryti rūšių sistematinį spektrą, pateikti jų chorologinį įvertinimą, išsiaiškinti vyraujančius medynus ir įvertinti jų būklę, aprašyti retąsias rūšis bei gamtos paminklais paskelbtus medžius, apžvelgti kertines miško buveines ir Natura 2000 teritorijas, genetinius ir sėklinius draustinius, etaloninius medynus, supažindinti su pažintiniais takais. Tyrimų metu nustatyta, kad Gražutės regioniniame parke auga 70 savaiminių sumedėjusių augalų rūšių iš 94, žinomų Lietuvoje (Navasaitis ir kt., 2003), o tai sudaro 74 procentus visų Lietuvoje augančių savaiminės dendrofloros rūšių. Iš jų yra 4 pušūnų ( Pinophyta) skyriaus augalų rūšys, priklausančios 4 gentims ir 3 šeimoms (6 proc. nuo visų parke augančių savaiminių rūšių), kitos – magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus augalų rūšys, priklausančios 36 gentims ir 20 šeimų. Atlikus parko savaiminių sumedėjusių augalų rūšių chorologinio spektro analizę, nustatyta, kad zoniniu požiūriu vyrauja boreotemperatinės rūšys (31), regioniniu – europinės rūšys (24), okeaniniu – euriokeaninės rūšys (28). Biogeocenotiniu požiūriu miškai skirstomi į 4 miško tipų kompleksus, iš kurių šilai GRP užima 8841,3 ha (55,0%) medynų ploto, girios... [toliau žr. visą tekstą] / Gražutė Regional Park is located in the northeast of Lithuania in the territories of Zarasai and Ignalina municipalities. The area of the regional park according to the revised borders (calculated using digital technologies) makes 29 471 ha. The aim of this thesis is to examine the botanical diversity of spontaneous dendroflora of Gražutė Regional Park, design the systematic spectrum of the species, present their chorologic evaluation, identify the prevailing woods and assess their condition, describe the rare species and trees that have been declared as the monuments of nature, make an overview of foundation forest seats and Natura 2000 territories, genetic and seminal reserves, standard woods, introduce to cognitive walkways. The research allowed finding out that Gražutė Regional Park hosts 70 species of spontaneous woody plants out of 94 known in Lithuania (Navasaitis and others, 2003) what makes 74 percent of all the species of spontaneous dendroflora growing in Lithuania. Out of them, there are 4 species of Pinophyta division belonging to 4 genuses and 3 families (6 percent of all the spontaneous species growing in the park), among others there are species of Magnoliophyta division belonging to 36 genuses and 20 families. After the chorologic spectrum analysis of the species of spontaneous woody plants growing in the park has been carried out, it has been found out in the areal terms that boreotemperate species are prevailing (31), in regional terms – European... [to full text]

Magistro darbe tiriama brandžių medynų inventorizacijos miškotvarkos metu patikimumas. Darbo objektas – Kazlų Rūdos mokomosios miškų urėdijos valstybinės reikšmės miškų II-IV miškų grupės brandūs medynai. Darbo tikslas – išanalizuoti brandžių medynų inventorizacijos miškotvarkos metu tikslumą ir įvertinti atrankinės miškų inventorizacijos efektyvumą. Darbo metodai – Palyginamoji analizė, atrankos metodas. Darbo rezultatai - Brandžių medynų visuma inventorizuota atrankos metodu. Pagrindinis šio metodo pranašumas – jo objektyvumas, leidžiantis patikimai su žinoma atrankos paklaida įvertinti inventorizuotų medynų vidutinius rodiklius, pirmoje eilėje vidutinį tūrį. Tokiu būdu nustatytas brandžių medynų tūris yra 12 % didesnis už sklypinės inventorizacijos metu nustatytą tūrį, panaudojant taip pat atrankos metodą kiekviename sklype. Brandžių medynų visumos atrankinės inventorizacijos metu nustatytas medžių tūrio kintamumas, leisiantis geriau planuoti tokias inventorizacijas. Didžiausiu vidutinio medžių tūrio kintamumu Kazlų Rūdos miškų urėdijoje pasižymi brandūs pušynai (variacijos koeficientas – 48%). Beržynų ir eglynų tūrio variacijos koeficientas 40-41%, juodalksnynų - 37%. / The work object is Kazlų Rūda forest enterprises, II-IV group mature stands. The main goal of the work was to estimate the reliability of inventory mature stands during standwise inventory. Methods. Comparative analysis and sampling methods were used. The main results Mature stands were inventoried by sampling method. The main advantage of this method - its objectivity, which allow to estimate growing stock volume of mature stands with known error. Estimated mature stands volume of growing stock is 12 % higher than volume inventoried using angle count inventory method for each individual compartment. Estimated variation of growing stock of volume mature stands will allow to calculate other inventories. The highest variation of growing stock volume of mature stands Kazlų Rūda forest enterprise is in pine stands– 48 % medium, in birch and spruce stands 40-41 %, and the least in black alder stands– 37 %.

