Šiame magistro darbe analizuojama kreditų draudimo sutartis, aptariama jos samprata, identifikuojami pagrindiniai sutarties reglamentavimo ypatumai, įvertinamas sutarties praktinis pritaikomumas kredito rizikos valdymo kontekste. Taip pat nustatomas kreditų draudimo sutarties santykis su kitais panašiais kredito rizikos valdymo instrumentais. Magistro darbas suskirstytas į skyrius ir poskyrius. Pirmajame skyriuje, siekiant apsibrėžti vartojamų sąvokų ribas bei išvengti dviprasmiškų vertinimų, pateikiama kredito draudimo veiklos samprata, apibrėžiamos pagrindinės su minėta veikla susijusios sąvokos. Antrajame magistro darbo skyriuje didžiausias dėmesys skiriamas kreditų draudimo sutarties turinio vertinimui. Trečiasis darbo skyrius skirtas įvertinti kreditų draudimo sutartį kaip vieną iš šiuolaikinių ir bene labiausiai paplitusių kredito rizikos valdymo priemonių. Bene svarbiausia šio skyriaus dalis- eksporto kreditų draudimo sutarties vertinimas. Minėtoji sutartis pateikiama kaip viena iš priemonių įveikti ekonomikos krizę. Paskutiniame- ketvirtajame- skyriuje didžiausias dėmesys skiriamas panašių į kreditų draudimo sutartį rizikos valdymo institutų analizei, jų vertinimui, santykio su kreditų draudimo sutartimi nustatymui. Apibendrinant galime pasakyti, kad šio magistro darbo tikslas buvo pateikti kredito draudimo sutartį per kredito rizikos valdymo prizmę, akcentuojant pagrindinius ypatumus bei iškylančias praktines problemas. / Credit insurance contract This Master's work contains the analysis of credit insurance contracts, discussions on of their concept, identification of the key regulatory features of contracts, and assessment of the practical application of contract in the context of credit risk management. It also determines the ratio of credit insurance contract with other similar credit risk management instruments. This Master's work is divided into chapters and subchapters. In the first chapter, in order to set the limitations for the definitions used, and to avoid ambiguous assessments, the concept of credit insurance activity is provided, and the main activities related to the above concept. The second chapter of the Master's work focuses on the evaluation of content of credit insurance contract. The third chapter is devoted to the evaluation the credit insurance contract as one of the modern and by far the most common credit risk management instruments. Perhaps the most important part of this chapter is the evaluation of export-credit insurance contract. The last, the fourth chapter focuses on the analysis of risk management tools similar to the credit insurance institution, their assessment and a determination of their relationship with the credit insurance contract. In summary, we may state that the aim of this Master's work was to present the credit insurance contract through the prism of the credit risk management, with emphasis on its fundamental characteristics and emerging... [to full text]

Kiekvieną dieną žmonės ir ypatingai pradinių klasių mokiniai susiduria su tobulėjančiomis technologijomis (internetu, televizija, kompiuteriniais žaidimais) ir dideliais įvairios informacijos srautais. Reikia sugebėti nepasiklysti tarp jų ir atsirinkti tai, kas svarbu bei reikalinga. Todėl daug dėmesio reikia skirti jau pradinėse klasėse, kad padėtume mokiniams susivokti, kokia pateikiama informacija jiems yra naudinga, o kokia ne. Taigi šiuos gebėjimus reikia ugdyti ir ugdytis jau pradinėse klasėse. Vaikai į mokyklą ateina norėdami įgyti kuo daugiau svarbios ir naudingos informacijos. Todėl pradinių klasių mokytojas turi puoselėti ir stiprinti vaikų norą įgyti naujų žinių ir gebėjimą jomis tinkamai naudotis. Jis turi juos išmokyti naudotis vadovėliais, kad bet kada juose sugebėtų susirasti reikiamą informaciją. Todėl svarbus pedagogų darbas išmokyti vaikus skaityti ne tik grožinius, bet ir negrožinius tekstus. Mokytojas turi nuo pirmos klasės padėti pradinių klasių mokiniui išmokti ieškoti ir susirasti informaciją ne tik internete, bet ir