Mokestinių prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų sąvoka nėra visiškai nauja Lietuvos mokesčių administravimo procese - jie buvo naudojami ir anksčiau, tačiau senos redakcijos LR mokesčių administravimo įstatyme buvo įtvirtinta tik mokestinių prievolių išieškojimo įvykdymo užtikrinimo samprata. Nuo 2004 05 01 įsigaliojusiame LR mokesčių administravimo įstatyme įvertinta ir mokestinių prievolių įvykdymo būdų reikšmė mokesčių administravimo procese, jie susisteminti ir apjungti į vieną grupę. Temos aktualumą pabrėžia nenuginčijamas faktas, kad mokesčiai sudaro esminę valstybės biudžeto dalį. Kadangi mokestinių prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų taikymas dažniausiai susijęs su pavojumi ar rizika, kad mokesčių mokėtojas laiku neįvykdys savo prievolių, todėl pagrindinė jų funkcija – užtikrinti mokesčių sumokėjimą į biudžetą – tampa ypač svarbi mokesčių administravimo procese. Be minėtos, užtikrinimo būdai gali atlikti ir skatinamąją funkciją, nepaisant to, kad įgyvendinami mokesčių administratoriui duodant valdingus nurodymus. Darbe analizuojama mokestinių prievolių vykdymo užtikrinimo būdų samprata, jų taikymo specifika, lyginamos šiuo metu galiojančio ir prieš tai galiojusio MAĮ nuostatos, išskiriamos probleminės sritys. Mokestinių prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus reglamentuoja keletas įstatymų bei daugybė poįstatyminių teisės aktų, todėl teisinis reguliavimas tampa pernelyg painus ir sudėtingas. Darbe siūloma patobulinti sąvokas, supaprastinti mokestinių prievolių įvykdymo... [to full text] / The concept of tax enforcement methods is not absolutely new in Lithuania tax administration process – they were used earlier although in late edition of Tax administration act there was exaction of tax duties enforcement defined. Since enactment of Tax administration act of 2004 05 01 the import of tax enforcement methods for tax administration process was valued, they were systematized and assorted in one group. The great relevance of subject can be highlighted by incontrovertible fact that taxes makes the biggest influence on budget structure. As well as use of tax enforcement methods is often associated with danger or risk that tax payers will not fulfill their duties on time, their main function– to ensure taxes to be paid to budget – becomes very important for tax administration process. Aside above mentioned, tax enforcement methods can also have motive power, despite they are implemented by imperious orders of tax authority. This research work analizes the concept of tax enforcement methods, their practice particularity, also compares concepts related with tax enforcement of late edition and efectual for now Tax administration acts, defines the problematic keys. There are several acts and many decrees wich regulates the tax enforcement methods, so legal regulations is quite intricate and complex. The author suggests to improve conceptions, simplify regulation, canons and rulings of tax enforcement methods. Also other views on use of methods of tax enforcement are... [to full text]

Šiame darbe nagrinėjama mokestinės prievolės įvykdymą užtikrinančių priemonių bei mokestinių nepriemokų išieškojimo procedūrų taikymas Lietuvoje pagal Mokesčių administravimo įstatymo nuostatas. Pagrindinė tyrimo užduotis yra Lietuvoje nustatyto mokesčių administratoriaus naudojamų mokesčių sumokėjimo ir užtikrinimo priemonių reglamentavimo įvertinimas ir analizė. Tyrimą sudaro trys skyriai. Pirmajame aptariama mokestinės prievolės bei mokestinės nepriemokos sąvokų santykis, jų atsiradimas ir pasibaigimas bei klasifikacija. Antrajame skyriuje išanalizuojama mokestinės prievolės užtikrinimo priemonių taikymo teoriniai bei praktiniai aspektai. Trečiajame skyriuje tiriama mokestinių nepriemokų išieškojimo procesas. Analizuojamos procedūros, jų taikymo reglamentavimas bei iš to kylančios problemos. Darbo išvadose trumpai įvertinama mokesčių