Magistro darbe tiriama paprastojo buko (Fagus sylvatica L.) paplitimas, medynų sudėtis ir struktūra Norkaičių girininkijoje Darbo objektas – paprastojo buko medynai Norkaičių girininkijoje. Darbo metodai: Medynai su buku Norkaičių girininkijoje buvo parinkti dviejuose kvartaluose – 66 (sklypai 3; 4) ir 67 (sklypai 1;2), nes labiausiai juose buvo paplitęs paprastasis bukas. Parinkti tokie medynai: grynas bukynas (1 barelis Bu1-1); pušynas su paprastuoju buku (4 bareliai Bu3-1, Bu3-2; Bu4-1, Bu4-2); ąžuolynas su paprastuoju buku (2 bareliai - Bu2-1; Bu2-2). Buvo įrengti skrituliniai tyrimo bareliai, kuriuose nustatyta medyno struktūra, atskirų ardų dendrometrinė charakteristika, trako ir pomiškio rūšinė sudėtis ir gausumas, žolinės ir samanų dangos sudėtis ir gausumas. Darbo rezultatai. Didžiausias paprastojo buko medynų plotas buvo 1991 metais – 38.4 ha, dėl polajinių ir savaiminių želdinių įveisimo. Gryname bukyne vidutinis medyno amžius – 75 metai, skersmuo 1,3m. aukštyje – 25,1 cm, aukštis 25,8 cm, skerspločių suma – 25,1m2 / ha, tūris – 295 m3/ha. Gryname bukyne rasta paprastojo buko (10800 vnt/ha) ir paprastojo klevo (400 vnt/ha) savaiminukų. Pušynų su buko antruoju ardu vidutinis amžius buvo 70 metų, skersmuo 1,3 m aukštyje – 28,2 cm, bukų ardo vidutinis aukštis – 28,1 m, lajos skerspločių suma – 23,2 m2/ha, tūris -291 m3/ha. Šiame barelyje daugiausiai rasta paprastojo klevo savaiminukų ( 46000 vnt/ha mažiausiai – paprastojo buko... [toliau žr. visą tekstą] / Final work searching simplex beech (Fagus sylvatica L.) spreading, trees composition and structure in Norkaiciai district. The object of the study – simplex beech trees in Norkaičiai district. Method of the study: trees with beech Norkaičiai district was choose in two blocks - 66 (3;4 plots) and 67 (1;2 plots) because there was a lot of simplex beech. Choose these: pure beech (1 plot Bu1-1); pine trees with beech (4 plots Bu3-1, Bu3-2, Bu4-1 Bu4-2); oak with beech (two plots Bu2-1-; Bu2-2). Was arrange circle analysis plots, there was establish trees structure, diferences layer characteristic, glade and forest kind speading and adbundance of plants. Results of the study. Maxima simplex beech stat in area esset in 1991 - 38,4 ha hospitiis et spontanea lignum plantationis herba. Beech stet aperta mediocris aetatis - 75, diametrum - 25,1 cm 25,8 cm altum, basalibus area - 25,1 m2/ ha, Volume - 295 m3/ha. Pure beech (10800 vnt/ha) and maple (200 vnt/ha) trees. Pinus with second beech layer 70 years, diametrum – 28,2 cm, fagus quatit mediocris altitudo - 28,1 m, coronam basalibus area - 23,2 m2/ha, Volume -291 m3/ha. In these area was most maple trees (46000 vnt/ha), beech (200 vnt.ha). Oak with second beech layer 70 years old, altitudo diametrum - 16,7 cm, in mediocris altitudo fagus - 23,9 m corona basalibus area - 17,1 m2/ha, Volume 194 m3/ha.