vadovėliuose, kurie yra vieni iš pagrindinių pagalbininkų mokymosi metais. Tyrimo tikslas – ištirti pradinių klasių mokinių gebėjimus naudotis vadovėliu kaip informacijos šaltiniu. Tyrimo uždaviniai: 1. Apibendrinti informacijos šaltinio sampratą; 2. Aptarti psichologinius skaitytojo ugdymo pradinėse klasėse aspektus; 3. Apžvelgti pedagoginius skaitytojo ugdymo pradinėse klasėse aspektus: • Apibūdinti skaitytojo ugdymą mokėjimo... [toliau žr. visą tekstą] / Every day people and especially pupils from the elementary school confront modern technologies (internet, television, computer games) and big sources of various information. It is very important to choose what is important and necessary. For this reason we should pay a very big attention for elementary school, in order to help pupil understand which given information is necessary and which is not. For this reason these abilities should be already developed in elementary school. Children come to school willing to get a lot of necessary and useful information. For this reason a teacher of elementary school has to cherish and strengthen children wish to get new knowledge and abilities to use them properly. He has to teach them how to use coursebooks, in order children could find necessary information. Thus teachers has to teach children to read not only fiction, but also nonfiction. Since the first grade the teacher has to teach children how to look for and find the necessary information not only in the internet, but also in the coursebooks that are one of the main helpers during learning. The purpose of the research – to explore the abilities of elementary school pupils in using a coursebook as a source of information. The tasks of the research: 1. Generalize the concept of a source of information; 2. Discuss psychological education aspects of a reader in elementary school; 3. Overlook pedagogical education aspects of a reader in elementary school: • Describe reader‘s... [to full text]

Šiandienos pedagogui keliamas labai svarbus uždavinys - sukurti tokį mokymosi procesą, kuris skatintų moksleivių mokymąsi. Europos Sąjungos dokumentuose akcentuojamos perėjimo į mokymąsi visą gyvenimą galimybes laiduojančios kompetencijos, svarbiausia pripažįstama - mokėjimo mokytis kompetencija. Pastarųjų metų tyrimai rodo, jog besimokantieji mokymosi mokytis kompetencijos stokoja. Darbo tikslas: Ištirti Utenos vyresniojo mokyklinio amžiaus mokinių mokėjimo mokytis kompetencijos tobulinimo veiksnius. Darbo uždaviniai: 1. Apibrėžti mokėjimo mokytis kompetencijos vietą profesinių kompetencijų struktūroje. 2. Atskleisti pagrindinius subjektyvius mokėjimo mokytis kompetencijos kaitos veiksnius. 3. Ištirti objektyvius mokėjimo mokytis kompetencijos veiksnius ugdymo sistemoje. 4. Ištirti mokinių požiūrį į mokėjimo mokytis kompetencijos veiksnius. 5. Atskleisti mokytojų požiūrį į mokėjimo mokytis kompetencijos veiksnius. Darbe naudoti šie tyrimo metodai: Mokslinės literatūros ir norminių aktų apžvalgos analizė; Anketinė vyresniųjų klasių mokinių ir pedagogų apklausa; Statistinė empirinių duomenų analizė. Tyrimo imtis. 204 respondentai: 54 pedagogai ir 150 vyresniųjų ( X – XII ) klasių mokinių iš trijų Utenos miesto gimnazijų. Pagrindinės išvados ir tyrimo rezultatai: 1. Profesinė kompetencija – mokėjimas mokytis priklauso kognityvinių kompetencijų grupei, kurios pagrindiniai aspektai yra savo paties mokymosi proceso organizavimas ir jo valdymas, grindžiamas žiniomis, įgūdžiais... [toliau žr. visą tekstą] / Nowadays a teacher faces an extremely important task to develop such learning process which should encourage the students to learn. The EU education documents emphasizes competences ensuring the possibilities for life long learning, the ability to learn is admitted to be the most important one. Recent researches show learners’ lack of competence to learn, therefore, the work analyses basic factors improving students’ competence of learning abilities to learn. The Aim: To investigate factors improving senior students’ competence of learning abilities to learn in Utena town. Objectives: 1. To define the place of competence of students’ learning abilities to learn in the structure of professional competences. 