administratoriaus taikomų mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdų bei mokestinių nepriemokų išieškojimo procedūrų taikymo problematiką bei veiksmingumą, pateikia keletą galimų pasiūlymų dėl šių teisinių santykių reglamentavimo tobulinimo. / This work examines the implementation of the measures of assurance of the tax obligation execution and the procedures of the exaction of the back taxes under the tax administration law in Lithuania. The main task of this research is to analyze and evaluate the regulation of measures tax authorities use to assure proper tax collection. Research work is composed of three chapters. The first chapter describes the concept of tax obligation and the back tax, the intercourse between these two concepts, also deals with the moment of the beginning and the end of the tax obligation and the back tax, and with classification. In the second chapter is given the analysis of theoretical and practical aspects of the implementation of the measures of the tax obligation execution assurance. The third chapter explores the process of exaction of the back taxes. As well the procedures, its regulation and the problems that occur. In conclusion, author briefly evaluates the problems and efficiency of implementation of the measures of assurance of the tax obligation execution and the procedures of the exaction of the back taxes, also gives a few recommendations on improvement of regulation of these legal relations.

Šio darbo pagrindinis tikslas – įvertinti filantropijos teisinį reglamentavimą valstybėse – ES narėse bei jos teisinę aplinką Europos Sąjungoje siekiant nustatyti kaip ši aplinka galėtų būti pagerinta ateityje. Darbas susideda iš trijų pagrindinių dalių. Visų pirma, apibrėžiama filantropijos samprata ir sąryšis su kitomis teisės aktuose naudotinomis sąvokomis. Toliau pateikiama bendra, sisteminta informacija apie pagrindinius filantropijos subjektus, jos santykį su mokestinėmis lengvatomis bei jai valstybių nustatomus ribojimus. Antrojoje dalyje nuodugniai vertinami atskirų valstybių narių teisiniai rėžimai, daugiausiai mokestinio pobūdžio, kurie savo ruožtu sudaro filantropijos nacionalinius rėžimus. Iš pradžių aptariama nacionalinės bei tarpvalstybinės filantropijos reglamentavimo status quo valstybėse narėse, galiausiai yra apžvelgiamos kokios yra tokio reglamentavimo tendencijos bei galimos priežastys. Trečioji darbo dalis – kurioje analizuojama filantropijos teisinė aplinka Europos Sąjungoje – apima du aspektus. Pirma, ieškoma nacionalinių teisinių rėžimų sąsajų su Europos Bendrijų teise, antra – gilinamasi į procesus, kurie jau vyksta ar dar tik galėtų vykti kuriant palankią teisinę tarpvalstybinei filantropijai aplinką ES mastu. Dėl tokio plataus pobūdžio analizės, analizuojamos ES materialinės, institucinės, konstitucinės bei konkurencinės teisės normos. Bendrai, darbe yra daug dėmesio skiriama ne pelno juridinių asmenų vietai tarp kitų ūkio subjektų bei jų... [toliau žr. visą tekstą] / This paper aims to discuss trans-national philanthropy‘s regulations in the EU member states, as well as legal environment for this phenomenon in the whole European Union. This leads to defining its legal perspectives and naming possibilities how the environment just mentioned could be improved. The paper is constructed of free major parts. Firstly, it provides the legal definition of philanthropy and establishes its connection in comparison with other similar legal terms. Further on, the characterization of trans-national philanthropy and its parties is given, whereas these are followed by conceptual analysis of tax exemptions relevant to philanthropy and its legal limits, established by the state. Second part of the paper is all intended to analyze legal regimes of member states, mostly those of fiscal origin. It starts with the analysis of the current situation both within the regulation of national and transnational philanthropy. It continues by stressing the tendencies for regulations that are present in the analyzed states and trying to name the reasons why the philanthropy nowadays is “landlocked”. Third part –analysis of EU legal environment in this field – is conducted in two major ways. To start with, it gives characteristics of national philanthropy regimes in accordance to the EC law. Further on, it talks about the processes that are going on and might be going on in the EU, in order to create the enabling legal environment. As the analysis is overwhelming and... [to full text]