In this work is researching the behaviour peculiarity of wolves and the public opinion towards wolves. The aim – to investigate the wolves’ tracks and the harm of wolves to livestock in Gulbinas forest and in district of this forest; to evaluate the local public opinion towards wolves. The object –the local wolves’ population living in Gulbinas forest and neighborus lesser forests (Vileišiškiai, Vaitutiškiai, Daugmaudžiai, Skobiškiai and Aušgiriai) also agricultural land between these forests in northern part Šiauliai district. Methods – the behaviour of wolves was investigated by snow tracking method; the harm and the public opinion towards wolves were investigated by questionnaire method. Technical tools – global position estimation appliance GPS „EMAP“, computer programme ARCWIEW GIS 3.2. Results – Directional tracks of wolves may be founded in various age stands and clear cut areas. So it can be that farming in the forests does not do the substantial influence to wolves’ choice of tracks. But it’s observes the tendency, that wolves give the priority to more older stands and avoid clear cut areas. Mostly were attacked young animals up to 1 year old (76%). They make the most big part (4,8%) of livestock killed through the year from the all number of young livestock. Mostly livestock were attacked during July - August (76%), less during Sepember – (24%).

Magistro darbe tiriama 2010 m. rugpjūčio mėnesį Dubravos EMMU audros pažeisti medynai ir juose pagaminta apvaliosios medienos kokybė. Darbo objektas – 2010 m. rugpjūčio mėnesį škvalo Dubravos EMMU pažeisti medynai. Medienos kokybės bei medžių stiebų sortimentinės struktūros tyrimai atliekami Dubravos EMMU, Vaišvydavos girininkijoje esančiame škvalo pažeistame brandžiame eglyne. Darbo tikslas – Įvertinti vėjavartų apimtį ir medienos kokybės pokyčius Dubravos EMMU. Darbo metodai – Darbe naudoti dokumentų analizės, duomenų grupavimo, palyginimo, vidurkių skaičiavimo ir apibendrinimo metodai. Darbo rezultatai. Išanalizavus Dubravos EMMU audros likvidavimo metu 2010 m. 10-12 mėn. pagamintų pjautinųjų sortimentų kiekius nustatėme, kad pagaminta 76% daugiau negu visada, prastesnės C klasės medienos. Dubravos EMMU, Šilėnų ir Vaišvydavos girininkijose įvertinus vėjo pažeidimus pagal plotą skirtingose augavietėse 60 brandžių medynų, nustatėme, kad intensyviausiai pažeisti medynai, kurie sudaro 35% yra Lcp augavietėse. Įvertinus pažeistus medynus pagal vyraujančią medžių rūšį nustatyta, kad didžiausią pažeistų medynų dalį 46.9% sudaro eglynai. Sortimentuojant 26 vėjo pažeistus medžius nustatyta, kad dėl pakitusios sortimentinės struktūros dėl lūžių taškuose suskeldėjusios medienos, prarandama iš viso 19.8% likvidinės medienos, bei vidutiniškai vieno medžio kirtimo atliekų kiekis padidėja 2.1 karto. Iš vėjo pažeistų medžių, pjautinųjų sortimentų medienos kokybė lyginant su galimai... [toliau žr. visą tekstą] / Study object – 2010.08.08 storm damaged forest stand at Dubrava forest enterprise. Windblown timber quality assessment and storm damaged tree round wood structure assessment was done at Vaišvydava local forest district, at Dubrava forest enterprise. Study aim - to quantify most damaged forest types and to assess the round wood quality losses due to stem breakage and other defects which reduced merchantable timber volume during logging at damaged stands, after 2010.08.08 storm at Dubrava forest enterprise. Methodology – Data grouping, comparison, generalization, document’s analysis. Results - As the main changes in round wood quality during the period of salvage clear cuttings of storm damaged timber at Norway spruce stands at DFE were seen a significant increase of C quality class Norway spruce (Picea abies L) sawn logs – 76 per cent of all sawn logs. Evaluation of windthrow damage on DFE results showed that nearly half (46.9 percent) of all damages occurred on Norway spruce stands. As the most endangered forest soil type of spruce stands, where one third of all damages occurred, was recorded: fertile and humid Myrtillo-oxalidosum site. Survey of 26 storm damaged trees round wood structure showed, that 19.8% reduction of merchantable volume is due to breakage, and due to that fact was seen significant increase - 2.1 time amount of residuals. Windblown tree round wood quality assessment showed significant difference in timber quality if we compare it with normal conditions... [to full text]