2. To reveal basic subjective factors influencing the changes in the competence of learning abilities to learn. 3. To investigate objective factors influencing the competence of learning abilities to learn in the education system. 4. To investigate students’ attitude towards the factors of competence of learning abilities to learn. Methods used: The analysis of science literature and the survey of standard acts; questionnairing teachers and senior students; statistics analysis of empiric data. Sampling. 204 respondents (54 teachers and 150 (X – XII forms) students) from three gymnasium schools in Utena town. Main results and conclusions: 1. Professional competence, the ability to learn, belongs to the group of cognitive competences whose main aspects are organization and... [to full text]

Darbo tema – mokėjimo mokytis kompetencijos ugdymas ir vertinimas. Darbe nagrinėjama šiuolaikinio ugdymo proceso samprata, mokėjimo mokytis kompetencijos samprata ir struktūra, apžvelgiami mokėjimo mokytis kompetencijos vertinimo įrankiai. Darbo tikslas – išnagrinėti mokėjimo mokytis kompetencijos ugdymą ir vertinimą pedagogų ir mokinių požiūriu. Uždaviniai: 1. Pateikti šiuolaikinio ugdymo proceso sampratą. 2. Atskleisti mokėjimo mokytis kompetencijos apibrėžimą ir struktūrą. 3. Apžvelgti mokėjimo mokytis kompetencijos vertinimo įrankius. 4. Ištirti mokinių ir mokytojų požiūrį į mokėjimo mokytis kompetencijos ugdymą ir vertinimą. Tyrimo metodai. Teoriniai: mokslinės literatūros analizė, apibendrinimas Empiriniai: pusiau struktūruotas interviu. Tiriamieji. Tyrime dalyvavo Vilniaus X gimnazijos 7 mokytojos ir 12 mokinių 5 – 6 ir 9 – 12kl. Tiriamieji pasirinkti atsižvelgiant į jų sutikimą dalyvauti tyrime. Empiriniai tyrimo rezultatai. Remiantis tyrimo rezultatais nustatyta, kad mokėjimo mokytis kompetenciją mokytojai apibrėžia vienpusiškai kaip informacijos radimą, atrinkimą bei pritaikymą. Nors mokytojai mokėjimo mokytis kompetenciją ugdo ir vertina įvairiais metodais, praktinėmis užduotimis, tačiau iš tyrimo rezultatų matyti, kad dar neįsitvirtina mokėjimo mokytis kompetencija ir mokytojai dažnu atveju linkę dominuoti pamokoje. Mokėjimo mokytis kompetencijos prasmę informantės suvokia per mokymosi visą gyvenimą koncepciją bei asmenybės ugdymą. Mokiniai kelia... [toliau žr. visą tekstą] / Scientific thesis – learning to learn competence development and assessment. In this work analyze modern educational process, learning to learn competence conception and structure, gives an overview of learning to learn competence assessment tools. The aim of this work – analyze learning to learn competence development and assessment of teachers and student point of view. Tasks: 1. Submit a modern concept of the educational process. 2. Reveal learning to learn competence definition and structure. 3. Overview of learning ti learn competence assessment tools. 4. Investigate the students and teachers attitudes to learning to learn competence development and assessment. Research methods: Theoretical methods: scientific literature analysis, generalization Empirical methods: semi – structured interview. Participants. In the research participated seven teachers and twelve students 5-6 and 9 – 12 classes from Vilnius X gymnasium. Participants selected according to their agreements to participate in the research. Empirical reserch results. Research results revealed that learning to learn competence teachers as defined by one-sided information discovery, selection and adaptation. Although teachers the learning to learn competence and develop and assess of various methods, practical tasks, but research shows that it is not popular at school and teachers often dominate in the lesson. Informants understand the meaning of learning to learn competence through lifelong learning concept and... [to full text]