MIKALONYTĖ, Loreta. (2007) Lietuvos savivaldybių finansavimo šaltinių ir lėšų naudojimo vertinimas Magistro baigiamasis darbas Kaunas: Vilniaus universiteto Kauno humanitarinis fakultetas.78 p. SANTRAUKA RAKTINIAI ŽODŽIAI: savivaldybė, pajamos, išlaidos, mokestinės pajamos, dotacijos. Vietos savivaldos biudžeto formavimo principus ir metodus bei kitus biudžetinio proceso teorinius pagrindus nagrinėjo K.Ehrhart, S. Schwarz-Jung, H-Welge (1996), R. Šimašius (1998), A. Astrauskas (1999), J. Bivainis, A. Butkevičius (2002), Dominique Fausser (2004), Aleknavičienė V. (2005), Philip LeBel (2005), Hcristian Fournier, Silvana Petrolese (2005), tačiau nežinoma mokslininkų, kurie lygino Lietuvos ir užsienio savivaldybių biudžetinį procesą, išskyrė Lietuvos vietos savivaldos finansavimo šaltinių ir lėšų naudojimo problemas užsienio savivaldybių kontekste bei nurodė jų sprendimo kryptis. Tyrimo objektas – Lietuvos savivaldybių finansavimo šaltiniai ir jų panaudojimas. Tyrimo tikslas – vertinti Lietuvos savivaldybių finansavimo šaltinių ir lėšų naudojimo teorinius ir praktinius aspektus lyginant su užsienio šalių savivaldybėmis, įvardinti problemas ir nurodyti Lietuvos savivaldybių finansavimo ir lėšų naudojimo tobulinimo kryptis. Tyrimo uždaviniai:  vertinti vietos savivaldos biudžetinio proceso teorinius pagrindus, vietos savivaldybių biudžeto formavimo principus ir metodus, fiskalinę decentralizaciją, tarpbiudžetinį lėšų paskirstymą;  vertinti užsienio šalių... [toliau žr. visą tekstą] / MIKALONYTĖ, Loreta. (2007) Evaluation of Lithuanian Municipality Financing Source and Resource Consumption MBA Graduation Paper. Kaunas: Kaunas Faculty of Humanities, Vilnius University. 78 p. SUMMARY KEYWORDS: municipality, revenue, expenditure, return, subvention. The principles, methodes and other budgetary process theorical basics of local authorities budget‘s formation were studing K.Ehrhart, S. Schwarz-Jung, H-Welge (1996), R. Šimašius (1998), A. Astrauskas (1999), J. Bivainis, A. Butkevičius (2002), Dominique Fausser (2004), Aleknavičienė V. (2005), Philip LeBel (2005), Hcristian Fournier, Silvana Petrolese (2005). But we possibly can‘t find any scientist, who was comparing Lithuanian and foreign government‘s budget process, accentuated Lithuanian local government‘s financial source and recource using problems in context of foreign government, and showed it‘s solution trends. The subject of research is – Lithuanian government financial sources and practice of it. The aim of research is – to take financial sources and recources of Lithuanian government measure, also to compare it with foreign government, moreover to find out problems and to show Lithuanian government financing and source using tender tendency. The aim of research: • To explore theoretical evidence of local authorities, also the principles and methodes of budget’s formation, furthermore fiscal decentralization and interbudgetary resource distribution; • To study out financial sources and resources of... [to full text]