Magistro darbe tiriama 2010 m. 08 mėn. praūžusios audros padariniai Varėnos miškų urėdijos Glūko girininkijoje. Darbo objektas – Varėnos miškų urėdijos Glūko girininkijos vėjavartų pažeisti medynai. Darbo tikslas – Ištirti 2010 m. audros padarinių išplitimą bei atlikti pažeistų medynų kiekybinių rodiklių analizę Varėnos miškų urėdijos Glūko girininkijoje. Darbo metodai – Panaudojus planinę medžiagą bei GIS miškų žemėlapį, natūroje buvo patikslintos vėjavartų pažeidimų apimtys. Vėliau, vadovaujantis inventorizacine medžiaga, buvo įvertintas pažeistų medynų plotas. Tyrimams naudoti 414 medynų dendrometriniai rodikliai: rūšinė sudėtis, amžius, vidutinis aukštis, skalsumas ir augavietė. Minėti rodikliai buvo grupuojami, apdorojami MS Excel programa. Nesutvarkytuose po vėjavartų 6 medynuose atrankinės apskaitos metu įvertinta sanitarinė būklė. Darbo rezultatai. Varėnos miškų urėdijos Glūko girininkijoje 2010 m. 08 mėn. audra pažeidė 1361,3 ha miškų (41,5 % visų miškų). Didžiausi pažeidimai grynuose (9 –10 P), pusamžiuose (65,9 %), 0,8 – 0,9 skalsumo (64,7 %) pušynuose, augančiuose Nb augavietėje (89,5 %). Pažeistų pušynų vidutinis aukštis 16 – 20 m. Vėjavartos juodalksnynuose sudarė 1.1 %, beržynuose 0,8 %, eglynuose 0,5 % ir liepynuose 0,1 %. 2011 m. buvo įvertinta pušynų sanitarinė būklė atsitiktinai pasirinktuose 6 nuo pažeistuose bei vienerius metus netvarkytuose medynuose, kuriuose buvo numatyti atlikti plynuosius ir neplynuosius sanitarinius kirtimus. Medynuode kur buvo... [toliau žr. visą tekstą] / The main purpose of this master thesis is to evaluate the influence of August 2010 storm in Varėna‘s Enterprise, Glūko‘s foreststry. Study object: demaged stands in Varėna‘s Enterprise, Glūko‘s foreststry. Study aim: to investigate the consequences of August 2010 storm and perform quantitative analysis of damaged stands in Varėna‘s Enterprise, Glūko‘s foreststry. Methodology: Volume of windfalls were adjusted using cartographic material and GIS map of forests. Then, according to forest inventory database, damaged area was assessed. 414 dendrometric indicators were used: species composition, age, average height, stocking level and sites. These indicators were grouped, processed by MS Excel. Sanitary conditions were evaluated within sample plots established in 6 indisposed stands. Results. 1361,3 ha (41,5 % of total forests) of forests were damaged in Varėna‘s Enterprise, Glūko‘s foreststry by August 2010 storm. Pure (9 – 10 P), middle-aged (65,9 %), 0,8 – 0,9 stocking level (64,7 %) pinewoods in Nb sites (89,5 %) were the most damaged. Middle height of pinewoods – 16 – 20 m. 1,1 % of alder woods, 0,8 % of birch woods, 0,5 % of fir woods and 0,1% of linden woods were damaged. Sanitary conditions were investigated in 6 randomly selected stands, which were damaged by storm and planned clear-cut and non-clear cut. Trees’ condition was evaluated in 12 classes of sanitary. 4 – 16 % relatively healthy, 8 – 13 % damaged and 70 – 88 % destroyed trees were indentified in plots, where... [to full text]

This doctoral dissertation has been accomplished during the period of 1995-2006 in the Department of Forestry at the Lithuanian University of Agriculture. In Lithuanian forests only one species of genus - small-leaved lime (Tilia cordata Mill.) – is natural. Study aim was to determine the distribution of lime stands in Lithuania, estimate their productivity and phenotypic variation. For the first time distribution of lime stands in different natural forest regions of Lithuania has been analysed. For the first time studies of the phenotypical diversity were conducted, phenotypical diversity in natural stands has been analysed. Phenological forms of small-leaved lime were singled out, their development differences were justified. Yield models for all lime stand sites and site productivity scale for lime stands were designed.For the first time data on the diversity of phenotypical traits and on the influence of environmental factors on phenotypical indices of lime trees were analysed in Lithuanian stands of natural origin. The data may be applied to estimate the possibilities of lime growth in different conditions, forecasting stand productivity. The data on phenotypic diversity may be important to preserve genetic diversity of naturally growing lime stands. For the first time the distribution of lime stands, their species composition in natural forest regions of Lithuania and in different sites were analysed. Yield models of modal stands and site productivity scales for lime... [to full text]