Ekonominio nuosmukio sąlygomis, fiskalinės politikos sprendimai ypač svarbūs, nes vienokie ar kitokie žingsniai gali sutrumpinti arba pailginti ir pagilinti ūkio nuosmukį. Tokiu metu ekonomikos dalyviai labai jautriai reaguoja į fiskalinės politikos klaidas. Taigi svarbu tinkamai įvertinti kiekvieno sprendimo pasekmes. Dabartinės sąlygos neleidžia didinti valstybės išlaidų bei biudžeto deficito ir taip skatinti ekonominį atsigavimą. Tenka mažinti išlaidas ir stengtis didinti pajamas labai tam nepalankiu metu. Siekiant padidinti mokestines pajamas didinant mokestinę naštą, įvertinti tik aritmetinį to rezultatą nepakanka. Teorija ir empiriniai Lietuvos ir kitų šalių biudžeto surinkimo duomenys rodo, kad didesni mokesčiai ne visada lemia didesnes mokestines pajamas dėl dviejų priežasčių: dėl sumažėjusio ekonominio aktyvumo ir dėl šešėlinės ekonomikos dalies didėjimo. Viena iš pagrindinių šešėlinės ekonomikos plėtros priežasčių, kaip parodė daugelis tyrimų visame pasaulyje, yra mokestinė našta ir valstybės reguliavimas. Apibendrinus visas sąlygas Lietuvoje - ekonomikos smukimą, neigiamus ekonomikos dalyvių lūkesčius ir kita - paaiškėja, kad susidaro gana palanki aplinka šešėlinės ekonomikos plėtrai. Atsižvelgiant į biudžeto surinkimo duomenis ir atliktus tyrimus, galima daryti prielaidą, kad šešėlinės ekonomikos plėtra Lietuvoje galėjo lemti didesnį nei prognozuota ekonomikos smukimą. Turint omenyje mažesnį nei planuota biudžeto surinkimą ir padidinus mokesčius, galima... [toliau žr. visą tekstą] / During the economic slowdown, fiscal policy decisions are very important because they can shorten or lengthen and deepen economic downturn. At these times economic actors are very sensitive to fiscal policy mistakes. So it is important to evaluate the consequences of every single decision. Today’s situation does not allow stimulation of economy by increasing government expenditure and budget deficit. One must reduce expenditure and increase revenue in such unfavourable time. While trying to increase tax revenue by increasing tax burden, it is not sufficient to evaluate only arithmetical effect. Theory and empirical Lithuanian and other countries budget collection show that higher taxes do not always bring higher tax revenue because of two reasons: lower economic activity and increase in shadow economy. According to numerous surveys, the main reason of shadow economy is tax burden and state regulation. By summing up all the conditions – economic slowdown, negative expectation of economic actors and other – it is quite clear that the conditions for shadow economy are quite favourable. Considering budget collection and surveys, increase in shadow economy could have encouraged higher than forecasted economic slowdown. Lower than planned budget collection even with higher taxes allow to forecast that further increase in tax burden would only decrease tax revenue. Furthermore, collection of separate taxes shows that the collection of those taxes which were increased, differed from... [to full text]

Šiame darbe siekiama ištirti paskatų tiesioginėms užsienio investicijoms taikymo ypatumus naujose Europos Sąjungos šalyse – Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Vengrijoje, Slovakijoje, Čekijoje ir Rumunijoje. Darbe atskleidžiami paskatų tiesioginėms užsienio investicijoms (TUI) teoriniai aspektai, analizuojamos šiuolaikinės TUI tendencijos, keliamos hipotezės apie atskirų šalių teikiamas paskatas tiesioginėms užsienio investicijoms ir jų patrauklumą. Šioms hipotezėms patvirtinti ar paneigti vykdomas dviejų etapų tyrimas, kuriuo parodoma, kiek apskritai ir kokias paskatas teikia pasirinktos šalys, taip pat nustatomi paskatų tiesioginėms užsienio investicijoms reitingai, kuriais parodomas skirtingas kiekvienos šalies teikiamų paskatų patrauklumas. Tyrimo rezultatai parodė, jog visos nagrinėjamos šalys teikia skirtingas paskatas tiesioginėms užsienio investicijoms. Įvertinus šalis pagal suminį paskatų investicijoms reitingą, patraukliausios šalys investuotojams yra Vengrija, Rumunija, Latvija. Galiausiai pateikti atlikto tyrimo ribotumai bei rekomendacijos tolesniems šios srities tyrimams. / This paper deals with analyzing investment incentives for foreign direct investment (FDI) concentrating on new European Union countries’ practices (Lithuania, Latvia, Estonia, Poland, Hungary, Slovakia, Czech Republic and Romania). Firstly, the theoretical aspects of FDI incentives are described, then modern trends of FDI are examined and hypotheses about the range and attractiveness of investment incentives in selected countries are formulated. In order to confirm these hypotheses, the carried out research is divided into two stages, where quantity and variety of investment incentives is estimated and summary score of FDI incentives’ attractiveness is attributed to each country, showing how much the incentives’ system is well-favoured by investors. The results of the research identifies a wide range of investment incentives that are currently offered in new EU countries. Also, in conformity with the attributed summary score of FDI incentives, the most attractive countries are Hungary, Romania and Latvia. Finally, the limitations of this research and recommendations for further studies are presented.

Disertacijoje tiriama fiskalinės politikos įtaka Lietuvos, Latvijos ir Estijos makroekonominiam stabilumui. Disertacijos tikslas – nustatyti Baltijos šalių mokesčių ir fiskalinės politikos įtaką ekonominiams procesams ir kiekybiškai įvertinti fiskalinės politikos priemonių poveikį makroekonominiams rodikliams. Šiame darbe buvo tirti svarbiausių fiskalinės politikos priemonių – pagrindinių mokesčių, valdžios sektoriaus investicijų ir visų išlaidų poveikis BVP, užimtiesiems, investicijoms ir palūkanų normoms. Pasitelkus vieną populiariausių fiskalinės politikos efektams tirti taikomų metodų – struktūrinius vektorinius autoregresinius modelius (SVAR) – buvo prieita prie tokių išvadų: skirtingų mokesčių šokai nevienodai veikia Baltijos šalių makroekonominius rodiklius. Darbo mokesčių didinimas neigiamai veikia BVP ir užimtumą visose ekonomikose; bet netiesioginių mokesčių didinimas teigiamai veikia BVP Latvijoje ir Estijoje, ir tik Lietuvoje poveikis yra neigiamas. Tik Lietuvoje buvo gauti stabilūs rezultatai apie neigiamą pelno mokesčių poveikį ekonomikai. Latvijoje ir Estijoje poveikio efektai varijuoja priklausomai nuo SVAR modelio kintamųjų sudėties. Rezultatai rodo, kad valdžios sektoriaus išlaidų didinimas lemia BVP, užimtumo ir tiesioginių investicijų mažėjimą Lietuvoje ir Estijoje. Latvijoje neigiama poveikio įtaka yra mažiau reikšminga. Kita vertus, valdžios sektoriaus investicijos turi teigiamą poveikį ekonomikos procesams visose trijose ekonomikose. Palūkanų normos... [toliau žr. visą tekstą] / The object of this dissertation is the evaluation of the effectiveness of fiscal policy as stabilizing tools in the Baltic countries. The aim of the research is to evaluate the effects of tax and fiscal policies on such Lithuanian, Latvian and Estonian macroeconomic variables as gross domestic product, employment, foreign direct investment and interest rates. Structural Vector Auto Regressive model (SVAR) has been employed for the analysis. Results of the research suggest that tax shocks may have different effects in different countries: labour tax increases adversely affect output and employment in all economies. It is only Lithuania where indirect tax increases negatively affect output while in Latvia and Estonia indirect tax shocks effects are positive. Persistent results of the negative corporate income tax effects on macroeconomic variables were obtained only in Lithuania as well, results in Latvia and Estonia vary depending on the SVAR variable composition. The results show that the increase in government spending leads to GDP, employment and foreign direct investment decline in Estonia and Lithuania, while in Latvia the negative impact is less significant. On the other hand, government investment has a positive impact on macroeconomic variables in all three economies. Interest rates are relatively insensitive to fiscal shocks in all Baltic countries, and this may be explained by the high degree of economic openness and dependence on global market fluctuations.

The object of this dissertation is the evaluation of the effectiveness of fiscal policy as stabilizing tools in the Baltic countries. The aim of the research is to evaluate the effects of tax and fiscal policies on such Lithuanian, Latvian and Estonian macroeconomic variables as gross domestic product, employment, foreign direct investment and interest rates. Structural Vector Auto Regressive mode (SVAR) has been employed for the analysis. Results of the research suggest that tax shocks may have different effects in different countries: labour tax increases adversely affect output and employment in all economies. It is only Lithuania where indirect tax increases negatively affect output while in Latvia and Estonia indirect tax shocks effects are positive. Persistent results of the negative corporate income tax effects on macroeconomic variables were obtained only in Lithuania as well, results in Latvia and Estonia vary depending on the SVAR variable composition. The results show that the increase in government spending leads to GDP, employment and foreign direct investment decline in Estonia and Lithuania, while in Latvia the negative impact is less significant. On the other hand, public investment has a positive impact on macroeconomic variables in all three economies. Interest rates are relatively insensitive to fiscal shocks in all Baltic countries, and this may be explained by the high degree of economic openness and dependence on global market fluctuations. / Disertacijoje tiriama fiskalinės politikos įtaka Lietuvos, Latvijos ir Estijos makroekonominiam stabilumui. Disertacijos tikslas – nustatyti Baltijos šalių mokesčių ir fiskalinės politikos įtaką ekonominiams procesams ir kiekybiškai įvertinti fiskalinės politikos priemonių poveikį makroekonominiams rodikliams. Šiame darbe buvo tirti svarbiausių fiskalinės politikos priemonių – pagrindinių mokesčių, valdžios sektoriaus investicijų ir visų išlaidų poveikis BVP, užimtiesiems, investicijoms ir palūkanų normoms. Pasitelkus vieną populiariausių fiskalinės politikos efektams tirti taikomų metodų – struktūrinius vektorinius autoregresinius modelius (SVAR) – buvo prieita prie tokių išvadų: skirtingų mokesčių šokai nevienodai veikia Baltijos šalių makroekonominius rodiklius. Darbo mokesčių didinimas neigiamai veikia BVP ir užimtumą visose ekonomikose; bet netiesioginių mokesčių didinimas teigiamai veikia BVP Latvijoje ir Estijoje, ir tik Lietuvoje poveikis yra neigiamas. Tik Lietuvoje buvo gauti stabilūs rezultatai apie neigiamą pelno mokesčių poveikį ekonomikai. Latvijoje ir Estijoje poveikio efektai varijuoja priklausomai nuo SVAR modelio kintamųjų sudėties. Rezultatai rodo, kad valdžios sektoriaus išlaidų didinimas lemia BVP, užimtumo ir tiesioginių investicijų mažėjimą Lietuvoje ir Estijoje. Latvijoje neigiama poveikio įtaka yra mažiau reikšminga. Kita vertus, valdžios sektoriaus investicijos turi teigiamą poveikį ekonomikos procesams visose trijose ekonomikose. Palūkanų normos... [toliau žr. visą tekstą]

Magistro baigiamajame darbe pateiktas Lietuvos mokesčių sistemos vertinimas ir ištirta mokesčių tarifų didinimo įtaka valstybės biudžeto mokestinėms pajamoms. Pirmoje teorinėje dalyje nagrinėjama mokesčių sistema, apžvelgiami mokesčių tarifai ir analizuojamos valstybės pajamos. Antrame skyriuje pateikiama tyrimo metodologinė dalis. Trečiame skyriuje atliekant ekonometrinį modelį analizuojama valstybės biudžeto mokestinių pajamų dinamika ir ją lemiantys veiksniai bei atliekamas mokestinių pajamų prognozavimas. / In this master thesis the assessment of Lithuania’s tax system and increased tax rates influence on the state budget revenue research are submitted. In the first theoretical part the tax system is examined, tax rates are overviewed and state budget revenue is analyzed. In the second section the research methodology is presented. In the third part econometric model is used to analyze the dynamics of tax revenues, its determinants and the forecast is presented at the end of the paper.

ŠIMČIKAITĖ, Diana. (2010) Tiesioginių užsienio investicijų plėtra Lietuvoje. Magistro baigiamasis darbas. Kaunas: Vilniaus universiteto Kauno humanitarinis fakultetas. 99 p. SANTRAUKA RAKTINIAI ŽODŽIAI: tiesioginės užsienio investicijos, investicijas lemiantys veiksniai, TUI pritraukimas, mokestinės lengvatos, patrauklumo TUI indeksas. Dabartinėmis ekonominių procesų globalizacijos sąlygomis užsienio investicijų ir tarptautinio kapitalo judėjimo procesai daro vis didesnę įtaką tarptautinei prekių, paslaugų ir technologijų srautų kaitai. Pereinamosios ekonomikos šalims, tame tarpe ir Lietuvai, tiesioginės užsienio investicijos yra vienas svarbiausių ūkio plėtros veiksnių. Kadangi į Lietuvą investicijų pritraukiama nedaug, tai skatina analizuoti valstybės ekonominę politiką, skatinant tiesioginių užsienio investicijų atėjimą į šalį bei vertinti tiesioginių užsienio investicijų plėtrą lemiančius veiksnius. Darbo objektas- tiesioginių užsienio investicijų plėtrą lemiantys veiksniai. Darbo tikslas- išanalizavus tiesioginio investavimo procesus Lietuvoje, įvertinti tiesioginių užsienio investicijų plėtrą į Lietuvos ekonomiką lemiančius veiksnius. Darbo uždaviniai: atlikti tiesioginių užsienio investicijų sampratos teorinį nagrinėjimą, atlikti Lietuvos investicinės aplinkos SSGG analizę, atlikti Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių palyginamąją analizę pagal tiesioginių užsienio investicijų plėtrą lemiančius veiksnius, atlikti ekspertų apklausą. Pirmoje dalyje nagrinėjama tiesioginių... [toliau žr. visą tekstą] / ŠIMČIKAITĖ, Diana. (2010) The development of Foreign Direct Investment ( FDI ) in Lithuania. MBA Graduation Paper. Kaunas: Kaunas Faculty of Humanities, Vilnius University.99 p. SUMMARY KEYWORDS: foreign direct investments, factors causing foreign direct investment, attracting FDI, taxing exemption, index of FDI attractiveness. In global economy fireign capital flows process influence international items, services and development of technologies. Foreign direct investments is one of the main factor for economic growth in all markets in transition and Lithuania also. On the whole, it’s just a small amount of foreign direct investments is attracting to Lithuania now. From the point of view effectiveness, Lithuania is after a lot of countries, that’s why it’s very important to analyse the main factors causing foreign direct investment. Object of the work: the main factors causing foreign direct investment. Aim of the work: evaluate the main factors causing foreign direct investment to Liethuania, after analysis of the foreign direct investing process. Tasks of teh work: to analise foreign direct investments composition, to accomplish Lithuania‘s investment environment SWOT analysis and comperative analysis of Lithuania and other Baltic states, to perform experts interrogation. First part, analyses foreign direct investments composition. Having in mind theories of capital movement and factors causing FDI flows to host economy, theoretical considerations of foreign direct... [to full text]